Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-18 · Civilinė byla Nr. e2A-636-1012/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
e2A-636-1012/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02910-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. B.
Kategorijos
  • 2.6.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-636-1012/2024Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02910-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo byloje A. B.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo 2022 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 48 VĮ-821-(14.48.2.E); 2) panaikinti 2022 m. birželio 13 d. NŽT sprendimą Nr. 48SD-9237-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 3) panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SD-2137 – (7.22 E.) valstybine žeme Z. K.“, nurodant, „leidžiu L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), laikinai naudotis 4,244 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio ribos nurodytos schemoje M 1:2000“;4) panaikinti 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės natūra, neatlygintinai, pirkti ar nuomoti, pakartotinio susirinkimo protokolo dalyje – priedas 3 punktą, kuriame nurodyta, kad pretendentų susirinkime dalyvavo Z. K.; 5) panaikinti 2015 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto žemės, miško sklypų ir vandens telkinių projektavimo darbų įvykdymo akto 4.2. punkto įrašą kad: Z. K. kaip pretendentas, dalyvavusio susirinkime, tačiau nepasirinko žemės sklypo vietos; 6) panaikinti NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, t. y. priedo 15 punktą „dėl žemės sklypo 2,16 ha (projektinis Nr. 1212-5)“;7) įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, susijusius su NŽT 2015 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-102-(14.48.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ įgyvendinimu; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:

1.1. Atsakovės 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ buvo suteikta teisė naudotis 4,244 ha valstybinės žemės sklypu. Z. K. (duomenys neskelbtini) mirė ir jos dukra – ieškovė paveldėjo asmenine nuosavybe priklausomą turtą ir turtines teises, tame tarpe – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei išduotas 2021 m. balandžio 21 d.

1.2. Nurodytas žemės sklypas ribojasi su valstybei priklausančia žeme. Ieškovei priklausančiame žemės sklype yra pastatų, kurių dalis patenka į valstybei priklausantį žemės plotą. Žemės sklype yra statiniai, kurių dalis patenka į valstybei priklausantį nesuformuotą žemės sklypą. Statinių teisinė registracija neatlikta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad statiniai žemės sklype yra pastatyti. Statinių teisinės registracijos procedūras apsunkina faktas, kad žemės sklypas priklauso ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems asmenims, kurių sutikimas statinių teisinei registracijai yra būtinas. Žemės sklypo bendraturčių gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje.

1.3. Ieškovė 2021 m. birželio 7 d. įregistravo ūkininko ūkį. Ieškovės motina Z. K., o po jos mirties ieškovė, pagal atsakovės pateiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, mokėjo atsakovės apskaičiuotą žemės nuomos mokestį, kas patvirtina, kad tiek ieškovės motina, o po jos mirties ieškovė naudojosi 4,244 ha ploto valstybinės žemės nuomos teise ir už ją su valstybe atsiskaitinėjo.

1.4. Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. pateikė atsakovei prašymą, prašydama leisti įsigyti 1,6180 ha dydžio valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. dalį nuomojamo valstybinės žemės sklypo. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos patvirtina, kad už naudojimąsi valstybinės žemės plotu buvo mokamas nuomos mokestis. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis su ieškovei priklausančiu žemės sklypu besiribojantis valstybinis žemės plotas, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, nėra suformuotas, nėra nustatyta žemės sklypo paskirtis. Todėl ieškovė informavo atsakovę, jog sutiktų apmokėti visas, su teritorijų planavimo dokumentų parengimu susijusias išlaidas, jeigu būtų priimtas sprendimas – leisti įsigyti naudojamo valstybinės žemės sklypo dalį, t. y. 1,6180 ha iš bendro nuomojamo 4,244 ha žemės ploto. 2021 m. liepos 12 d. atsakovė pateikė ieškovei atsisakymą tenkinti prašymą: „valstybinis žemės plotas, kurį Jūsų pageidaujate įsigyti, neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi yra racionalių ribų ir dydžio bei turi privažiavimą, todėl gali būti suformuotas kaip atskiras žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Taip pat informuojame, kad statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas projektuojamas, jeigu pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat pažymime, kad Jūs neatitinkate įstatyme nurodytų asmenų, kurie turi teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų prašymas įsigyti nuomojamą valstybinį žemės sklypą Skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1695 „Dėl Leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ pagrindu netenkinamas“.

1.5. Atsakovei 2022 m. kovo 25 d. buvo pateiktas prašymas „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“. Atsakovė 2022 m. birželio 13 d. raštu Nr. 48 SD- (14.48.136 E.) atmetė ieškovės prašymą. Su atsakymu ieškovė nesutiko, nes atsakovė kartu su atsakymu atsiuntė ir 2022 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.), kuriuo buvo nutrauktas 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.48.2)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ galiojimas. Ieškovė, pateikė skundą atsakovei. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1SD-2137-(7.22 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ieškovei atsisakė suteikti leidimą naudotis 4,244 ha valstybinės žemės ploto dalimi (1,6180 ha), kuri yra reikalinga asmeniniam ūkiui vystyti ir eksploatuoti esančius ūkio statinius, kurie buvo statyti dar ieškovės senelės. Ieškovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 1SD-2137-(7.22 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Ieškovės prašymas dėl leidimo naudotis valstybine žeme buvo atmestas 2022 m. birželio 13 d. teismo sprendimu, remiantis dviem argumentais: 1) ieškovė negali naudotis prašomu žemės sklypu, kadangi NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1212-5 -2,16 ha); 2) atsakovės teritorinio skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-821-(14.48.2.E.) „Dėl leidimo laikinai naudotis žeme laikymo nutrūkusiu“.

