Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-565-903/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-24
Bylos Nr.
eII-565-903/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00546-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-565-903/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00546-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8094-2025 (ROIK: 25277239700) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2025 m. birželio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-5361-2025 V. V. už tai, kad jis 2025 m. birželio 30 d. 00.05 val. Pilies g. 8, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Nissan Pulsar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,47 promilės girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8094-2025 V. V. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu V. V. prašo: 1. panaikinti 2025 m. liepos 14 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių; 2. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti ankstesnio prašymo, pakeisti 2025 m. liepos 14 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, ir skirti kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą. Skunde nurodyta, kad neginčytina, kad V. V. (toliau – Apeliantas) padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Apeliantas administracinį nusižengimą padarė Klaipėdos mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, Apeliantas transporto priemonę vairavo sau puikiai pažįstamoje vietovėje, t. y. žinodamas konkrečias eismo sąlygas, kelią, kas leido jam būti atidžiam ir faktiškai nesukelti jokios žalos nei pačiam, nei kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas padarytas vėlai naktį, kuomet eismas buvo minimalus, t. y. Apeliantas iš esmės nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, nes jų toje vietoje iš esmės nebuvo. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylas, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantas realizavo gana formaliai – net Klaipėdos AVPK protokole ar Skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Pasisakant dėl Apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Administracinis nusižengimas padarytas sekmadienio vakarą po vakarienės su Apelianto šeimos draugais, kurie lankėsi mieste. Vakarienės metu Apeliantas išgėrė tik du alkoholinius gėrimus. Po vakarienės buvo vėlu, reikėjo važiuoti namo, tuo pačiu pavežti svečius iki viešbučio, todėl Apeliantas paskubėjo išeiti. Dėl jokių pojūčio esant neblaiviam nebuvimo, dėl mažo suvartoto alkoholio kiekio, kuris vartotas ne paskubomis, o visos vakarienės, trukusios kelias valandas, metu, Apeliantas net nesuvokė, kad transporto priemonės vairuoti negali, dėl ko būtent ir vairavo ją. Jeigu Apeliantas būtų turėjęs bent menkiausią suvokimą, kad yra neblaivus, tai paprasčiausiai būtų perdavęs vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, kurių šalia buvo ne vienas. Vis tik taip Apeliantas nepasielgė, tačiau ne dėl to, kad norėjo vairuoti neblaivus, o dėl to, kad manė, jog vairuoti gali. Pažymėtina, kad tai patvirtina viena objektyviausių aplinkybių – visiškai minimalus Apelianto neblaivumo laipsnis, kuris Klaipėdos AVPK protokolu užfiksuotas vos 0,47 promilės lygio (įvertinus paklaidą). Taigi, Apeliantas aptariamą veiką padarė dėl neatsargumo, o ne veikiant tyčia. Neatsitiktinai ir Klaipėdos AVPK 2025 m. birželio 30 d. protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad Apeliantas būtų vairavęs įtartinai, pavojingai ar pan. Apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir supranta, kad jo elgesys nebuvo tinkamas. Pažeidimas nėra sisteminis – tai vienkartinis atvejis, kuris neatspindi įprastinės Apelianto elgsenos. Atsižvelgiant į tai, kad Apelianto asmenybė pasižymi brandumu, socialiniu atsakingumu ir teigiamais bruožais, manytina, kad nėra pagrindo manyti, jog leidus jam anksčiau naudotis vairuotojo teisėmis būtų keliamas pavojus eismo saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad egzistuoja pagrindas vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Teisę vairuoti transporto priemones Apeliantas turi jau ilgą laiką – 14 metų. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą – ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 promilės, bet ne didesnis nei 0,4 promilės. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę, būnant ANK 422 str. 4 d. nustatyto neblaivumo laipsnio, vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Apeliantui teisė vairuoti reikalinga dėl galimybės pasirūpinti artimaisiais giminaičiais, tiksliau – dvejomis našlėmis močiutėmis/senelėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad savo šeimos rate Apeliantas yra vienintelis vyras, galintis pasirūpinti senyvo amžiaus (85 ir 89 m.) močiutėmis, kadangi kitų asmenų, galinčių tai padaryti, iš esmės nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Apeliantas dėl poreikio pasirūpinti senelėmis net persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ypač svarbios yra individualios Apelianto gyvenimo aplinkybės, kurios suponuoja būtinybę taikyti teisingumo ir proporcingumo principus, įtvirtintus tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek administracinių nusižengimų teisenos praktikoje. Apeliantas šiuo metu rūpinasi dvejomis garbaus amžiaus močiutėmis, savo artimomis giminėmis, jos abi yra našlės, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Abi senolės turi itin ribotas galimybes savarankiškai pasirūpinti savimi, o viena jų – visiškai nevaikštanti, prižiūrima su paskirta nuolatine slauga. Pirmoji močiutė – 89 metų amžiaus, gyvenanti užmiestyje. Jos mobilumas yra labai apribotas dėl amžiaus bei sveikatos būklės, o dėl gyvenamosios vietos geografinės padėties jai nėra prieinamos jokios realios alternatyvos, susijusios su viešuoju transportu. Apeliantas yra vienintelis šeimos narys, gyvenantis toje pačioje vietovėje, kuris turi galimybę pasirūpinti jos vežimu į gydymo įstaigas, aprūpinti maistu, buitinėmis prekėmis ir kasdiene pagalba. Antroji močiutė – 85 metų, turinti nuolatinės priežiūros poreikį, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Jai oficialiai nustatytas nuolatinės priežiūros ir slaugos poreikis, dėl kurio būtina nuolatinė artimųjų priežiūra bei koordinavimas su sveikatos priežiūros įstaigomis. Apeliantas iš esmės vienintelis asmuo, kuris nuolat ir atsakingai rūpinasi jos būkle: tiekia slaugos priemones, prižiūri higieną, koordinuoja vizitus su medikais, užtikrina tinkamą mitybą bei buities sąlygas. Dažni atvejai reikalauja skubaus reagavimo, o tai be transporto priemonės būtų objektyviai neįmanoma. Pažymėtina, kad Apeliantas buvo gyvenantis (duomenys neskelbtini), kas atsispindi iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri nurodyta ir protokole. Vis tik Apeliantas (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi būtent dėl šių aplinkybių – artimųjų poreikio gauti nuolatinę priežiūrą, kuriai nėra alternatyvų. Apelianto darbo pobūdis leidžia lanksčiai derinti veiklą su rūpinimusi močiutėmis, tačiau tokia pagalba neįmanoma be teisės vairuoti. Šios teisės atėmimas reikštų ne tik fizinį negebėjimą atlikti pareigas, bet ir realią grėsmę senolių sveikatai bei gyvybei – ypač skubios medicininės pagalbos atvejais. Apeliantas vykdo veiklą architektūros srityje, kurioje darbo pobūdis reikalauja ne tik projektavimo įgūdžių, bet ir nuolatinio fizinio mobilumo, galimybės lankytis įvairiuose objektuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dėl specifinių profesinių užduočių didelė dalis veiklos vyksta už biuro ribų, o lankymasis objektuose – privalomas tiek projektavimo pradžioje (siekiant įvertinti realias sąlygas), tiek projekto įgyvendinimo stadijose (statybos priežiūra, sprendinių derinimas su rangovais ar užsakovu). Tokio pobūdžio darbas dažnai susijęs su objektais, esančiais užmiestyje, kaimiškose vietovėse ar infrastruktūriškai neprieinamose vietose, kur viešasis transportas nėra jokia reali alternatyva, o atvykimo tikslumas ir operatyvumas yra esminiai reikalavimai darbo vykdymui. Be to, dalis Apelianto veiklos vykdoma tarptautiniu mastu – tai reiškia, kad jam būtina galėti vykti į oro uostus ar, atvykus į kitą šalį, savarankiškai judėti tarp projektavimo vietų. Pažymėtina, kad mobilumas ir gebėjimas vairuoti – esminis profesinis įrankis, be kurio Apeliantas negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ar dalyvauti konkurencingoje architektūros rinkoje. Teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju ne tik objektyviai eliminuotų galimybę vykdyti darbo funkcijas, bet ir sukeltų ilgalaikių neigiamų pasekmių: būtų prarasti klientai, sutrikdytas darbo grafikas, galimai nutrūktų svarbūs projektai. Tai savo ruožtu turėtų neproporcingą poveikį Apelianto profesinei reputacijai ir pajamų šaltiniui.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog pateiktas skundas deklaratyvus, teikiami tik subjektyvūs (naudingi), taip pat analogiški argumentai, kurie jau buvo pateikti su 2025-07-14 prašymu ir įvertinti nagrinėjant bylą ne teismo tvarka. Institucija tinkamai taikė teisės normas ir visapusiškai įvertino faktinę situaciją, ne teismo tvarka priimtas nutarimas motyvuotas, priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinus V. V. iki bylos nagrinėjimo pateikto prašymo argumentus. Šiuo atveju Institucijos poziciją laikyti nepagrįsta vien dėl to, kad ji nesutampa su apelianto V. V. pageidavimais, nėra pagrindo. Institucijos nuomone, V. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Akivaizdu, kad vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą teorinių ir praktinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Akivaizdu, kad kaip teigia su draugais vartojęs alkoholinius gėrimus ir nusprendęs vairuoti transporto priemonę, turėjo imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė, jis sąmoningai ignoravo kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą ir vairavo būdamas neblaivus, taip keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad V. V., nusprendęs vairuoti transporto priemonę po alkoholinių gėrimų vartojimo, ne blaivėjo, o girtėjo, ką patvirtina atlikti policijos pareigūnų blaivumo tikrinimai (pirmas 0,48 +/- 0,02 promilės, antras 0,53 +/- 0,02 promilės). Pažymėtina, kad V. V. automobilį vairavo Klaipėdos mieste, kur nuolat yra intensyvus eismas, jo padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Vertinant V. V. asmenybę, svarbu, kaip jis charakterizuojamas kaip vairuojantis eismo dalyvis. Policijos turimi duomenys patvirtina, kad jis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimo neblaiviam metu 4 nuobaudos, skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, buvo galiojančios. Akivaizdu, kad šios anksčiau skirtos nuobaudos, susijusios ir nesusijusios su teisės vairuoti apribojimais, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2025 m. birželio 30 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, V. V. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalba, pažymėtina, kad jo minimi įsipareigojimai buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviam. Akcentuotina, jog daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu V. V. turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, atnaujinti Kelių eismo taisyklių žinias, jam būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, jog birželio 30 d. buvo sekmadienio vakaras, jis su svečiais vakarieniavo. Vakarienės metu išgėrė du gėrimus per valandą. Tai tikrai jo klaida. Tikrai nenorėjo ką nors pažeidinėti. Svečius vežė į viešbutį. Galėjo nevairuoti, bet tai jau įvyko. Nesijautė apsvaigęs. Alkoholį vartojo ne pirmą kartą savo gyvenime, žino apie pasekmes. Blogai įvertino savo savijautą. Jis su jį sustabdžiusiais pareigūnais bendradarbiavo. Paskirtą baudą kiek galima greičiau sumokėjo. Jo vieninteliai motyvai yra profesiniai ir asmeniniai. Jis yra vienintelis vyras, kuris prižiūri močiutes, nes mama yra užsienyje, o tėtis nevairuoja. Šiuo metu jis sukasi iš padėties, jam reikalingas automobilis. Jo visi klientai yra (duomenys neskelbtini), tenka ir ten važinėti. Nori tęsti veiklą Lietuvoje, dėl to reikalinga teisė vairuoti. Jis yra baustas, kai gyveno Vilniuje dėl parkingo ir automobilio ne vietoje pastatymo, ženklų nepastebėjimo bei prieš 2 metus baustas už greičio viršijimą. Tai neapdairumo pažeidimai. Jis nėra piktybinis pažeidėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Kadangi V. V. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

V. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, kad tą pačią dieną turi vairuoti, vakarienės metu vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,47 promilių girtumas, automobilį vairavo mieste, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, V. V. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas 5 kartus: 2025 m. baustas 3 kartus – už automobilio pastatymą stovėjimo vietoje, kuri skirta tik Kelių eismo taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, už automobilio pastatymą ant šaligatvio bei automobilio pastatymą transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, o 2024 m. baustas 2 kartus - už automobilio pastatymą transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje bei važiavimą eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Nors paskirtas baudas V. V. moka, tačiau akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus asmens nusižengimus (eismo įvykio sukėlimas, automobilio palikimas stovėti tai draudžiančio kelio ženklo galiojimo zonoje, du greičio viršijimai), padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir pastaruoju metu: - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-417/2025, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (greičio viršijimas, du transporto priemonės vairavimai be privalomosios techninės apžiūros bei automobilio palikimas ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio)), padarė išvadą, kad nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-149-557/2025, įvertinęs aštuonis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus, padarė išvadą, kad tai jo necharakterizuoja kaip atsakingo ir drausmingo vairuotojo. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad V. V. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, sumokėjo paskirtą baudą, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.

Vėlgi, nors V. V. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo (blogai įvertino savo savijautą), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog V. V., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, turėjo pagrindo tikėtis, kad jo nesenai suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant tą patį vakarą, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad V. V. neblaivumas per 0,06 promiles viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, V. V. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8094-2025 V. V. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8094-2025 nepakeistą ir V. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus