Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 5 d. ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., V. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 71 str., V. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatytas vienerių metų įmokos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista: 1) iš UAB „L. a.“ – V. P. naudai – 165,28 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) iš UAB „L. a.“ – V. P. naudai – 7855 Eur, R. M. naudai – 3667 Eur, V. P. naudai – 3667 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas.

Iš nuteistojo V. J. V. P. naudai priteista 579,24 Eur turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau tekste – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. jis, 2013 m. kovo 1 d., apie 06.44 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „L. a.“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Peugeot 508“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Savanorių prospekto važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, pirma eismo juosta artėdamas prie ties Savanorių prospekto pastatu Nr. 180A esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, 78.7 punkto reikalavimus, numatančius, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis, o taip pat 36 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, o taip pat, kad vairuotojams, kurie, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau, tai yra, viršydamas maksimalų leistiną 60 km/h greitį, vairuojamu automobiliu važiavo ne mažesniu kaip 73 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės ties Savanorių prospekto pastatu Nr. 180A esančioje reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje jo važiavimo krypties atžvilgiu užsidegus eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, nestaigiai stabdydamas, sustabdyti automobilį iki prieš pėsčiųjų perėjos ribos esančios „Stop“ linijos, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, nestabdydamas vairuojamo automobilio, tęsė važiavimą ne mažesniu kaip 73 km/h greičiu ir partrenkė, degant pėsčiųjų eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, nuo dešiniojo šaligatvio į važiuojamąją dalį įžengusį ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Savanorių prospektą ėjusį P. P., kuris nuo patirtų kūno sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Byloje pagal eksperto atliktus skaičiavimus, automobilį Peugeot 508, važiuojantį 60 km/h greičiu, aptariamoje situacijoje buvo galima sustabdyti, stabdant nestaigiai, per 55,4 m atstumą, o pagal specialisto skaičiavimus - per 62,0 m atstumą, kuomet, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, automobilis iki „Stop“ linijos buvo nutolęs 59,8 m atstumu. Šio skirtume esmė yra ta, kad pagal specialistą vairuotojas neturėjo galimybės sustoti iki „Stop“ linijos nestaigiai stabdydamas ir važiuodamas leistinu 60 km/h greičiu, o pagal ekspertą - galėjo. Siekiu pašalinti šį neatitikimą, buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo nustatyta, kad stabdant neintensyviai vidutinis lėtėjimo pagreitis yra 3,09 m/s². Tačiau atlikdamas atitinkamus skaičiavimus po eksperimento, ekspertas dėl nesuprantamų priežasčių, skaičiuodamas galimybę sustoti iki „Stop“ linijos stabdant neintensyviai, kuomet važiavimo greitis yra 60 km/h, vidutinį lėtėjimo pagreitį nurodo ne nustatytą eksperimento būdu, o 3,47 ÷ 3,15 m/s², ir, remdamasis tokiais skaičiavimais, daro išvadą, kad važiuojant leistinu 60 km/h greičiu, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, neintensyviai stabdydamas V. J. turėjo galimybę sustoti iki „Stop“ linijos. Teismas nuosprendyje dėl to nepasisakė, palikdamas abejones, kurios turi būti aiškinamos nuteistojo naudai. Tokiu būdu, gynėjo nuomone, galimai net važiuojant ir leistinu 60 km/h greičiu, vairuotojas nestaigiai stabdydamas nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki „Stop“ linijos. Tokiu atveju važiavimas nežymiai viršijant leistiną greitį dar labiau eliminuotų šio faktoriaus įtaką svarstant dėl būtinosios padarinių atsiradimo sąlygos.

Civilinio atsakovo UAB „L. a.“ atstovas advokatas Linas Vilys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį dėl žalos priteisimo ir civilinį ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti. Nagrinėjamu atveju V. J. negalėjo numatyti, kad, jam važiuojant per geltoną šviesoforo signalą, į važiuojamąją kelio dalį išeis žmogus, kuriam dega draudžiamasis raudonas šviesoforo signalas, ir kad jis mirtinai sužalos šį žmogų. Pėsčiasis P. P. pažeidė KET nuostatą, kuri yra vienareikšmiška ir be jokių išlygų, o, dar daugiau, esant šioms reikšmingoms aplinkybėms: pėsčiasis išėjo į pėsčiųjų perėją priešais automobilį, kuris važiavo su įjungtomis šviesomis, t. y. 23,5 m atstumu esančio automobilio pėsčiasis negalėjo nepastebėti, be to, automobilis buvo baltas, kas taip pat prisidėjo prie jo geresnio matomumo, pėsčiasis, eidamas per pėsčiųjų perėją, buvo neblaivus. P. P., eidamas degant draudžiamam šviesoforo signalui, esant intensyviam eismui, galėjo ir turėjo suvokti, kad jo veiksmai sukels pavojų eismo saugumui, sudarys kliūtį transporto priemonėms, t. y. sukels pavojingas pasekmes. Jo suvokimui reikšmės turėjo turėti ir tai, kad pėsčiasis ilgą laiką gyveno greta ypatingai intensyvaus eismo Savanorių prospekto kelio. Vadinasi, tarp žuvusiojo padaryto KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys – ėjimas, degant draudžiamam šviesoforo signalui, esant intensyviam eismui, dažniausiai sukelia pavojingas pasekmes. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliaciniame skunde daroma išvada, jog būtinasis priežastinis ryšys buvo tik tarp P. P. veikos ir kilusių pasekmių. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog žalos atsiradimą nulėmė ne abiejų eismo dalyvių veiksmai, o žuvusiojo veiksmai, darytina išvada, jog apeliantui nekyla pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.270 str. l d.). Draudimo kompanija civiliniams ieškovams V. P. jau sumokėjo 2103,80 Eur, R. M. ir V. P. po 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti, kas atitinka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 p. įtvirtintą maksimalią neturinės žalos draudimo sumą - 5000 Eur.

Nukentėjusiųjų V. P., V. P., R. M. atstovas advokatas Dimitrijus Fomkin (toliau tekste – nukentėjusiųjų atstovas) atsikirtimu į nuteistojo V. J. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, tik baudžiamąją bylą nutraukti ne pagal laidavimą, o nuteistajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, netaikyti papildomos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsikirtime nurodoma, kad iki apeliacinio proceso šioje byloje nukentėjusieji susitaikė su nuteistuoju. Nors pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo nukentėjusiajai V. P. priteisė tik 579,24 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms apmokėti, bet pastarasis, savo valia ir iniciatyva, nukentėjusiesiems V. P., V. P. ir R. M. atlygino visas pirmosios instancijos teismo ne tik iš jo, bet ir iš civilinio atsakovo UAB „L. a.“ priteistas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tokia tvarka: V. P. – 7855 Eur neturtinę žalą, 165,28 Eur turtinę žalą, 579,24 Eur turėtų atstovaujančio advokato išlaidų, R. M. - 3667 Eur neturtinę žalą, V. P. - 3667 Eur neturtinę žalą. Nuteistasis kaltę pilnai pripažino, dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė su jais, gailisi, pažada, kad daugiau nedarys nusikaltimų, todėl yra visi BK 38 str., BPK 327 str. 1 d. 2 p. numatyti pagrindai atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti bei bylą nutraukti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Priimtini nuteistojo V. J. gynėjo advokato Sigito Židonio ir civilinio atsakovo UAB „L. a.“ atstovo advokato Lino Vilio apeliacinių skundų atsisakymai, apeliaciniai skundai paliktini nenagrinėtais ir šioje dalyje teismo procesas nutrauktinas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

BPK 316 str. 1 d. numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 str. 3 d.). Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Sigitas Židonis ir civilinio atsakovo UAB „L. a.“ atstovas advokatas Linas Vilys 2015 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pateikė pareiškimus dėl apeliacinių skundų atšaukimo. BPK 316 str. 5 d. nurodyta, kad atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo V. J. gynėjo advokato Sigito Židonio ir civilinio atsakovo UAB „L. a.“ atstovo advokato Lino Vilio apeliaciniai skundai paliktini nenagrinėtais, o teismo procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. teismo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šių savo skundo argumentų nepalaikė. Nuteistasis ir jo gynėjas laikėsi nukentėjusiųjų atstovo atsikirtime ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. susitaikymo sutartyje pateiktos pozicijos ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu, t. y. nuteistajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Su tokia pozicija sutiko ir prokuroras. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl jo kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako. V. J. kaltė dėl BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažįstama įrodyta.