1.6. Atsakovė, gavusi ieškovės prašymą, bei informaciją, kad ieškovės motina yra mirusi, turėjo inicijuoti įsakymo pakeitimą, nurodant, kad leidimas suteikiamas ieškovei. Faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą naudotis valstybiniu žemės sklypu nepasikeitė, pasikeitė tik ūkio valdytojas.

1.7. NŽT priėmė 2015 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 48VĮ-102-(14.48.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas sąrašas pretendentų, susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus teritorijoje, kurioje bus rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Rašte pažymima, kad 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 48SD-1707-(14.48.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ informavo Z. K. apie kvietimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės susirinkime, pageidaujant pirkti ar nuomoti valstybinę žemę. Rašte nurodoma, jog susirinkime Z. K. dalyvavo, tačiau laisvos valstybinės žemės plotas liko neišnuomotas. Atsakovės 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas žemės sklypas ir suteiktas kitam asmeniui; suprojektuotam žemės sklypui (projektinis Nr. 1212-5 - 2,16 ha) 2022 m. lapkričio 28 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, ruošiama nuomos sutartis.

1.8. Aprašas nereglamentuoja, kad teisė laikinai naudotis valstybine žemė gali būti paveldima, tačiau įsakymai nesusiję su ieškovės prašomu naudotis žemės sklypu. 2015 m. sausio 20 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymai buvo priimti vėliau nei ieškovės motinai buvo suteiktas leidimas naudotis valstybine žeme (2014 m. balandžio 30 d. atsakovės įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1695 „Dėl laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“), leidimas panaikintas tik skundžiamu 2022 m. birželio 10 d. įsakymu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės motinai suteiktas leidimas naudotis valstybiniu žemės sklypu niekaip nesusijęs su jau minėtais 2015 m. sausio 20 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymais, todėl minimas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

1.9. Ūkininko ūkio paveldėjimo ypatybes lemia jo teisinė forma. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau ŪŪĮ) 2 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad „ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma“. To paties įstatymo 8¹ straipsnyje yra numatyta, kad „ ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, Ūkininkų ūkių registro tvarkytojai – savivaldybės administracijai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su paveldėjimo teisę patvirtinančiais dokumentais“. Ieškovė yra perėmusi ūkį ir turi galiojanti ūkininko pažymėjimą.

1.10. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-102-(14.48.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas sąrašas pretendentų, susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus teritorijoje, kurioje bus rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiuo įsakymu ieškovės motina – Z. K. buvo įtraukta į pretendentų sąrašą, kaip asmuo, kuris pretenduoja į valstybinės žemės 4,2 ha žemės nuomą. Į pretendentų sąrašą asmuo, kuriam yra paskirtas žemės sklypas – A. B. įtrauktas nebuvo.

1.11. 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 48SD-1707-(14.48.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ informavo Z. K. apie kvietimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pakartotiniame susirinkime, pageidaujant pirkti ar nuomoti valstybinę žemę, bet ji susirinkime nedalyvavo. Ieškovės motina Z. K. negalėjo nei pasirinkti, nei nepasirinkti žemės sklypų, kadangi susirinkime Z. K. nedalyvavo ir jokiame sąraše nepasirašė. Tariamas Z. K. atsisakymas pasirinkti žemės sklypą nėra įformintas pagal įstatymo reikalavimus. Nurodytų dokumentų pagrindu buvo priimtas ieškovės ginčijamas 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kurio pagrindu trečiajam asmeniui A. B., buvo paskirtas 2,16 ha žemės sklypas, besiribojantis su ieškovei priklausančiu žemės sklypu.

1.12. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 6 punkte nustatyta, kad, jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Ieškovei nėra žinoma, kad atsakovės 2015 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-102-(14.48.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ buvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovė, Z. K., teisių ir pareigų perėmėja, turi teisę į valstybinės žemės 4,244 ha ploto nuomą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

Šalies argumentai

2.1. Z. K. 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė NŽT prašymą „Dėl leidimo išpirkti žemę“. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-3530 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo“ informavo Z. K., kad laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai neparduodami išskyrus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais, arba valstybės vienkartinėmis išmokomis. Raštu Nr. 48SD-3530 Z. K. informuota, kad žemė gali būti nuomojama žemės ūkio veiklai tol, kol jos prireiks kitoms reikmėms.

2.2. Z. K. 2014 m. kovo 31 d. pateikė NŽT prašymą leisti naudoti 4,2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės ūkio veiklai, bei esant galimybei, šį sklypą išpirkti. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ Z. K. leista laikinai naudotis 4,244 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini).

2.3. NŽT 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-102 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas sąrašas pretendentų susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus teritorijoje, kurioje bus rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Atsižvelgiant į 2014 m. kovo 31 d. prašymą nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. (4,2 ha), Z. K. į sąrašą įtraukta Nr. 27.

