Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „M.“ (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent jis, 2024-11-14 apie 6.14 val., vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, važiuodamas S. B. gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti link Olandų gatvės pusės, antra eismo juosta, privažiavęs ties sankryžoje su Užtvankos gatve esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prieš kurią sustojo tos pačios eismo krypties pirma eismo juosta važiavęs automobilis, nepasirinko saugaus greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio bei neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti, dėl ko tęsdamas važiavimą partrenkė jo važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per S. B. gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. K., kuris nuo patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio vietoje. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, nustatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; 31 punkto reikalavimą, nustatantį, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio sankcija, galiojanti nuo 2025-02-01).

2. Kaltinamasis A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-11-14 apie 6 val. važiuodamas į darbą S. B. g., antra juosta, nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įeinančio žmogaus. Važiuodamas spėjo pamatyti tik baltą maišelį, kuris judėjo iš dešinės pusės į kairę. Važiuodamas antra juosta žmogaus nepastebėjo. Pripažino, kad pažeidė KET 127 ir 31 punktus. Sutinka, kad mirtis žmogų ištiko būtent dėl eismo įvykio ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmogus žuvo.

3. Buvo tamsus paros metas. Važiavo S. B. g. Tik pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, o gatvė – ne. Tą dieną važiavo automobiliu „Mercedes-Benz Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Kelią sudarė dvi eismo juostos, t. y. po dvi į vieną pusę ir dvi į kitą pusę. Įvykio metu gretima pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis. Prieš pėsčiųjų perėją jis (kaltinamasis) nesustojo, nes gretima važiuojantis automobilis taip pat nebuvo sustojęs. Gretima važiavęs automobilis važiavo šiek tiek prieš jį. Gerai matėsi ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja jam negalėjo gerai matytis, nes pirma juosta važiavo automobilis, kuris uždengė dalį vaizdo. Pėsčiąjį matyti jam kliudė dešinėje priekyje buvęs automobilis. Žino, kaip reikia elgtis, kai važiuojant matosi ženklas „Pėsčiųjų perėja“, o visa perėja nesimato, t. y. reikia pristabdyti ir važiuoti atitinkamu greičiu. Pėsčiųjų perėja važiavo 50-60 km/val. greičiu, bet tuo metu jau buvo pristabdęs. Iki pristabdymo važiavo 70 km/val. greičiu, o vėliau sumažino iki 50-60 km/val. greičio. Nepastebėjo pėsčiojo, nes, kiek pamena, sakė, kad jis išbėgo į kelią. Jis pamatė asmens siluetą išlendantį iš už šalia važiavusio automobilio. Asmuo nešėsi baltą maišą. Maišą įžvelgė geriau, nei patį asmenį. Šis įvykis tikriausiai nutiko dėl to, kad važiuodamas nebuvo pasirinkęs tinkamo greičio.

4. Pasirašant susitarimą-susitaikymo protokolą su nukentėjusiuoju bendravo jo gynėja. Pats su nukentėjusiuoju nebendravo. Šį susitarimą jam pasirašyti patarė gynėja. Žalos dydį įvertino bendru su nukentėjusiuoju susitarimu. Su nukentėjusiuoju tarėsi jo gynėja. Jam asmeniškai susitarimo sąlygos buvo tinkamos. Palaiko susitaikymą, atsižvelgiant į jau pervestą 5 000 Eur sumą. Sutinka, kad iš jo būtų priteista 640 Eur proceso išlaidų.

5. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6. Nukentėjusysis T. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-11-14 jam paskambino policijos pareigūnai iš Vilniaus ir pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo jo brolis A. K.. Jie su broliu paskutinį kartą matėsi prieš porą metų. Paskutiniu metu brolis nedirbo, vedė asocialų gyvenimo būdą, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Su broliu telefonu bendravo 2023 metais. Apie kelių eismo įvykio aplinkybes, kaip žuvo jo brolis, jis nežino. Jis brolį palaidojo. Jų tėvai yra mirę, daugiau brolių ar seserų neturi, todėl dėl brolio mirties patyrė žalą (t. 1, b. l. 105-108).

7. Liudytojas D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-11-14, apie 6 val., vairuodamas automobilį „F. F.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo S. B. g. link Olandų g. Buvo tamsu, kelio danga – sausas asfaltas. Prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Užtvankos g. yra įrengtas apšvietimas. Jis vairavo automobilį apie 50 km/val. greičiu, pirma eismo juosta. Iš tolo matė, kaip žolėje išmintu takeliu, link šaligatvio, link pėsčiųjų perėjos, artėja tamsiai apsirengęs vyras. Vyras kryptingai artėjo link pėsčiųjų perėjos. Suprato, kad jis eis per pėsčiųjų perėją. Sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiąjį ir tada pėsčiasis pradėjo greitu žingsniu eiti per perėją. Kai pėsčiais praėjo per perėjos dalį (pirmą eismo juostą), t. y. praėjo pro jo stovinčio automobilio priekinę dalį, jis atsisuko į kairę, pasižiūrėjo, pasižiūrėjo pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad antra eismo juosta artinasi automobilis, matė jo žibintus. Šis automobilis buvo nedideliu atstumu nuo jo automobilio galinės dalies, tiksliau nurodyti negali. Jam pasirodė, kad jis greitai artėja. Pėsčiasis pažiūrėjęs į kairę, pradėjo bėgti ir iškart, gal žengęs du žingsnius, buvo partrenktas antra eismo juosta jo kryptimi važiavusio automobilio. Pėsčiąjį nuo smūgio pakėlė į orą ir nusviedė į dešinę pusę, į autobusų sustojimo aikštelę. Pėsčiąjį partrenkusio automobilio vairuotojas iškart pradėjo stabdyti ir sustojo antroje eismo juostoje, nusukęs ant žolės. Jis įvažiavo į autobusų stotelę. Iš pėsčiąjį partrenkusio mikroautobuso išlipo keturi vyrai. Partrenktas pėsčiasis dar kvėpavo, gulėjo ant kairio šono. Jo kojos buvo nukreiptos į važiuojamąją dalį, o galva link šaligatvio. Vienas vyras iš mikroautobuso skambino pagalbos telefonu 112. Nukentėjęs pėsčiasis buvo apsirengęs tamsiai mėlyna striuke su gobtuvu, buvo užsidėjęs gobtuvą, po juo buvo kepurė. Vyras nešėsi rankoje polietileninį maišelį su plastikiniais buteliais, kurie po partrenkimo pasklido po kelio važiuojamąją dalį. Ant minėto vyro jokių šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo. Pirmi į įvykio vietą atvyko GMP medikai, kurie konstatavo nukentėjusio vyro mirtį, pasakė „viskas“ ir uždengė kūną (t. 1, b. l. 86-87).

