Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-2334-1180/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
e2-2334-1180/2022
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00173-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Kačinskienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
R. K.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2334-1180/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00173-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.12 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Jurgai Šideikienei,dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovui advokatui R. N.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti šalių santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos santuokinę pavardę „K.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo R. K. nepilnamečio vaiko U. K. išlaikymui po 340,00 Eur, o dukterų E. K. ir L. K. išlaikymui po 310,00 Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. K.; 5) priteisti iš atsakovo R. K. 2 530,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 6.1) atsakovas R. K. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais pasiimant vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; 6.2) atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.; 6.3) atsakovas R. K. su vaikais lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.; 6.4) atsakovas R. K. su vaikais lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 11.00 val.; 6.5) atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.; 6.6) atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d., 14.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.; 6.7) atsakovas R. K. kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (gruodžio 6 d.), pasiimdamas vaikus 11.00 val. arba po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 6.8) atsakovas R. K. su vaikais turi teisę praleisti dvi savaites ištisai vaikų vasaros atostogų metu. Apie šio bendravimo pradžią atsakovas informuoja ieškovę A. K. prieš vieną mėnesį; 6.9) atsakovas R. K. su vaikais gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su ieškove A. K.; 6.10) vaikų negalint pasiimti dėl svarbių priežasčių (liga ir pan.), ieškovė informuoja atsakovą nedelsiant iki jo bendravimo su vaikais pradžios; 6.11) atsakovas, negalintis susitikti ir pasiimti vaikus pagal nustatytą bendravimo tvarką, privalo informuoti ieškovę nedelsiant, kai paaiškėja negalėjimo bendrauti su vaikais priežastis; 7) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise; 8) įpareigoti atsakovą R. K. pateikti duomenis apie turimus kreditinius įsipareigojimus ir po santuokos nutraukimo pripažinti jo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams asmeninėmis atsakovo R. K. prievolėmis; 9) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuokos pradžioje gyveno gana darniai, tačiau ilgainiui šalių santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai, išryškėjo skirtingas šalių charakteris, skirtingos vertybės, skirtingas požiūris į gyvenimą, šeimą ir pan. Dėl šių priežasčių tarp šalių kildavo nuolatiniai konfliktai, šalys atitolo, pradėjo gyventi savarankiškus gyvenimus. Po paskutinės dukters gimimo santykiai visiškai pašlijo, nuo 2020 m. sausio mėn. atsakovas buvo išėjęs gyventi atskirai, tačiau tų pačių metų kovo mėnesį grįžo, bandė dar gaivinti santuoką, bet nepavyko, emociškai santykiai buvo iširę. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, jis nesirūpino šeima, nesistengė kurti šeimos gerovės, tik minimaliai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, vaikų aprūpinimo, buvo labai pavydus nesant tam visiškai jokio pagrindo, nesirūpino būsto aprūpinimu, šeima nuolat gyveno pas ieškovės tėvus ir iš esmės buvo išlaikomi tėvų, atsakovas turėdavo nuolatines skolas, greitųjų kreditų bendrovėms ir kitiems asmenims, nuolat išieškojimus vykdydavo antstoliai. Atsakovas tikslias skolų sumas nuo ieškovės slėpdavo, taip pat slėpė, kad išėjo iš darbo, imitavo, kad dirba išeidamas rytais tariamai į darbą. Atsakovas buvo abejingas šeimos poreikiams, vaikų išlaikymui, per visą santuokinį gyvenimą neužgyveno jokio turto, nuosavo būsto, vien tik skolas. Atsakovo kaltę patvirtina ir tai, kad tiek gyvenant kartu, tiek jam išėjus gyventi atskirai jis vaikų išlaikymui visiškai neskiria piniginių lėšų. Atsakovas ne tik neteikia visiškai jokios paramos, bet ir nepaliko transporto priemonės, kad ieškovė galėtų vežioti vaikus į darželį. Šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2021-11-01. Ieškovė iš valstybės biudžeto už vaikus gauna 333,00 Eur (po 111,00 Eur už kiekvieną vaiką). Minimalūs kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 533,00 Eur. Šią sumą sumažinus valstybės mokama 111,00 Eur suma, vieno vaiko išlaikymui šalys turi skirti 432,00 Eur per mėnesį. Atsakovas yra jaunas, sveikas, dirbantis vyras, todėl jis, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaikus. Ieškovės gaunamos pajamos iš Užimtumo tarnybos yra 477,48 Eur per mėnesį. Atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės – 1 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir per mėnesį gauna apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius, taip pat uždarbiauja teikdamas (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutiniškai apie 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės, atitinkamai jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne suma nei ieškovė. Kadangi ieškovės gaunamų pajamų dalis bendroje ieškovės ir atsakovo pajamų sumoje sudaro 28,45 proc., o atsakovo – 71,55 proc., todėl šiomis proporcijomis turi būti paskirstyta išlaikymo vaikams mokėjimo pareiga. Atsakovo vienam vaikui mokėtina išlaikymo suma, sudaranti 71,55 proc. nuo 432,00 Eur sumos, yra 309,00 Eur (suapvalinus 310,00 Eur), todėl būtent tokio dydžio išlaikymas priteistinas iš atsakovo kiekvienam vaikui. Be to, sūnui U. yra nustatyta pastovi liga – alerginis rinitas, tai lemia specialius papildomus vaiko poreikius. Vaiko gydymui kas pusmetį reikia pirkti vaistus, kurie kainuoja po 280,00 Eur. Su sūnaus sveikata susijusios papildomos išlaidos per metus sudaro 560,00 Eur, todėl atsakovas turi taip pat dengti 71,55 proc. šių išlaidų, tai sudaro 400,68 Eur arba 33,39 Eur kas mėnesį, todėl sūnaus U. išlaikymui iš atsakovo bendrai kas mėnesį priteistina po 342,00 Eur (suapvalinus 340,00 Eur). Santuokos metu šalys įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur. Automobiliu naudojasi atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo jis priteistinas atsakovui, ieškovė kompensacijos už tai nereikalauja. Atsakovo vardu taip pat yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas yra ne savininkas, o tik valdytojas, ieškovės žiniomis šį automobilį atsakovas yra įsigijęs lizingo būdu. Kadangi automobilis dar nėra išpirktas, todėl jo padalinimo klausimas nesprendžiamas. Jokio kito dalintino turto šalys nėra įgijusios. Ieškovė prievolių kreditoriams neturi. Nežino, ar jų turi atsakovas, nes jis nuo ieškovės tokią informaciją slėpdavo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, jis su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad vien tik savo kaltės dėl santuokos nutraukimo nemato. 2020 m. šeimos nepaliko, jį išvarė ieškovė. Tie metai buvo labai sunkūs finansiškai, tačiau atsakovas stengėsi padėti ne tik žmonai, bet ir jos tėvams, rūpinosi vaikais. Atsakovo tėvai siūlė jiems perrašyti dviejų kambarių butą, kad šeima galėtų turėti savo būstą, bet ieškovė nesutiko, nes jai buvo patogiau gyventi iš kitų sąskaitos, norėjo būti išlaikoma savo tėvų. Turėjo ir turi paskolų, bet ieškovei apie tai buvo žinoma. Paskolos buvo paimtos ieškovės tėvų namo vidaus remontui. Kita dalis paskolų buvo panaudota atsakovo susidariusioms skoloms padengti. Nesutinka, kad jis nesirūpino šeima. Buvo nupirkęs ieškovei mašiną, susitvarkė savo automobilį, bet ieškovei netiko, abu automobiliai buvo per prasti, naudodavosi jais, kol būdavo kuro. Antrą kartą atsakovas taip pat buvo išvarytas pačios ieškovės, netgi su sūnumi. Buvo kaltinamas, kad niekuo nepadeda, nors ieškovė žinojo, kad atsakovas daro remontą savo tėvams. Tuo metu dirbo net trejuose darbuose – nuolatiniame darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir papildomai. Pažymėjo, jog sūnus yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu, nes namuose yra iš jo tyčiojamasi. Atsakovas visada rūpinosi vaikų sveikata, ugdymu, priešingai nei pati ieškovė. Išvariusi jį iš namų net neleido matytis su vaikais, nekvietė į gimtadienius. Norėtų vaikus matyti ir lankyti juos bet kada.