2.4. NŽT 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 48SD-1707-(14.48.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ informavo Z. K. apie kvietimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės susirinkime pageidaujant pirkti ar nuomoti valstybinę žemę. Iš 2015 m. kovo 3 d. pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pakartotino susirinkimo sąrašo nustatyta, kad Z. K. susirinkime dalyvavo bei pasirašė pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakartotiniame susirinkime, sąrašo 1 priede, tačiau laisvos valstybinės žemės plotas liko neišnuomotas, nes pagal 2015 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto žemės, miško sklypų ir vandens telkinių projektavimo darbų įvykdymo aktą Z. K. nepasirinko žemės sklypo vietos laisvos žemės fondo žemėje, arba nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta. NŽT 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2158-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektas, kuriame Z. K. nebuvo suprojektuotas jos naudojamas žemės plotas.

2.5. A. B. 2015 m. lapkričio 23 d. pateikė NŽT prašymą (reg. Nr. 48FP-8379) dėl 50 ha žemės nuomos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini). NŽT 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 48SD-14303-(14.48.104.) „Dėl įtraukimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus“ informavo, kad jo prašymai bus įtraukti rengiant žemėtvarkos projektus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse. NŽT 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-293-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo A. B. buvo įtrauktas į sąrašą Nr. 1.

2.6. Iš NŽT 2016 m. kovo 14 d. protokolo Nr. 48PRT-25-(14.48.65.) „Dėl pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimo protokolo“ nustatyta, kad A. B. susirinkime dalyvavo ir pasirinko visus likusius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvus žemės plotus, tame tarpe žemės sklypą proj. Nr. 1212-5. NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2302-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame A. B. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1212-5. A. B. pagal jo 2015 m. lapkričio 23 d. prašymą buvo įtrauktas į sekantį t .y. 2016 m. Žemėtvarkos projektą ir jo metu pasirinko žemės sklypą Nr. 1212-5, t.y. po 2015 m. Žemėtvarkos projekto, kuriame dalyvavo Z. K.

2.7. Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į NŽT (prašymo reg. Nr. 48JP-2784) dėl valstybinės žemės pardavimo, kuriame nurodė, kad yra žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., savininkė ir Z. K. turtinių ir neturtinių teisių paveldėtoja, todėl pageidauja įsigyti Z. K. pagal Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1695 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme Z. K.“ naudoto 4,244 ha valstybinės žemės ploto 1,6180 ha dalį pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą. NŽT 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 48SD-10792-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo ieškovę, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įsakymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis. Šiuo raštu ieškovei buvo paaiškinta, kad jos pageidaujamas įsigyti 1,6180 ha valstybinės žemės plotas, esantis šalia jos ½ dalies nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka teisės aktų reikalavimų be aukciono įsigyti nei žemės ūkio paskirties, nei kitos paskirties žemę, reikalingą vystyti žemės ūkio veiklai ir/ar reikalingą statiniams eksploatuoti, todėl ieškovei pageidaujamas žemės plotas negali būti parduotas. Ieškovė buvo informuota, kad laikinai naudotis pageidaujamu valstybinio žemės plotu, kuris yra (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nėra galimybės, nes 2016 m. Žemėtvarkos projekte žemės sklypas (projektinis Nr. 1212-5 – 2,16 ha) suprojektuotas kitam asmeniui nuomai, o Vilniaus rajono skyriuje 2022 m. birželio 10 d. priimtas NŽT įsakymas Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme laikymo nutrūkusiu“.

2.8. Ieškovė 2022 m. liepos 14 d. pateikė NŽT skundą (skundo reg. Nr. 1GS-516) „Dėl 2016-12-01 įsakymo 48VĮ-2302-(14.48.2.) ir 2022-06-10 įsakymo Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.)“. NŽT 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1SD-2137-(7.22 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo ieškovę, kad vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 28.1 papunkčiu suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama teritorinio skyriaus vadovo įsakymu nepasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytam terminui, jeigu asmuo, kuriam suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, žemės ploto pats nenaudoja arba naudoja ne žemės ūkio veiklai. Todėl NŽT 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme laikymo nutrūkusiu“ priimtas sprendimas nutraukti laikiną naudojimą Z. K.

2.9. Leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai panaikinimas Z. K. ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes ieškovė turtinių teisių į laikiną naudojimą nepaveldėjo.

2.10. Nuomininko teisių turėtojui suteikta garantija, kad jis valstybine žemės ūkio paskirties žeme pagal paskirtį galės naudotis nuomos sutartyje nustatytu terminu, o naudotojui nesuteikta garantija, kad jis galės naudotis valstybines žemės ūkio paskirties žeme ir ateityje, t. y. valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai gali bet kada nutrūkti. Teisinis pagrindas naudotis žemės nuomos pagrindu – pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri įregistruojama Nekilnojamojo turto registre, o leidimas laikinai naudotis žemės plotu – leidžiama naudotis NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu. Žemės naudojimo pabaiga: žemės nuomos atveju – pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam terminui. Prieš 3 mėn. iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsiamo (tokiam pačiam terminui); laikino naudojimo pabaiga – asmeniui prašant arba iki žemės sklypas bus perduotas neatlygintinai naudotis, išnuomotas ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims. Kitos sąlygos: jeigu išnuomotas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitam asmeniui arba perduodamas nuosavybėn, tai valstybinės žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui nuomos sutartyje nurodytam terminui. Išskyrus kai žemė grąžinama natūra; žemės sklypus perdavus arba išnuomojus kitiems asmenims leidimas laikinai naudotis žemės sklypu nutraukiamas.

