Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-109-264/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-01-31
Bylos Nr.: e2A-109-264/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00795-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas: UAB „Juodeliai“
Ieškovas: CF

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.20pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.26Vežimas
2.6.33.1Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-109-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00795-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.20; 2.6.26; 2.6.33.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Juodeliai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2930-571/2017 pagal ieškovo CF&S Lithuania, UAB ieškinį atsakovei UAB „Juodeliai“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 5 820 Eur skolą, 1 403,75 Eur dydžio nuostolius, 6 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą transporto užsakymą – sutartį Nr. PU0112993 dėl krovinio pervežimo, atsakovė ieškovei liko skolinga 5 820 Eur. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 19 d. sudarytą transporto užsakymą – sutartį Nr. PU0116385 už atsakovės pakrautą per didelio svorio krovinį ieškovė patyrė 522 Eur dydžio nuostolius. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. lapkričio 7 d. sudarytą transporto užsakymą – sutartį Nr. PU0118318 dėl viršytos krovinio masės atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytos sąskaitos 50 Eur sumai. Taip pat ieškovė už procesinių (teisinių) dokumentų parengimą (pretenzija dėl skolos sumokėjimo, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymas antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti) bei skolos administravimo procesą (advokato bei antstolio paslaugos) iš viso patyrė 831,75 Eur dydžio nuostolius. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašė patikslinto ieškinio netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai bei vienašališkai padidino sutartinę paslaugos kainą, kadangi bendra paslaugos suma, pagal sudarytą Sutartį Nr. PU0112993 sudarė 5 000 Eur. 522 Eur sumai išrašyti sąskaitą faktūrą nebuvo pagrindo, kadangi atsakovė negali atsakyti už vežėjo atliktus viešosios teisės pažeidimus, kurie atsirado dėl jo paties atliktų veiksmų ir dėl jo paties kaltės. 50 Eur sumai išrašyti sąskaitą faktūrą taip pat nebuvo pagrindo, nes nėra jokių duomenų apie padidėjusius uosto mokesčius ir antra nėra jokių duomenų, kad į vežėjo 2016 m. gruodžio 13 d. išrašytą sąskaitą papildomai buvo įtraukta ir 50 Eur suma. Ieškovės reikalaujamos priteisti 831,75 Eur išlaidos nepagrįstos ir šioje byloje negali būti priteistos, kadangi jos nesusiję su šia nagrinėjama byla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Juodeliai“ 5 311 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119,50 Eur žyminio mokesčio, 1 400,80 Eur už advokato paslaugas ieškovės CF&S Lithuania UAB naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Marijampolės rajono apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje saugomą, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, UAB „Juodeliai“ įmokėtą 7 223,75 Eur sumą paliko saugoti iki šio teismo spendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, iš šios sumos – 6 831,30 Eur pervesti į ieškovės CF&S Lithuania UAB atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB Swedbank. Likusią sumos dalį grąžinti atsakovui UAB „Juodeliai“ pervedant į jo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).Dėl 5 820 Eur priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikydama sutarties Nr. PU0112993 aptartos siuntos kainos, nepagrįstai padidino siuntos kainą nuo 1 250 Eur už konteinerį iki 1 455 Eur už konteinerį, todėl traktavo, kad 2016 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. ESP00107 -5 820 Eur sumai yra nepagrįstai, nes sąskaita turėjo būti išrašyta 5 000 Eur sumai, ko atsakovė neginčijo ir pripažino. Nors atsakovė sutartimi aptartos krovinio kainos neginčijo, tačiau, nors ir traktuodama, kad 2016 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. ESP00107- 5 820 Eur sumai yra ydinga, turėjo pareigą, veikti sąžiningai ir atlikti 5 000 Eur sumos apmokėjimą ieškovei, kuri atliko paslaugas. Teismas sprendė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai verslo partnerio atžvilgiu, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 5 000 Eur. Dėl 522 Eur nuostolių priteisimo. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, nesilaikė sutartyje aptartų krovinio gabenimo sąlygų, tai yra ieškovė pristatė ženkliai sunkesnę transporto priemonę, o atsakovė pakrovė didesnį krovinio kiekį, nei numatyta sutartyje, todėl ieškovė patyrė 522 eurus nuostolių ( CK 6.245 str.-6.249 str.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad viršsvoris atsirado ar galėjo atsirasti dėl to, kad gabenimo metu mediena sudrėko. Be to mažai tikėtina, kad pakrovus 26000 tonas medienos, per mažiau nei parą laiko stovėjimo konteineryje, jos svoris galėjo padidėti 1153 kg. Atsakovo argumentą, kad vadovui buvo paskirta 450 eurų bauda, įvertinus sunkinančią aplinkybę, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka, o ne minimali ar net administracinis nurodymus, teismas atmetė, tuo pagrindu, kad jeigu atsakovė būtų pilnai laikiusis sutarties sąlygų, tai jai visiškai nebūtų atsiradusi pareiga padengti kokius nors nuostolius, nes dėl jos kaltės nuostolių nebūtų buvę. Vadovaujantis aukščiau išdėstytai įrodymais ir argumentais teismas sprendė, kad abi šalys kaltos dėl 522 eurų nuostolių atsiradimo, todėl 522 eurų nuostolius padalino pusiau ir iš atsakovės ieškovei priteisė 261 Eur.Dėl 50 eurų nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė, kad pakrautas medienos krovinys yra 3110 kg. daugiau nei sutarta sutartyje. Teismas darė išvadą, kad papildoma 50 eurų suma yra papildomi uosto mokesčiai, kurie atsirado dėl atsakovės kaltės tai yra per didelio viršsvorio, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.Dėl 831,75 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Teismas nustatęs, kad prašomos priteisti 831,75 Eur išlaidos yra susidariusios civilinėje byloje Nr.eL2-1054-399/2017, ieškovės reikalavimą dėl 831,75 Eur nuostolių priteisimo šioje byloje atmetė.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Juodeliai“ apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą dalyje dėl 5 311 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas padarė neteisingą bei nepagrįstą išvadą nurodydamas, kad nors atsakovė ir sutartimi aptartos kainos (5000 Eur) neginčijo, tačiau elgdamasi nesąžiningai verslo partnerio atžvilgiu minėtos sumos neapmokėjo, dėl ko teismas minėtą sumą iš atsakovės ir priteisė. Apeliantė neginčijo savo prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas ieškovei, ir šią prievolę pripažįsta, tačiau ginčas kilo dėl atsiskaitymo tvarkos bei sąlygų, kurias šalys sulygo pasirašyta sutartimi. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė motyvus bei argumentus dėl šalių aptartos sutartimi atsiskaitymo tvarkos bei sąlygų, bei nurodė, kad šalių sutartimi sutarti atsiskaitymo terminai nėra suėję, tačiau teismas savo sprendime dėl atsakovės nurodytų argumentų nieko nepasisakė bei šalių sutartimi aptartos atsiskaitymo tvarkos bei sąlygų neanalizavo. Teismas neteisingai traktavo, kad atsakovė pažeidė LR CK 6.200 str. įtvirtintą šalių bendradarbiavimo principą bei pareigą vykdyti tinkamai bei sąžiningai pasirašytą sutartį. Teismui padarius išvadą, kad ieškovės 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ESP00107 išrašyta nepagrįstai (neteisingai), taip pat nustačius, kad atsakovė šios sąskaitos nepriėmė, ją ieškovei grąžino bei informavo (2016 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku) apie neteisingai išrašytą sąskaitą, pareikalaudama išrašyti teisingą bei esant Sutarties sąlygai (19 punktas), kad pateikus neteisingai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovė, turi teisę, ją grąžinti ir tokiu atveju atsiskaitymo terminas skaičiuojamas nuo teisingai išrašytos PVM Sąskaitos-faktūros gavimo dienos, ieškovės ieškinio dėl 5 000 Eur skolos priteisimo neturėjo tenkinti, nustatant, kad nėra suėjęs prievolės apmokėjimo terminas. Vežėjui