4. 2022-02-21 pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) (toliau – Skyrius, išvadą byloje teikianti institucija) išvada, kad negali vienareikšmiškai atsakyti su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Nurodė, kad išvadą dėl šio reikalavimo, taip pat dėl susijusių reikalavimų duos po įrodymų ištyrimo. Skyrius informavo, kad šeima iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar (duomenys neskelbtini) socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima Skyriaus specialistams nėra žinoma.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad R. K. su UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdė, bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priteisė skolą bei 2020-10-05 išdavė teismo vykdomąjį raštą e2-7696-904/2020, pagal kurį skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei L. P., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepimo rašymo dieną atsakovo skolos likutis buvo 195,01 Eur. Kadangi skolos išieškojimas yra perduotas antstolei, suma gali kiekvieną dieną nežymiai keistis. Atsižvelgiat į nedidelį skolos likutį bei į tai, kad kas mėnesį gaunamos įmokos iš antstolės, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad atsakovo skola liktų atsakovo asmenine prievole po santuokos nutraukimo. 2022-07-05 trečiasis asmuo informavo, kad skolos likutis buvo 154,40 Eur.

6. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) 2022-04-13 pateikė atsiliepimą, nurodė, kad atsakovas šiai dienai turi kreditorinį įsipareigojimą, kurio suma yra 354,11 Eur. Kadangi reikalavimo perleidimo data į atsakovo skolą yra 2019-12-20, sistemoje mato tik tuos mokėjimus, kuriuos atsakovas yra atlikęs po reikalavimo perleidimo (skolos pirkimo). Kadangi atsakovas kas mėnesį atlieką įmokas, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad atsakovo kreditorinis įsipareigojimas liktų atsakovo asmenine prievole po santuokos nutraukimo.

7. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

8. 2022-04-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose vyko parengiamasis teismo posėdis, dalyvavo ieškovės atstovas R. N. ir atsakovas R. K. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pranešė, kad pats save atstovaus, atstovo neturi. Nurodė, jog santuokos nutraukti nenori, nes yra trys vaikai, be to, jis nėra toks, kokiu jį apibūdino ieškovė. Atsakovas stengėsi išlaikyti santuoką. Pagrindinė problema yra tai, kad jie gyveno pas ieškovės tėvus, pats kalčiausias visada likdavo atsakovas. Atsakovas mato galimybę išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus taikiai, bet turėtų dalyvauti pati ieškovė. Atsakovas nesutinka, kad santuoka sužlugo vien tik dėl jo kaltės. Nesutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos, nes sūnus nori gyventi su tėvu. Šiuo metu jis gyvena privačiame name pas tetą (duomenys neskelbtini), o yra registruotas (duomenys neskelbtini). Sūnus lanko mokyklą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog vaikų poreikiais rūpinosi, apmokėdavo už vaikų darželį. Negali atsakyti į klausimą, kaip prisidėjo prie vaikų išlaikymo po 2021-11-01. Finansiškai neprisidėjo, nes neturėjo galimybės susitikti su vaikais. Žmona neleido jam matytis su vaikais. Jo pajamos yra vidutiniškai apie 1 000,00 Eur per mėnesį į rankas. Dar dirba papildomai, uždirba apie 200,00 Eur per mėnesį. Vaikams galėtų skirti duoti po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam, taip pat galėtų apmokėti papildomas išlaidas. Atsakovas savo poreikiams per mėnesį išleidžia nuo 300,00 Eur iki 400,00 Eur. Šiuo metu jis neturi kur gyventi, jam tektų susimokėti ir komunalinius mokesčius. Kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) ieškovei nereikalingas, sutinka, kad jis liktų jam. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra atsakovo, jis baigia už šį automobilį išmokėti. O paskolos, kurios buvo paimtos iš (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), buvo imtos būsto remontui, kuriame gyveno su žmona. 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė atsakovui apsvarstyti galimybę naudotis teisine pagalba, informavo atsakovą, kad jeigu jis reiškia priešpriešinius reikalavimus, jis turi laikytis proceso taisyklių ir pateikti atitinkamus procesinius dokumentus.