2.11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pageidaujamas išsipirkti žemės sklypas neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų įsigijimo ne aukciono būdu bei apie tai ieškovė buvo informuota NŽT raštu Nr. 48SD-10792 ir NŽT raštu Nr. 1SD-2137, kurie yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra pagrindo panaikinti raštų Nr. 48SD-10792 ir Nr. 1SD-2137, o pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ nurodant „Leidžiu L. M. a.k. (duomenys neskelbtini), laikinai naudotis 4,244 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio ribos nurodytos schemoje M:2000“, nėra pagrindo, nes vadovaujantis Aprašo 28,1 papunkčiu Z. K. laikinas naudojimas nutrūko, be to žemės sklypas suprojektuotas 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2302-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame projekte, o vadovaujantis Aprašo 26.1. papunkčiu leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nebus pratęsiamas, jeigu valstybinės žemės plotas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente pagal Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, taip pat suprojektuotas nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

2.12. Nėra pagrindo panaikinti NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, t. y. priedo 15 punktą, nes 2015 m. Žemėtvarkos projekte Z. K. nepasirinko bei nepasirašė žemės sklypo (proj. Nr. 1212-5) nuomos sutarties, o sekančiame 2016 m. Žemėtvarkos projekte žemės sklypas proj. Nr. 1212-5 buvo pasirinktas nuomai pretendento A. B., jam suprojektuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (2.2320 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo 2023 m. birželio 1 d. vykusio posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis teisėtai, laikydamasis visų įstatymų reikalavimų, įsigijo kvestionuojamus žemės sklypus, jie jam reikalingi žolei, skirtai karvių maitinimui, auginti ir šių sklypų jis nežada atsisakyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

5. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ieškovei raštu Nr.48SD- 10792 pagrįstai buvo paaiškinta, kad jos pageidaujamas įsigyti 1,6180 ha valstybinės žemės plotas, esantis šalia jos ½ dalies nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka teisės aktų reikalavimų be aukciono įsigyti nei žemės ūkio paskirties, nei kitos paskirties žemę, reikalingą vystyti žemės ūkio veiklai ir/ar reikalingą statiniams eksploatuoti, todėl ieškovei pageidaujamas žemės plotas negali būti parduotas. Atsižvelgiant į tai, NŽT 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme laikymo nutrūkusiu“ priimtas sprendimas nutraukti laikiną naudojimą Z. K., ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes ieškovė turtinių teisių į laikino naudojimo žemę nepaveldėjo.

6. Teismas taip pat sprendė, kad žemės sklypus perdavus, arba išnuomojus kitiems asmenims, leidimas laikinai naudotis žemės sklypu nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pageidaujamas išsipirkti žemės sklypas neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų įsigijimo ne aukciono būdu bei apie tai ieškovė buvo informuota NŽT Nr. 48SD-10792 ir NŽT raštu Nr. 1SD-2137, kurie yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra pagrindo panaikinti raštų Nr. 48SD-10792 ir Nr. 1SD-2137, bei pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“, nes vadovaujantis Aprašo 28.1 papunkčiu Z. K. laikinas naudojimas nutrūko, o žemės sklypas buvo suprojektuotas 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2302-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame projekte, o vadovaujantis Aprašo 26.1. papunkčiu leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nebus pratęsiamas, jeigu valstybinės žemės plotas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente pagal Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, taip pat suprojektuotas nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims. Taip pat nėra pagrindo panaikinti NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies – priedo 15 punkto, nes 2015 m. Žemėtvarkos projekte Z. K. nepasirinko, bei nepasirašė žemės sklypo (proj. Nr. 1212-5) nuomos sutarties, o kitame 2016 m. Žemėtvarkos projekte žemės sklypas (proj. Nr. 1212-5) buvo pasirinktas nuomai pretendento A. B., jam suprojektuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti nagrinėti į pirmosios instancijos teismą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ignoravo ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes bei liudytojų parodymus (nors ir nurodo, kad jai remiasi, tačiau taip nėra, nes sprendime apie tai nepasisakė) ir neargumentavo dėl kokių priežasčių ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus, atmetė.

7.2. A. B., kaip sužinota bylos nagrinėjimo metu, nors ir 2004 m. liepos 13 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį, tačiau jokių ūkinių gyvulių VĮ Žemės ūkio duomenų centre nėra registravęs.

7.3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jau prasidėjus teisminiam ginčui A. B. 2022 m. lapkričio 28 d. atliko 2,16 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 1212-5) kadastrinius matavimus, taip pat pažeidžiant Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkto reikalavimus, t. y. nustatyta tvarka neinformavęs gretimo sklypo savininkų, tame tarpe ieškovės. Teismas tenkino matininko, kaip liudytojo apklausą teisme, tačiau šiam asmeniui neatvykus į teismą, teismas nusprendė šio liudytojo pakartotinai nekviesti.

