Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl 2024 m. spalio 6 d. vagystės iš „Express Market“ parduotuvės) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. spalio 8 d. vagystės iš „RIMI“ parduotuvės) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. spalio 18 d. vagystės iš „RIMI“ parduotuvės) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. spalio 25 d. vagystės iš „RIMI“ parduotuvės) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl 2024 m. lapkričio 1 d. vagystės iš „Express Market“ parduotuvės) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. lapkričio 7-8 d. vagystė iš „IKI“ parduotuvės) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl 2024 m. lapkričio 29 d. - 2024 m. gruodžio 3 d. vagystės iš „Eurovaistinė“ vaistinės) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, T. B. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, T. B. šiuo nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme ir T. B. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

UAB „Kilminė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. B. UAB „Kilminė“ naudai priteistas 163,53 Eur turtinės žalos atlyginimas.

UAB „RIMI LIETUVA“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. B. UAB „RIMI LIETUVA“ naudai priteistas 492,64 Eur turtinės žalos atlyginimas.

UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. B. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteistas 347,50 Eur turtinės žalos atlyginimas.

UAB „Eurovaistinė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. B. UAB „Eurovaistinė“ naudai priteistas 148,43 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš T. B. netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad 2024 m. spalio 6 d. apie 15.20 val., būdamas parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė tris 0,7 l talpos butelius degtinės „Lietuviška AUKSINĖ“, kurios vieneto vertė – 14,09 eurai, o bendra vertė - 42,27 eurų, du 1 l talpos butelius degtinės „Originali lietuviška“, kurios vieneto vertė – 19,80 eurai, o bendra vertė – 39,60 eurų, šias prekes laikydamas rankose parduotuvės darbuotojui matant, išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, taip atvirai pagrobė svetimą, UAB „KILMINĖ“ 81,87 eurų vertės turtą.

2. Be to, T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2024 m. spalio 8 d. apie 10.03 val., būdamas parduotuvėje „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė šešis butelius alkoholinių gėrimų: 1 l talpos butelį viskio „Jack Daniel's“, 28,99 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį brendžio „Torres“, 16,99 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo „Ballantine's Brasil“, 22,99 eurų vertės, 1 l talpos viskio „Tullamore“, 25,99 eurų vertės, 0,5 l talpos konjako „Hennessy“, 35,39 eurų vertės, 1 l talpos viskio „Jameson“, 28,99 eurų vertės, prekes užsikišo po rūbais ir išėjo pro parduotuvės savitarnos kasas nesusimokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą – UAB „RIMI LIETUVA“ nedidelės 159,34 eurų vertės turtą.

3. T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir dėl to, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 9.15 val., būdamas parduotuvėje „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė šešis butelius alkoholinių gėrimų: 1 l talpos butelį viskio „Jack Daniel's“, 28,99 eurų vertės, 1 l talpos butelį viskio „Jameson“, 28,99 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Jameson“, 18,99 eurų vertės, du 1 l talpos butelius brendžio „Torres 5“, 28,99 eurų vertės, viso 59,98 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Tullamore“, 17,99 eurų vertės, prekes užsikišo po rūbais ir išėjo pro parduotuvės savitarnos kasas nesusimokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą – UAB „RIMI LIETUVA“ nedidelės 154,94 eurų vertės turtą.

4. Taip pat T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir dėl to, kad 2024 m. spalio 25 d. apie 10.04 val., būdamas parduotuvėje „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės salėje, nuo prekių lentynos paėmė du 0,5 l talpos butelius viskio „Glenfiddich“, kurio vieneto kaina 38,19 eurų, viso 78,63 eurų vertės, du 0,7 l talpos butelius viskio „Glenfiddich“, kurio vieneto kaina 50,99 eurų, viso 101,98 eurų vertės, prekes susidėjo į su savimi turėtą maišelį ir išėjo iš parduotuvės, pro parduotuvės apsauginius vartelius nesusimokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą – UAB „RIMI LIETUVA“ nedidelės 178,36 eurų vertės turtą.

5. T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 19.17 val., būdamas parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, nuo prekių lentynų paėmė du 0,7 l talpos butelius degtinės, kurios vieneto kaina 14,09 eurų, viso 28,18 eurų vertės, 1 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška Auksinė“, 19,99 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška“, 13,69 eurų vertės, 1 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška“, 19,80 eurų vertės, parduotuvės darbuotojai matant šias prekes laikydamas savo rankose išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, taip atvirai pagrobė svetimą, UAB „KILMINĖ“ 81,66 eurų vertės turtą.