9. 2022-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose vyko teismo posėdis, dalyvavo ieškovės atstovas R. N. ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė. Apie 2022-06-22 13.00 val. teismo posėdį atsakovas buvo informuotas asmeniškai, jis apie tai pasirašė pažymoje (Liteko kortelėje 2022-06-13 įkelta pažyma), tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovas pranešė, kad ieškovė neatvyko, nes turi rūpintis trijų metų vaiku. Tuo tarpu atsakovas piktnaudžiauja procesu, siekia sužlugdyti posėdį, kad nukeltų santuokos nutraukimą. Atsakovas nepateikė reikalavimų, neklausė teismo patarimų susirasti advokatą, po praėjusio posėdžio ieškovės advokatas pasiliko ir apie 20 minučių kalbėjosi su atsakovu apie bylą, taikų susitarimą, viską paaiškino. Atsakovas pažadėjo susisiekti su ieškovės advokatu, bet nesusisiekė. Skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad šeima nėra žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. Norėtų, kad posėdyje dalyvautų ir ieškovė, ir atsakovas, pateiktų pasiaiškinimus, taip pat pasisakytų dėl sūnaus noro gyventi su tėvu. Teismas nusprendė, kad būtinas papildomas teismo posėdis, siekiant tinkamai išklausyti atsakovą ir išgirsti ieškovės paaiškinimus.

10. 2022-06-22 atsakovui paštu ir el. paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas. Atsakovui buvo pranešta, kad bylos nagrinėjimas atidėtas 2022-08-17 13.00 val. Taip pat dar kartą atsakovui pasiūlyta naudotis teisine pagalba. Atkreiptas dėmesys, jog jam neatvykus, byla bus nagrinėjama iš esmės. 2022-06-29 el. paštu papildomai atsakovui išsiųstas teismo pranešimas, teismas dar kartą pasiūlė atsakovui pasinaudoti profesionalia teisine pagalba.

11. 2022-08-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose vyko teismo posėdis, dalyvavo ieškovė A. K., ieškovės atstovas advokatas R. N. ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė K. J. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Pasikeitus bylą nagrinėjančiai teisėjai (nuo 2022-08-03), dalyvaujantys byloje asmenys sutiko, kad būtų tęsiamas bylos nagrinėjamas nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo byloje ir kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, nedalyvaujant atsakovui, kadangi jam apie teismo posėdį yra žinoma, nėra jokių jo neatvykimą pateisinančių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nori nutraukti santuoką dėl psichologinio smurto, narcisizmo, pavydo. Ieškovė negalėjo išeiti ir bendrauti su žmonėmis. Atsakovas užrakino kieme stovinčią mašiną ir neleido jai niekur važiuoti, sakė, kadangi vaikai serga, tai ir jai nebuvo poreikio niekur važiuoti. Atsakovo teigimu, mašina buvo skirta tik vaikams nuvežti į darželį ir parvežti atgal. Ieškovė gyvena pas tėvus jų pilnai išlaikoma. Visus komunalinius mokesčius tėvai apmokėdavo. Kai ieškovė laukėsi vaiko, antstoliai areštavo jos sąskaitą dėl atsakovo skolų. Ji žinojo apie jo skolas. Nors paskolos turėjo būti skirtos būsto remontui, tačiau ieškovės tėvai apmokėjo išlaidas už statybines medžiagas, o atsakovas tik padarė remontą. Ieškovė seniau taip pat yra turėjusi skolą, bet ją jau seniai ji pati padengė. Ieškovė pasisakydama dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pripažino, kad dažnai abu sutuoktiniai būna kalti. Iš pradžių, anksčiau, ji savo elgesiu davė pradžią nepasitikėjimui dėl finansinių klausimų. Vėliau ji ir jos tėvai stengėsi atsakovui padėti, jie visi jam padėjo ir daug nuolaidžiavo. Ieškovė sutiko, kad teismas nutrauktų santuoką nesiaiškinant, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką. Pažymėjo, jog kaip tėvas, atsakovas yra rūpestingas, draugiškas, vaikai jį mėgsta. Ieškovė vaikų nedraudžia imti, neturi nieko prieš ir norėtų, kad atsakovas dažniau su vaikais matytųsi. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal slenkantį grafiką, tad kartais savaitgaliais gal jam ir nelabai išeitų pasiimti vaikus, tačiau atsakovas galėtų tiesiog susitarti su ieškove. Ieškovė pasisakė, kad jeigu sūnus persikeltų gyventi pas tėvą, tai sūnus turėtų persikraustyti, neaišku, kur lankytų mokyklą. Jos žiniomis, atsakovas nebegyvena pas tetą (duomenys neskelbtini), jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), todėl nėra aiški jo gyvenamoji vieta. Kai atsakovui nereikia į darbą, tada jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), o kai reikia į darbą – pas tetą (duomenys neskelbtini), nes šie yra arčiau (duomenys neskelbtini). Atsakovas sūnui sakė, kad gyvena tai šen, tai ten. Jeigu atsakovas turėtų pastovius namus, tada ji žinotų, kad sūnumi bus pasirūpinta. Dabar sūnų dėl imunoterapijos reikia nuvežti paskiepyti, ji užsiminė apie tai atsakovui, tačiau nežino, ar jis nuveš sūnų pasiskiepyti. Dabar sūnus eina į (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini), mokykla yra už (duomenys neskelbtini) km, važiuoja maršrutinis autobusas. Į šitą mokyklą eina nuo (duomenys neskelbtini) klasės. Ieškovė nori, kad ir dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikams ir kad būtų priteistas iš ieškovo didesnis išlaikymas, negu ji pati skirtų vaikams. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, mokosi ir ruošiasi būti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokymąsi suorganizavo Užimtumo tarnyba. Šiuo metu atlieka praktiką ir gauna 370,00 Eur stipendiją. Mokslai baigsis rugsėjo gale. Galbūt liks dirbti ten pat arba įsidarbins (duomenys neskelbtini), dar tiksliai nežino. Planuoja dirbti ir gauti pajamas, išlaikyti vaikus. Valstybės mokami vaiko pinigai yra pervedami į jos kitą sąskaitą, juos taupo, mano, kad gauna vienam vaikui virš 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovas įsiskolinimo už vaikų išlaikymą nepadengė, ji gauna pinigus, kuriuos išieško antstoliai. Ji žino, kad atsakovas daug neuždirba, išlaikymo vaikams norėtų gauti kuo daugiau, bet viskas turi būti proto ribose, panašią sumą, kaip priteista teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog sūnui liga buvo nustatyta, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Paprasti vaistai jam nepadėjo, rytais turėdavo slogą. Nusprendė taikyti imunoterapiją, kiekvieną mėnesį važiuoja į (duomenys neskelbtini), kad būtų suleista vaistų dozė. Gydo sūnų (duomenys neskelbtini) metus, pagerėjimas jaučiasi. Taip pat sūnus jautrus įvairiems alergenams – kai kuriems augalams, katėms. Norėtų sūnų irgi gydyti nuo jų, tada išlaidų suma, skirta gydymui, padidėtų. Ieškovė vieną kartą prašė atsakovo padėti, siuntė jam sąskaitą, gautą už sūnaus gydymą, bet atsakovas neapmokėjo. Birželio mėn. vėl reikėjo mokėti, ji pati apmokėjo, atsakovo nebeprašė, o jis neklausė ir nesidomėjo. Pasiūlyta atsakovo su vaikais bendravimo tvarka ieškovę tenkintų. Be to, atsakovas gali, bet nenori skambinti vaizdo skambučiais, nes jam nepatinka. Ji pati siūlė jam pabendrauti su mergaitėmis.

13. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė išvadą pateikė žodžiu, nurodė, jog neturi informacijos, kad ieškovė A. K. netinkamai vykdytų savo kaip mamos pareigas, neturi pagrindo prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Siūlo teismui papildomai suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir atsakovas yra trijų nepilnamečių vaikų, t. y. U. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.63 straipsnyje nustatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

16. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas santykiuose naudojo psichologinį smurtą, pavyduliavo, jam būdingas narcisizmas, nesirūpino šeima, neišlaikė vaikų, neatsakingai ėmė kreditus. 2022-08-17 teismo posėdžio metu, atsakydama į teismo klausimus, ieškovė nurodė, jog dažnai dėl santuokos iširimo abu sutuoktiniai būna kalti. Iš pradžių, anksčiau, ji savo elgesiu davė pradžią nepasitikėjimui dėl finansinių klausimų. Ieškovė sutiko, kad teismas nutrauktų santuoką nesiaiškinant ir nenurodant konkrečių faktų, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad vien tik savo kaltės dėl santuokos nutraukimo nemato.

17. Iš ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2021-11-01. Šalys jau ir 2020 m. buvo pradėjusios gyventi skyriumi, vėliau dar bandė taikytis ir išsaugoti santuoką, tačiau to padaryti šalims nepavyko ir nuo 2021-11-01 gyvena atskirai. Šalys bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, ieškovė nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, todėl teismo sprendimu nutrauktina, nenurodant ir nevertinant konkrečių faktų, dėl kurio sutuoktinio kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką (CK 3.60–3.63 straipsniai).

18. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, t. y. ieškovei paliktina santuokinė pavardė „K.“, atsakovui – jo prigimtinė pavardė „K.“. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

20. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų U. K., E. K. ir L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja – nepilnamečių vaikų motina. Atsakovas dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų neteikė, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog nori, kad sūnus U. gyventų su juo.

21. Pažymėtina, jog 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui teismas išaiškino, kad jeigu jis reiškia priešpriešinius reikalavimus, jis turi laikytis proceso taisyklių ir pateikti atitinkamus procesinius dokumentus. Teismas taip pat pasiūlė atsakovui apsvarstyti galimybę naudotis teisine pagalba. Vėliau taip pat jam buvo siūloma naudotis teisine pagalba. Tačiau atsakovas nuo 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio iki 2022-08-17 teismo posėdžio šiomis savo teisėmis nepasinaudojo, teismo neprašė suteikti jam daugiau laiko atstovui pasirinkti ar priešieškiniui pateikti. Atsakovui nepasinaudojus teise CPK nustatyta tvarka pareikšti priešpriešinį reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, byloje esant pareikštam tik ieškovės reikalavimui, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas nagrinėja ir pasisako, ar toks ieškovės reikalavimas pagrįstas, ar neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams.