paskirta bauda kaip nuostolis iš apeliantės negalėjo būti priteistas. Vežėjui bauda būtų buvusi paskirta net ir tuo atveju jeigu būtų pakrautas sutartyje nurodytas 26 t. krovinys, kadangi pateikus netinkamą transporto priemonę, bei imant jos techninius svorio duomenis, bendro sąstato svoris būtų buvęs 44 847 kg., kas iš esmės viršija leistiną 44 000 kg. bendrą svorį, gabenant keliais, dėl ko tarp atsakovės veiksmų ir vežėjo atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Dėl to visa atsakomybė turi tekti vežėjui. Be to, pati ieškovė nurodė, jog vilkiko prietaisų parodymais nustatė, kad yra viršsvoris. Vadinasi ieškovė jau krovinio priėmimo metu žinojo priimamo krovinio svorį ir tą žinodama krovinį priėmė, CMR važtaraštį pasirašė ir su kroviniu išvyko, dėl ko būtent vežėjui, kaip savo srities profesionalui ir tenka visa atsakomybė susijusi su viršsvorio gabenimui bei to kylančiomis pasekmėmis. Preziumuojama, kad vežėjui yra žinoma teisės aktų reikalavimai dėl leidžiamos bendrosios masės ir šių nurodymų vežėjas privalo laikytis, tuo labiau kad jis yra savo srities profesionalas. Apeliantė negali atsakyti ir atlyginti paskirtos baudos tiek už veikas, su kuriomis nėra susijusi, tiek ir už tai, kad asmeniui paskirta didesnė nuobauda dėl to, kad nustatytos jo atžvilgiu sunkinančios aplinkybės. Administracinė nuobauda skiriama ją padariusiam subjektui atsižvelgiant tiek į pažeidimą, tiek ir į individualias administracinės atsakomybėn traukiamo asmens nustatytas aplinkybes. Bauda, teisės pažeidimą padariusiam subjektui yra skiriama atsižvelgiant į esamų sąlygų visumą, todėl jos dydis taip pat individualizuojamas individualiai būtent atsižvelgiant ne į kažkokias aplinkybes, o būtent į su konkrečiu subjektu, kuris kaltas pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes, t.y. ji parenkama atsižvelgiant, ne į kokių nors trečiųjų, o būtent į pažeidėjo asmenybę. Kaip matyti ieškovei buvo paskirta 450 Eur bauda, nors ATPK 145 str. 3 d. numatyta, kad už pažeidimą skirtina bauda įmonės vadovui nuo 289 Eur iki 579 Eur. Taip pat ir iš 2016 m. lapkričio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad vežėjo atsakingas subjektas yra nubaustas už du savarankiškus pažeidimus. Su vienu iš jų apeliantė niekaip nėra susijusi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie padidėjusius uosto mokesčius, t.y., kad laivybos kompanijai būtų buvęs sumokėtas didesnis nei planuota uosto mokestis ir antra nėra jokių duomenų, kad į vežėjos 2016 m. gruodžio 13 d. išrašytą sąskaitą papildomai buvo įtraukta ir 50 Eur suma. Ieškovei nepateikus įrodymų apie tai, kad dėl viršsvorio padidėjo uosto mokestis 50 Eur suma, minėtas reikalavimas negalėjo būti tenkintas ir turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Klaidingai išrašyta PVM sąskaita - faktūra nėra pagrindas neatsiskaityti už paslaugas, jeigu paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Tai, kad apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitas faktūras, reiškia tik atsiskaitymo formą, tačiau tai neturi įtakos atsakovės pareigai atsiskaityti pagal sutartį už gautą paslaugą. Atsakovė, nesutikusi apmokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą (5 820 Eur), tačiau pripažinusi savo prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nurodytą kainą (5 000 Eur), siekdama elgtis sąžiningai, galėjo atlikti dalinį mokėjimą. Atsakovė pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, tačiau teigia, jog atsakovės atlikti neteisėti veiksmai nėra susiję su ieškovės patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant solidariąją civilinę atsakomybę, kadangi nuostolius ieškovė būtų patyrusi abiem atvejais (atsakovė pakrovė didesnės masės krovinį nei buvo sutarta, o krovinio vežėjas kroviniui pervežti panaudojo vilkiką, kurio masė viršijo 18 t ribą).Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad vežėjui paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota, dėl to atsakovė negali atlyginti nuostolių už paskirtas baudas, kurių dydis krovinio vežėjui nustatytas atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes. Jeigu atsakovė būtų pilnai laikiusis sutarties sąlygų, tai jai visiškai nebūtų atsiradusi pareiga padengti kokius nors nuostolius, nes dėl jos kaltės nuostolių nebūtų buvę. Be to, ne tik krovinio vežėjas, bet ir atsakovė yra verslo subjektas, kuriam krovinių gabenimo paslaugų užsakymas yra kasdienės komercinės veiklos dalis, todėl preziumuotina, jog atsakovei yra žinoma atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų pažeidimą, įskaitant krovinio su viršsvoriu pakrovimą. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog ieškovė neįrodė nuostolių dydžio yra paneigta tiek kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų visetu, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde atsakovė sutinka, jog į vilkikus pakrovė didesnės masės krovinį nei buvo sutarta pervežti sutartimi, tačiau teigia, jog neigiami padariniai - padidinta pervežimo kaina jam negalėjo būti taikyta, kadangi trūksta rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų padidėjusias vežimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog žala kilo išimtinai dėl atsakovės veiksmų, kuriais nepaisant sutartyje įtvirtino krovinio masės, pastaroji buvo gerokai viršyta, ieškovė 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ESP00223 50 Eur sumai. Jeigu atsakovė būtų laikiusis sutarties nuostatų bei pakraudama krovinį neviršytų 26 t. masės ribos, krovinio vežėjas nebūtų patyręs papildomų išlaidų, kurių pagrindu ieškovei išrašė 50 Eur suma didesnę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Ginčas šioje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai atlyginti 311 Eur nuostolius bei priteista 5000 Eur skola.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė CF&S Lithuania UAB ir atsakovė UAB “Juodeliai“ 2016-09-19 pasirašė transporto užsakymo sutartį Nr. PU0112993, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį-medienos padėklų ruošinius, 4 konteinerius, kurių masė lygi 26 tonas, o atsakovas už suteiktas vežimo paslaugas sumokėti ieškovui 5000 eurų (4x1250) ( 1 tomas b.l.37). Sutartimi aptartas krovinys turėjo būti pristatytas iki 2016-10-22 į (duomenys neskelbtini), Saudi Arabia. Atsiskaitymo sąlygose nurodyta, kad kaina galioja iki krovinio pristatymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė suteikė atitinkamas paslaugas, išrašė atsakovei 2016-10-04 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ESP00107 - 5820 eurų sumai, tačiau atsakovė jos nepriėmė ir 2016 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku apie tai informavo bei pareikalavo išrašyti teisingą PVM sąskaitą-faktūrą, remdamasi Sutarties 19 p. sąlyga. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu dėl 5820 eurų skolos už paslaugas priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepagrįstai padidino siuntos kainą nuo 1250 eurų už konteinerį iki 1455 eurų už konteinerį ir 2016-10-04 išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. ESP00107 -5820 eurų sumai nepagrįstai, sąskaita turėjo būti išrašyta 5000 eurų sumai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė už suteiktas paslaugas liko skolinga 5000 Eur.Nustatyta, kad šalys 2016 m. spalio 19 d. sudarė transporto užsakymą – sutartį Nr. PU0116385 dėl krovinio 15 konteinerių pristatymo iš Radviliškio į Klaipėdos uostą, o po to į Busan port, Sout Korea pristatymą. Krovinys - pjautinė mediena –padėklų ruošiniai, svoris 26t (1 tomas b.l.67). Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl krovinio 2000 kg perkrovos, krovinį gabenusios UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai sumokėjo 72 Eur ir 450 Eur dydžio administracines baudas, o ieškovė 2017-02-09 mokėjimo nurodymu atlyginusi 522 eurus nuostolius dėl administracinių baudų sumokėjimo vežėjui UAB (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš atsakovės priteisti 522 Eur nuostolių atlyginimą dėl patirtų išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad abi šalys nesilaikė sutartyje aptartų krovinio gabenimo sąlygų, tai yra ieškovė (vežėja) pristatė ženkliai sunkesnę transporto priemonę (pateiktos transporto priemonės svoris buvo 18847 kg, o turėjo būti ne didesnis kaip 18000 kg), o atsakovė (siuntėja) pakrovė didesnį krovinio kiekį, nei numatyta sutartyje (ne daugiau nei 26 000 kg , o pakrovė 27153 kg), todėl reikalaujamą priteisti 522 eurus nuostolių sumą sumažino per pusę (CK 6.245 str.