6. T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad padarė tęstinę nusikalstamą veiką iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. 2024 m. lapkričio 7 d. apie 8.16 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės salėje nuo lentynos paėmė 0,35 l talpos butelį konjako ,,Cognac Hennessy VS“, 22,95 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį konjako dėžutėje ,,Martell Cognac“, 37,95 eurų vertės, keturis 0,5 l talpos butelius konjako „Cognac Hennessy VS“, kurio vieneto kaina 30,95 eurų, viso 123,80 eurų vertės, prekes susidėjo į su savimi turėtą „IKI“ maišelį ir išėjo iš parduotuvės pro informacijos skyriaus kasą nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė prekių už 184,70 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. lapkričio 8 d. apie 8:28 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės salėje nuo lentynos paėmė 1 l talpos butelį viskio ,,Jack Daniels“, 34,95 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį konjako ,,Cognac Courvoisier VS“, 31,95 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį konjako dėžutėje ,,Cognac Hennessy VSOP“, 64,95 eurų vertės, 0,5 l talpos butelį konjako ,,Cognac Hennessy VS“, 30,95 eurų vertės, prekes susidėjo į su savimi turėtą „IKI“ maišelį ir išėjo iš parduotuvės pro informacijos skyriaus kasą nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė prekių už 162,80 eurų; tokiais tęstiniais veiksmais viso pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ 347,50 eurų vertės turtą.

7. T. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad padarė tęstinę nusikalstamą veiką iš parduotuvės „Eurovaistinė“, filialo Nr. 292, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. 2024 m. lapkričio 29 d. apie 11.51 val., prekybos salėje, nuo prekių lentynų paėmė keturis maisto papildus „Neurozan original“, kurio vieneto kaina 29,99 eurų, viso 119,96 eurų vertės, prekes laikydamas savo rankose parduotuvės darbuotojai matant, išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes, taip atvirai pagrobė prekių už 119,96 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. gruodžio 3 d. apie 10.01 val., prekybos salėje, nuo prekių lentynų paėmė tris maisto papildus „Stop stress“, kurio vieneto kaina 9,49 eurų, viso 28,47 eurų vertės, prekes laikydamas savo rankose parduotuvės darbuotojai matant išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes, taip atvirai pagrobė prekių už 28,47 eurų; tokiais tęstiniais veiksmais viso atvirai pagrobė svetimą UAB „Eurovaistinė“ 148,43 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys dėl nuteistajam T. B. paskirtos bausmės.

12. Pirmiausia pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

13. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam T. B. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

15. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, o BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. už kiekvieno iš keturių BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą parinkta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas ir kiekvienu atveju nustatytas šios bausmės rūšies dydis, siekiantis 45 paras, t. y. maksimalus arešto bausmės dydis, kuris gali būti skiriamas už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu už kiekvieno iš trijų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą T. B. parinkta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kiekvienu atveju nustačius devynių mėnesių šios bausmės rūšies dydį, t. y. laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio ir yra artimesnis minimaliam jos dydžiui.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės nuteistajam T. B. pirmosios instancijos teismo paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Antai, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų, atsižvelgė į T. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nusikalstamų veikų stadiją, t. y. į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė keturis baigtus baudžiamuosius nusižengimus ir tris apysunkius baigtus nusikaltimus (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 4 dalis), įvertino, kad veikos jų padarymo aplinkybėmis panašios, kadangi visomis jomis kėsinamasis į tas pačią vertybę, tą patį dalyką, tačiau jų pavojingumas išsiskyrė pagal faktines vagysčių aplinkybes, nes nuteistasis ketino vykdyti slaptas vagystes, kurios tapo atviromis jį pastebėjus kitiems asmenims. Teismas įvertino ir nuteistojo tikslą – siekį gauti lėšų pragyvenimui (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad T. B. yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, SODRA duomenimis paskutinį kartą dirbo 2016 m. gegužės 29 d., jo paties teigimu registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, jis teistas 18 kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes, tačiau paskirtų baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Šioje dalyje teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad byloje turėjo būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių neturėjo būti nustatyta:

17.1. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo pripažinti T. B. recidyvistu, taip pažeisdamas BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepripažįsta esminiu, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas aptarė aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir pagrįstai tuo pagrindu sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, kad T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu teistas už apysunkius tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, tarp jų ir turtinio pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, jo teistumas už šiuos nusikaltimus neišnykęs bei nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padarė šioje byloje nagrinėtus tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nuteistasis vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus nuosavybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad T. B. laikytinas recidyvistu ir teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