22. Ieškovė yra šalių sūnaus U. mama. Skyriaus atstovė K. J. buvo apsilankiusi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2022-02-10 rašytiniame tyrimo akte nurodė, kad motina kartu su nepilnamečiais vaikais, ieškovės tėvais A. ir A. A. bei brolio šeima gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Ieškovės šeimai skirta pirmojo namo aukšto dalis, kuri yra apie 65 kv. m. Būstas tvarkingas, jaukus, šviesus, suremontuotas. Namuose yra trys atskiri kambariai ir nedidelis prieškambaris. Virtuvė bendra, skirta visiems name gyvenantiems asmenims. Namuose tvarkinga, šilta, jauku. Namuose U. turi savo atskirą, apie 12 kv. m kambarį, kuriame yra berniuko lova, rašomasis stalas, kėdė, spinta, didelis televizorius, U. daiktai. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis. Taip pat Skyriaus atstovė 2022-02-10 rašytiniame tyrimo akte nurodė, kad su U. bendrauta 2022-02-10, pokalbyje nedalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai. Berniukas specialistei, be kita ko, papasakojo, kad mokykloje jam sekasi gerai, mokytis patinka, gal tik kiek sunkiau sekasi anglų kalba. U. specialistei parodė savo (duomenys neskelbtini) dienyną bei jame esančius įvertinimus. Berniukas nurodė, kad su mama sutaria gerai. U. jo namai patinka, tačiau patiktų labiau, jei nereikėtų fiziškai darbuotis. U. namuose padeda viršuje tvarkyti kambarį, pasikloja savo lovą, kartais padeda seneliams darbuotis ūkyje. Su visais šeimos nariais U. sutaria panašiai, su niekuo nesipyksta. Berniuko teigimu, draugų jis turi daug, o laisvalaikiu labiausiai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, žaisti krepšinį arba žiūrėti krepšinio rungtynes per televizorių. U. nurodė, kad jo kambaryje esantį televizorių jam padovanojo tėtis gimtadienio proga. Pasak U., su mama jam patinka žiūrėti filmus, kartais pakalbėti, tačiau tai nebūna dažnai, nes jis dažniausiai būna vienas savo kambaryje. Berniuko teigimu, mama su tėčiu bendrauti nedraudžia. U. su tėčiu bendrauja telefonu, o paskutinį kartą matėsi sausio mėnesį. U. specialistei nurodė, kad labiau nori būti kartu su tėčiu, kartu su juo praleisti daugiau laiko, o pokalbio metu susigraudino, kadangi yra labai pasiilgęs tėčio. Kartu su tėčiu berniukas žiūri krepšinio rungtynes, filmus, žaidžia krepšinį. Pasak U., jo ir tėčio mėgstamos krepšinio komandos ne tos pačios, todėl kartais jiedu su tėčiu pakariauja, kuri komanda laimės. U. žodžiais, nors jiedu su tėčiu nėra panašūs, tačiau sutaria gerai. Anot U., mama valgyti gamina skaniai, o mėgstamiausias jo patiekalas yra bulviniai blynai, sriubų U. nemėgsta. Tėtis taip pat skaniai gamina valgį. Berniukas nurodė, kad jis labai norėtų, jog tėvai nesipyktų ir nesiskirtų. Specialistės pastebėjimu, berniukas drąsus, mandagus, bendraujantis, tačiau išgyvena dėl šeimoje susidariusios situacijos, yra jautrus. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė žodinėje išvadoje nurodė, jog neturi informacijos, kad ieškovė A. K. netinkamai vykdytų savo kaip mamos pareigas, neturi pagrindo prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

23. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai visada gyveno kartu su ieškove ir vaikai niekada nebuvo išskirti, jie nuo gimimo auga kartu, ieškovė vaikais tinkamai rūpinasi, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų U. K., E. K. ir L. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168–3.169 straipsniai).

24. Papildomai pažymėtina, jog šalių sūnui U. reikalinga speciali sveikatos priežiūra, jam nustatyta liga – alerginis rinitas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad bylos šalių nepilnamečiui vaikui U. nuo 2020 m. taikoma imunoterapija vaikų klinikoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2020-09-03 klinika elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad vaistų dozės bus leidžiamos vaikui kas mėnesį, gydymo kaina pusei metų – 280,00 Eur. Į bylą pateiktas vaikų klinikos (duomenys neskelbtini) gydytojos N. M. išrašytas 2022-01-19 vaistinio preparato skyrimo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad U. K. skiriamas gydymas – suspensija poodinėmis injekcijomis (duomenys neskelbtini), veikliosios medžiagos pavadinimas (duomenys neskelbtini) leidžiamomis po 0,5 ml po oda pagal schemą. Taip pat pateikta vaikų klinikos (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už U. K. taikytą imunoterapiją (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė mokėjimų nurodymų vaikų klinikai (duomenys neskelbtini) išrašus šiomis sumomis: 2020-09-09 – 280,00 Eur, 2021-03-30 – 280,00 Eur, 2021-04-20 – 45,00 Eur, 2021-08-30 – 280,00 Eur, 2022-01-26 – 280,00 Eur, 2022-06-20– 280,00 Eur. Bylos nagrinėjimo posėdyje metu ieškovė nurodė, kad veža sūnų į kliniką kas mėnesį į (duomenys neskelbtini), kad jam būtų suleistos injekcijos, kuriose yra nedidelis kiekis alergeno medžiagos. Taip ugdomas imuninis atsparumas alerginei medžiagai, gydymas sūnui naudingas, padeda. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vieną kartą prašė atsakovo padėti, siuntė jam sąskaitą, gautą už sūnaus gydymą, bet atsakovas neapmokėjo. (Duomenys neskelbtini) vėl reikėjo mokėti, ji pati apmokėjo, atsakovo nebeprašė, o jis neklausė ir nesidomėjo. Nors atsakovas 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė norą, kad sūnus gyventų su juo, tačiau teismui jis nepateikė jokių įrodymų, kad yra pasiryžęs ir pilnai pasirūpins specialiu sūnaus gydymu, kad dės visas reikiamas pastangas, kad sūnus laiku gautų reikalingas injekcijas. Todėl ir ši aplinkybė papildomai lemia teismo sprendimą šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 3.168–3.169 straipsniai).

25. Teismas papildomai pažymi ir atkreipia šalių dėmesį, jog pasikeitus aplinkybėms, esant pagrįstam pagrindui, šalys gali bendru sutarimu susitardamos tarpusavyje arba pasikreipusios į teismą pakeisti nepilnamečio(ų) vaiko(ų) gyvenamąją vietą (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

27. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos A. T. 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

28. Anot ieškovės, šalių vaikams (kiekvienam) per mėnesį yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia minimaliąją mėnesinę algą, kaip nurodoma ieškinyje – 533,00 Eur. Be to, sūnui papildomai reikalingos lėšos alerginio rinito gydymui, per metus reikalinga 560,00 Eur, per mėnesį – 46,67 Eur. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie sūnaus gydymui išleidžiamas sumas.

29. Kaip minėta, pagal teismų praktiką ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligos (sloga, peršalimas ir pan.). Todėl teismas sutinka, jog šalių kiekvieno vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia minimaliąją mėnesinę algą ir ieškovės nurodytą sumą – 533,00 Eur, o kadangi papildomai sūnaus gydymui ieškovė kas mėnesį išleidžia 46,67 Eur, vadinasi, šalių sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga bendra 579,67 Eur suma per mėnesį.

30. Ieškovė ieškiniu prašo nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, tokiu būdu atsakovui perkeliant didesnę šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą. Motyvuoja tuo, jog atsakovo pajamos yra didesnės, jis gauna apie 1 200,00 Eur per mėnesį, tuo tarpu ieškovė gauna tik stipendiją iš Užimtumo tarnybos 477,48 Eur. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu neprieštaravo reikalavimui priteisti išlaikymą vaikams, tačiau nesutiko su ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo suma, nurodė, kad gali teikti po 150,00 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį.

31. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos A. T. 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. Lietuvos A. T. 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie tai, kad kuri iš šalių turėtų sveikatos problemų, kas ribotų jų galimybes dirbti ir gauti pajamas, teismui nėra pateikta. Nei viena iš šalių nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu atlieka praktiką kaip (duomenys neskelbtini), gauna apie 370,00 – 470,00 Eur stipendiją, turi įsipareigojimų Užimtumo tarnybai įsidarbinti ir dirbti. 2022-08-17 teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį baigusi praktiką ketina ieškotis darbo ir gauti pajamų. Todėl teismas preziumuoja, kad pasibaigus ieškovės mokymosi laikotarpiui (2022 m. rugsėjo mėn.) ir jai pradėjus dirbti, ieškovės pajamos didės. Ieškovė su vaikais gyvena pas tėvus (vaikų senelius), ji neturi įsipareigojimų kreditoriams, neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas taip pat dirba, jo pajamos yra apie 1 200,00 – 1 550,00 Eur per mėnesį „į rankas“, jis neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas šiuo metu gyvena pas tetą arba savo tėvus, neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kurią susiradus, jo išlaidos padidės. 2022-08-17 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog žino, kad atsakovas daug neuždirba, išlaikymo vaikams norėtų gauti kuo daugiau, bet viskas turi būti proto ribose. Atitinkamai atsakovui, tikėtina, teks visada organizuoti vaikų pasiėmimą iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinimą, tai lems jam papildomas išlaidas, kurias, nors byloje ir neaptarta, tikėtina, apmokės atsakovas. Taip pat tikėtina, kad atsakovas turės padengti su vaikų aprūpinimu ir pramogomis susijusias išlaidas jo bendravimo su vaikais metu. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos privalo dengti. Įvertintina ir tai, jog atsakovas išlaikymą privalės teikti trims vaikams.

33. Pagal CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, šalių išreikštus reikalavimus ir argumentus, į byloje surinktus duomenis ir įrodymus, teismas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos išlaikyti vaikus, todėl taikytinas lygaus išlaikymo vaikams padalijimo tarp tėvų principas.

34. Ieškovė taip pat pripažįsta, jog ji gauna vaiko pinigus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (žr. Lietuvos A. T. 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

35. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai, kaip auginančiai tris nepilnamečius vaikus, teikiama valstybės parama, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kokio dydžio vaiko pinigų išmoką gauna. Pažymėtina, jog ši išmoka vienam vaikui ieškinio pateikimo metu siekė 111,00 Eur (nuo 2022-06-01 vaiko pinigai siekia 127,50 Eur vienam vaikui, kai šeimoje auga trys ir daugiau vaikų).

36. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikams ieškinio pateikimo metu buvo mokama kiekvienam po 111,00 Eur suma (vaiko pinigai), kuri, vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaikų poreikių, todėl iš vieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 533,00 Eur sumos atimtina ši suma ir nustatytina, kad šalys vaikams papildomai iš savo pajamų turi teikti bendrą 422,00 sumą (533,00 Eur – 111,00 Eur), o vienam iš tėvų tenka pareiga teikti 211,00 Eur dydžio išlaikymą vieno vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju vadovavosi vaiko pinigų dydžiu, kuris buvo ieškinio pateikimo momentu, kadangi ieškovei, su kuria gyvena vaikai, neabejotinai tenka didesnė vaikų priežiūros našta, be to, ką akcentavo ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, reikia vertinti tai, jog ne tik pakilo išmoka už vaikus, bet atitinkamai kyla ir kainos (maisto, komunalinių paslaugų ir pan.). Pažymėtina ir tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis byloje jau buvo priteistas laikinas vaikų išlaikymas po 211,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nenurodė, kad toks išlaikymas, teikiamas iš atsakovo, neužtikrina būtinųjų vaikų poreikių. Ji 2022-08-17 teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymas neturėtų būti mažesnis negu šiuo metu priteistas laikinas išlaikymas. Todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo nepilnametėms dukroms E. K. bei L. K. priteistinas 211,00 Eur išlaikymas, kurio dydis kiekvienai iš jų šiuo metu yra pakankamas jų poreikiams patenkinti. Dėl jauno mergaičių amžiaus (beveik 3 ir beveik 6 metai) jų poreikiai šiuo metu nėra itin dideli, apie ypatingus mergaičių poreikius ar išlaidas byloje informacijos nėra. Be to, pažymėtina, jog įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

37. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui reikalingas specialus gydymas (imunoterapija), kuri kainuoja 560,00 Eur per metus, šalių nepilnamečio sūnaus U. K. išlaikymui iš atsakovo priteisiamas 234,00 Eur išlaikymas per mėnesį (211,00 Eur + 560,00 Eur / 12 mėnesių / 2 tėvų). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, padidėjus vaiko poreikiams, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

38. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

39. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2 530,00 Eur įsiskolinimą už vaikų išlaikymą už laikotarpį nuo 2021-11-01 (kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022-02-01.

