- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-14-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-00746-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“
- Atsakovas
- G. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Halito“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. R. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Halito“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 32 306,17 Eur dydžio skolą, kurią sudaro 19 791,65 Eur negrąžintas kreditas, 1 529,74 Eur palūkanos, 10 984,78 Eur kompensacinės palūkanos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ 2021 m. spalio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis. Paskolos sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“ suteikė trečiajam asmeniui 25 000 Eur dydžio paskolą. Paskolos sutartimi šalys sulygo, jog už suteiktą paskolą trečiasis asmuo paskolos davėjui įsipareigoja mokėti 12 procentų dydžio metines palūkanas, kurios skaičiuojamos kas mėnesį. Paskolos sutarties tinkamas vykdymas buvo užtikrintas 2021 m. spalio 1 d. laidavimo sutartimi, sudaryta su atsakove. Sutartis taip pat buvo užtikrinta trečiojo asmens išduotu 2021 m. spalio 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Trečiasis asmuo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nustatytais terminais ir tvarka nemokėjo įmokų, nurodytų mokėjimų grafike, ir palūkanų. Paskutinis trečiojo asmens mokėjimas gautas 2022 m. kovo 1 d.. Kadangi trečiasis asmuo nevykdė savo įsipareigojimų, paskolos davėja pateikė vekselį apmokėjimui, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuris buvo pradėtas vykdyti antstolio J. P., tačiau iš trečiojo asmens nieko nebuvo išieškota. Teigia, kad paskolos gavėja nesugebėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, dėl ko atsakovė ir paskolos gavėja buvo informuoti apie sutarties nutraukimą. Nurodo, kad taip pat atsakovė ir paskolos gavėja buvo informuoti apie reikalavimo perleidimą. Kadangi atsakovė geruoju nevykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl 32 306,17 Eur skolos, kurią ieškinio pareiškimo dieną sudaro 19 791,65 Eur negrąžinto kredito, 1 529,74 Eur palūkanų, 10 984,78 Eur kompensacinių palūkanų, priteisimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. spalio 1 d. tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ buvo pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotoja, kaip solidarusis bendraskolis, įsipareigojo atsakyti jeigu uždaroji akcinė bendrovė „Halito“, už kuria laiduojama, tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2021 m. spalio 1 d. paskolos sutartį. Nurodo, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta įvertinus, jog uždaroji akcinė bendrovė „Halito“ gaus pajamų, pagal jos ir ribotos atsakomybės bendrovės „Scartek Plus“ (Baltarusijos Respublikoje) sudarytą sutartį. Teigia, kad 2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir uždrausta: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. Nurodo, kad visos uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ pajamos buvo gaunamos vykdant importuotos medienos iš Baltarusijos Respublikos prekybą, tačiau dėl priimto Tarybos reglamento sutartį vykdyti tapo neįmanoma. Teigia, kad laiduotoja tokių aplinkybių, kaip Tarybos reglamentas priėmimo nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė,, o jas žinojusi, nebūtų laidavusi arba būtų laidavusi kitokiomis sąlygomis, dėl ko atsakovės prievolė pagal laidavimo sutartį turi būti pripažinta pasibaigusia, nes neatitinka jos išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį. Pažymi, kad sutartį tapo neįmanoma vykdyti dėl valstybės veiksmų, kaip nenugalimos jėgos – Tarybos reglamento priėmimo, be to, ieškovės pareikštas reikalavimas iš esmės viršija pasirašytos laidavimo sutarties apimtį. Teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 31 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl reikalavimo teisių į atsakovę perleidimo neatitiko įmanomumo reikalavimų, todėl šios sutartis yra niekinės ir negaliojančios.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Halito“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 19 791,65 Eur skolą, 1 529,74 Eur palūkanas, 10 984,78 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 32 306,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 3 840 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4.1. Dėl laidavimo sutarties pasibaigimo teismas nurodė, kad atsakovė, kaip solidari bendraskolė, laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti kreditorei visu jai priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Halito” tinkamai nevykdys paskolos sutarties. Atsakovė nurodė, kad su laidavimo sutartimi nebuvo supažindinta, jos neskaitė, tačiau teismas vertino, kad tai nesudaro pagrindo spręsti, jog sutartis neatitiko tikrosios atsakovės valios, kadangi atsakovė pati privalėjo įsivertinti sudaromo sandorio sąlygas, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjo, jog atsakovė yra trečiojo asmens akcininkė, atsakovė galėjo įvertinti verslo rizikas, o šiuo atveju laidavimo sutartis buvo sudaryta užtikrinti paskolos sutartį, o ne sutartį sudarytą dėl medienos tiekimo iš Baltarusijos Respublikoje registruoto juridinio asmens, dėl ko sprendė, jog šiuo atveju atsakovė neįrodė pagrindų laidavimo sutarties pasibaigimui.
4.2. Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis teismas nurodė, kad atsakovė - laiduotoja, turi tokią pačią pareigą ir tokia pačia apimtimi atsiskaityti su kreditoriumi, kaip ir paskolos gavėja – trečiasis asmuo. Atsakovė teigia, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas atsakovei viršija laidavimo ribas, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad dalį reikalaujamos skolos sudaro palūkanos, į tai, kad reikalaujama kredito suma neviršija laidavimo sumos, į tai, kad su reikalavimo perleidimu kartu yra perleidžiamos ir reikalavimo vykdymo užtikrinimo priemonės, nusprendė, jog nėra pagrindo reikalavimo perleidimo sutarčių savo iniciatyva pripažinti niekinėmis.
4.3. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl pagrindinės skolos ir palūkanų skaičiavimo nėra. Duomenų, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas teismui nebuvo pateikta. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šiuo atveju paskolos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta nusprendė ieškovės reikalavimus tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 19 791,65 Eur negrąžintos paskolos, 1 529,74 Eur palūkanų, 10 984,78 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, be to, pagrindas laidavimui pasibaigti taip pat yra force majeure aplinkybė. Šiuo atveju 2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijos Respublikoje ir uždrausta: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius. Apeliantės atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės “Halito” ekonominė veikla priėmus minėtą reglamentą buvo visiškai sustabdyta, dėl ko atsirado aplinkybės užkertančios kelią 2021 m. spalio 1 d. sudarytos paskolos sutarties vykdymui.
5.2. Nurodo, kad apeliantė nenumatė Tarybos Reglamento priėmimo ir taikymo sudarant laidavimo sutartį, galimų padarinių neprisiėmė, jas žinodama apeliantė, kaip laiduotoja, nebūtų laidavusi už uždarąją akcinę bendrovę „Halito“ ar būtų laidavusi kitomis sąlygomis, dėl ko laidavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, nes ji neatitinka apeliantės valios sudarant laidavimo sutartį. Pažymi, kad bendrovė negali vykdyti paskolos sutarties dėl valstybės veiksmų, kaip nenugalimos jėgos, priimant reglamentą, todėl bendrovės prievolės tiek pagal paskolos sutartį, tiek atsakovės prievolės pagal laidavimo sutartį yra laikytinos pasibaigusiomis,
5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į byloje iškeltą klausimą ar trečiojo asmens veiklos sustabdymas dėl priimto Tarybos reglamento taikymo turi būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą, ir prievolės pagal 2021 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį pasibaigimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir priimtu teismo sprendimu nėra atskleista bylos esmė, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog laidavimas yra pasibaigęs. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, prievolė pagal paskolos sutartį nebuvo keičiama arba modifikuojama, paskolos suma nebuvo didinama, nebuvo keičiamas palūkanų ar delspinigių dydis, nebuvo trumpinamas paskolos grąžinio terminas. Pažymi, jog apeliantė analogiškus klausimus kelia ir kitose civilinėse bylose, kuriose yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Teigia, jog nors priimtas Tarybos Reglamentas turėjo įtakos sutarčiai dėl medienos tiekimo vykdyti, tačiau šioje byloje keliamas klausimas dėl sudarytos paskolos sutarties vykdymo, o ir be to, pati apeliantė neginčija, jog bendrovės veikla buvo ne tik prekyba mediena, tačiau ir kitų statybinių medžiagų, sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba.
6.2. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai sureikšmina vienintelę sutartį, kaip esminę bendrovės veiklai. Teigia, kad jei tai būtų ir pati didžiausia bendrovės sutartis, tai nepaneigia bendrovės pareigos vykdyti prisiimtas prievoles. Pritaikius ribojimus, buvo visos galimybės perorientuoti veiklą į kitas rinkas, surasti kitus tiekėjus, pirkti kitas prekes (ne medieną) ir pan., o ir be to, pati apeliantė yra davusi išankstini sutikimą keisti paskolos sutarties, už kurią laiduoja, sąlygas. Nesutinka, jog šiuo atveju yra nenugalimos jėgos aplinkybės, nes Tarybos Reglamentas turėjo poveikį tik vienai sutarčiai, apeliantė nepateikė įrodymų, jog laidavimo neįmanoma įvykdyti dėl priimto Tarybos Reglamento.
6.3. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog priimtas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir ar byloje nebuvo atskleista jos esmė, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakė į visus apeliantės byloje keltus klausimus, pasisakė dėl apeliantės argumentų, dėl laidavimo pabaigos ir priimto Tarybos Reglamento įtakos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai nusprendė patenkinti ieškinį ir tuo pagrindu priėmė teisingą sprendimą. Nurodo, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtą teismo sprendimą ar bylą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl laidavimo pabaigos prievolei pasikeitus (CK 6.87 straipsnio 4 dalis).
9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teigia, jog uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ veiklos paralyžiavimas dėl Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 priėmimo ir taikymo CK 6.87 straipsnio 4 dalies kontekste turi būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą, ir prievolės pagal ginčo laidavimo sutartį pasibaigimą.
10. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalis reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, tai yra jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius, kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-916/2018).
12. CK 6.87 straipsnio 4 dalis užtikrina, jog teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 10-11 punktuose, galima daryti išvadą, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį, aktualus ne bet koks prievolės pasikeitimas, o tik toks, kuris gali būti pripažįstamas esminiu ir kurio rezultatas yra nepalankus laiduotojui, o tam būtina išsiaiškinti, kokias prievoles laiduotojas prisiėmė laidavimo sutartimi ir kaip jos vėliau pasikeitė.
13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2021 m. spalio 1 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ (paskolos davėja) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ (paskolos gavėja) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos gavėjai buvo suteikta 25 000 Eur paskola, mokant 12 procentų palūkanas, taip pat 0,23 procento kompensacines palūkanas (per dieną). Paskolos sutarties 4.16.1. papunktyje nurodyta, kad paskolos gavėja, sutartiniams įsipareigojimams pagal šią paskolos sutartį užtikrinti, pateikia paskolos davėjos naudai vekselį. Paskolos sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti 2021 m. spalio 1 d. apeliantė su uždarąja akcine bendrove „SME Capital 3“ pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad laiduotoja, kaip solidari bendraskolė, įsipareigoja atsakyti visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu uždaroji akcinė bendrovė „Halito“, už kuria laiduojama, tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2021 m. spalio 1 d. paskolos sutartį Nr. CP3/21-09-30/11 su visais pakeitimais ir papildymais. Pažymėtina, jog nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantė yra uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ akcininkė.
14. Apeliantė nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ pajamos buvo gaunamos vykdant importuotos iš Baltarusijos Respublikos medienos prekybą pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „Scartek Plus“ (Baltarusijos Respublika) sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 priėmimo ir taikymo šią sutartį vykdyti tapo neįmanoma, o bendrovės veikla buvo visiškai sustabdyta, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo rizika padidėjo, kas sudaro pagrindą laidavimo sutarties pasibaigimui.
15. 2022 m. kovo 2 d. priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2022/355, kuriuo, be kita ko, draudžiama: a) į Europos Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį. Tarybos reglamento (ES) 2022/355 X priede nurodytos draudžiamų prekių rūšys – mediena ir medienos gaminiai. Apeliantės teigimu, būtent dėl Tarybos Reglamento priėmimo iš esmės padidėjo bendrovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo rizika, kadangi uždaroji akcinė bendrovė „Halito“ vykdė veiklą su Baltarusijos Respublikoje veikiančiu juridiniu asmeniu dėl medienos pirkimo, dėl ko šiuo atveju yra pagrindas pripažinti laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.
16. Pirmiausia, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų (uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ apskaitos dokumentų, sąskaitų išrašų), kurios akcininkė ji yra, jog uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ pagrindinė veikla yra susieta išimtinai su Baltarusijos Respublikoje veikiančiais judriniais asmenimis dėl ko bendrovės veikla, kaip nurodo apeliantė, iš esmės buvo sustabdyta, dėl ko padidėjo bendrovės priimtų įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Apeliantė nurodo, kad bendrovės veikla yra paralyžiuota, būtent dėl nurodytos medienos pirkimo sutarties vykdymo (nutarties 14 punktas), tačiau įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Halito“ veikla yra ne tik medienos prekyba, tačiau taip pat statybinių medžiagų, sanitarinių įrenginių, medienos gaminių prekyba, o ir be to, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nenustatyta, jog uždarajai akcinei bendrovei „Halito“ būtų iškelta nemokumo byla, dėl ko apeliantės argumentai, dėl visiško bendrovės veiklos sustabdymo (paralyžiavimo), esminės rizikos padidėjimo vykdant prisiimtus įsipareigojimus, priėmus Tarybos Reglamentą vertintini nepagrįstais ir neįrodytais.
17. Antra, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju sudaryta laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, dėl Tarybos reglamento (ES) 2022/355 taikymo pasekmių, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pagrindinė sutartis laidavimo sutarties atžvilgiu yra 2021 m. spalio 1 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos sutartis), o ne sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl medienos pirkimo), dėl ko iš medienos pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kilusių prievolių vykdymo ypatumai (apsunkinimai), atsiradę dėl Tarybos reglamento (ES) 2022/355 taikymo, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą paskolos sutarties vykdymo aspektu. Pažymėtina ir tai, jog paskolos sutartis nebuvo pakeista, prisiimti įpareigojimai kreditoriui nepakito, o ir be to, būtina atsižvelgti ir tai, jog apeliantė nepateikė įrodymų, jog dėl taikomų ribojimų medienos tiekimui iš Baltarusijos Respublikos pagal medienos pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ turtinė padėtis pablogėjo ir vienos apeliantės nurodytos medienos pirkimo sutarties neįvykdymas iš esmės apsunkino bendrovės galimybę vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir ar dėl jų objektyviai padidėjo paskolos sutarties neįvykdymo rizika.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 9-17 punktuose, nutariama, jog apeliantės argumentai dėl netinkamo CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo, bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo rizikos padidėjimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, nesudarantys pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl laidavimo pabaigos esant prievolės įvykdymo negalimumui (CK 6.127 straipsnis, CK 6.253 straipsnis).