17.2. Pasisakant dėl nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumento, jog byloje turi būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi šios aplinkybės turinį sudarančias aplinkybes – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad yra nustatyta viena iš dviejų būtinųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turinį sudarančių aplinkybių – nuteistojo T. B. prisipažinimas, nes jis lėmė sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra nustatyta antroji būtina aplinkybė šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti – nuteistojo nuoširdus gailėjimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant, ar kaltininko atgaila yra nuoširdi, gali būti analizuojamas jo elgesys tiek iki nusikalstamos veikos, tiek po jos padarymo. Jei asmuo sąmoningai, be emocinio spaudimo ar išorinių veiksnių, planavo nusikalstamą veiką, o vėliau teigia besigailintis, tačiau jokių realių veiksmų šiai atgailai pademonstruoti nesiima, kyla pagrįstų abejonių, ar tai nuoširdus gailėjimasis, ar tiesiog bandymas sušvelninti atsakomybę. Nors nuteistasis T. B. deklaravo, kad gailisi, išėjęs į laisvę žada atlyginti bendrovėms padarytą žalą, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka jo nuoširdumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jo gailėjimosi nuoširdumą paneigia gausa teistumų, faktas, jog būdamas laisvėje jis daro naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, kad pats nurodė, jog laisvės atėmimo vietų įstaigose praleido 10 metų, išėjęs į laisvę vėl darė vagystes, nurodė ketinęs vogti, kol nebus pagautas ir nesitikėjo, kad tai įvyks taip greitai. Tokios aplinkybės rodo, jog jo daromos veikos buvo planuotos, daromos sąmoningai ir nebuvo atsitiktinės. Ta aplinkybė, jog T. B. daug kartų baustas administracine tvarka už vagystes ir paskirtų baudų nemoka, rodo, jog jis ne tik daro teisei priešingas veikas, bet ir nerodo pastangų atlyginti žalą. Jo teiginiai, kad jis atlygins žalą, yra deklaratyvūs, kadangi jis nedirba nuo 2016 metų, nors ir formaliai teigia esantis registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau vertinant jo biografinius duomenis akivaizdu, jog vagystės yra jo pragyvenimo šaltinis, kurio atsisakyti jis neketina. Sprendžiant dėl gailėjimosi nuoširdumo, reikšmingas ir tas faktas, kad net po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo 2024 m. spalio – lapkričio mėnesiais jis darė naujas smulkias vagystes, už kurias jis nubaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 148-173). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo ne tik nuteistojo nesigailėjimą, bet net ir pasikartojančią, vis blogėjančią elgesio dinamiką, o jo deklaruojamas gailėjimasis yra formalus, juo siekiama švelnesnės bausmės, jis kyla ne iš tikro vidinio savo elgesio apmąstymo. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra nuteistojo T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad skiriamos bausmės neturi jokio poveikio T. B., jis pavojingas visuomenei, nenori paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengia pakeisti savo priešingo teisei elgesio. Visa tai leidžia spręsti kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas nuteistajam T. B. parinkti griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą bei nustatyti jų dydį tokį, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui bei sprendžia, kad tik tokios rūšies ir tokio dydžio nuteistajam T. B. paskirtos bausmės padės pasiekti bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

19. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurių padarymo aplinkybės nurodytos skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam T. B. paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankiausiu būdu, be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir T. B. nustatė galutinę dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

20. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė nepagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir tuo pačiu nepagrįstai į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį atlikta bausmė. Pažymėtina, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje priėmimo, t. y. 2025 m. kovo 14 d., Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas subendrinti nuteistajam T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi paskirtas bausmes. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta teikimo byloje Nr. T-440-1034/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20555-2024-8) šį teikimą tenkino. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d. ir yra atiduota vykdyti. Kitaip tariant, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo gautas teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su kitais procesiniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė negalėjo būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o tuo pačiu į galutinės bausmės laiką negalėjo būti įskaityta pagal minėtą teismo nuosprendį paskirta bausmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), naikinant nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, su šiuo nuosprendžiu T. B. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė ir T. B. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat naikinant nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį atlikta bausmė.

21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo T. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio atmestinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, su šiuo nuosprendžiu T. B. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė ir T. B. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.