Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1022-459/2016

NUTARTIS

2016 m. liepos 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių paskirstymo bei pagal atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei J. D., tretieji asmenys AB SEB bankas, J. J., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje 2003-04-30 padarytą akto įrašą Nr. 262 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyta su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters ir sūnaus išlaikymui po 170,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė sutinkantis, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; nurodė nesutinkantis su vaikams prašomo priteisti išlaikymo dydžiu; prašė padalinti santuokoje įgytą turtą priešieškinyje nurodytu būdu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje 2013-04-30 padarytą akto įrašą Nr. 262 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukters G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. D. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš R. D. vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; padalijo santuokoje įgytą turtą: J. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 3 550,00 Eur, R. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 3 245,00 Eur; priteisė iš ieškovės atsakovui 152,20 Eur kompensaciją; pripažino asmenine ieškovės nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Pabaltijo projektai“ akcijų; pripažino asmenine ieškovės prievole prievolę kreditoriui A. D. pagal 2014-03-10 paskolos sutartį; pripažino asmenine atsakovo prievole prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2014-04-10 kredito sutartį; priteisė iš ieškovės atsakovui 872,34 Eur kompensaciją; priešieškinį dėl atliktų pagerinimų J. J. name pripažinimo sutuoktinių jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo atmetė.