8. Liudytojas V. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-11-14 6 val., važiavo su kolegomis į darbą. Automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairavo A. A.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo tamsu, kelias apšviestas (prie perėjos). Jis nežino, kokiu greičiu A. vairavo automobilį, nestebėjo greičio matavimo prietaisų skydelio. Važiavo S. B. g. link Olandų g. į Uteną. Prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Užtvankos g., važiavo antra eismo juosta. Jis kelio nestebėjo, visas dėmesys buvo sutelktas į mobilaus ryšio telefoną. Vienu metu kažkuris keleivis, sėdintis gale, suriko „atsargiai“ ir jis pakėlė akis nuo telefono bei pažiūrėjo į priekį. Tuo metu pajuto smūgį ir jų automobilio priekinis stiklas suaižėjo. Nematė, ką partrenkė. A. pavažiavo į priekį ir sustojo antroje eismo juostoje, užvažiavus kairės pusės ratais ant žolės. Jam buvo šokas, todėl negali nurodyti, ar A. stabdė. Jie važiavo keturiese, t. y. jis, A., E. K. ir E. N., kurie sėdėjo ant galinės sėdynės. Visi išlipo iš automobilio. Pamatė dešinėje kelio pusėje, kelio išplatėjime, t. y. autobusų sustojime, ties viduriu, gulintį partrenktą pėsčiąjį vyrą. Vyras gulėjo ant kairio šono, skersai kelio, galva buvo nukreipta link šaligatvio. Žmogus dar buvo gyvas, matė kaip judėjo. Jis arti nebuvo priėjęs. Prie jo buvo kito automobilio vairuotojas. Nukentėjęs vyras buvo apsirengęs tamsia striuke, tiksliau neprisimena. Netoli nuo jo gulėjo batas. E. iškart paskambino pagalbos telefonu ir kvietė medikus. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad pirmoje eismo juostoje, prieš pat pėsčiųjų perėją (jų važiavimo kryptimi) stovi juodos spalvos lengvasis automobilis. Automobilis stovėjo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Jis pats nematė einančio pėsčiojo ir paties partrenkimo. Kai pažiūrėjo į langą, suaižėjo stiklas, daugiau nieko nematė. Pirmi į įvykio vietą atvyko GMP medikai. Jis stovėjo toliau nuo partrenkto žmogaus, todėl nematė, ką veikė atvykę medikai (t. 1, b. l. 90-92).

9. Liudytojas E. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tapačias aplinkybes, kurias nurodė liudytoju apklaustas V. L. ir papildomai nurodė, kad kelio nestebėjo, kalbėjosi tarpusavyje su E. Nematė nei per kelią einančio pėsčiojo, nei pirma eismo juosta važiuojančio automobilio. Pajuto stiprų smūgį į jų automobilio priekinę dalį, iš dešinės pusės. Smūgio metu matė nuo automobilio nubloškiamą, t. y. nukrentantį žmogų. Negali nurodyti, ar A. stabdė. A. pavažiavo į priekį ir sustojo antroje eismo juostoje, užvažiavus kairės pusės ratais ant žolės. Visi iškart išlipo iš automobilio. Pamatė dešinėje kelio pusėje, kelio išplatėjime, t. y. autobusų sustojime, ties viduriu, gulintį partrenktą pėsčiąjį. E. iškart skambino pagalbos telefonu ir kvietė GMP medikus. Partrenktas vyras gulėjo ant kairio šono, skersai kelio, galva buvo nukreipta link šaligatvio. Žmogus dar buvo gyvas, jis leido garsus panašius į knarkimą, tai buvo jo paskutiniai atodūsiai. Jis buvo priėjęs arti. Prie partrenkto žmogaus buvo kito automobilio vairuotojas, kuris sakė, kad negalima nukentėjusio judinti, nes gali būti pažeistas stuburas. Nukentėjęs vyras buvo apsirengęs tamsia striuke, su gobtuvu ant galvos. Išlipus iš automobilio, pamatė, kad pirmoje eismo juostoje, prieš pat pėsčiųjų perėją (jų važiavimo kryptimi) stovi juodos, ar pilkos spalvos lengvasis automobilis. Kokios markės buvo automobilis, nežino, neatkreipė dėmesio. Pirmi į įvykio vietą atvyko GMP medikai, kurie konstatavo nukentėjusio vyro mirtį, patikrino pulsą ir pasakė, kad vyras mirė (t. 1, b. l. 94, 95).