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 str. 2 d. šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 str. 2 d. numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, V. J. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, šios aplinkybės pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. V. J. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad jis su nukentėjusiaisiais bendravo, jų atsiprašė, su jais susitaikė ir savanoriškai atlygino visą jiems kilusią turtinę ir neturtinę žalą. Tai patvirtina nukentėjusiųjų atstovo apeliacinės instancijos teismui pateikta 2015 m. rugpjūčio 24 d. susitaikymo sutartis (t. 3, b. l. 129-131), kurioje V. J. dar kartą pripažįsta savo kaltę, patvirtina atlyginęs nukentėjusiesiems kilusią turtinę ir neturtinę žalą ir pažada daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o nukentėjusieji patvirtina susitaikę su apeliantu, gavę nurodyto dydžio žalos atlyginimą ir atsisako civilinio ieškinio reikalavimų atsakovams UAB „L. a.“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Kaip matyti iš šios sutarties turinio ir mokėjimo nurodymų (t. 3, b. l. 129-134), V. J. savanoriškai atlygino nukentėjusiajai V. P. ne tik iš jo priteistus 579,24 Eur turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti, bet ir iš civilinio atsakovo UAB „L. a.“ priteistus 165,28 Eur turtinei ir 7855 Eur neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiesiems R. M. ir V. P. iš civilinio atsakovo UAB „L. a.“ priteistus 3667 Eur (kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala laikytina atlyginta tinkamai ir pilnai. Tokiu būdu, priimtinas nukentėjusiųjų V. P., R. M. ir V. P. atsisakymas nuo civilinio ieškinio reikalavimų UAB „L. a.“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. V. J. yra teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą (t. 2, b. l. 79). Nagrinėjamu atveju, žuvusio nukentėjusiojo elgesys pripažintas dideliu neatsargumu, iš dalies sąlygojusiu nusikalstamos veikos padarymą. Kaip jau minėta, apeliantas kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė, žalą atlygino. V. J. yra vedęs, žmonos charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (t. 2, b. l. 158), turintis aukštąjį išsilavinimą, nusikalstamos veikos padarymo metu jis ėjo UAB „L. a.“ direktoriaus pareigas (t. 3, b. l. 5), šiuo metu dirba UAB „Ž.“. Nagrinėjamas įvykis buvo plačiai aptariamas žiniasklaidoje, apie tai neišvengiamai žinojo nuteistojo darbo kolektyvas. Tai reiškia, kad V. J. ne tik asmeniškai blogai įvertino savo elgesį, bet jo elgesys buvo aptariamas ir jį supančioje aplinkoje – šeimoje ir darbe, dėl ko jis neišvengiamai patyrė nepatogumų. Baudžiamojoje byloje nustatytos dvi V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog V. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir jos gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 1, 2 d.). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

Nors nusikalstamos veikos padarymo metu V. J. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą (t. 2, b. l. 82-83), nuo eismo įvykio sukėlimo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d., nuteistasis toliau naudojasi teise vairuoti kelių transporto priemones ir nėra padaręs naujų administracinių teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad BK 68 str. 1 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, praėjus beveik trejiems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, kai apeliantas nėra padaręs naujų įstatymo pažeidimų, nepadėtų įgyvendinti BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam netaikytina. Laikytina, kad bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti pirmosios instancijos teismo paskirta BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, yra visos sąlygos taikyti BK 38 str. nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla V. J. atžvilgiu nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Sigito Židonio ir civilinio atsakovo UAB „L. a.“ atstovo advokato Lino Vilio apeliacinius skundus palikti nenagrinėtais ir teismo procesą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 38 str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio, t. y. 564,9 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimties euro centų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. J., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priimti nukentėjusiųjų V. P., R. M. ir V. P. atsisakymą nuo civilinio ieškinio reikalavimų UAB „L. a.“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.