7.4. Teismas laikė, kad protokole priedas Nr.1 yra ieškovės motinos parašas, todėl jai apie vykusį susirinkimą buvo pranešta ir ieškovės motina jame dalyvavo. Tačiau ieškovės motina susirinkime nedalyvavo ir jokio dokumento, kuriuo būtų patvirtinusi savo atsisakymą nuo jai neva tai siūlomo žemės sklypo, nėra pasirašiusi ir tokio dokumento atsakovė nepateikė. Visus dokumentus motinos vardu teikdavo ir pasirašydavo ieškovės tėvas T. M.

7.5. 2015 m. kovo 3 d. pakartotinio susirinkimo turinys kalba apie klausimus visiškai nesusijusius su ginčo sklypu, o tik su žemės sklypais, esančiais kitame kaime, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų kada vyko pirminis susirinkimas, jeigu pateiktas į bylą dokumentas yra pakartotinio susirinkimo protokolas.

7.6. Ieškovės motina negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo jokiame susirinkime apie kurį šeimos nariai būtų nežinoję, nes ieškovės motina jau tuo metu buvo labai silpnos sveikatos ir viena iš namų niekur nevykdavo. Protokolo priede Nr. 1 pasirašyti ir nurodyti tel. numerio taip pat negalėjo, nes buvo beraštė. Šią aplinkybę, kad toks susirinkimas, kuriame ieškovės motina būtų dalyvavus nebuvo, paliudijo ieškovei žinoma kaimynė A. M., kurios parašas taip pat yra susirinkimo protokolo sąraše (eil. Nr. 2 ). Ši liudytoja apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad ji turi žemės klausimų, tačiau į nurodytą susirinkimą ji nebuvo kviesta ir jame nedalyvavo. Dalyvavimą susirinkime ji tikrai prisimintų, tačiau paaiškinti kaip jos parašas atsirado ant tokio dokumento, negali. Teismas šios aplinkybės nevertino iš viso ir priežasties kodėl atmeta šią aplinkybę, sprendime nenurodė.

7.7. 2015 m. kovo 9 d. „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto žemės, miško sklypų ir vandens telkinių projektavimo darbų įvykdymo aktas“ buvo surašytas teismo posėdyje liudijusios projekto autorės M. N. Liudytoja negalėjo paaiškinti kodėl šiame akte yra taisymų. Negalėjo paaiškinti kodėl akte nurodyti tam tikri asmenys, kaip dalyvavę susirinkime, yra nurodyti akte, tačiau šių asmenų pavardžių nėra pretendentų sąraše. Akto 4.2. punkte nurodyti asmenys-pretendentai, kurie dalyvavo pretendentų susirinkime, tačiau nepasirinko žemės sklypo, tame tarpe ir ieškovės motina ir liudytoja apklausta A. M. Į byla atsakovė nepateikė nei vieno iš nurodytų asmenų pasirašytų (tame tarpe Z. K. bei A. M.) atsisakymų pasirinkti jiems siūlomus žemės sklypus, kaip to reikalauja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo Metodikos 40 ir 42.5 punktų nuostatos.

7.8. Ieškovė, jos motinai mirus iš karto perėmė ūkį ir 2022 m. birželio 10 d. turėjo galiojantį ūkininko pažymėjimą, kuris jai buvo išduotas 2021 m. birželio 7 d. Tai reiškia, ieškovė paveldėjo motinos ūkį ir visas iš to kylančias teises bei pareigas.

7.9. Teismas nevertino aplinkybės (arba ją vertino neteisingai), kad atsakovė 2022 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme laikymo nutrūkusiu“ priėmė nurodydama pagrindą – ieškovės motinos mirtį ir pagrindą, kad ji jai suteiktu žemės sklypu nesinaudoja, o ieškovė teisės naudotis valstybine žeme nepaveldėjo. Tačiau ieškovės motina mirė praėjus 5 metams po to kai atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d. (kuomet ieškovės motina dar buvo gyva) buvo priėmęs šiuo ieškiniu skundžiamą neteisėtą įsakymą Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, todėl naudojimosi nutraukimas turėjo būti priimtas kitu pagrindu, tai yra Aprašo 28.5 punktu (valstybinės žemės sklypas išnuomotas kitiems asmenims).

7.10. Naudojimosi valstybine žeme nutraukimo pagrindas turi esminę reikšmę, nes jeigu atsakovė būtų elgųsis pagal teisės aktų reikalavimus, tai naudojimosi žeme nutraukimą būtų atlikusi pagal Aprašo 28.5 punkto nuostatas ir savalaikiai, t. y. kai ieškovės motina dar buvo gyva. Reiškia, kad apie tai sužinojusi dar valstybinio žemės sklypo naudotoja – ieškovės motina, būtų galėjusi laiku ginčyti atsakovės jai suteiktos teisės nutraukimą, nes būtų sužinojusi, kad ji „nepasirinko“ jai atsakovės 2015 m. kovo 3 d. „susirinkime siūlyto išsinuomoti žemės sklypo“, ir neteisėtą tokios teisės naudotis jai valstybinės žemės sklypu nutraukimą būtų galėjusi pati ginčyti, nes visada siekė naudojamą valstybinės žemės sklypą įsigyti. Nuomos teisės paveldėjimo galimybę numato Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos Taisyklių2 5 punkto nuostata.

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Aprašas nereglamentuoja, kad teisė laikinai naudotis valstybine žeme gali būti paveldima. Atsakovė sutinka su tokia teismo išvada.

8.2. Priešingai nei teigia apeliantė NŽT pateikė įrodymus, kad Z. K. NŽT 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 48SD-1707-(14.48.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ Z. K. išsiųstas kvietimas 2015 m. kovo 3 d. dalyvauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės susirinkime. Taigi Z. K. apie 2015 m Žemėtvarkos projektą buvo informuota ir jame dalyvavo, tai patvirtindama savo parašu sąrašo priede Nr. 1.

8.3. (Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2015 m Žemėtvarkos projekto autorė M. N., teismo posėdžio metu, vykusio 2023 m. lapkričio 28 d., nurodė, kad pretendentų, dalyvaujančių projekte asmens tapatybės buvo patikrinamos pagal asmens tapatybę įrodančius dokumentus, todėl kitas asmuo už Z. K. sąrašo priede Nr. 1 pasirašyti negalėjo.

Šalies argumentai

8.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad laikinas naudojimas Z. K. turėjo būti nutrauktas vadovaujantis Aprašo 28.5 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės motina Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas proj. Nr. 1212-5 suformuotas NŽT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 48SK-3330-(14.48.111E.), 2023 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 48SŽN-80-(14.48.55.) išnuomotas A. B., t. y. jau po Z. K. mirties.

8.5. Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką reglamentavo NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, kuris NŽT 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-240-(1.3 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nuo 2023 m. gegužės 3 d., neteko galios, todėl net teismui ir patenkinus apeliantės skundą, teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių apeliantei nesukeltų, nes laikinas naudojimas piliečiams nebesuteikiamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ignoravo ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes bei liudytojų parodymus ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde taip pat dėsto poziciją, jog suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu gali būti paveldima. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pagrindą, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad, visų pirma, būtina nustatyti, ar ieškovės skundžiamų NŽT priimtų sprendimų panaikinimas galėtų sukelti ieškovei teisines pasekmes, t. y. ar ieškovė paveldėjo turtinę teisę laikinai naudotis ginčo valstybine žeme.

Dėl turtinės teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu paveldėjimo

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2014 m. kovo 31 d. ieškovės motina Z. K. pateikė atsakovei prašymą leisti naudoti 4,2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai bei esant galimybei šį sklypą išpirkti (el. b. 1 t., b. l. 49). 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ ieškovės motinai buvo suteikta teisė naudotis 4,244 ha valstybinės žemės sklypu su naudojimosi pratęsimu (el. b. 1 t., b. l. 50). Ieškovės motinai 2020 m. liepos 12 d. mirus, motinos ūkį faktiškai valdyti pradėjo ieškovė. Jai 2021 m. balandžio 21 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ieškovė paveldėjo asmenine nuosavybe priklausomą turtą ir turtines teises, tame tarpe - ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybė, dalį, kuri ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, kuris ieškovės motinai 2014 m. balandžio 30 d. buvo suteiktas naudotis. 2021 m. birželio 7 d. ieškovė įregistravo ūkininko ūkį (el. b. 1 t., b. l. 160). Atsakovė 2022 m. birželio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E.) „Dėl leidimo laikinai naudotis žeme laikymo nutrūkusiu“, kuriuo, vadovaujantis Aprašo 28.1 papunkčiu, suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukta (el. b. 1 t., b. l. 107–108). Šių aplinkybių pagrindu ieškovė teigė, kad jos motinai mirus, ji iš karto perėmė ūkį ir 2022 m. birželio 10 d. turėjo galiojantį ūkininko pažymėjimą, kuris jai buvo išduotas 2021 m. birželio 7 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, sprendė, kad 2022 m. birželio 10 d. įsakymu priimtas sprendimas nutraukti laikiną naudojimą Z. K. ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes ieškovė turtinių teisių į laikino naudojimo valstybinę žemę nepaveldėjo.

14. ŪŪĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. ŪŪĮ 8¹ straipsnyje nustatyta, kad, ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais, nurodytais šio įstatymo 7 straipsnyje. Pagal ŪŪĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla netęsiama.

15. Pagal kasacinio teismo praktiką ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Taigi ūkininko ūkis, kaip nuosavybės teisės objektas, gali būti paveldimas (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-313/2017).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė priėmė palikimą iš karto po savo motinos mirties, nes ji faktiškai pradėjo rūpintis gyvulių ūkiu ir stengėsi įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės plotą, kuris buvo iki tol jos mirusios motinos vardu naudojamas; ieškovė mirusios motinos vardu mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos deklaracijas; ieškovė turi ūkininko pažymėjimą, įregistravusi ūkininko ūkį. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė yra perėmusi jos motinos ūkį, iš to kylančias pareigas ir turtines ūkio teises.

17. Nors atsakovė teigė, kad Aprašas nereglamentuoja teisės laikinai naudotis valstybine žeme paveldėjimo, todėl ieškovė atitinkamos teisės paveldėti negali, su tuo nėra pagrindo sutikti. Kaip nustatyta iš Aprašo (galiojusio iki 2023 m. gegužės 3 d.) 1 punkto, Aprašas reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis. Nurodyta Aprašo nuostata leidžia teigti, kad Aprašu buvo siekiama nustatyti taisykles, kuriomis vadovaujantis yra suteikiami valstybinės žemės sklypai laikinam naudojimui. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad Apraše nebuvo reglamentuotas valstybinės žemės laikino naudojimo paveldėjimo klausimas nelaikytina suponuojančia vertinimą, jog leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai panaikinimas Z. K. ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5 punkte yra tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad jeigu asmuo miršta, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai. Tai taip pat reiškia, kad teisė pirkti žemės sklypą pripažintina turtine teise, kuri paveldima pagal bendrą tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog NŽT 2022 m. birželio 10 d. įsakymas nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. Konstatavus tai, tikslinga spręsti dėl ieškovės ginčijamų NŽT priimtų sprendimų, be kita ko ir minėto NŽT 2022 m. birželio 10 d. įsakymo turinio, t. y. dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo.

Dėl ginčijamų NŽT priimtų sprendimų

18. Kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sprendžiant dėl NŽT priimtų aktų pagrįstumo, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ignoravo ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes bei liudytojų parodymus.

19. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

20. Šie reikalavimai, be kita ko, yra susiję su įstatymu nustatyta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant proceso tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 29 punktas).

21. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktas). Tik vienos iš ginčo šalių argumentų bei pateiktų įrodymų vertinimas neatitiktų bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba nebuvimą. Nepakankamas ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių ištyrimas ir nustatymas yra proceso teisės pažeidimas, dėl kurio teismo sprendimas laikomas nepagrįstu.

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų paaiškinimų, nustatyta tokia faktinių aplinkybių seka:

22.1. 2021 m. birželio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą leisti įsigyti nuosavybėn 1,6180 ha dydžio valstybinės žemės plotą, t. y. naudojamą dalį ginčo žemės sklypo (4,244 ha) pagal parengtą planą (el. b. 1 t., b. l. 64–65);

22.2. 2021 m. liepos 12 d. atsakovė pateikė ieškovei atsisakymą tenkinti anksčiau nurodytą prašymą (registracijos Nr. 48SD-10792-(14.48.136 E.) (el. b. 1 t., b. l. 75–78).

22.3. 2022 m. kovo 28 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (el. b. 1 t., b. l. 138–139);

22.4. 2022 m. birželio 13 d. raštu Nr. 48 SD- (14.48.136 E.) atsakovė atmetė ieškovės prašymą ir su šiuo raštu ieškovę informavo apie tai, kad: i) 2022 m. birželio 10 d. buvo priimtas atsakovės įsakymas Nr. 48VĮ-821-(14.48.2 E), kuriuo buvo nutrauktas 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.48.2)-1695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Z. K.“ galiojimas, vadovaujantis Aprašo 28.1 papunkčiu; ii) ieškovė negali naudotis prašomu ginčo žemės sklypu, nes NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1212-5 - 2,16 ha) (el. b. 1 t., b. l. 140–142);

22.5. 2022 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė skundą atsakovei prašydama panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. birželio 10 d. įsakymus (el. b. 1 t., b. l. 86–90);

22.6. 2022 m. rugpjūčio 30 d. NŽT pateikė raštą Nr. 1SD-21237-(7.22 E), kuriuo atmetė ieškovės 2022 m. liepos 14 d. skundą (el. b. 1 t., b. l. 91–93).

23. Nagrinėjamu atveju, patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė, be kita ko, prašė panaikinti minėtą 2022 m. birželio 10 d. NŽT įsakymą Nr. 48 VĮ-821-(14.48.2.E); 2022 m. birželio 13 d. NŽT sprendimą Nr. 48SD-9237-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; NŽT 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SD-2137 – (7.22 E.); NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 48 VĮ-2302-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, t. y. priedo 15 punktą „dėl žemės sklypo 2.16 ha (projektinis Nr. 1212-5)“.

24. Šiuo atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė tik vienos šalies – atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir teiginius, kuriais buvo atsikertama į patikslinto ieškinio reikalavimus. Dėl kitos šalies (ieškovės) argumentų, išdėstytų jos procesiniuose dokumentuose bei pateiktų įrodymų teismas nepasisakė ir jų teisinio vertinimo iš esmės neatliko. Atmesdamas patikslintą ieškinį, teismas taip pat nemotyvavo savo pozicijos remtis išimtinai atsakovės pateiktais argumentais ir paaiškinimais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamų materialiųjų reikalavimų turinį ir teismo sprendimo motyvus, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotą ieškovės paveldėtą turtinę teisę, visų pirma pažymi, kad vienas iš ginčui išspręsti aktualių aspektų buvo nustatyti, ar 2022 m. birželio 10 d. NŽT įsakymu nutraukta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu atitiko Aprašo nuostatas. Pasisakydamas šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pakartojo atsakovės paaiškinimus, jog aptariamas NŽT sprendimas ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Tuo tarpu atsakovė tokią savo poziciją grindė Aprašo 28.1 papunkčiu – suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama teritorinio skyriaus vadovo įsakymu nepasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytam terminui, jeigu asmuo, kuriam suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, žemės ploto pats nenaudoja arba naudoja ne žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė po ieškovės motinos mirties, remdamasi tuo, jog velionė jai suteiktu žemės sklypu nebesinaudoja, o ieškovė teisės naudotis valstybine žeme nepaveldėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime su šio klausimo išsprendimu susijusių faktinių aplinkybių individualiai netyrė ir nevertino.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad anksčiau nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl ieškovės ginčijamų 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimų, kurie iš esmės grindžiami NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2302-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (el. b. 1 t., b. l. 102–105). Šiuo įsakymu patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame trečiajam asmeniui A. B. suprojektuotas žemės sklypas proj. Nr. 1212-5 – valstybinės žemės plotas, kuris buvo suteiktas laikinai naudotis Z. K. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. priimtas įsakymas Nr. 48VĮ-102-(14.48.2.), kuriuo patvirtintas sąrašas pretendentų, susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus teritorijoje, kurioje bus rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Atsakovė pažymėjo, kad 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 48SD-1707-(14.48.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ informavo Z. K. apie kvietimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės susirinkime, pageidaujant pirkti ar nuomoti valstybinę žemę. Anot atsakovės, susirinkime Z. K. dalyvavo, tačiau laisvos valstybinės žemės plotas liko neišnuomotas. Kadangi Z. K. nepasirinko žemės sklypo vietos laisvos žemės fondo žemėje arba nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, kitame 2016 m. kovo 14 d. vykusiame susirinkime dalyvavęs A. B. pasirinko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje visus likusius laisvus žemės plotus tame tarpe ir žemės sklypą proj. Nr. 1212-5, kuris buvo suteiktas laikinai naudotis Z. K.