10. Liudytojas E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-11-14, 6 val., važiavo su kolegomis į darbą, į Uteną. Važiavo S. B. g., link Olandų g., į Uteną. Automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairavo A. A.. V. L. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, jie su E. N. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Jis sėdėjo dešinėje pusėje. Buvo tamsu, kelias apšviestas tik prie pėsčiųjų perėjos. Kelio danga buvo drėgna. Nežino, kokiu greičiu A. vairavo automobilį. Jis kelio pastoviai nestebėjo. Prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Užtvankos g., važiavo antra eismo juosta. Prieš pėsčiųjų perėją jis pažiūrėjo pro dešinį langą, kadangi prie perėjos buvo įrengtas apšvietimas. Pamatė pirmoje eismo juostoje sustojusį lengvąjį automobilį, matė jo galines šviesas, stabdžių šviesas. Prasilenkiant su minėtu automobiliu pamatė iš už automobilio žengiantį per kelią pėsčiąjį, t. y. žmogaus siluetą. Jis suriko „atsargiai“. Tuo pat metu pajuto smūgį į jų automobilio priekinę dalį. Matė, kaip nublokštas žmogus nukrito ant kelio. A. iškart stabdė automobilį, stabdydamas A. pavažiavo į priekį ir sustojo antroje eismo juostoje, užvažiavus kairės pusės ratais ant žolės. Jų automobilis buvo pakrautas lentomis ir armatūros lankstiniais. Sustojus visi išlipo iš automobilio. Pamatė dešinėje kelio pusėje, kelio išplatėjime, t. y. autobusų sustojime, ties viduriu, gulintį partrenktą vyrą. Jis iškart skambino pagalbos telefonu 112. Vyras gulėjo ant kairio šono, skersai kelio, galva buvo nukreipta link šaligatvio. Žmogus dar buvo gyvas, jam atrodė, kad bandė pakelti galvą. Jis arti nebuvo priėjęs. Prie jo buvo priėjęs E., kito automobilio vairuotojas. Nukentėjęs vyras buvo apsirengęs tamsia striuke su gobtuvu, avėjo tamsiai rudus sportinius batus. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad pirmoje eismo juostoje prieš pat pėsčiųjų perėją (jų važiavimo kryptimi) stovi tamsios spalvos lengvasis automobilis. Automobilis stovėjo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Pirmi į įvykio vietą atvyko GMP medikai. Medikai patikrino nukentėjusio vyro pulsą, pasakė, kad vyras miręs (t. 1, b. l. 98, 99).

11. Birt ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas E. K. 2024-11-14 6.05 val. pranešė, kad važiuojant link miesto mikroautobusas „Mercedes-Benz Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) partrenkė žmogų, sužeistasis guli, juda, pranešėjas bijo eiti arčiau. Pranešėjas minėto mikroautobuso keleivis. 2024-11-14 06.14 val. pranešėjas pranešė, kad stotelėje važiuojant link miesto guli žmogus, o šalia sunkvežimis. Asmuo galimai partrenktas (t. 1, b. l. 8).

12. Iš 2024-11-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024-11-14 BPC skambučio garso įrašas. Pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo. Pranešėjas praneša, kad Vilniuje, Batoro g. važiuojant link Naujosios link Belonto, po dešinę, stotelėje guli žmogus. Galbūt partrenktas. Matė, kad stovi automobiliai įjungė avarinius signalus. Žmonės laukia (t. 1, b. l. 77).

13. 2024-11-18 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas nakvynės namų „V.“ vidinės kameros, įrengtos prie įėjimo durų. Vaizdo įrašas „Kamera 22 2024/11/14 06:02:08“. Užfiksuota, kaip iš nakvynės namų patalpos į koridorių išeina vyras, apsirengęs juoda striuke su gelsvos spalvos įsiuvu viršutinėje dalyje ir gelsvos spalvos gobtuvu, avintis juodus batus baltais padais. Vyras nusiima gobtuvą. Matosi trumpai kirpti plaukai. Vyras pasilenkia prie stalo ir pasiima baltos spalvos plastikinį maišelį, kurį pasideda ties gultu ir prie plautuvės atsigeria vandens (t. 1, b. l. 83).

14. 2024-11-14 tarnybiniame pranešime dėl įvykių aplinkybių nurodyta, kad apžiūrėjus vyriškos lyties lavoną ir atsižvelgus į tai, kad vyras su savimi nešėsi maišą su alaus buteliais, nuvyko į nakvynės namus „V.“, kur pabendravo su vedėja I. R., kuriai nurodė vyro požymius. I. R. nurodė, kad 2024-11-14 apie 5.50 val. iš nakvynės namų išleistas A. K.. Vedėja parodė vaizdo stebėjimo kameromis darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas būtent įvykio metu žuvęs vyras (pagal dėvimus drabužius, išvaizdą) (t. 1, b. l. 34-65).

15. 2024-11-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, S. B. g. ties sankryža su Užtvankos g. Taip pat užfiksuota:

15.1. Įvykio vietos apžiūra atlikta Vilniuje, S. B. g. ties sankryža su Užtvankos g. esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kryptis link Vilniaus centro, tiesus horizontalus ruožas. Automobilio „Mercedes – Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija)) važiavimo kryptis S. B. g. antra eismo juosta nuo Naujosios Vilnios link Vilniaus centro. Leistinas važiavimo greitis apžiūrimame kelio ruože 50 km/val. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra.