Nurodė, jog pagal 2015-02-12 pirkimo - pardavimo sutartį ieškovė už 15 350,00 Eur iš R. B. bendrosios jungtinės savo ir R. D. nuosavybės teise nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė VĮ Registrų centre 2014-10-31 įregistravo UAB „Pabaltijo projektai“, kurios įstatinį kapitalą sudaro 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vertinamų 2 896,20 Eur. Šalys posėdžio metu patvirtino, kad butas ir akcijos įgyti jiems kartu nebegyvenant. R. D. paaiškino, kad apie šių daiktų įsigijimą jam nebuvo žinoma ir J. D. apie tai jam nepasakojo. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pažymėjo, jog nors buto pirkimo - pardavimo sutartyje ir nurodyta, jog turto teisinis režimas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau valia įsigyti butą bei UAB „Pabaltijo projektai“ akcijas buvo vien tik ieškovės. Šiam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, realizavus miško medieną iš J. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio miško.Teismas nustatė, kad šalys gyveno J. D. tėvui J. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje pagerino namo patalpas. 2010-11-13 ieškovė ir atsakovas surašė išlaidų namui pagerinti balansą, kuriame nurodė, kad į namą buvo investuota 42 800 Lt. Atsakovas mano, kad atlikti pagerinimai, kuriais naudojasi tik ieškovė, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, prašo priteisti už namo pagerinimus 21 400 Lt (6197,87 Eur) dydžio kompensaciją. Teismas atmetė šį atsakovo reikalavimą. Nurodė, jog tik asmenine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jungtine sutuoktinių nuosavybe negali būti pripažintas turtas, priklausantis tretiesiems asmenims. Namas nuosavybės teise priklauso J. J.. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai negali užvaldyti svetimo turto, nors ir atliko jame pagerinimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti dalį Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimo ir po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 100 vnt. UAB „Pabaltijo projektai“ akcijų, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe name atliktus pagerinimus, atsakovui iš ieškovės priteisti 12695,97 Eur kompensacijos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.Nurodo, jog butas ir akcijos įgytos ne už lėšas, gautas realizavus asmeninį ieškovės turtą, o iš asmeninio turto gautų pajamų, kurios laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Įsigyjant butą ir akcijas nebuvo būtinas kito sutuoktinio sutikimas pagerinti šeimos turtinę padėtį. Be to, notaro patvirtintoje sutartyje aiškiai nurodyta, jog turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo nurodytą turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, nepriteisiant atsakovui kompensacijos.Atsakovas teigia, jog nereiškė reikalavimo trečiojo asmens J. J. turto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe – bendrąja jungtine nuosavybe jis prašė pripažinti tik name atliktus pagerinimus. Ieškovė šiais pagerinimais iki šiol naudojasi, o santuokos nutraukimo metu dalijamas realiai egzistuojantis turtas. Gyvendamas santuokoje, atsakovas kūrė šeimos materialinę gerovę, prisidėjo prie to asmeninėmis lėšomis, todėl santuokos nutraukimo metu turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui iš ieškovės kompensaciją už name atliktus pagerinimus.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog šalims pradėjus gyventi skyrium pajamos iš parduoto miško negali būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Tiek įgyjant butą, tiek akcijas šalys kartu negyveno, turtas įgytas iš lėšų, gautų iš ieškovei asmenine nuosavybe priklausančio miško, taip pat dalį lėšų ieškovė pasiskolino iš A. D.. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį dalinamas tik realus turtas. Šiuo atveju atsakovas siekia padalinti ir iš ieškovės prisiteisti kompensaciją už lėšas, investuotas į trečiojo asmens gyvenamąjį namą. Šios teisės padalijimas nėra galimas. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti. Nurodo, jog kaip panaudos davėjas leido apeliantui laikinai naudotis ir valdyti dalį nekilnojamojo turto. Apeliantas, kaip panaudos gavėjas, turėjo pareigą išlaikyti ir saugoti turtą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, mokėti daikto išlaikymo išlaidas. Šiuo atveju netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Atsakovas apeliaciniame skunde skundžia Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į butą, esantį Sodų g. 4-413, Palangoje, ir 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Pabaltijo projektai“ akcijų bei atmestas atsakovo reikalavimas dėl namo pagerinimų pripažinimo jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė J. D. pagal 2015-02-12 pirkimo - pardavimo sutartį už 15 350,00 Eur iš R. B. nupirko bendrosios jungtinės savo ir R. D. nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė VĮ Registrų centre 2014-10-31 įregistravo UAB „Pabaltijo projektai“, kurios įstatinį kapitalą sudaro 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vertinamų 2 896,20 Eur. Šalys posėdžio metu patvirtino, kad butas ir akcijos buvo įsigyti jiems kartu nebegyvenant. Atsakovas nurodė, kad apie šių daiktų įsigijimą jam nebuvo žinoma, iš kokių lėšų buvo įsigytas butas ir akcijos jis nežino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės tėvas J. J. 2010-10-01 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ieškovei J. D. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės 142 360,00 Lt vertės. Be to, 2008-04-02 J. J. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ieškovei J. D. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2015-01-30 su UAB „Platelių miškas“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė bendrovei medieną stačiu mišku už 16 905,00 eurų. UAB „Platelių šilas“ į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė tokias sumas: 2015-02-02 - 4 000,00 eurų, 2015-02-03 - 1 000,00 eurų, 2015-02-06 - 1 000,00 eurų, 2015-02-09 - 10 369,00 eurų. Viso - 16 369,00 eurų. Ieškovė 2015-02-11 į R. B. sąskaitą už butą pervedė 13 350,00 eurų sumą. Ieškovė teigė, kad butas įformintas kaip jungtinė nuosavybė, nes taip paaiškino notarė, o UAB „Pabaltijo projektai“ akcijas ji įsigijo iš lėšų už medieną bei papildomai skolinosi. 2014-03-10 ieškovė su A. D. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 5000 Lt. Ši prievolė teismo sprendimu pripažinta asmenine ieškovės prievole. Šalys to neginčija.Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šalys pripažino ir to neginčijo, jog ginčo turto įgijimo metu jos gyveno skyrium, bendro ūkio nebevedė, atsakovas turto įgijimo procese nedalyvavo, jokių lėšų neinvestavo. Atsakovas 2015-09-30 atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendro ūkio su ieškove nebevedė ir kartu nebegyveno nuo 2014-09-30. Taigi akivaizdu, jog ginčo turtas įgytas tik ieškovės valia. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog turtas įgytas iš skolintų lėšų (paskolos sutartis pripažinta asmenine ieškovės prievole), taip pat iš lėšų, gautų realizavus miško medieną iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio miško. Ieškovė reiškė reikalavimą turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio turto įtraukimas į dalintino turto balansą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnis). Taigi turtas pagrįstai pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe.Atsakovas teigia, jog turtas įgytas iš lėšų, esančių bendrąja jungtine nuosavybe, nes Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog bendrąja jungtine nuosavybe yra pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog miškas yra specifinis turtas, kurį iškirtus kitas kirtimas galimas tik po kelių dešimtmečių, o miško žemės vertė, iškirtus mišką, sumažėja. Todėl už mišką gautos pajamos pagal savo pobūdį vertintinos kaip lėšos, gautos realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą, taigi yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Kita vertus, nurodytos lėšos gautos jau tada, kai sutuoktiniai gyveno skyrium, taigi ir šiuo aspektu vertintinos kaip asmeninė ieškovės nuosavybė.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad R. D. ir J. D. gyveno J. D. tėvui J. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje pagerino namo patalpas, kuriose gyveno su vaikais ir naudojo šeimos poreikiams. 2010-11-13 ieškovė ir atsakovas surašė išlaidų namui pagerinti balansą, kuriame nurodė, kad į namą buvo investuota 42 800 Lt. Atsakovas mano, kad pagerinimai, kuriais naudojasi tik ieškovė, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, reiškia reikalavimą priteisti kompensaciją.Atsakovo reikalavimas pripažinti pagerinimus bendrąja jungtine nuosavybe netenkintinas, nes pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalį dalijamas tik realus turtas, kuris pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju atsakovas galėtų nebent reikšti reikalavimą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės - lėšų, investuotų į namą – sumažėjimo.Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, ieškovė atsakovui privalėtų kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą tik tokiu atveju, jei ji bendrą turtą būtų naudojusi tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendros sutuoktinių lėšos buvo naudojamos namo, kuriame ieškovė gyveno su atsakovu, pagerinimui. Lėšos, skirtos namo pagerinimui, buvo naudojamos abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, t. y. abiem sutuoktiniams žinant ir neprieštaraujant šias lėšas naudoti namo, kuriame gyveno ieškovės ir atsakovo šeima, pagerinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių lėšų, skirtų namo pagerinimui, laikyti ne šeimos poreikių tenkinimui skirtomis išlaidomis. Faktas, kad atsakovas laisva valia dalyvavo ieškovės tėvui priklausančio namo, kuriame pats su šeima gyveno, pagerinimo procese gali būti pagrindas atsakovui reikalauti pagerinimo išlaidų iš ieškovės tėvo, tačiau nėra pagrindas priteisti atsakovui kompensaciją iš ieškovės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl namo pagerinimų pripažinimo jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo porą Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų bylose Nr. 3K-3-24/2011 ir 3K-3-301/2007, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nurodomų nutarčių racio decidendi skiriasi nuo šio bylos fabulos.Kitų teismo sprendimo dalių šalys nekvestionuoja.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-03-18 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Trečiasis asmuo J. J. pateikė įrodymus, jog patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (tomas II, b. l. 100-101). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. D. trečiajam asmeniui J. J. 100,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.