Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kai šios teisės subjektas – ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį, – miršta, o įpėdinis tęsia ūkio veiklą, paveldėjimo.Ieškovė prašė:atnaujinti terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymus; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-90 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ūkio sklypų pardavimo I. G. (duomenys neskelbtini)“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-164 „Dėl Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. Ž-926 „Dėl Rokiškio rajono Kazliškio seniūnijos Kazliškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1343 „Dėl Rokiškio rajono Kazliškio seniūnijos Kazliškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, pagal kurią pretendentu, kuriam suprojektuoti sklypai, sąrašo Nr. 1 24 numeriu patvirtintas T. N. suprojektuotas 4,05 ha sklypas Nr. 291/3; pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir I. G. 2013 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 25SUI-6 ir 2013 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 25SU-21;pripažinti negaliojančia 2013 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IRRŠ-718, pagal kurią I. G. pardavė 14,3826 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) L. M.;pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės ir T. N. 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 25SŽN-287-(14.25.62) dėl 4,0552 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo 25 metams;taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn žemės sklypus: 1) 14,9430 ha (duomenys neskelbtini); 2) 8,3330 ha (duomenys neskelbtini); 3) 14,3826 ha (duomenys neskelbtini); 4) 4,0552 ha (duomenys neskelbtini); grąžinti I. G. iš valstybės pinigus, kuriuos ji sumokėjo pagal 2013 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 25SUI-6 ir Nr. 25SUI-21, L. M. iš I. G. – pinigus, kuriuos jis sumokėjo pagal 2013 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IRRŠ-718.Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. mirė jos sūnus V. G.. Iki mirties ieškovės sūnus vykdė ūkininko veiklą, buvo pateikęs prašymus pirkti valstybinę žemę, jam parduoti buvo suprojektuoti sklypai, t. y. jis buvo įgijęs turtinę teisę pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę.Po V. G. mirties paveldėtojos lygiomis dalimis buvo ieškovė ir jo sutuoktinė I. G.. 2012 m. sausio 5 d. Rokiškio rajono 1-ajame notaro biure joms buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai dėl V. G. priklausiusio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo. Ginčijami administraciniai aktai buvo priimti ir sandoriai sudaryti ir dėl notarės R. Šabanskienės kaltės. G. G. buvo žinoma, kad jos sūnus tvarkė dokumentus dėl 40 ha žemės sklypų pirkimo iš valstybės, jam buvo skirti sklypai, atlikti kadastriniai matavimai ir sūnus šia žeme jau naudojosi, tik jo mirties dieną iki galo nebuvo užbaigta sklypų pardavimo procedūra. Ieškovė ir I. G. paveldėjo visą jo turtą ir turtines teises, nes neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, būdama garbingo amžiaus ir neturėdama pakankamai teisinių žinių, nežinojo paveldėjimą reglamentuojančių įstatymų, paveldėto turto ir turtinių teisių, o būtent – mirusio sūnaus ūkininko ūkio, teisės pirkti valstybinę žeme įforminimo tvarkos, galimybės paveldėjimo teise disponuoti ją perleidžiant, sudarant paveldėto turto pasidalijimo sutartį dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.65, 5.70, 5.71 straipsniai). Bendraudama su I. G. ir notare ieškovė suprato, kad žemę, kurią turėjo teisę pirkti sūnus, ji paveldės tuomet, kai valstybė užbaigs žemės pardavimo procedūrą. Paveldėjimo bylą tvarkanti notarė privalėjo išsiaiškinti visą palikimo sudėtį – tiek turtą, tiek palikėjo turtines teises bei prievoles kreditoriams, įpėdinių valią dėl palikimo pasidalijimo. Paveldėjimo teisės liudijimas dėl V. G. ūkininko ūkio ir teisės pirkti valstybinę žemę paveldėjimo nebuvo išduotas nei ieškovei, nei I. G., todėl ši neturėjo teisės disponuoti V. G. ūkininko ūkiu ir turtine teise pirkti valstybinę žemę, o Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius neturėjo teisinio pagrindo žemės sklypus, kurie buvo suprojektuoti ir administraciniais aktais skirti parduoti ūkininkui V. G., parduoti I. G., priimti jos atsisakymą pirkti vieną iš sklypų (4,0552 ha) ir išbraukti V. G. iš patvirtinto sąrašo asmenų, kuriems suprojektuoti valstybinės žemės sklypai. Tai, kad atsakovė I. G. po sutuoktinio mirties įregistravo savo asmeninį ūkininko ūkį, nėra V. G. ūkininko ūkio teisių perėmimas.