15.2. Automobilių, jų ratų pėdsakų ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose (nuotraukos Nr. 2-6, 34-39 (t. 1, b. l. 15-16, 21) plane (t. 1, b. l. 14) bei matavimo duomenų lentelėje (t. 1, b. l. 26). Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinė linija patiesta ant kelio viduryje esančių horizontalaus kelio ženklinimo siauros ištisinės linijos KET 3 pr. 1 skyriaus Nr. 1.1. ir siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus KET 3 pr. 1 skyriaus Nr. 1.5. Horizontalaus ženklinimo linijos nuo kairio kelio krašto (žvelgiant kryptimi link Vilniaus centro) nutolusios 3,6 m atstumu. Bazinės linijos X0 taškas nuo S. B. g. ir Užtvankos g. sankirtos nutolęs 0,0 m atstumu. Bazinės linijos ilgis yra 76,0 m.

15.3. Kelio ženklai galiojimo zonoje: KET Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“; Nr. 329 „Ribotas greitis“; Nr. „Duoti kelią“; Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“; Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“; Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“; Nr. 548 „Stotelė“.

15.4. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: KET 3 priedo 1 skyriaus Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“; Nr. 1.7 „Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas“; Nr. 1.13.1 „Pėsčiųjų perėjos „zebras““; Nr. 1.5 „Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus“; Nr. 1.22 „Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas“; Nr. 1.21 „Raide „A“ žymi maršrutinio transporto stotelę“. KET 3 priedo 2 skyriaus Nr. 2.1.1 „Įstrižos juodos ir baltos juostos“; Nr. 2.1.2 „Įstrižos juodos ir baltos juostos“.

15.5. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: po eismo įvykio automobilis „Mercedes – Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija)) stovi Vilniuje S. B. g. ties sankryža su Užtvankos g. už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi), dalinai užvažiavęs ant skiriamosios kelio juostos vejos. Priekinė automobilio dalis nukreipta Vilniaus centro link, galinė dalis nukreipta Naujosios Vilnios link. Automobilis „Mercedes – Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 9. Automobilio galinė dešinės pusės rato ašis eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 9.1, priekinė dešinės pusės rato ašis pažymėta Nr. 9.2.

15.6. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: eismo įvykio vietoje S. B. g. už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) šalia siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus KET 3 priedo 1 skyriaus Nr. 1.5. guli automobilio detalė, kuri eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 5.

15.7. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: eismo įvykio vietoje S. B. g. už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pirmoje, antroje eismo juostose (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) ir autobusų sustojimo stotelėje ant asfaltuotos dalies yra šukių koncentracijos vieta, kuri eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 1. Šukių koncentracijos pradžia į ilgį eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 1.1, pabaiga į ilgį pažymėta Nr. 1.2, šukių koncentracijos pradžia į plotį pažymėta Nr. 1.3, pabaiga į plotį pažymėta Nr. 1.4.

15.8. Kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai: eismo įvykio vietoje S. B. g. už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos kairiame kelio kelkraštyje (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) guli tuščias plastikinis rudos spalvos butelis, kuris eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 2, už plastikinio butelio antroje S. B. g. eismo juostoje (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) guli baltos spalvos plastikinis maišas, kuris eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 3. Balto plastikinio maišo dešinėje pusėje (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi), autobusų sustojimo stotelėje ant asfaltuotos dalies guli dešinys batas, kuris eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 6. Priekyje dešinio bato (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) ant skiriamosios kelio juostos vejos guli tuščias plastikinis rudos spalvos butelis, kuris eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 4. Už plastikinio butelio (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) autobusų sustojimo stotelėje ant asfaltuotos dalies guli kepurė, kuri eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 7.

15.9. Rastas lavonas: eismo įvykio vietoje S. B. g. ties sankryža su Užtvankos g. už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (žvelgiant Vilniaus centro kryptimi) autobusų sustojimo stotelėje ant asfaltuotos dalies guli nenustatytos tapatybės vyriškos lyties lavonas. Lavonas eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 8. Lavono galva eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 8.1, lavono dešinė koja pažymėta Nr. 8.2. Po eismo įvykio lavonas guli ant kairės pusės šono, galva nukreipta Užtvankos g. link. Lavono dešinė ranka sulenkta per alkūnę, delnu padėta ant pilvo, kairė ranka ištiesta per alkūnės sąnarį ir pakelta 90 laipsnių kampu į pečių juostos lygį delnų į asfaltą. Dešinė lavono koja ištiesta, kairė koja šiek tiek sulenkta per kelio sąnarį. Lavonas yra vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio. Lavonas yra tamsių trumpų plaukų, trumpa tamsia barzda, akys užmerktos, burna užčiaupta (žr. fotolentelę t. 1, b. l. 23-24). Ant lavono galvos ties dešine ausimi, nosimi, ir burna yra rudos spalvos skysčio panašaus į kraują, ant kaktos yra nubrozdinimas (žr. fotolentelę nuotraukos Nr. 4-8 (t. 1, b. l. 24)) (t. 1, b. l. 10-26).