40. Kadangi atsakovas 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad mažamečiams vaikams nurodytu laikotarpiu išlaikymo neteikė, ir byloje nėra priešingų įrodymų, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistinas 1 968,00 Eur įsiskolinimas iš atsakovo už vaikų išlaikymą laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2022-02-01. (211,00 Eur x 3 mėn. x 2 (dukrų išlaikymas) + 234,00 Eur x 3 mėn. (sūnaus išlaikymas)).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

41. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

42. Ieškovė ieškinio 6 reikalavimu prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 6.1) atsakovas R. K. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais pasiimant vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; 6.2) atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.; 6.3) atsakovas R. K. su vaikais lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.; 6.4) atsakovas R. K. su vaikais lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 11.00 val.; 6.5) atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.; 6.6) atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d., 14.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.; 6.7) atsakovas R. K. kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (gruodžio 6 d.), pasiimdamas vaikus 11.00 val. arba po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 6.8) atsakovas R. K. su vaikais turi teisę praleisti dvi savaites ištisai vaikų vasaros atostogų metu. Apie šio bendravimo pradžią atsakovas informuoja ieškovę A. K. prieš vieną mėnesį; 6.9) atsakovas R. K. su vaikais gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su ieškove A. K.; 6.10) vaikų negalint pasiimti dėl svarbių priežasčių (liga ir pan.), ieškovė informuoja atsakovą nedelsiant iki jo bendravimo su vaikais pradžios; 6.11) atsakovas, negalintis susitikti ir pasiimti vaikus pagal nustatytą bendravimo tvarką, privalo informuoti ieškovę nedelsiant, kai paaiškėja negalėjimo bendrauti su vaikais priežastis.

43. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog norėtų vaikus matyti ir lankyti juos bet kada. Tačiau iš ieškovės ir jos atstovo teismui posėdžių metu teiktų paaiškinimų, taip pat iš atsakovo atsiliepimo ir 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog kol kas šalims yra sunku tarpusavyje bendru sutarimu susitarti dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su šalių vaikais. Tuo pagrindu byloje 2022-05-02 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo priėmimo atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. 2022-08-17 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas nustatytos laikinos bendravimo tvarkos tinkamai vis tiek nesilaiko. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo metu privalo būti nustatyta skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kad bendravimo su vaikais laikas ir tvarka būtų tiek šalims, tiek šalių vaikams aiškus ir konkretus, kad tarp šalių nekiltų papildomų ginčų.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė konkrečią ir detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurioje įvardijamos dienos ir laikas, kada atsakovas turi teisę, kartu ir pareigą, matytis su vaikais, su jais bendrauti. Teismo nuomone, pateikta bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir teisei kiek galima daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Be to, ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad ji netrukdo ir neplanuoja ateityje trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, ginčo dėl to iš jos pusės nėra, priešingai, ji visada skątino atsakovą kuo daugiau bendrauti su vaikais, nes vaikai nori bendrauti su tėvu. Ir nors ieškovė siūlo nustatyti detalią bendravimo tvarką, tačiau ji yra linkusi susitarti dėl kito atsakovui patogaus bendravimo su vaikais laiko, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, kadangi supranta, jog atsakovas dirba pagal slenkantį grafiką, tad kartais savaitgaliais jam gali ir neišeiti pasiimti vaikus. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pasiūlė teismui papildomai suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu. Ieškovė nurodė, jog ir ji pati siūlė atsakovui pabendrauti su vaikais vaizdo skambučiais.

45. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaikais prieštarautų vaikų interesams. To neteigė ir ieškovė, kuri pasakojo, kad atsakovas yra rūpestingas bendraudamas su vaikais, vaikai jį mėgsta, pasiilgsta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo gyvenamoji aplinka, buities sąlygos būtų netinkamos nepilnamečiams vaikams.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis). Atsižvelgus į Skyriaus atstovės rekomendaciją, ieškovei sutinkant, į atsakovo bendravimo su vaikais tvarką įtrauktina papildoma tvarka, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir nuotoliniu būdu (garso ir / ar vaizdo skambučiu, internetu ar pan.) iki valandos per dieną, laiką suderinus su vaikų mama, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą.

47. Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

48. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

49. Ginčo byloje nėra, jog santuokos metu įgytas ir dalintinas turtas yra vienintelė transporto priemonė, registruota atsakovo vardu. Ieškovė prašo priteisti atsakovui jo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise. Remiantis duomenimis iš Kelių transporto priemonių registro minėta transporto priemonė priklauso atsakovui. 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad ši transporto priemonė būtų priteista jam. Ieškovė kompensacijos iš atsakovo už dalį šio turto neprašo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.127).

50. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kreditorinių įsipareigojimų, 2022-08-17 teismo posėdžio metu ji nurodė, jog skolinių įsipareigojimų kreditoriams ji neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis dėl ieškovės skolinių įsipareigojimų nėra pradėtų bylų.

51. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovo vardu yra skolinių įsipareigojimų trims kreditoriams, t. y. 2022-07-05 trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) informavo teismą, kad atsakovo skolos likutis buvo 154,40 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad atsakovo skola liktų atsakovo asmenine prievole po santuokos nutraukimo. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) 2022-04-13 pateikė atsiliepimą, nurodė, kad atsakovo skolos suma buvo 354,11 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad atsakovo kreditorinis įsipareigojimas liktų atsakovo asmenine prievole po santuokos nutraukimo. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

52. 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje eL2-14498-941/2019 išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pareiškimą išieškoti iš skolininko R. K. 2 526,14 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 2 526,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-20 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išieškojimo pagrindas – kreditorius įsigijo pagal Reikalavimų perleidimo sutartį iš pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) AB (kodas (duomenys neskelbtini)) reikalavimo teisę į skolininką, kylančią iš paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) AB ir skolininko (vartojimo kredito sutartis, sudarymo data (duomenys neskelbtini)). 2020-01-21 teismo įsakymo nuorašas buvo išsiųstas kreditoriui, duomenų, kad šis teismo įsakymas buvo perduotas vykdymui arba įvykdytas, byloje nėra. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

53. 2020-09-11 Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje e2-7697-904/2020 paskelbė sprendimą už akių, kurio pagrindas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo. Teismas priteisė iš atsakovo 1 883,71 Eur negrąžintą paskolą, 144,34 Eur administravimo mokestį, 269,25 Eur palūkanas, 26 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžinto kredito 1 883,71 Eur sumos nuo ieškinio pateikimo dienos 2020-07-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 2 297,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, trečiasis asmuo byloje UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2022-04-13 atsiliepimą, kuriame nurodė, kad R. K. su UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdė, bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priteisė skolą bei 2020-10-05 išdavė vykdomąjį raštą e2-7696-904/2020, pagal kurį skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei L. P., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepimo rašymo dieną atsakovo skolos likutis buvo 195,01 Eur. Pažymėjo, jog kadangi skolos išieškojimas yra perduotas antstolei, suma gali kiekvieną dieną nežymiai keistis. Atsižvelgiat į nedidelį skolos likutį bei tai, kad kas mėnesį gaunamos įmokos iš antstolės, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad atsakovo skola liktų atsakovo asmenine prievole po santuokos nutraukimo. 2022-07-05 trečiasis asmuo informavo, kad skolos likutis buvo 154,40 Eur.

54. Remiantis 2022-03-09 duomenimis iš Kelių transporto priemonių registro, atsakovas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, minėtam turtui pritaikytas turtinės teisės apribojimas nuo 2020-10-09. Atsakovas 2022-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė rašytinį įrodymą – Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties (duomenys neskelbtini) kopiją. Sutartis buvo sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), kuri pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal minėtą sutartį suteikė atsakovui teisę už užmokestį nuomos pagrindu laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti nuomos įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui, tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis 2019-11-20 buvo nutraukta. 2019-12-10 UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises pagal minėtą sutartį perleido skolų išieškojimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Naujasis kreditorius trečiasis asmuo byloje UAB (duomenys neskelbtini) 2022-04-13 pateikė atsiliepimą, nurodo, kad atsakovas tuo metu turėjo kreditorinį įsipareigojimą UAB (duomenys neskelbtini), kurio suma buvo 354,11 Eur. Kadangi reikalavimo perleidimo data į atsakovo skolą yra 2019-12-20, sistemoje mato tik tuos mokėjimus, kuriuos atsakovas buvo atlikęs po reikalavimo perleidimo (skolos pirkimo). Kadangi atsakovas kas mėnesį moka įmokas, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad atsakovo kreditorinis įsipareigojimas liktų atsakovo asmenine prievole po santuokos nutraukimo.

55. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė teismo pripažinti, kad atsakovo prisiimti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra jo asmeniniai įsipareigojimai. Nurodė, kad apie atsakovo paimtas paskolas žinojo labai mažai, ji nieko nepasirašė, paskolos nebuvo naudojamos bendram šeimos ūkiui, nes nors paskolos ir turėjo būti skirtos būsto remontui, tačiau ieškovės tėvai apmokėjo išlaidas už statybines medžiagas.

56. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad pasiskolintais pinigais buvo tenkinami šeimos, o ne asmeniniai jo poreikiai, pačiam atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad dalis paskolų buvo panaudota jo paties skoloms padengti, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, trečiųjų šalių (kreditorių) atsiliepimus, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kurias atsakovas po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

58. Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių (tenkinta 100 proc.); 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 3) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 68 proc.); 4) įsiskolinimo už vaikų išlaikymą priteisimo (tenkinta 78 proc.); 5) bendravimo tvarkos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 6) santuokoje įgyto turto padalijimo (tenkinta 100 proc.); 7) skolinių įsipareigojimų padalijimo (tenkinta 100 proc.). Iš viso patenkinta 92 proc. ieškinio reikalavimų.

59. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 88,00 Eur išlaidas žyminio mokesčio apmokėjimui ir 1 000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (iš viso – 1 088,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 92 proc., ieškovei priteistina iš atsakovo 1 001,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

60. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo nespręstinas.

61. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės ieškinį dėl šių reikalavimų iš dalies tenkinus, atitinkamai iš atsakovo priteistina valstybei 177,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((211,00 Eur + 211,00 Eur + 234,00 Eur) x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) ir 44,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (1 968,00 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.), iš viso 221,00 Eur.

62. Byloje susidarė 26,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindu iš šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 92 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 24,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Likusi dalis – 2,15 Eur iš ieškovės nepriteistina, nes ši suma neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. K. (buvusi iki santuokos pavardė „A.“), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“, atsakovui R. K. palikti jo prigimtinę pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove A. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienai po 211,00 Eur (du šimtus vienuolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-02-01) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui U. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-02-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2022-02-01 iš viso 1 968,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct).

Nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. atsakovas R. K. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais pasiimant vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

2. atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.;

3. atsakovas R. K. su vaikais lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.;

4. atsakovas R. K. su vaikais lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 11.00 val.;

5. atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.;

6. atsakovas R. K. su vaikais nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d., 14.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.;

7. atsakovas R. K. kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (gruodžio 6 d.), pasiimdamas vaikus 11.00 val. arba po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

8. atsakovas R. K. su vaikais turi teisę praleisti dvi savaites ištisai vaikų vasaros atostogų metu. Apie šio bendravimo pradžią atsakovas informuoja ieškovę A. K. prieš vieną mėnesį;

9. atsakovas R. K. su vaikais gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su ieškove A. K.;

10. vaikų negalint pasiimti dėl svarbių priežasčių (liga ir pan.), ieškovė A. K. informuoja atsakovą R. K. nedelsiant iki jo bendravimo su vaikais pradžios;

11. atsakovas R. K., negalintis susitikti ir pasiimti vaikus pagal nustatytą bendravimo tvarką, privalo informuoti ieškovę A. K. nedelsiant, kai paaiškėja negalėjimo bendrauti su vaikais priežastis;

12. atsakovas R. K. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir nuotoliniu būdu (garso ir / ar vaizdo skambučiu, internetu ar pan.) iki valandos per dieną, laiką suderinus su ieškove A. K., atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą.

Priteisti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct), asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad prievolė pagal atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo R. K. prievolė, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Pripažinti, kad prievolė pagal atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-01-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią reikalavimo teisės buvo 2019-12-10 perleistos UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo R. K. prievolė, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini, kuri kilo Reikalavimų perleidimo iš pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-02-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams). Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino bendravimo tvarkos) palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 001,00 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 221,00 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,73 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

Teisėja Laura Kačinskienė