27. Ieškovė su nurodytomis aplinkybėmis iš esmės nesutiko ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad Z. K. nebuvo informuota apie rengiamą pakartotinį susirinkimą, jame nedalyvavo ir nepasirašė susirinkimo protokole pateiktame sąraše. Ieškovė taip pat pažymi, kad tariamas jos motinos atsisakymas pasirinkti žemės sklypą nėra įformintas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 40 punktas.

28. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovės nurodomų teiginių apskritai nepasisakė. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrįstumo bei realumo, nevertino to ieškovės pateiktų argumentų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti ieškovės nesutikimo su atsakovės pozicija motyvai yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui ir gali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl NŽT priimtų aktų pagrįstumo. Be to, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, egzistuojant aplinkybei, jog NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė ginčijamą įsakymą, t. y. ieškovės motinai dar esant gyvai, turi būti tiriamas ieškovės motinai nutraukto leidimo laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo pagrindas. Kaip minėta, atsakovė 2022 m. birželio 10 d. sprendimu laikino naudojimosi teisę nutraukė Aprašo 28.1 papunkčiu. Tuo tarpu Aprašo 28.5 papunktyje nurodyta, jog suteikta teisė nutraukiama ir tada, kai valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims. Nurodytų aplinkybių pagrindu taip pat turėjo būti tiriamas aptariamos situacijos teisėtumas, t. y. ar suprojektavus žemės sklypą A. B. buvo laikomasi Aprašo nuostatų, kol ieškovės motinai buvo suteikta teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo turinio, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų atsakovės priimtų sprendimų ir įsakymų pagrįstumui įvertinti, nors priimdamas sprendimą rėmėsi būtent jais. Teisėjų kolegija nustatė, kad didžioji dalis skundžiamo sprendimo motyvų pagal turinį yra pažodinis arba beveik pažodinis atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų ir argumentų teksto pakartojimas. Tai patvirtina, kad teismas neatliko savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo, o išvadas dėl patikslinto ieškinio nepagrįstumo priėmė remdamasis ne savarankiškai atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo pagrindu susiformavusio įsitikinimo, bet tik vienos iš ginčo šalių pateiktų argumentų ir paaiškinimų pagrindu.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamo sprendimo ydingumą pagrindžia ir esminius teismo išvadų motyvavimo trūkumus patvirtina apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė savarankišku įrodymų ištyrimu grindžiamo ginčo teisinio įvertinimo, tik pasirėmė vienos iš šalių (atsakovės) procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, o tai nelaikytina tinkamu teismo pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą įvykdymu.

30. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės identifikuoti pirmosios instancijos teismo savarankiškų motyvų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė savo paties teisinių išvadų, kokių duomenų bei įrodymų pagrindu jis nusprendė, jog ieškovės reikalavimai dėl ginčijamų NŽT sprendimų yra atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo teisiškai įvertinta, ar NŽT priimtais sprendimais ir įsakymais buvo laikomasi Aprašo nuostatų, todėl liko neatskleista bylos esmė.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 68 punktas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.

33. Šioje byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kai pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos ginčo šalių pateiktų argumentų ir įrodymų analizės bei įvertinimo, apsiribodamas atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir (ar) teiginių tekstinio turinio perkėlimu į teismo sprendimą. Tokie proceso trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, pasisakoma dėl įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, įrodomosios reikšmės. Be to, siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą, būtina ne tik ištirti ir įvertinti jau byloje esančius ir teismo neištirtus įrodymus, bet imtis priemonių pašalinti prieštaravimus tarp ieškovės pateiktų įrodymų bei atsakovės pateiktų argumentų dėl jų. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties, apribotų šalių teisę į apeliaciją.

34. Teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

35. Konstatavus pirmiau nurodytą teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo procesinį pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie sudaro grąžinamos iš naujo nagrinėti bylos dalyką (esmę).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

37. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėRūta LatvelėIeva Navickaitė-Sakalauskienė