Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-915-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
1-915-1122/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
L. A.
Nukentėjusysis
O. V.
Advokatai
Darius Dzikas, Jolanta Danišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-915-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40449-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,vertėjaujant Eglei Smailienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko (nuotoliniu būdu),kaltinamajai L. A., jos gynėjui advokato padėjėjui Dariui Dzikui (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiąjai O. V. ir jos atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

ji 2020 m. spalio 9 d. apie 10.30 val. viešoje vietoje, parduotuvės ,,A“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, parduotuvės lankytojų akivaizdoje, grasino nukentėjusiajai O. V., kad pastaroji negrįš namo, keikdamasi ir įžeidinėdama nukentėjusiąją, rankomis apdraskė O. V. veidą bei vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės šoną, tuo padarydama nukentėjusiajai dešinio žando odos nubrozdinimą bei dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Tokiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji L. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 8 d. ji atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Iš anksto susitarė su broliu, kad jis ją pasitiks ir perduos jos buto raktus. Ji turi (duomenys neskelbtini) du butus – vienas adresu (duomenys neskelbtini) (priklauso jos mamai, tačiau kaltinamoji jį pirko), kitas – (duomenys neskelbtini) (priklauso jai). Raktai nuo abiejų butų buvo pas brolį. Tačiau jos niekas nepasitiko ir ji visą naktį prasėdėjo lauke prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), nes jis yra arčiau O. V. darbo. Patikino, jog jai nebuvo svarbu, nuo kurio buto jai atiduos raktus. Nežinojo, ar O. V. buvo pranešta, kad ji turi paduoti kaltinamajai jos buto raktus, tikėjosi, jog jos brolis tuo pasirūpins. Ryte 2020 m. spalio 9 d. 9 val. nuėjo į parduotuvę pas O. (brolio žmoną) rakto, jai pasakė, kad O. V. nėra. Visą valandą ji pralaukė lauke. Jų santykiai visada buvo geri (tačiau apklausiama pripažino, jog prieš atvykstant į Lietuvą su broliu buvo kilęs nesusipratimas, kai jis išvežė mirštančią mamą į kaimą, į šaltą namelį ir beveik nemaitino jos, nors kaltinamoji norėjo, kad ji liktų mieste, savo bute), ji nesitikėjo, kad taip gali įvykti, manė paimsianti raktus, kad O. V. pasirūpins, kad ji neliktų gatvėje. O. ilgai neišėjo. Nors teigiama, kad ji visus gasdino, tačiau, anot jos, buvo ne taip. Apie 10 val. nuėjus į parduotuvę prie jos priėjo O. bendradarbė, kuriai ji bandė paaiškinti, kad pakviestų O., kuri turi duoti jai raktus. O. atėjus, ji kategoriškai atsisakė atiduoti kaltinamajai raktus. Po to buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai su kaltinamąja pakalbėjo, anot jos, jie liepė O. V. atiduoti buto raktus ir po to viską išsiaiškinti. Nukentėjusioji po pareigūnų išvykimo toliau atsisakė atiduoti buto raktus. L. A. buvo didelis stresas, šokas, jautėsi išduota savo artimų žmonių. Pripažino, jog nuplėšė nukentėjusiajai kaukę ir spyrė vieną kartą į koją, draskyti veido nenorėjo. Tikino, jog nukentėjusiajai negrasino, nesikeikė (ji visiškai nevartoja necenzūrinių žodžių), tik pasakė, kad tai šlykštus aferisto poelgis. Apklausiama galiausiai pripažino, jog nukentėjusiajai taip pat grasino ir ją įžeidinėjo. Ji labai gailisi ir dėl to sielojasi, nori viską ištaisyti. Tikisi, kad praėjus šiek tiek laiko viskas susitvarkys ir jie galės draugiškai bendrauti kaip anksčiau. Labai atsiprašo O. V., jos vaikų, giminaičių ir visų žmonių, kuriems sukėlė nepatogumą ir nemalonumus. Jos nuomone, O. V. išprovokavo skandalą, jei ji būtų geranoriškai reagavusi, kad ji praleido visą naktį lauke, būtų buvę kitaip. Pažymėjo, jog per metus Lietuvoje gyvena pusę metų, (duomenys neskelbtini) – likusią pusę metų. Kiekvieną kartą atvykus į Lietuvą buto raktus duodavo brolis su žmona arba, būdama bute, buto duris atrakindavo kaltinamosios mama. Sutiko atlyginti nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Patikino, jog jokių ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra daugiau pradėta.

