Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui E. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi atsakovas apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai ir teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei nenurodė priežasčių dėl ko negali atvykti į teismo posėdį, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir į tai, kad atsakovui buvo išaiškinta, kad teismas parengiamojo posėdžio metu gali pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, bylą nutarta išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena apie du metus ir per tą laikotarpį jis tik vieną kartą nupirko rūbelių. Paaiškino, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai ir su dukra nebendrauja, atsakovas net nesidomi dukra. Kol jie gyveno kartu taip pat neišlaikė dukters, nes atsakovas niekur nedirbo, tik buvo dirbęs užsienyje su pakeltuvu. Jos pajamos yra apie 1 000,00 Eur per mėnesį, šiuo metu ji gauna nedarbo išmoką ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio tėvas teikia išlaikymą. Ji su vaikais gyvena nuomojamame bute, nuomos kaina 300,00 Eur, komunaliniai apie 130-150,00 Eur, maistas nuo 150,00 Eur, darželis nuo 70-100,00 Eur, lavinamieji žaislai 15,00 Eur, vaistai kai daktaras paskiria apie nuo 10,00 Eur - 20,00 Eur, papildai 10,00 Eur, pramogos nuo 10,00 Eur iki 12,00 Eur, drabužiai ir avalynė nuo 20,00 Eur iki 30,00 Eur, gimtadieniai nuo 15,00 Eur iki 20,00 Eur. Dukra dažnai serga, nes ji yra anksčiau gimusi, tačiau serga vaikams būdingoms ligomis, jokių specialių poreikių dukra neturi. Mano, kad jos siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, nes iki šiol atsakovas su dukra nebendravo, be to dukra yra maža ir praktiškai nepažįsta atsakovo. Kiek žino atsakovas kitų vaikų neturi, gyvena su savo mama, kuri galimai ir išlaiko atsakovą. Paaiškino, kad atsakovas apie bylą žino ir jai sakė, kad jis niekur neis, o neteikia išlaikymo, nes jis neturi galimybės. Atsakovo mama iki, kol ji kreipėsi į teismą, domėdavosi vaiku ir duodavo pinigų, tačiau šiuo metu nebepalaiko su ja jokių kontaktų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi nepilnametę dukrą D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2024 m. gegužės mėn.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nebuvo susituokę, tačiau turi nepilnametę dukrą, kuri šalims pradėjus gyventi skyriumi liko gyventi su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų šalių nepilnametės dukters interesus, todėl yra pagrindas vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, šalių dukters D. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl atsakovo bendravimo su dukra

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Atsakovas taip pat nereiškė reikalavimo nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, į tai, kad ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo dukters gimimo nebendrauja su dukra, todėl šiai dienai tarp jo ir dukters nėra susiformavęs ryšys, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo ir dukters bendravimo nustatymo. Teismo vertinimu nustačius tokią bendravimo tvarką atsakovas su dukra palaipsniui galėtų sukurti tarpusavio ryšį, todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio porinį savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. iki 16:00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir dukters pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu, o nesutarus gražiuoju kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo dydžio

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui ir ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2025-01-01 yra 777,00 Eur (atskaičius mokesčius). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad šalių dukra dažnai serga įprastomis tokio amžiaus vaikams būdingomis ligomis, nes yra gimusi anksčiau laiko, tačiau jokių specialių poreikių neturi ir jokių būrelių šiuo metu nelanko.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ teismo turimų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi.