-6.249 str.). Nustatyta, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. lapkričio 7 d. sudarytą transporto užsakymą – sutartį Nr. PU0118318 dėl viršytos krovinio masės atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytos sąskaitos 50 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pakrautas medienos krovinys yra 3110 kg daugiau nei sutarta sutartyje, padarė išvadą, kad papildoma 50 eurų suma yra papildomi uosto mokesčiai, kurie atsirado dėl atsakovės kaltės tai yra per didelio viršsvorio, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, konstatuodamas, jog ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmų, priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014)Dėl priteistos 5000 Eur skolos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors atsakovė ir sutartimi aptartos kainos (5000 Eur) neginčijo, tačiau teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės 5000 Eur skolos už pervežimo paslaugas, nes atsakovė nepažeidė LR CK 6.200 str. įtvirtinto šalių bendradarbiavimo principo bei pareigos vykdyti sutartį tinkamai bei sąžiningai, grąžindama ieškovei neapmokėtą ieškovės neteisingai išrašytą 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ESP00107 - 5820 Eur sumai, ir 2016 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku apie tai informuodama bei pareikalaudama išrašyti teisingą PVM sąskaitą-faktūrą, o pagal Sutarties 19 p. jai 30 dienų apmokėjimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo teisingai išrašytos PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo konstatuoti sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteista 5000 Eur skola, nepagrįstumo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neginčija savo prievolės apmokėti 5000 Eur už suteiktas paslaugas ieškovei, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė būdama verslo subjektu ir elgdamasi sąžiningai, galėjo bent iš dalies apmokėti ginčijamą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ESP00107, sumokėdama 5000 Eur sumą, nes ginčas tarp šalių kilo tik dėl 820 Eur didesnės skolos sumos (5820-5000). Vien tai, kad ieškovė pateikė apmokėjimui 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ESP00107, kurioje nurodė didesnę apmokėjimo už paslaugas kainą - 5820 Eur, o ne 5000 Eur kaip susitarė (2016-09-19 transporto užsakymo sutarties Nr. PU0112993 4 konteinerių kainą - 4x 1250Eur), nesudaro pagrindo nemokėti už gautas paslaugas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Todėl kilus ginčui tarp šalių dėl apmokėjimo už paslaugas ir ieškovei kreipusis į teismą su šiuo reikalavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 5000 Eur skolą.Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes bei įrodymus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir motyvams, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ir jų nekartoja. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė siekia, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertintų tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikta svarių argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Vien apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo argumentais ar padarytomis išvadomis dėl ginčo dalyko neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 311 Eur nuostolių atlyginimas dėl ieškovės patirtų papildomų išlaidų.Dėl priteistų 261 Eur nuostolių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vežėjui paskirta bauda kaip nuostolis iš apeliantės negalėjo būti priteistas nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir krovinio vežėjui paskirtos baudos, nes net ir atsakovei pakrovus didesnės masės krovinį, krovinio vežėjas vis tiek būtų gavęs administracinę nuobaudą už vilkiko su kroviniu viršsvorį, kadangi pateikus netinkamą transporto priemonę, bei imant jos techninius svorio duomenis, bendro sąstato svoris būtų buvęs 44 847 kg, kas iš esmės viršija leistina 44 000 kg. bendrą svorį, gabenant keliais, dėl to visa atsakomybė turi tekti vežėjui. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl ieškovės patirtų 522 Eur patirtų nuostolių kaltos abi sutarties šalys.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).Pagal CK 6.247straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė pakrovė 1153 kg didesnės masės krovinį nei buvo sutarta, o ieškovė kaip krovinio vežėja kroviniui pervežti panaudojo vilkiką, kurio masė viršijo 18 t ribą, todėl abi šalys netinkamai vykdė sutarties sąlygas (CK 6.808 str., 6.189 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jeigu krovinio vežėjas kroviniui pervežti būtų pasitelkęs vilkiką, kurio svoris neviršytų 18 t, vilkiko su kroviniu masė vis tiek viršytų leistiną 44 t ribą, kadangi Atsakovė pažeisdama sutartimi sulygtą krovinio masę, pakrovė ne 26 t, o 27,153 t masės krovinį. Taigi bendra vilkiko su kroviniu masė siektų 45,153 t (27,153 t+18 t), dėl ko krovinio vežėjas nebūtų išvengęs minėtų nuostolių atsiradimo. Taigi lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad už kilusius nuostolius turi atsakyti abi šalys lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patyrė papildomas išlaidas (nuostolius), kurios netiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl konstatuotina, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pasekmių.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog vežėjui paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota, dėl to atsakovė neprivalo atlyginti nuostolių už paskirtas baudas, kurių dydis krovinio vežėjui nustatytas atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, jog tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pilnai laikiusis sutarties sąlygų, tai jai visiškai nebūtų atsiradusi pareiga padengti kokius nors nuostolius, nes ji nebūtų pažeidusi sutarties.

Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys ir atitinkamo verslo subjektai, todėl krovinių gabenimo paslaugų užsakymas, su krovinių gabenimu susijusių sutarčių vykdymas yra kasdienės komercinės veiklos dalis, todėl konstatuotina, jog atsakovei yra žinoma atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų pažeidimą, įskaitant krovinio su viršsvoriu pakrovimą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės argumentai neteikia pagrindo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 261 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl 50 Eur nuostolių atlyginimo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovei nepateikus įrodymų, jog dėl viršsvorio padidėjo uosto mokestis, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti šį reikalavimą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ji į vilkikus pakrovė didesnės masės krovinį nei buvo sutarta pervežti sutartimi. Kaip jau minėta, pagal šalių sudarytą 2016 m. lapkričio 07 d. Transporto užsakymą - sutartį Nr. PU0118318, ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį - pjautinę medieną - padėklų ruošinius (iš viso 15 konteinerių, kurių masė lygi 26 t), o atsakovė už suteiktas vežimo paslaugas sumokėti ieškovei iš viso 15.450 (15 x 1030) Eur. Aplinkybės, kad krovinio vežėjas patyrė papildomų išlaidų - uosto mokestį už viršsvorį, kuris sudarė 50 Eur, pagrindžia byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai ir kt..Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad 50 Eur suma yra papildomi uosto mokesčiai, kurie atsirado dėl atsakovės kaltės, t. y. pakrauto viršsvorio, todėl apeliantės argumentai, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio, nepagrįsti.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylos procesinės baigties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. b. l. 71-73). Kadangi šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistinos iš apeliantės (atsakovės) ieškovei. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos nesiekia minimalios sumos (0, 98 Eur), todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ priteisti 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei CF&S Lithuania, UAB.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas