Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., I. B., Valstybės įmonei Turto bankas, Trakų rajono Lentvario miesto notaro biurui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir S. B. ir I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. R. prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai 18 metų, liudytoja J. B. yra jos mama. S. B. yra jai dėdė, A. R. ji nepažįsta. Jos mama J. B. gyvena S. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo pusėje, kitoje namo pusėje gyvena teta O. Adresu (duomenys neskelbtini)., ji su mama atvyko gyventi apie 2005 m., kai jai buvo 3 metai, tada jos gyveno tetos O. namo pusėje, o S. B. su mama ir broliais gyveno kitoje namo pusėje. I. B. išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) , paskui vėl sugrįždavo. I. B. su vaikais tvarkydavo S. B. namo pusę, žolę šienavo. Dabar ji jau 3 metus kaip gyvena bute (duomenys neskelbtini) , o mama likusi gyventi S. B. namo pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. R. pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuotų asmenų S. B. ir I. B. pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad S. B. yra pareiškėjo A. R. ir S. B. tėvas, taip pat I. B. jo mirties dieną buvo sutuoktinė. S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės, Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jūratės Klepackienės, Lentvario miesto Notaro biuro notarės N. Š. liudijimai patvirtina, kad po S. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra duomenų apie sudarytus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų nėra įregistruota. VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis, S. B. turėjo keturis vaikus, vienas kurių yra pareiškėjas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kitas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), o dar du vaikai V. B. ir M. B. yra mirę.

Kaip minėta, S. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnis).

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

Pareiškėjas A. R. teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Teismo vertinimu, pareiškėjas A. R. objektyviai negalėjo imtis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo iš karto po S. B. mirties per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas terminą praleido ne dėl savo kaltės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas A. R. savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad, kai S. B. mirė jis buvo mažametis, jam dar nebuvo 7 metų, todėl jis negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o sužinojęs apie tėvo turėtą turtą, atvykęs į Lietuvą, ėmėsi teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Kaip nurodė pareiškėjas A. R. savo pareiškime ir jo atstovė teismo posėdyje, A. R. tik 2018 metais, iš savo motinos nenuoseklaus pasakojimo sužinojo apie tėvo turtą ir grįžęs į Lietuvą kreipėsi į savo atstovę. Suinteresuotas asmuo S. B. dėl praleisto termino atnaujinimo, kiek tai liečia A. R. dalį paveldėtame turte neprieštarauja.

Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Suinteresuoti asmenys S. B. ir I. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė I. B. ir sūnus S. B. pradėdami faktiškai jį valdyti; teismui laikant, kad terminas palikimui priimti po S. B. mirties buvo praleistas, prašo jį atnaujinti pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju S. B. ir I. B. savo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti turtą grindė tuo, kad po to, kai jie sužinojo apie S. B. mirtį, t.y. po maždaug po 2 m. po S. B. mirties, jie tvarkė jam priklausančio ½ namo dalį, jį išvalė, išdažė sienas, remontavo pečių, šienavo žolę. I. B. atvažiuodavo savaitgaliais ar kelioms dienoms, o S. B. sulaukęs 20 metų, jame gyveno apie 3 m.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra išaiškinęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad S. B. ir I. B. neįrodė, jog faktiškai valdydami turtą aktyviais veiksmais priėmė S. B. palikimą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010).

Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad S. B. ir I. B. savo aktyviais veiksmais priėmė ar galėjo priimti S. B. palikimą faktiniu valdymu po jo mirties (nėra jokių rašytinių dokumentų apie mokamus mokesčius, malkų įsigijimą ar kitų panašių rašytinių įrodymų), o faktinis valdymas iš esmės įrodinėjamas byloje tik dviejų liudytojų J. B. ir G. K. žodiniais parodymais. Tačiau liudytojų J. B. ir G. K. parodymai iš dalies prieštarauja S. B. ir I. B. pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Nors J. B. nurodė, kad S. B. ir I. B. po S. B. mirties tvarkė jam priklausiusią ½ dalį namo, šienavo žolę, tačiau ji nurodė, kad tuomet kai S. B. mirė su juo kartu gyveno I. B. su vaikais, taip pat ji nurodė, kad visi jie dalyvavo S. B. laidotuvėse. Liudytoja G. K. nurodė, kad jai 18 metų, todėl S. B. mirties dieną ji net nebuvo gimusi. Nurodė, kad I. B. su S. B. tvarkė šiuos namus. A. R. jos nepažįsta.

Pats S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas su mama dažnai pykosi, piktnaudžiavo alkoholiais gėrimais, todėl jis su mama gyvendavo tai (duomenys neskelbtini), tai grįždavo pas tėvą į (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus, tačiau teismui tokių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad tiek S. B., tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad S. B. priklausančiame name nėra elektros, tačiau I. B. ir S. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad šią situaciją pakeisti, ar galimai sumokėti esamas skolas už elektros energijos įsiskolinamus. Todėl darytina išvada, kad I. B. su S. B. neperėmė jokių prievolių, tik naudojosi S. B. turtu, nesiekiant jokių pasekmių. Todėl juridinę reikšmę turintis faktas – palikimo priėmimo faktas ir nenustatytinas, jo neįrodžius.

Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų S. B. ir I. B. atstovė advokatė E. P. nurodė, kad teismui laikant, kad terminas palikimui priimti po S. B. mirties buvo praleistas, prašo jį atnaujinti pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju S. B. tėvo mirties dieną dar nebuvo 13 metų ir jis negalėjo savarankiškai atlikti jokių juridinių veiksmų, tačiau ir tapęs pilnamečiu, taip pat jokių aktyvių palikimo priėmimo veiksmų nesiėmė, kaip pats nurodė, nežinojo teisinių dalykų ir neturėjo tam reikalingų pinigų. Tačiau gavęs iš teismo dokumentus dėl brolio A. R., kurio nepažinojo anksčiau, siekio paveldėti tėvo turtą, pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdamas mirusio tėvo turtą paveldėti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, vertinant S. B. elgesį, siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises. Todėl, nepaisant žymaus termino praleidimo, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios suinteresuotam asmeniui S. B. laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą. Šioje byloje reikalavimus pareiškę S. B. ir A. R. – mirusiojo sūnūs – pirmos eilės įpėdiniai, abu siekia paveldėti tėvo palikimą, paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti, valstybę atstovaujanti institucija – VĮ Turto bankas neprieštarauja pareikštiems reikalavimams.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Nesant testamento, paveldimas turtas pagal įstatymą paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju reikalavimus pareiškę S. B. ir A. R. – mirusiojo sūnūs. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie įpėdiniai kokiu nors būdu būtų atsisakę palikimo, nėra byloje duomenų ir apie mirusiojo valią dėl paveldėjimo, abu mirusiojo sūnūs yra lygiateisiai paveldėtojai ir nė vienas šiuo metu turtu nesinaudoja. Todėl teismas sprendžia, jog vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias ir suinteresuotam asmeniui S. B., kaip įstatyminiam įpėdiniui, kartu su pareiškėju paveldėti turtą, likusį po jų tėvo mirties. Todėl teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog suinteresuotas asmuo S. B. praleido įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl S. B. savarankiškas reikalavimas tenkintinas ir atnaujintinas jam įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos tėvo S. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priimti.

I. B. atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nėra teisinio pagrindo, kadangi byloje neįrodyta, kad ji praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Nors pareiškime nurodyta, kad ji nežinojo apie S. B. mirtį, o sužinojo tik po 2 metų, tačiau ir vėliau nesikreipė į teismą dėl termino palikimui atnaujinti. Taip pat liudytoja J. B. parodė, kad kai mirė S. B., tai kartu su juo gyvena jo žmona I. B. ir jų 3 sūnūs S. B., V. B., ir M. B. adresu Tolimoji g. 20, Lentvaris, Trakų r. sav, o be to ji nurodė, kad ji palaikė santykius su S. B. ir I. B. ir mažai tikėtina, kad jiems būtų nepranešta apie S. B. mirtį. Todėl I. B. prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti atmetamas, kaip nepagrįstas. Atmetus I. B. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti nurodytais pagrindais, atmestinas ir jos prašymas šioje dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nes ji neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo aukščiau išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotų asmenų S. B. ir I. B. atstovė advokatė E. P. pateikė 168,00 Eur sąskaitą už teisines paslaugas, tačiau iš mokėjimo nurodymo matyti, kad sumokėta yra 120 Eur. Kadangi byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas buvo priešingas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra A. R. kaltės dėl to, kad S. B. ir I. B. laiku nesikreipė į teismą dėl paveldėjimo klausimų išsprendimo, taip pat pačio A. R. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra patenkintas, Suinteresuotų asmenų S. B. ir I. B. atstovė advokatė E. P. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,69 Eur, todėl tenkinus pareiškėjo ir dalinai suinteresuotų asmenų S. B. ir I. B. pareiškimus, valstybės naudai priteistina iš kiekvienos po 5,23 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

A. R. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. R. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant 6 mėnesių terminą notariniams veiksmams atlikti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

S. B. ir I. B. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti S. B. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini). mirties, priimti, nustatant 6 mėnesių terminą notariniams veiksmams atlikti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje S. B. ir I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Priteisti iš A. R. 5,23 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (kodas 5660).

Priteisti iš S. B. 5,23 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (kodas 5660).

Priteisti iš I. B. 5,23 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.