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.127 straipsnį ir CK 6.253 straipsnį, teigia, jog bylos faktinės aplinkybės turėtų būti vertinamos taip, jog šiuo atveju bendrovės prisiimtų prievolių yra neįmanoma įvykdyti dėl valstybės veiksmų kaip nenugalimos jėgos, tai yra Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 priėmimo ir taikymo. Teigia, kad šiuo atveju priėmus Tarybos Reglamentą bendrovės veikla tapo paralyžiuota, ir šiuo atveju Tarybos Reglamento taikymo pasekmės turėtų būti vertinamos kaip valstybės veiksmai, kurie sudaro pagrindą atleisti skolininką nuo civilinės atsakomybės.
20. Byloje kilus ginčui dėl nenugalimos jėgos ir valstybės veiksmų kaip aplinkybių, dėl kurių asmuo būtų atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nenugalima jėga, tiek valstybės institucijų veiksmai, kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, reglamentuojami CK 6.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog skolininko prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos. Valstybės veiksmai kaip civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos visiškas ar dalinis pagrindas nustatytas CK 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
21. Valstybės veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais valstybės institucijų veiksmais ar aktais, dėl kurių įpareigotas asmuo negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba kurie lemia negalėjimą laikytis tam tikros pareigos. Šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205 – 6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019).
22. Kaip minėta nutarties 15 punkte 2022 m. kovo 2 d. priimtu Tarybos Reglamentu (ES) 2022/355 buvo įvesti ribojimai dėl medienos gaminių importavo į Europos Sąjungą iš Baltarusijos Respublikos. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių (nutarties 13-14 punktai) galima daryti išvadą, kad Tarybos Reglamente nustatytas teisinis reglamentavimas galėjo įtakoti medienos tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu priežastiniu ryšiu nėra susijusi su iš ginčo laidavimo sutartimi kylančiais įsipareigojimais. Pirma - medienos tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra sutartis laidavimo sutarties atžvilgiu, o ginčo dalyką sudaro paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Antra - apeliantė nepateikė įrodymų pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, kad dėl Tarybos Reglamentu įvestų ribojimų bendrovės veikla iš esmės buvo sustabdyta, tai yra dėl šių aplinkybių pasisakyta nutarties 16-17 punktuose, todėl nurodyti argumentai papildomai nekartojami, trečia – apeliantė neįrodė, kad šiuo atveju Tarybos Reglamentu įvesti ribojimai dėl medienos importo yra priežastiniu ryšiu susiję su uždarosios akcinės bendrovės „Halito“ galimybėmis vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi kaip pagrįstai nurodo ieškovė, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrovės veikla yra ne tik medienos, tačiau ir sanitarinių įrenginių ir medienos gaminių prekyba, priešingų įrodymų apeliantė nepateikė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju byloje susiklostė tokios aplinkybės, kurios šalina apeliantės, kaip laiduotojos, atsakomybę (CK 6.127 straipsnis ir CK 6.253 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 19-22 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamo faktinių aplinkybių įvertinimo, CK 6.127 straipsnio ir CK 6.253 straipsnio taikymo, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimamą teismo sprendimą.
24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai nepasisakė dėl byloje iškelto klausimo ar Tarybos Reglamento taikymas CK 6.87 straipsnio 4 dalies atžvilgiu turi būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą, taip pat tinkamai nepasisakė ir dėl prievolės pabaigos taikant CK 6.127 straipsnį ir CK 6.253 straipsnį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė, neatsakyta į esminius klausimus byloje, dėl ko teismo sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.
25. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Sprendimo turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio reikalavimus (CPK 268 straipsnio 4 dalis), todėl jame, be kita ko, privalo būti motyvuojamoji dalis (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo motyvų nepakankamumas savaime negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Vertinant, ar sprendimas yra nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus: turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikytina, kai teismas nenagrinėja procesiniame dokumente nurodytų klausimų ir argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, ginčo dalyką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtos bylos klausimus, nurodė teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nesudarančiais pagrindo pakeisti ir ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliacinio skundo motyvais pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2000 Eur advokato pagalbos išlaidų teikiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą.
29. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, ieškovės naudai iš apeliantės priteistinos 2000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės G. R. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“ naudai.