Ieškovė šiuo metu nedirba ir nuo 2025-04-17 yra registruota kaip bedarbė ir iki 2026-01-01 jai mokama išmoka, kuri yra vidutiniškai apie 350,00 Eur per mėnesį. Ieškovė kas mėnesį gauna išmoką už du vaikus bei nurodė, kad kito jos nepilnamečio vaiko tėvas teikia išlaikymą jos vaikui. Teismo turimi VSDFV duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2023 metų Lietuvoje oficialiai nedirba. Transporto priemonių neturi. Teismo turimais LITEKO duomenimis iš antstolių sistemos duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų išieškomos skolos vykdomosiose bylose taip pat nenustatyta. Tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, nes atsakovas teismui jų nepateikė. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis už laikotarpį nuo 2000 m. kitų bylų atsakovo atžvilgiu Lietuvos teismuose neužvesta.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, gal ieškovės kiek prastesnė, nes ji turi du nepilnamečius vaikus, kas apsunkina jai galimybę rasti gerai apmokamą darbą, nes kaip nurodė ieškovė šalių dukra dažnai serga. Abi šalys neturi jokio turto, ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute. Ieškovė gauna nedarbo išmoką, tačiau ši išmoka nėra didelė. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų nepilnamečių vaikų nenustatyta.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą nustatyti aplinkybes, jog yra objektyvios priežastys, trukdančios atsakovui teikti tinkamą išlaikymą nepilnametei dukrai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, šiuo metu Lietuvoje nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Nors šiuo metu atsakovas niekur nedirba, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę susirasti ir dirbti darbą, užtikrinantį jo ir nepilnametės dukters pragyvenimą.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis vaikų kasdienių poreikių tenkinimu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalių dukra nuo pat jos gimimo visą laiką rūpinasi ieškovė, kuri gyvena kartu su vaiku, suteikia jai gyvenamąjį būstą ir tenkina visus šalių dukters kasdienius poreikius, o atsakovas su dukra nebendrauja bei neprisideda prie dukters išlaikymo. Teismo vertinimu, šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, kadangi šalių dukra yra sparčiai auganti, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan. Teismo vertinimu ieškovės nurodyta suma yra būtina, jog būtų patenkinti dukters poreikiai, jos dydžiai yra protingi. Šiame kontekste pažymėtina, jog apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių.

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 600,00 Eur suma, tačiau teismas įvertinęs šalių dukters augančius poreikius į tai, kad ieškovė detalizuodama išlaikymo sumą neįtraukė visų dukters poreikių tenkinimui būtinių išlaidų tokių kaip išlaidos kirpyklai, skalbimo priemonės, išlaidos baldų ar kitų daiktų ir kt.

Teismas, įvertinęs šalių dukters amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti būrelius), taip pat įvertinęs, jog šalių dukra neturi specialių poreikių, ar esminių sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 660,00 Eur kas mėnesį visiškai pakankama ir atitinka šalių vaikų amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas šalių vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į šalių turtinę padėtį, šalių dukters amžių, į šalių turimų išlaikytinių skaičių bei į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 330,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįsta, todėl tenkintinas, todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas mokamas po 330,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2025-10-14 iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnametės dukters išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad jau dvejus metus kartu su atsakovu nebegyvena ir per tą laiką atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, o tik vieną kartą nupirko rūbų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 17 mėnesių, tai yra 5 610,00 Eur.

Atsakovas neginčijo šio ieškinio reikalavimo, taip pat teismui nepateikė įrodymų, kad jis vykdė savo kaip tėvo pareigą ir laikotarpiu nuo 2024-05-01 teikė išlaikymą dukrai, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes yra pagrindas ieškinio reikalavimą tenkinti ir iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025-05-01 iki 2025-10-14 (17 mėn. x 330,00 Eur) 5 610,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus bei du turtinio pobūdžio reikalavimus, todėl tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai yra pagrindas priteisti 228,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir už reikalavimą nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, 126,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei 89,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymą, tai yra iš viso 443,00 Eur žyminį mokestį, nuo kuro buvo atleista ieškovė, valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba ir pateikta pažyma apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą patvirtina, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 370,97 Eur sumai. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo tenkintas, yra pagrindas iš atsakovo valstybės naudai priteisti 370,97 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą priėmus panaikintinos 2025-06-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui (CPK 150 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnametės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt Eur ir 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2025-10-15 iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. Š. 5 610,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnametei D. Š. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę G. J.

Nustatyti, kad atsakovas E. Š. su nepilnamete dukra D. Š. bendrauja tokia tvarka: kas antrą mėnesio porinį savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. iki 16:00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo E. Š. 443,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris Eur ir 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. Š. 370,97 Eur (trys šimtai septyniasdešimt Eur ir 97 ct) už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimą priėmus panaikinti 2025-10-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą dukrai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.