16. Iš 2024-11-14 transporto priemonės apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas krovininis automobilis „Mercedes-benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija)), oranžinės spalvos, kuris pakrautas įvairiomis statybinėmis medžiagomis. Automobilis po eismo įvykio stovi S. B. gatvėje, kryptis link Olandų žiedo, antroje eismo juostoje, dalinai kairė pusė užvažiavusi ant skiriamosios juostos. Automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Nustatyti šie išoriniai automobilio sugadinimai: prekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, sudaužytas priekinis stiklas. Sukant automobilio vairą judesiai tolygiai persiduoda į priekinius ratus. Spaudžiant kojinį stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Automobilyje įrengta mechaninė pavarų dėžė, dėžės svirtis įjungta į „N“ rėžimą. Visi automobilyje esantys šviesos šaltiniai ir valytuvai veikiantys. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių. Nuotraukose Nr. 4-6, 10, 12 užfiksuoti automobilio apgadinimai (t. 1, b. l. 28-33).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-11-15 specialisto išvadoje Nr. M 1576/2024 (01) nurodyta, kad remiantis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, medicinos dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybės, pateikta išvada:

17.1. A. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai veido, kairėje rankoje, kairiame klube, kojose, muštinė žaizda dešiniame kulne, pakauškaulio didžiosios angos lūžis, krūtinkaulio lūžis, kairės mentės lūžis, dauginiai abipusiai lūžiai su minkštųjų audinių kraujosruva bei krūtinplėvės plyšimais kairėje, atviras kairės blauzdos kaulų lūžis su minkštųjų audinių kraujosruva, širdiplėvės plyšimas su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, abipusiai plaučių sumušimai su abipusiais plyšimais, blužnies plyšimai, kepenų plyšimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės skilties sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus bei kairio smegenėlių pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai visumoje remiantis SSMNT 5.6.1, 3.6.11, 5.6.13, 56.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

17.2. A. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje, kairiame klube, kojose, muštinė žaizda dešiniame kulne, pakauškaulio didžiosios angos lūžis, krūtinkaulio lūžis, kairės mentės lūžis, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su minkštųjų audinių kraujosruva bei krūtinplėvės plyšimais kairėje, atviras kairės blauzdos kaulų lūžis su minkštųjų audinių kraujosruva, širdiplėvės plyšimas su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, abipusiai plaučių sumušimai su abipusiais plyšimais, blužnies plyšimai, kepenų plyšimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės skiltes sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimas po voratinklinių galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus bei kairio smegenėlių pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir, galimai, paviršiais neilgai trukus iki mirties.

17.3. A. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimais veide, kairėje rankoje, kairiame klube, kojose, muštine žaizda dešiniame kulne, pakauškaulio didžiosios angos lūžiu, krūtinkaulio lūžiu, kairės mentės lūžiu, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su minkštųjų audinių kraujosruva bei krūtinplėvės plyšimais kairėje, atviru kairės blauzdos kaulų lūžiu su minkštųjų audinių kraujosruva, širdiplėvės plyšimu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, abipusiais plaučių sumušimais su abipusiais plyšimais, blužnies plyšimais, kepenų plyšimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės skilties sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po voratinklinių galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus bei kairio smegenėlių pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu.

17.4. A. K. sirgo aortos, širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, širdies raumens, širdies stambiųjų kraujagyslių vožtuvų, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze, kepenų suriebėjimu. Šie susirgimai priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo, tačiau galėjo sunkinti bendrąja būklę.

17.5. A. K. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

17.6. A. K. lavono kraujyje metilo, etilo, propilo, izopropilo, butilo, izobutilo, pentilo, izopentilo alkoholių, acetono nerasta.

17.7. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo kaire koja, užvažiuojant nukentėjusiajam iš kairės pusės.

17.8. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad partrenkimo metu nukentėjusysis ėjo ir buvo vertikalioje padėtyje.

17.9. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2024-11-15, 12.15 val., rodo, kad nuo A. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros laiko (t. 1, b. l. 45-55).

18. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-12-27 specialisto išvadoje Nr. 11-3347(24) nurodyta, kad:

18.1. šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, važiuodamas S. B. gatve, antra eismo juosta, Olandų gatvės link, priekinės dalios dešinio puse (priekiniu bamperiu, priekiniu žibintu, apdailos grotelėmis) kliudė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje buvusi pėsčiąjį A. K.. Po smūgio pėsčiasis A. K. buvo nublokštas į priekį ir į dešinę, bei liko gulėti šalia viešojo transporto stotelės, kur užfiksuota jo gulėjimo vieta eismo įvykio vietos plane;

18.2. nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, vairuojamas A. A., prieš partrenkiant pėsčiąjį, negalima;

18.3. automobilio (Pastaba. Specialisto išvadoje klaidingai nurodytas automobilio modelis – „VW Crafter“) vairuotojo A. A. veiksmai — važiuodamas antra eismo juosta ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kai prieš šią pėsčiųjų perėją priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavęs automobilis mažino greitį ir sustojo, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavęs į ją, kliudė iš dešinės pusės judantį pėsčiąjį, — techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t. 1, b. l. 131-134).

19. Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442 ir jo patikros sertifikato Nr. 2194730 duomenimis, 2024-11-14 6.32 val. A. A. tikrinimo metu buvo blaivus, nustatyta (0.00 promilės). Alkotesteris patikrinimo metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

20. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01) atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

21. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024-03-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024).

22. Kaltinamasis A. A., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Patvirtino, kad tą dieną įvykio metu vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Buvo tamsus paros metas. Važiavo S. B. g. Tik pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, o gatvė – ne. Kelią sudarė dvi eismo juostos, t. y. po dvi į vieną pusę ir dvi į kitą pusę. Įvykio metu gretima pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis. Prieš pėsčiųjų perėją jis (kaltinamasis) nesustojo, nes gretima važiuojantis automobilis taip pat nebuvo sustojęs. Gretima važiavęs automobilis važiavo šiek tiek prieš jį. Pėsčiųjų perėja jam negalėjo gerai matytis, nes pirma juosta važiavo automobilis, kuris uždengė dalį vaizdo. Pėsčiąjį matyti jam kliudė dešinėje priekyje buvęs automobilis. Iki pristabdymo važiavo 70 km/val. greičiu, o vėliau sumažino iki 50-60 km/val. greičio. Jis pamatė asmens siluetą išlendantį iš už šalia važiavusio automobilio. Kaltinamasis pripažino, kad įvykis tikriausiai nutiko dėl to, kad važiuodamas nebuvo pasirinkęs tinkamo greičio.

23. A. A. pripažįsta, kad vairuodamas kaltinime nurodytą automobilį pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus, o būtent, kad pažeidė:

23.1. KET 31 punktą, numatantį, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

23.2. KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

24. Tai, kad A. A. pažeidė nurodytus KET reikalavimus, dėl kurių buvo partrenktas nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjęs žmogus, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai (gretima – pirma eismo juosta važiavęs D. B. ir kartu su A. A. važiavęs E. K.). Liudytojas E. K. parodė, jog kelio nestebėjo, tačiau prieš pėsčiųjų perėją jis pažiūrėjo pro dešinį langą, kadangi prie perėjos buvo įrengtas apšvietimas. Pamatė pirmoje eismo juostoje sustojusį lengvąjį automobilį, matė jo galines šviesas, stabdžių šviesas. Prasilenkiant su minėtu automobiliu pamatė iš už automobilio žengiantį per kelią pėsčiąjį, t. y. žmogaus siluetą ir suriko „atsargiai“. Visi pajuto smūgį. Liudytojas D. B. patvirtino, jog buvo tamsu, tačiau ties sankryža su Užtvankos g. yra įrengtas apšvietimas. D. B. matė iš tolo link pėsčiųjų perėjos ateinanti asmenį ir supratęs, kad asmuo eis per perėją, sustojo jį praleisti. Kai pėsčiais praėjo pro jo stovinčio automobilio priekinę dalį, jis atsisuko į kairę, pasižiūrėjo pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad antra eismo juosta artinasi automobilis (kaltinamojo vairuotas automobilis), matė jo žibintus. Šis automobilis buvo nedideliu atstumu nuo jo automobilio galinės dalies, jam pasirodė, kad jis greitai artėja. Pėsčiasis, pažiūrėjęs į kairę, pradėjo bėgti ir iškart, gal žengęs du žingsnius, buvo partrenktas antra eismo juosta jo kryptimi važiavusio automobilio. Pėsčiąjį nuo smūgio pakėlė į orą ir nusviedė į dešinę pusę, į autobusų sustojimo aikštelę.

25. Taigi aptarti kaltinamojo ir minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis, kad buvo tamsus paros metas (ankstyvas rytas), tačiau perėja buvo apšviesta ir gretima eismo juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiojo, tuo pačiu galėdamas sudaryti kliūtį kaltinamajam aiškia matyti visą perėją. Liudytojų parodymai patvirtina ir aplinkybę, kad kaltinamajam pasirinkus saugų greitį ir laikantis KET 31 punkto reikalavimų, jis galėjo laiku pastebėti pėsčiąjį ir laiku sustabdyti savo vairuojamą automobilį. Nors byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo kaltinamasis, tačiau pats kaltinamasis apklausiamas teisme pripažino, kad važiavo nebūdamas pasirinkęs tinkamo greičio, o ir liudytojas D. B. parodė, jog automobilio veidrodėlyje pastebėjo greitai artėjantį automobilį (kaltinamojo vairuotą). Be to tai, kad kaltinamasis pažeidė KET 31 ir 127 punktų reikalavimus, patvirtina ir eismo įvykio vietos plane (t. 1, b. l. 14) bei 2024-11-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 10-11) užfiksuoti duomenys, t. y. užfiksuota kaltinamojo vairuoto automobilio padėtis po eismo įvykio. Kaip jau minėta, kaltinamasis partrenkė A. K. pėsčiųjų perėjoje, o kaltinamojo vairuotas automobilis sustojo pravažiavęs pėsčiųjų perėją.

26. Aplinkybę, kad A. A. KET 31 ir 127 punktų pažeidimai yra pagrindinė eismo įvykio priežastis, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-12-27 specialisto išvada Nr. 11-3347(24) (t. 1, b. l. 131-134), kurioje nustatyta, kad būtent kaltinamojo A. A. veiksmai buvo pagrindine sąlyga kilti aptariamam eismo įvykiui, nes A. A., važiuodamas antra eismo juosta ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kai prieš šią pėsčiųjų perėją priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavęs automobilis mažino greitį ir sustojo, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavęs į ją, kliudė iš dešinės pusės judantį pėsčiąjį.

27. Byloje taip pat nustatyta, jog A. K. mirė būtent dėl po eismo įvykio patirtų sužalojimų. Kalinamojo ir liudytojų parodymais, atvykę medikai į įvykio vietą konstatavo A. K. mirtį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-11-15 specialisto išvadoje Nr. M 1576/2024 (01) (t. 1, b. l. 45-55) nurodyta, kad A. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimais veide, kairėje rankoje, kairiame klube, kojose, muštine žaizda dešiniame kulne, pakauškaulio didžiosios angos lūžiu, krūtinkaulio lūžiu, kairės mentės lūžiu, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su minkštųjų audinių kraujosruva bei krūtinplėvės plyšimais kairėje, atviru kairės blauzdos kaulų lūžiu su minkštųjų audinių kraujosruva, širdiplėvės plyšimu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, abipusiais plaučių sumušimais su abipusiais plyšimais, blužnies plyšimais, kepenų plyšimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės skilties sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po voratinklinių galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus bei kairio smegenėlių pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Konstatuota, jog A. K. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo kaire koja, užvažiuojant nukentėjusiajam iš kairės pusės, ir kad įvertinus sužalojimų lokalizaciją bei makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, jog partrenkimo metu nukentėjusysis ėjo ir buvo vertikalioje padėtyje.

28. Taigi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo KET 31 punkto ir 127 punkto reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi, kurio metu žuvo pėsčiasis, ėjęs per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis A. A. būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų (31, 127 punktų), būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent A. A. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

29. Kaltinamojo A. A. veiksmai, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtina, jog nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

30. Atsižvelgdamas į visa kas pirmiau pasakyta, teismas sprendžia, jog iš ištirtų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. A. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2025-02-01, nes nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 281 straipsnio 5 dalies redakcija, kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė (iki 2025-01-31 galiojusi BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, o nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 7 metų), t. y. nuo 2025-02-01 galiojusi BK 281 straipsnio 5 dalies redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų.

31. Teisme gautas kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo T. K. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kaltinamasis ir nukentėjusysis prašo teismo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nukentėjusysis atsiprašymą priėmė ir atleido kaltinamajam bei teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam kaltinamasis žalą, kurią, be draudimo išmokos, vertina 5 000 Eur, atlygino. Tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole, byloje yra pridėtas 5 000 Eur mokėjimo kvitas (t. 2, b. l. 46)). Taip pat sutarta, kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiajam 640 Eur dydžio proceso išlaidas. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad neturi ir neturės ateityje jokių pretenzijų dėl šioje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos, taip pat ir dėl jos metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir jam žinoma, kad tuo pačiu pagrindo nebegalės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

32. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas klausimas dėl BK 38 straipsnio taikymo. Nagrinėjamu atveju A. A. praeityje nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, taip pat ir BK 38 straipsnis, kaltinamasis yra visiškai atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą, todėl, svarstant galimybę A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikoma iki 2025-01-31 galiojusi BK 38 straipsnio redakcija, nes nuo 2025-02-01 BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o ankstesnė redakcija galėjo būti vertinama įvairiai.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio prasme pripažįstamas tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, o jam mirus – šeimos nariai (BPK 38 straipsnis) ar (ir) artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais šių asmenų susitaikymas su kaltininku iš esmės galimas, tačiau teismas, be kitų BK 38 straipsnyje numatytų aplinkybių, turi įvertinti, ar susitaikymas nėra formalus, ar atlyginta visa žala (pagal patikslintą susitaikymo protokolą – žalą atlygino) ir pan. (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-30-1).

34. Pagal BK 38 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

35. Aptariamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

36. Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos bei savo elgesio gailėjosi. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, ji visiškai atlyginta. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis. Sunkinančių – nėra.

37. Teisme nukentėjusysis ir jo atstovas patvirtino, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, jis pretenzijų neturi. O ir pats kaltinamasis atsiprašė jo dėl savo teisei priešingų veiksmų.

38. Taigi, nustatytos trys sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Tačiau be minėtų sąlygų taip pat būtina įvertinti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

39. Kaltinamasis A. A. dirba (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas (t. 1, b. l. 150). 2025-04-08 duomenimis, per paskutinius trejus metus jis administracinėn atsakomybėn buvo trauktas du kartus, abu kartus už greičio viršijimą, paskirtas baudas apmokėjo Matyti, kad paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. (t. 1, b. l. 151). Yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, savo noru atlygino žalą, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir nėra sunkinančių. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymų ir jų nepažeidinėja, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio normų taisyklių, o ši veika yra atsitiktinio pobūdžio padaryta dėl neatsargumo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tad yra nustatyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga.

40. Prokuroras teisme sutiko, kad formaliai kaltinamasis atitinka BK 38 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jo nuomone taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą (BK 38 straipsnio nuostatas) yra teismo prerogatyva, tačiau ne taisyklė, kad asmuo, atitinkantis visas BK 38 straipsnyje sąlygas privalo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant susitaikymo institutą. Prokuroro vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju kilo sunkios pasekmės, žuvo žmogus, todėl taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nebūtų teisinga ir proporcinga.

41. Kaltinamojo gynėja ir nukentėjusiojo atstovas su tokia prokuroro pozicija nesutiko. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog nėra ginčo, kad buvo sukeltos labai sunkios ir negrąžinamos pasekmės – žuvo žmogus, tačiau jo nuomone, reikėtų atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų ir jokios tyčios kaltinamojo veiksmuose tikrai nebuvo, o ir yra visi BK 38 straipsnyje numatyti pagrindai. Kaltinamojo gynėjos nuomone, prokuroro nurodytas argumentas (kilusios pasekmės) netaikyti BK 38 straipsnį, nėra pakankamai svarus. Yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį, su tuo sutinka ir nukentėjusysis ir jo atstovas, nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, veika padaryta kaltinamajam būnant blaiviam. BK 38 straipsnis nenumato išimčių, kad įvykus tokioms pasekmėms, kaip žmogaus mirtis, šis straipsnis negalėtų būti taikomas.

42. Sutiktina su prokuroro teiginiu, kad kaltinamasis A. A. padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį. Vis tik teismo nuomone, šis prokuroro argumentas patvirtina tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, tačiau negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti šią veiką padariusiam asmeniui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, nes BK 38 straipsnio nuostatos gali būti taikomos padarius bet kurį neatsargų nusikaltimą (pvz.: nuosprendis byloje Nr. 1A-61-312/2016 ir kt.). Teismas pažymi, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, jo gailestis ir prisipažinimas savaime nesudaro atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, bet šios aplinkybės turi būti vertinamos kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Teismo vertinimu, kiekvienas asmuo, vairuodamas automobilį ir nepaisydamas nustatyto greičio ar KET nustatytų reikalavimų, lengvabūdiškai pasitiki savo jėgomis, tačiau tai taip pat nereiškia, kad tokio asmens atžvilgiu negali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Kaip jau minėta, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, svarbiausia įvertinti visų būtinų sąlygų egzistavimą, kaltinamojo asmenybę, dėl kokių priežasčių kilo eismo įvykis, ar jis buvo padarytas dėl šiurkščių KET pažeidimo, kokie kilo padariniai, kokia yra nukentėjusiųjų nuomonė kaltinamojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kaltinamasis būtų viršijęs greitį, tinkamai nesureaguota į greta sustojusį automobilį prie pėsčiųjų perėjos ir nestabdant per ją važiuota, neįsitikinus, kad pėsčiųjų perėjoje nėra žmogaus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju sunkių ir negrįžtamų padarinių kontekste kartu įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, kaltinamojo elgesys po eismo įvykio. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio UAB „V.“ apibūdinamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, gerai išmanantis savo darbą, greitai reaguojantis į problemas, kruopštus, punktualus ir besistengiantis viską atlikti kokybiškai, draugiškai bendraujantis su kolegomis bei visada pasiruošęs padėti (t. 2, b. l. 51). Kaltinamasis taip pat padeda savo tėvui su žemės ūkio darbais (t. 2, b. l. 47). Kaip pirmiau nustatyta, kaltinamasis taip pat iš esmės tinkamai laikosi įstatymų (anksčiau niekada neteistas, per paskutinius trejus metus du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau galiojančių nuobaudų neturi). A. A. po eismo įvykio iškart sustojo, liko eismo įvykio vietoje, viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) kaltę pripažino, nemenkino savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir jau iki bylos nagrinėjimo atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas pažymi, jog A. A. nuoširdus gailėjimasis ir pergyvenimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to kilusių pasekmių buvo akivaizdžiai matomas teismo posėdžio metu. O tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad visos kilusios skaudžios pasekmės bei procesas turėjo pakankamai stiprų auklėjamąjį poveikį kaltinamajam. Nukentėjusysis ir jo atstovas patvirtino, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė. Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, taip pat visos nustatytos pirmiau aptartos aplinkybės, tarp jų ir kaltinamojo asmenybė, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, dvi atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kt. leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti atleidžiant A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

43. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse).Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

44. Prokuroras prašė kaltinamajam A. A. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Kaltinamasis su gynėja nesutiko su prokuroro nuomone. Kaltinamojo gynėja prašė neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes A. A. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis nepabėgo iš įvykio vietos, jis yra jauno amžiaus, dirba, važinėja po visą Lietuvą vykdydamas savo pareigas. Paskutinį administracinį nusižengimą padarė 2024 m., visos paskirtos baudos yra apmokėtos.

45. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183-628/2023 ir kt.).

46. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, darbo vieta periodiškai keičiasi. Kaltinamasis darbdavių (buvusių ir esamų) yra teigiamai charakterizuojama asmenybė. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargiems nusikaltimams, jis padidinto pavojaus šaltinį, kuris buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivus, nenustatyta ir tai, kad kaltinamasis viršijo leistiną greitį. Nors kaltinamasis baustas administracine tvarka du kartus už nustatyto greičio viršijimą (paskutinį kartą baustas 2024-07-16), tačiau šie administraciniai nusižengimai padaryti per penkerius metus. Po nagrinėjamų KET pažeidimų, kurie lėmė eismo įvykį, nebuvo baustas administracine tvarka. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nėra sistemingai ar piktybiškai KET reikalavimų nesilaikantis asmuo, o nagrinėjamas įvyksi yra iš ties atsitiktinio pobūdžio. Teismo vertinimu, byloje nėra A. A. didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina. Laikytina, kad bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

48. Nukentėjusiojo T. K. atstovas advokatas R. B. 2025-10-24 pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiojo naudai jo patirtas proceso išlaidas už teisinę pagalbą (640 Eur).

49. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

50. Nukentėjusiojo atstovas prašomas priteisti proceso išlaidas už teisinę pagalbą (640 Eur) pagrindė 2025-09-23 grynųjų pinigų priėmimo kvito Serija LAA Nr. 1222892 kopija, kurios duomenimis nukentėjusysis advokatui sumokėjo 640 Eur. Nukentėjusiajam baudžiamojo proceso metu padėjo advokatas, kuris jo interesus ginti padėjo teisme. Todėl teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Šios išlaidos – 640 Eur, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme trukmę, posėdžių skaičių, jų trukmę, bylos baigtį, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti nurodytas proceso išlaidas, laikomos proporcingomis suteiktoms paslaugoms, todėl visa apimtimi priteisiamos iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

51. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su nuotraukomis iš įvykio vietos (prisegti prie 1 t. bylos viršelio), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-306, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. A., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01), padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti nukentėjusiojo T. K. prašymą priteisti proceso išlaidas už teisinę advokato pagalbą, ir iš A. A. T. K. priteisti 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) Eur proceso išlaidų už teisinę advokato pagalbą.

Du kompaktinius diskus su nuotraukomis iš įvykio vietos palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. A. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.