Nukentėjusioji O. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos atžvilgiu iš kaltinamosios pusės buvo vartojami grasinimai ir necenzūriniai žodžiai. Šiuo metu nukentėjusioji nebendrauja su kaltinamąja. Kaltinamoji po įvykio jos neatsiprašė, žalos neatlygino. Posėdžio metu L. A. pareikštą atsiprašymą priėmė. Nurodė, kad dėl butų vyksta civilinis procesas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje nekelia abejonių, jai sutinkant bei gynėjui, nukentėjusiajai, jos atstovei ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 9 d. įtariamąja apklausta L. A. parodė, kad ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jai lietuviškai kalbėti sunku, reikalingas rusų kalbos vertėjas bei gynėjas. Į Lietuvą atvyko autobusu iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 8 d. Jai yra žinoma, jog atvykus iš (duomenys neskelbtini) yra privaloma saviizoliacija. Saviizoliuotis ji norėjo jos motinai J. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su broliu J. V. iš anksto telefonu buvo sutarusi, jog ji ten izoliuosis ir jo žmona O. V. turėjo perduoti jai raktus. Tačiau niekas jos nepasitiko ir raktų ji negavo (vakar nuo 22 val. iki šiandienos 7 val. ji stovėjo gatvėje prie šio namo). 2020 m. spalio 9 d. apie 8 val. ji nuėjo pas O. į jos darbovietę, tai yra „A“ parduotuvę, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), nes norėjo paprašyti raktų nuo buto. Ji O. susitiko prekybos salėje ir paprašė raktų nuo buto, o ši iškvietė policijos pareigūnus, nes neva ji triukšmavo ir nenorėjo išeiti iš jos darbovietės. Atvykę policijos pareigūnai patarė išsiaiškinti joms tarpusavyje, kadangi jokio triukšmo ar konflikto nebuvo. Vėliau, apie 10.30 val. (visą tą laiką ji vaikščiojo po parduotuvę), O. priėjo prie jos ir pasakė, kad jei policija jos neišvarė, tai ji su J. (turėjo omeny jos brolį) jai rankas sulaužys ir užkas, kad buto ji negaus. Ji labai susijaudino, pagriebė rankomis jai už veidą dengiančios kaukės ir galimai spyrė iš kojos jai, kur konkrečiai, neatsimena, nes buvo labai susijaudinusi. Visą naktį prastovėjo prie buto, jos niekas nepasitiko ir dar taip pradėjo kalbėti su ja. Taigi dėl jai pareikšto įtarimo kaltę ji pripažįsta, tiesiog visa tai įvyko netyčia, jai susijaudinus. Lietuvoje dabar planuoja apsistoti (duomenys neskelbtini), motinai priklausančiame bute (b. l. 81–83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 27 d. papildomai įtariamąja apklausta L. A. parodė, kad 2020 m. spalio 8 d. ji grįžo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ji būna du kartus per metus, važiuoja į svečius pas savo vaikus. Lietuvoje ji gyvena (duomenys neskelbtini), šis butas priklauso jai nuosavybės teise. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jos mamai, tačiau šį butą ji pirko iš savo lėšų. Raktai nuo dviejų minėtų butų buvo pas jos brolį, kadangi ji juo pasitikėjo. Visą naktį, tai yra nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. spalio 9 d. ji sėdėjo ant suoliuko prie namo (duomenys neskelbtini). Jai grįžus iš (duomenys neskelbtini), ji žinojo, kad jai teks saviizoliuotis, todėl tą dieną nuėjo pas O. V. į darbovietę ir prašė raktų nuo vieno iš butų. Ji jai atsisakė duoti raktus. Kas atsitiko toliau, galima pasižiūrėti vaizdo stebėjimo kamerose. Pirmą kartą atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau joms nepadėjo išsiaiškinti konflikto. Ji vėl grįžo į parduotuvę pas O. ir prašė grąžinti raktus. Ji vėl atsisakė juos duoti. O. pradėjo jai grasinti, sakė, kad sulaužys jai rankas ir kojas, taip pat paminėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jie pardavė. Ji nuėjo prie buto (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Po to jos brolis grąžino jai raktus nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji laikėsi saviizoliacijos. 2020 m. spalio 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jos brolis, mama ir policijos pareigūnai. Pareikalavo, kad ji atlaisvintų butą, bei brolis grąžino jai raktus nuo buto (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo (duomenys neskelbtini), pas savo pusseserę. Jos tuo metu bute nebuvo. Į (duomenys neskelbtini), ji negrįžo, kadangi nebuvo kam ją prižiūrėti, atvežti maisto produktų. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sutinka dėl to, kad buvo žodinis konfliktas. Nesutinka su tuo, kad ji tyčia apdraskė O. veidą, kadangi nedraskė, o tik nuėmė kaukę. Jeigu ji ir spyrė koja O., tai buvo netyčia. Prieš O. ji nesmurtavo. Adresu (duomenys neskelbtini), ji pakeitė durų spynas, kadangi jos brolis sulaužė jas (b. l. 88–90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 20 d. įtariamąja papildomai apklausta L. A. parodė, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimo apie įtarimą esmė jai suprantama, su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Ankstesnių apklausų metu buvo šoko būsenoje, todėl visų aplinkybių negalėjo prisiminti. Labai gailisi (b. l. 98–99, 100–101).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 9 d. liudytoja apklausta O. V. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d. apie 10.30 val. į jos darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „A“ atėjo jos vyro sesuo L. A., kuri pradėjo reikalauti, kad ji išsikraustytų iš neva jos buto adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos vyro mamos vardu. Vyro mama šiuo metu yra po insulto ir ji su vyru ją prižiūri. Taip pat pradėjo reikalauti, kad ji atiduotų minėto buto raktus. Paaiškino jai, kad šiuo metu minėto buto raktų neturi, kadangi šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini) ir buto raktų nesinešioja. Tada, kad ji neatiduoda buto raktų, jos vadovės ir kitų parduotuvėje buvusių asmenų akivaizdoje ji ją užpuolė, savo rankomis jai apdraskė veidą bei vieną kartą spyrė su koja jai į dešinės pusės šoną, taip sukeldama jai fizinį skausmą (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 14 d. papildomai liudytoja apklausta O. V. parodė, kad L. A. yra jos vyro sesuo. Ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau jau apie 30 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Per tuos visus metus jos bendravo, nesiginčijo, konfliktų nebuvo. Ji su savo vyru J. V. apie 19 metų jau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tas butas nuosavybės teise priklauso vyro mamai, tačiau 1998 m. buvo sudarytas testamentas, kad nurodytu adresu butas nuosavybės teise po anytos mirties bus perduotas jos sūnui D. V. Apie sudarytą testamentą L. nežino. 2020 m. rugpjūčio mėn. jos anytos sveikatos būklė pablogėjo, L. apie tai sužinojusi paprašė juos atlaisvinti butą. Atsakė jai, kodėl turėtų atlaisvinti butą, nes gyvena čia jau apie 20 metų. Dar nori paminėti, kad jie su vyru stato namą (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir prižiūri savo anytą. Apie tai, kad L. atvažiuos, jie nežinojo, tačiau L. rašė žinutes jos vyrui ir grasino, kad užmuš, jeigu jie neatiduos jai raktų nuo buto. Taip pat nori paminėti, kad L. turi jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 9 d. ji buvo savo darbo vietoje – parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. salės darbuotoja pakvietė ją ir pasakė, kad pas ją atėjo moteris ir du stambūs vyrai, ji iš karto suprato, kad čia atvažiavo L. Kadangi jos vyras įspėjo ją, kad L. gali atvažiuoti ir reikalauti raktų, ji įjungė diktofoną, kad užfiksuotų jų pokalbį. Ji išėjo į parduotuvės salę, kur jos jau laukė L. su savo vaikais. Iš pradžių jos bendravo ramiai, bet kai tik prasidėjo pokalbis apie buto raktus, L. tapo agresyvi. Ji reikalavo, kad ji jai atiduotų raktus, bet ji atsakė, kad ji to nedarys (kadangi jos vyras jai pasakė raktų neduoti). L. sūnus M. (tiksliai vardo nežino, bet gal M.) jai pradėjo grasinti, kad suras jos giminę, kad ji čia nedirbs, kad sutiks ją gatvėje. L. pradėjo ją vadinti keiksmažodžiais „suka“ ir taip toliau. Ji suprato, kad nieko gero čia nebus, ir išėjo iš salės. Prie L. su vaikais buvo priėję parduotuvės apsaugos darbuotojas kartu su direktore ir prašė, kad jie išeitų iš parduotuvės ir netriukšmautų. Vaikai išėjo, tačiau L. toliau triukšmavo. Prie jos vėl priėjo parduotuvės darbuotoja ir paprašė, kad ji kažką darytų su L., kadangi ji triukšmauja salėje. Tada ji nusprendė paskambinti į policiją. Visą tą laiką, kol važiavo policijos pareigūnai, ji buvo kabinete. Kai jai pranešė, kad jau atvyko pareigūnai, ji išėjo į parduotuvės salę, kur L. jau stovėjo kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnai pradėjo aiškintis aplinkybes, paklausė jos, kodėl ji neatiduoda L. raktų, kadangi ji prie L. nenorėjo sakyti, kad jai taip liepė jos vyras, ji tiesiog atsakė, kad ten yra jos asmeniniai daiktai, todėl ji neatiduos jai raktų. L. pasakė, kad jai yra saviizoliacija ir ji gyvens adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai kartu su L. išėjo, o ji grįžo į kabinetą. Po 5–10 minučių vėl atėjo salės darbuotoja ir pasakė, kad L. grįžo su vaikais į salę ir kviečia ją pasikalbėti. Ji eidama kalbėtis su L. įjungė diktofoną. Jai išėjus į salę L. buvo agresyviai nusiteikusi. Kadangi jai buvo gėda prie savo kolegų ir parduotuvės lankytojų, ji ramiai pasiūlė L. atvažiuoti pas juos į svečius, į (duomenys neskelbtini), ramiai ir taikiai viską išsiaiškinti ir išspręsti konfliktą. Ji nesutiko ir netikėtai ją puolė. Griebdama jai už veido apsauginės kaukės apdraskė jai veidą (dešinį skruostą). Ji išsigando ir atšoko atgal link durų į sandėlį, L. ėjo iš paskos ir trenkė jai su dešine koja. Ji išėjo į rampą ir vėl iškvietė policiją. Paskambino savo vyrui ir papasakojo apie įvykį ir paprašė, kad jis kažką padarytų, jog L. nuo jos atstotų. Kadangi bijojo L. ir jos vaikų, ji po darbo paprašė savo pusseserės S. Ž., kad ji ją paimtų iš darbo ir jos nuvažiavo pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą kalbėdama telefonu su savo vyru ji sužinojo, kad vyras pasakė jų sūnui A. B. V., kuris tuo metu gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kad jis įleistų L. su jos vaikais į butą. Šiuo metu sūnus A. gyvena kartu su jais (duomenys neskelbtini), L. su vaikais liko saviizoliacijai (duomenys neskelbtini). Taip pat nori parodyti, kad ji bijo L. ir jos vaikų, kadangi mano, kad jų grasinimai gali būti realūs (b. l. 23–25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 15 d. liudytoja apklausta R. Ž. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., jai būnant parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), apie 9 val. prie jos priėjo moteris su 2 vaikinais ir pasiteiravo, ar šiandien dirba O. V., ir kaip galėtų su ja susisiekti. Ji paskambino ir pakvietė O. į parduotuvės salę. Kadangi prie jos priėjo kitas parduotuvės darbuotojas, ji su juo išėjo į tarnybines patalpas ir pokalbio tarp O. ir moters negirdėjo. Jai būnant kabinete, ji pamatė, kaip O. greitai nuėjo į kitą kabinetą. Nuėjo pasiteirauti, kas atsitiko. O. verkė, buvo susijaudinusi, drebėjo. Kitos darbuotojos atnešė jai raminamųjų vaistų. O. papasakojo, kad pokalbio metu minėta moteris grasino jai, kad ji nepasieks savo namų, kad ras jos mamą ir vaikus. Tada atėjo pieno skyriaus darbuotoja, kuri pasakė, kad jie stovi parduotuvėje, rėkauja necenzūrinius žodžius. Ji nusileido į parduotuvės salę ir priėjusi prie moters paprašė, kad jie išeitų už parduotuvės ribų ir savo asmeninius reikalus spręstų ten. Į jos prašymą moteris sureagavo agresyviai, pradėjo ją keikti, vartojo necenzūrinius žodžius ir iš parduotuvės pasišalinti atsisakė. Ji pakvietė apsaugos darbuotoją, kad jis palydėtų minėtus asmenis iš prekybos centro ir išėjo į tarnybines patalpas. Jai pranešė, kad minėta moteris nesišalina iš parduotuvės, tada O. paskambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) numeriu 112. Atvykus pareigūnams ji kartu su O. nusileido į salę ir su pareigūnais išėjo aiškintis už kasų. Moteris pradėjo kalbėti normaliu tonu, ramiai, nekonfliktavo. Ji paklausė, ar yra reikalinga, policijos pareigūnai atsakė, kad ne, ir ji išėjo į tarnybines patalpas. Išvažiavus policijos pareigūnams moteris vėl grįžo su vaikais į parduotuvę ir pradėjo reikalauti, kad išeitų O. ir duotų nuo buto raktus. Jai su O. būnant kabinete, vėl atėjo pieno sandėlio darbuotoja, kuri joms ir pranešė, kad moteris kviečia O. Pamatė, kad O. susinervinusi ir pasiūlė jai išeiti kartu. Jos nusileido į salę, ji stovėjo atokiau, O. priėjo prie moters. Moteris kalbėjo ramiai, nekonfliktavo, tačiau po to netikėtai rėkdama užpuolė O., nuplėšė veido apsauginę kaukę, liudytoja, pamačiusi tai, pradėjo ginti O. Tačiau moteris toliau puolė rankomis O. ir spardė kojomis. Tada ginti pradėjo pieno sandėlio darbuotoja ir moters sūnus pradėjo tempti moterį nuo O. Jos nuėjo į tarnybines patalpas, kur bandė O. apraminti, atnešė vandens ir tada O. paskambino vėl į Bendrąjį pagalbos centrą 112. Kiek ji žino, moteris su savo vaikais pasišalino iš parduotuvės (b. l. 48–50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 19 d. liudytoja apklausta S. Ž. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d. apie 18 val. jai paskambino jos pusseserė O. V. ir paprašė, kad ji atvažiuotų jos paimti iš darbo į (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. ji atvažiavo minėtu adresu ir prie rampos laukė O. O. atėjo išsigandusi, drebanti, nerami, atsisėdus į mašiną norėdama kažką pradėti pasakoti pradėjo verkti. Pakeliui namo pastebėjo, kad pas ją apdraskytas veidas, jai paklausus O., kas atsitiko, ji pradėjo pasakoti, kad pas ją į darbovietę buvo atėjusi jos vyro sesuo kartu su vaikais ir pradėjo ją įžeidinėti, rėkauti, grasinti. Kiek žino, konfliktas kilo dėl buto raktų. Bandė ją apraminti. Taip pat O. papasakojo, kad L. griebė jai už veido, spyrė su koja. Jos atvažiavo pas jos mamą adresu (duomenys neskelbtini), O. pas juos nakvojo 3 naktis. Kiek pamena, sekmadienį, t. y. 2020 m. spalio 11 d., O. paskambino jai ir paprašė, kad ji ją pasitiktų prie namų, kadangi L. tą dieną vėl buvo atėjusi į O. darbovietę. O., pamačiusi L., išsigando ir paprašė bendradarbės pavežti ją namo (b. l. 52–53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 26 d. liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d. dirbant kartu su V. M. iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėja O. V., kuri jiems paaiškino, kad pas ją į darbovietę atėjo jos vyro sesuo L. A., kuri pradėjo reikalauti, kad ji išsikraustytų iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu pranešėja gyvena kartu su savo vyru ir prižiūri vyro motiną, kuri yra po insulto. Moteriai buvo paaiškinta, kad tokius konfliktus reikia spręsti civiline tvarka. Kiek vėliau gavo antrą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad L. A. užpuolė pranešėją O. V. Jiems atvykus vėl kreipėsi O. V., kuri buvo išsigandusi, parodė apdraskytą veidą. Skundėsi dešinio šono skausmais. Nuėjo pas apsaugos darbuotoją, kuris pateikė jiems vaizdo stebėjimo kamerų medžiagą, kurioje užfiksuotas užpuolimas. O. paskambino kaimynai, kurie pasakė, kad į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas braunasi. Jie nuvyko ir sulaikė L. A. Grįžo atgal adresu (duomenys neskelbtini), buvo užpildytas 5/1. L. A. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) OVS (b. l. 45–46).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2020 m. spalio 9 d. 10.03 val. buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjos O. V. darbovietę PC „A“ (duomenys neskelbtini), atėjo jos vyro sesuo su savo 2 suaugusiais vaikais, kurie jai grasina, kad ji namo negrįš. Taip pat vyro sesuo nesilaiko saviizoliacijos, vakar grįžo iš (duomenys neskelbtini). Konflikto dalyviai vietoje, nepavyksta jų išprašyti (b. l. 35–36).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2020 m. spalio 9 d. 10.45 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos vyro sesuo L. A., (duomenys neskelbtini), kitų parduotuvėje buvusių asmenų akivaizdoje užsipuolė pranešėją (O. V.), rankomis apdraskė veidą (b. l. 30–31, 37–39).

Iš O. V. 2020 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apie 10.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos darbo vietoje, parduotuvėje „A“, jos vyro sesuo L. A. smurtavo prieš ją, t. y. savo rankomis jai apdraskė veidą bei su koja įspyrė į dešinės pusės šoną, taip sukeldama jai fizinį skausmą (b. l. 4–7).

Iš 2020 m. spalio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „15(09-10-20 10'43'28)(1)“, kurio trukmė 00:24 min. Vaizdo įrašui prasidėjus matosi parduotuvėje esančios lentynos su pieno produktais, parduotuvės lankytojai. Taip pat vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuotas dviejų šviesiaplaukių moterų pokalbis. Vaizdo įraše matosi moteris, vilkinti parduotuvės „A“ darbuotojų uniformą, kita moteris, vilkinti juodos spalvos drabužius, nugaroje matosi blizgantys karoliukai. Moterų pokalbį stebi moteris, vilkinti parduotuvės ,,A“ uniformą, šalia moterų, tarp kurių vyksta pokalbis, stovi du vyrai tamsiais plaukais bei juodais drabužiais. Vaizdo įrašo 0.03 min. matosi, kaip moteris juodais drabužiais puola moterį su parduotuvės ,,A“ uniforma. Matosi, kaip drasko veidą, nukrenta veido apsauginė kaukė. Į moterų grumtynes įsikiša parduotuvės darbuotoja bei šalia stovėjęs vyras juodais plaukais. Užpulta moteris eina link durų (galimai tarnybinis įėjimas į parduotuvės sandėlį), moteris juodais drabužiais eina iš paskos. Vaizdo įraše 0.10 min. matosi, kaip moteris juodais drabužiais su kaire koja spyrė kitai moteriai. Užpulta moteris išeina į parduotuvės sandėlį, kita moteris prie durų kažką aiškina. Moteris su dviem vyrais išeina (b. l. 57–58).

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra dvi „MP3 Format Sound“ tipo rinkmenos, kuriose yra užfiksuoti garso įrašai. Garso įrašai atkurti ir perklausyti panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Garso įraše, pavadinimu „Balsas 004(1)“, užfiksuotas dviejų moterų ir vyro pokalbis rusų kalba. Garso įrašo trukmė 4.23 min. Garso įraše, pavadinimu „Balsas 005(1)“, užfiksuotas dviejų moterų ir vyro pokalbis rusų kalba. Garso įrašo trukmė 1:49 min. (b. l. 60–65).

Iš 2020 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai, gauti iš BPC. Apžiūros objektas yra „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,2020_10_09_10-03-06_37060323844“, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Moteris informuoja apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Moteris (O. V.) nurodo, kad į jos darbovietę parduotuvėje atėjo jos vyro sesuo su dviem sūnumis ir gąsdina, kad negrįš namo. Apžiūros objektas yra „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,2020_10_09_10-45-04_357472108583710“, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Moteris informuoja apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Moteris (O. V.) nurodo, kad jos vyro sesuo grįžo atgal į jos darbovietę parduotuvėje ir pradėjo ją mušti (b. l. 42–43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 13 d. specialisto išvados Nr. G2979/2020 (01) matyti, kad nukentėjusiajai O. V. nustatyti dešinio žando odos nubrozdinimai bei dešinės šlaunies poodinė kraujosruva, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu metu 2020 m. spalio 9 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27–28).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojų R. Ž., S. Ž., A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, vaizdo, garso įrašų apžiūros protokolai ir specialisto išvada, patvirtina, kad kaltinamoji L. A. viešoje vietoje – parduotuvės prekybos salėje, atliko įžūlius veiksmus asmeninio konflikto su nukentėjusiąja metu: garsiai šūkavo, grasino nukentėjusiajai ir įžeidinėjo ir keikė nukentėjusiąją parduotuvės darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje, galiausiai nukentėjusiosios atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus – griebė už veido, nuplėšė kaukę, tuo metu apdraskydama nukentėjusiajai veidą, o nueinančiai dar spyrė koja, šiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai dešinio žando odos nubrozdinimą bei dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, teismo medicinos specialistų vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji tyrimo eigoje ir teisme pripažino visus jai inkriminuotus veiksmus, nors iš pradžių švelnino savo atsakomybę teigdama, jog ji tik ginčijosi su giminaite dėl buto, į kurį buvo neįleidžiama, raktų, būdama susijaudinusi griebė už kaukės ir galimai spyrė, tačiau tai atlikta dėl emocijų pertekliaus. Tuo tarpu nukentėjusioji O. V. nurodė, kad į jos darbo vietą – parduotuvę atvykusi kaltinamoji iš pradžių jai grasino, ją keikė, galiausiai antrojo susitikimo metu parduotuvėje ją apdraskė griebdama už veido ir įspyrė, sukeldama jai fizinį skausmą. Objektyviai teismo medicinos specialisto nustatytas nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis atitinka nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kadangi jai apdraskytas dešinysis skruostas ir užfiksuota kraujosruva dešinėje šlaunyje. Veido sužalojimas užfiksuotas įvykio dieną darytoje fotolentelėje (b. l. 12). Sužalojimą veide įvykio dieną matė ir apie tai paliudijo nukentėjusiosios pusseserė S. Ž., į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. Š. Kompetentingas specialistas nurodė, jog dešinio žando nubrozdinimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai nagais. Dešinės šlaunies poodinė kraujosruva taip pat padaryta galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (b. l. 28). Nukentėjusiosios O. V. parodymus papildo ir kita byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytoja R. Ž., epizodiškai stebėjusi konfliktą ir mėginusi nuraminti kaltinamąją, parodė, jog iš pieno skyriaus atėjusi darbuotoja teigė, jog po pirmojo pokalbio su kaltinamąja į tarnybines patalpas grįžusi nukentėjusioji verkė, drebėjo, buvo susijaudinusi ir aiškino, kad jai buvo grasinama. Netrukus atėjusi pieno skyriaus darbuotoja jai nurodė, jog moteris salėje rėkauja necenzūrinius žodžius. R. Ž. parodė, jog nuėjusi paprašyti kaltinamosios išeiti iš parduotuvės ir netriukšmauti pati buvo iškeikta, vartojant necenzūrinius žodžius. Dėl to liudytoja buvo priversta kreiptis į apsaugą, kad šie išlydėtų agresyviai nusiteikusią kaltinamąją. Apsaugai nepavykus susitarti su kaltinamąja, kad ji išeitų, buvo kviečiama policija. Liudytoja R. Ž. kartu su nukentėjusiąja O. V. ėjo dar kartą susitikti su kaltinamąja ir kaltinamoji šios liudytojos akivaizdoje užpuolė nukentėjusiąją, nuplėšdama šiai nuo veido kaukę, spyrė jai. Smurtinio pobūdžio L. A. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu užfiksuoti ir parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad tikslingai griebė šiai už veido, nuplėšė kaukę, po to spyrė nuo jos nueinančiai nukentėjusiajai. Nors smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją turėjo asmeninio pobūdžio motyvų, tačiau tai nepateisina kaltinamosios veiksmų, teismų praktikoje asmeninio pobūdžio (konfliktinės situacijos su nukentėjusiuoju, keršto ir kt.) paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešiškumą viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-318/2012). Šiuo atveju kaltinamoji asmeniniams santykiams, galimai nuoskaudai dėl nuosavybės santykių aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, neabejotinai pasižymintį kitų žmonių, visuomenės negerbimu, trikdantį visuomenės rimtį, tuo atvirai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tačiau teismas susipažinęs su bylos medžiaga, šalina aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo iškeikta necenzūriniais žodžiais. Iš nukentėjusiosios pateiktų garso įrašų matyti, jog susitikimų metu kaltinamoji emocingai reaguoja į pokalbio metu išsakytus teiginius, vadindama nukentėjusiąją ,,kale, bjaurybe, aferiste“. Tokiu būdu nukentėjusioji yra keikiama ir įžeidinėjama, minėti epitetai yra įžeidūs, užgaulūs, tačiau tai nėra necenzūriniai žodžiai. Kad kaltinamoji parduotuvėje rėkavo necenzūrinius žodžius minėjo liudytoja R. Ž., tačiau ji neįvardijo konkrečių frazių, todėl teismui nėra galimybės įsitikinti, kad liudytoja taip pat nesutapatino užgaulių epitetų savo adresu su necenzūriniais žodžiais. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu nesikeikė, nes ji visiškai nevartoja necenzūrinių žodžių, tačiau tik vadino nukentėjusiąją aferiste. Bylos nagrinėjimo metu iškylančios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl necenzūrinių žodžių vartojimą teismas iš L. A. pareikšto kaltinimo šalina.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamosios veiksmais viešoji rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Kaltinamoji savo veiksmus atliko dienos metu, viešoje vietoje – parduotuvės patalpose, jos darbo metu, t. y. intensyviai žmonių lankomoje vietoje. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad konflikto metu parduotuvėje buvo kitų asmenų: tiek darbuotojų, tiek lankytojų. Tokiu būdu, konfliktą matė bei stebėjo ne tik kartu su kaltinamąja buvę tą dieną asmenys, tačiau ir visiškai pašaliniai žmonės, esantys šalia. Dėl moterų konflikto kilo sąmyšis, nejaukiai jautėsi jos bendradarbiai, tikėtina – ir pirkėjai. Užkardyti tolesnį neteisėtą kaltinamosios elgesį buvo mėginta iš pradžių pasitelkiant parduotuvės apsaugos darbuotojus, vėliau policiją. Jos ne kartą buvo prašyta nutraukti santykių aiškinimąsi akivaizdžiai netinkamoje tam vietoje, netriukšmauti, palikti parduotuvės patalpas. Tačiau ji to nepadarė, tęsdama konfliktą, galiausiai pasibaigusį smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu savo elgesiu kaltinamoji sukėlė aplinkinių žmonių pasipiktinimą ir sumaištį, trikdė parduotuvės darbą, du kartus buvo kviečiama policija. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji L. A. atlikdama nurodytus veiksmus veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad jos veiksmai konflikto kėlimas, grasinimai, viešas įžeidinėjimas, net smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimas konflikto metu, sutrikdys viešąją rimtį ir tvarką, bei norėjo taip veikti.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. A. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jos kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamosios L. A. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja G. A.

Prašyme nurodoma, jog L. A. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Pabrėžiama, jog L. A. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos poelgis buvo neapgalvotas ir ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, o padaryta veika yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėja taip pat prašo atsižvelgti į galimos laiduotojos G. A. prašyme išdėstytas faktines ir kitas aplinkybes.

Laiduotoja G. A. savo prašyme dėl kaltinamosios L. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodo, kad L. A. padarė nesunkų nusikaltimą ir yra pirmą kartą kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir gailisi jį padariusi, t. y. L. A. neginčija bylos faktinių aplinkybių, kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį dėl savo priešingo teisei elgesio, jaučiasi už tai atsakinga. Pabrėžia, jog pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos L. A. jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri ją paveiks taip, kad ateityje asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. L. A. sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą protingą ir sąžiningai bylos duomenimis įrodytą žalą, bylą išnagrinėjus teismo posėdyje. Prašymą laiduoti reiškia kaltinamosios giminaitė – G. A. Šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo bei atitinkantis BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šiuo metu G. A. dirba vykdydama individualią veiklą, bendradarbiauja su prekybininkais, prekiaujančiais moterų bei vaikų prekėmis ir reikmėmis, bei turi kelis nuosavus prekybos objektus „B“ verslo centre. Bendrapartnerių, draugų bei pažįstamų asmenų G. A. vertinama kaip darbšti, savarankiška, pareiginga, sąžininga ir disciplinuota, pasižyminti psichiniu ir emociniu stabilumu, asmenybė. Potenciali laiduotoja atsakingai žiūri į vykdomą verslo veiklą, šeimą, siekia užsibrėžtų tikslų ir juos įgyvendina, turi tinkamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Ji niekada nebuvo įtariama ar kaltinama nusikalstamos veikos padarymu. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kadangi abiejų asmenų – tiek kaltinamosios, tiek laiduotojos santykiai yra labai draugiški, glaudūs bei ilgalaikiai (šalys saistomos tvirtais asmeniniais ryšiais, reguliariu bendravimu, bendrauja šeimomis, turi bendrų darbinių projektų, artimiausiu metu žada steigti bendrą prekybos įmonę – bendrovę), būtent šis asmuo turi ir gali daryti tinkamą, bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Byloje nėra jokių duomenų dėl laiduotojos G. A. netinkamo elgesio, konfliktų tarp bendrų pažįstamų ir (ar) šeimoje. Vertinant L. A. ankstesnio elgesio aplinkybes matyti, jog ji yra linkusi paisyti įstatymų reikalavimų bei jų sąmoningai neignoruoja, vertina galimas sunkias pasekmes, nėra joms abejinga, gailisi dėl savo neapgalvoto bei impulsyvaus veiksmo. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas vertinamas kaip netyčinis, žmogaus padarytos impulsyvios klaidos, iš kurios asmuo tikrai pasimokė, o šis baudžiamasis procesas asmeniui sukėlė didžiules pasekmes ir tai įtariamoji vertina kaip vertingą, bet labai skaudžią jai suteiktą pamoką. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o po nusikaltimo iš karto buvo padarytos atitinkamos išvados. Konstatuota, jog visos aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys jokių naujų veikų (b. l. 173–180).

Teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji nurodė, jog G. A. yra jos artima giminaitė – pusseserės dukra. Ji labai gera, sąžininga, kaltinamajai autoritetas, net ją bara, pristabdo. Su ja kasdien bendrauja, gyvena kaimynystėje, daug kartų per dieną bendrauja telefonu. Su G. A. kalbėjo apie aptariamą įvykį, ji kritikavo kaltinamąją, kad ši pasielgė blogai.

G. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra artima L. A. giminaitė, artimai bendrauja nuo paauglystės. Anot jos, kaltinamoji yra labai geras žmogus, nekonfliktiška, labai myli brolį ir brolio šeimą, daug jam padėjo. Nors gyvena (duomenys neskelbtini), finansiškai padeda giminaitėms – mergaitėms, kurios užaugo be mamos. Nuolatos teikia giminaičiams pagalbą. G. A., būdama šiek tiek jaunesnė, sekė kaltinamosios pavyzdžiu ir ja žavėjosi. Įvykęs incidentas yra pakankamai nemalonus ir laiduotoja jo nepateisina. Ji L. A. pasitiki, kaltinamoji labai apgailestauja, tai vienetinis atvejis, kuris nebūdingas kaltinamajai. G. A. turi savo verslą (dirba dviese su mama) ir turi reikalų su Latvija, Estija, Turkija, Belgija. Su L. A. ruošiasi bendradarbiauti, kartu realiai būnant dirbti, tokiu būdu daryti jai teigiamą įtaką. Tikina, jog kaltinamoji labai įsiklauso į jos nuomonę, jos nuolat palaiko ryšį, bendrauja telefonu, dažnai susitinka, gyvena toje pačioje gatvėje. Save apibūdina kaip sąžiningą žmogų, labai nemėgstančią melo, nekonfliktišką, kitų žmonių gerbiamą. Yra O. V. vyro giminaitė, konfliktų su jų šeima neturėjus, tačiau nebendrauja. Pabrėžia, jog jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, jos pozicija dėl laidavimo nepasikeistų. Apie incidentą sužinojo tą pačią dieną iš L. A. Kalbėjo telefonu su pažįstama O. V. bendradarbe (vardo ir pavardės neatsimena), prašė viską sutvarkyti geranoriškai, padaryti O. V. įtaką, kad nepaliktų kaltinamosios gatvėje. Mano, jog konflikto būtų išvengta, jei ji pati tuo metu nebūtų išvykusi, nes turėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus. Jos nuomone, L. A. baudžiamasis procesas jau yra didelė pamoka, ji adekvatus žmogus ir prieš nieką jokio smurto nėra pavartojus.

Nukentėjusiosios atstovė dėl laidavo pažymėjo, jog iki teisiamojo posėdžio kaltinamoji nukentėjusiosios O. V. neatsiprašė, nors buvo susitikę mamos laidotuvėse. Prašo laidavimo institutą taikyti teismo nuožiūra.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, jos nuomone, šioje byloje L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netikslinga, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ji neįžvelgė kaltinamosios pateiktuose aiškinimuose pilno prisipažinimo, mano, jog prisipažinimas yra deklaratyvus, pareikštas tikslu, kad ji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik teismui išaiškinus, kad taikant BK 40 straipsnį privalomas visiškas kaltinime nurodytų aplinkybių pripažinimas, prisipažino dėl grasinimo ir įžeidinėjimo. Taip pat pastebi, jog kaltinamoji savo giminaitės neatsiprašė praėjus pusei metų po konflikto iki teisiamojo posėdžio, nebuvo atlyginta žala. Neišgirdo, kaip G. A. galėtų paveikti kaltinamąją, kad jos elgesys pasitaisytų. Mano, jog rytinės kavos gėrimas, kalbėjimasis naktimis nėra teigiamas poveikis kaltinamosios atžvilgiu. Be to, abejoja, jog L. A. būnant užsienyje galima G. A. įtaka.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji L. A. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. L. A. anksčiau nebuvo teista, taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme galiausiai visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, įsipareigojo atlyginti nuosprendžiu priteistiną žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji atsiprašymą priėmė. Taigi šiuo atveju kaltinamoji ne tik prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau ir ar nuoširdžiai gailisi. Dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, davė parodymus, teismas atliko ir sutrumpintą įrodymų tyrimą, tam neprieštaravo nei prokurorė, nei nukentėjusiosios atstovė. Tai, kad kaltinamoji teisme iš pradžių neigė vartojusi necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu bei grasinusi jai, nereiškia, jog iš esmės savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltinime nurodytu būdu (viešoje vietoje – parduotuvėje, įžeidinėdama nukentėjusiąją apdraskė nukentėjusiajai veidą bei vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės šoną, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą) ji nepripažino. Juo labiau teismas šiame nuosprendyje aplinkybes dėl necenzūrinių žodžių vartojimo pašalino iš kaltinimo, vertindamas tai kaltinamosios naudai. Pastebėtina, kad paskutinio žodžio metu kaltinamoji nukentėjusiosios viešai atsiprašė, o tai patvirtina jos nuoširdų gailėjimąsi. Be to, kaltinamoji žalos nukentėjusiajai iki bylos nagrinėjimo neturėjo galimybių atlyginti, kadangi nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė tik prieš pat posėdį, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji sutiko atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą tiek, kiek ją įvertins teismas.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu po šios nusikalstamos veikos nepradėta (b. l. 69–70, 194–195), administracine tvarka iki šiol nebausta (išskyrus už šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytą privalomos saviizoliacijos nesilaikymą) (b. l. 67–68, 196–197). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbanti, našlė, charakterizuojama teigiamai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad L. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, G. A., kuri prašė perduoti L. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra iš esmės bendraamžė, neteista, per pastaruosius 2 metus bausta administracine tvarka vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dirba, yra kaltinamosios giminaitė ir autoritetas, dažnai bendrauja ir palaiko artimus ryšius, ketina kartu dirbti versle. Teismo vertinimu, G. A. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad abi jas sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo. Vien tai, kad L. A. dalį metų praleidžia ne Lietuvoje, nepaneigia jos ir G. A. glaudaus ryšio ir laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Pažymėtina, jog laiduotoja apie L. A. padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš jos pačios, apie tai kalbėjo, neigiamai vertino tokį jos poelgį, kritikavo kaltinamąją. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo pripažinti G. A. neverta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai L. A. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji L. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kaltinamosios asmenybės bruožus, ją charakterizuojančius duomenis, atsiradusią pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajai), o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1 – 4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

O. V. civiliniame ieškinyje nurodo, jog po įvykio jai pasidarė bloga, pakilo kraujo spaudimas, pradėjo drebėti širdis, rankos, dėl ko darbuotojai jai davė raminamųjų vaistų. Po darbo O. V. viena bijojo išeiti iš darbo namo, dėl ko išsikvietė savo pusseserę S. Ž., kad ją pasiimtų iš darbo. Be to, dėl sulauktų grasinimų ir fizinio smurto nukentėjusioji bijojo grįžti į namus ir keletą naktų buvo priversta nakvoti pas savo tetą – J. B., o S. Ž. keletą dienų ją pasitikdavo po darbo ir palydėdavo namo. Visas šis įvykis O. V. sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Po įvykio ji blogai miegojo naktimis, atsirado nuolatinė nervinė įtampa ir baimė, nuolat pakyla kraujo spaudimas iki 180/100, nors iki įvykio jai buvo būdingas žemas kraujo spaudimas, atsirado rankų drebulys. Dėl tokios sveikatos būklės O. V. užsirašė konsultacijai pas psichologą. Patikino, kad dėl įvykio, dėl nuolat jaučiamos gėdos prieš bendradarbius ir įtampos darbe (kad įvykis nepasikartotų), O. V. pradėjo ieškoti naujo darbo. Minėtas įvykis O. V. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Kaltinamoji savo nusikalstama veika viešoje vietoje (parduotuvėje) girdint daugybei pašalinių asmenų pažemino nukentėjusiosios garbę ir orumą, sumenkino ją bendradarbių akivaizdoje, ji pasijuto bejėgė, pajuto išgąstį, gėdą, baimę, stresą, nervinę įtampą, šoką, nepatogumus, išgirdusi kaltinamosios ir jos sūnų grasinimus fiziniu susidorojimu, išsigando ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl savo artimųjų sveikatos ar net gyvybės. Pabrėžė, jog dėl minėto agresijos išpuolio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, kas atsiliepė ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis jos sveikatai. Dėl to prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti proceso išlaidomis jos išlaidas advokato pagalbai apmokėti 150 Eur susipažinimui su byla, 350 Eur civilinio ieškinio parengimui, po 150 Eur už atstovavimą teisme už kiekvieną teismo posėdį (b. l. 154–161).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios O. V. atstovė advokatė J. Danišauskienė nurodė, jog prieš posėdį buvo sutarta su kaltinamąja ir jos gynėju dalies civilinio ieškinio reikalavimo atsisakyti ir sumažinti reikalaujamos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Teismas šiuo atveju nenustatė, jog toks nukentėjusio asmens atsisakymas nuo dalies ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, ji atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, jai žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, todėl ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo nutraukia.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė jos giminaitė – sutuoktinio sesuo, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, jog nukentėjusioji jautė tiek fizinį skausmą veikos metu ir kurį laiką po jos, sužalota labiausiai matoma kūno vieta – veidas, tiek dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala. Tai pagrįsta pridedamais dokumentais (b. l. 165, 168–170). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos neturtinės žalos atlyginimo suma buvo sumažinta iki 500 Eur, į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas lygus jos prašomiems 500 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš kaltinamosios ir visas patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Kartu su civiliu ieškiniu ir jo papildymu pateikti tai patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad prašoma išlaidų atlyginimo suma sudaro 650 Eur (150 Eur susipažinimui su byla, 350 Eur civilinio ieškinio parengimui, 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) (b. l. 159–161, 166–167). Teismo nuomone, atsižvelgus į L. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiosios O. V. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatei atitinka proporcingumo kriterijus, Rekomendacijas dėl bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamosios ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad O. V. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš L. A. O. V. naudai priteistina 650 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Kiti klausimai

L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės dalies – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. A. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos G. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą L. A. atžvilgiu nutraukti.

L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios O. V. civilinio ieškinio dalies dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą priimti ir procesą dėl šios nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalies nutraukti, kitą nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį tenkinti ir priteisti O. V. naudai iš L. A. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti L. A. ir G. A., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė