Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-319-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-12Lietuvos apeliacinis teismas
  3. TS-18-810/2015Nutartis · 2015-01-22Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-26Kauno apygardos teismas
  5. T-156-594/2015Nutartis · 2015-04-21Kauno apygardos teismas
  6. T-568-810/2015Nutartis · 2015-07-15Kauno apylinkės teismas
  7. T-1279-946/2016Nutartis · 2016-07-14Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
1S-319-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00446-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-319-290/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00446-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 93-888 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad L. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d., 186 str. 1 d., 223 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. - laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmės pradžia 2013-09-12, o pabaiga 2016-09-12.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 9 mėn. 15 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. B. skundą dėl Komisijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 93-888 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. B. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nurodo, kad Komisija nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo nepagrindė. Teismas nevertino ir nepasisakė, kad nutarime nėra motyvuojamosios dalies. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija yra kolegiali institucija, kurios pusė narių veikia visuomeniniais pagrindais, todėl prievolė argumentuoti savo sprendimus jiems nėra nustatyta ir kyla tik iš Lygtinio paleidimo Komisijos Nuostatų 36.6 punkto. Tačiau antroji pusė Komisijos narių yra statutiniai valstybės pareigūnais, ir prievolė teisiškai motyvuoti savo sprendimus jiems kyla iš tarnybos Statuto. Statuto 27 str., Valstybės tarnybos įstatymo 32 str., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., nemotyvuoti sprendimai, kuriuos statutinis ar valstybės tarnybos pareigūnas priima eidamas tarnybines pareigas, dažniausiai yra deliktais. Komisijos sprendimui yra taikytini tie patys reikalavimai, kaip ir reikalavimai baigiamajam teismo aktui, išdėstyti LR Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime. Komisijos sprendimui taikytini ir reikalavimai, numatyti LR Teismų įstatymo 33 str.

Skunde pažymima, jog teismas pamini, tačiau neįvertina to, kad jis pasirinko gyvenimą Socialinio ugdymo centre, kur nuteistieji atsisakė laikytis kriminalinės subkultūros tradicijų ir tai rodo jo neigiamą požiūrį į kriminalines apraiškas bei nusikalstamų veikų darymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad jo elgesys neatitiktų nepriekaištingo elgesio reikalavimų, per visą bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs jokių elgesio ar pataisos įstaigos taisyklių. Todėl teismas neteisingai teigia, kad yra pakankamai kriminogeninių veiksnių, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje, teismas, kaip ir Komisija nutarime, nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija prieštaravo pati sau nurodydama, kad pagal OASys metodiką nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra žemas, tačiau teigdama, kad nuteistasis vis vien nesilaikys įstatymų. Teismas to taip pat nenagrinėjo ir niekaip neįvertino. Taip pat teismas neįvertino, kad būryje jis lanko įvairius būrelius, užsiėmimus, tame tarpe mokosi užsienio kalbų. Visų šių užsiėmimų lankymas paneigia ir teismo teiginį, kad „neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių“, nes būtent šis dalyvavimas buvo numatytas socialinės reabilitacijos plane ir nėra duomenų, kad tai būtų neįvykdyta. Komisija veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Lygtinis paleidimas pagal Rec (2003) rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Komisija laikėsi pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtis. Matomai todėl Komisija sprendimą pateikė visiškai be jokių argumentų. Kaip jau minėta, argumentavimo trūkumas (Nuostatų 36.6 punktas) yra pakankama priežastimi skundžiamą Komisijos sprendimą panaikinti, tačiau teismas ir šiuos argumentus visiškai ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Komisijos nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, visiškai nemotyvuotas, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis (tame tarpe ir ET MK Rec(2003)22), šis nutarimas privalo būti panaikintas. Panaikinus neteisėtą Komisijos nutarimą turėjo būti priimtas sprendimas, kurį numato BPK 360 straipsnio 5 dalies 4 punktas, tačiau teismas to nepadarė, net esant ir akivaizdiems įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams.

Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekėlia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra EŽT Teismo sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 - valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Faktas, kad kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos EŽT Konvencijos 3 str. nuostatų prasme, yra akivaizdus ir todėl neįrodinėtinas. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybe. Teismas ir šio argumento niekaip nevertino, nutartyje dėl jo nepasisakė ir ignoravo.

Skunde pažymima, kad teismas pats pasisako, kad vienintelis neįvykdytas individualaus socialinės reabilitacijos plano reikalavimas yra ieškinio dengimas, kuris neįvykdytas dėl objektyvių ir ne nuo nuteistojo, priklausančių aplinkybių. Pataisos įstaiga darbo nesiūlė, sutikimą dirbti, jei būtų pasiūlytas darbas, jis pasirašė iškarto atvykęs į pataisos įstaigą, be to gyvena Socialinio ugdymo centre, kuris pagal savo paskirtį ir pataisos įstaigos taisykles nėra darbo būrys, o šiame būryje pagrindinis dėmesys yra skiriamas nuteistųjų lavinimuisi, intelektualiniam tobulinimuisi, įvairių užsiėmimų lankymui, mokymuisi. Todėl, tai, kad pataisos įstaigoje jis nedirbo ne savo noru, negalėjo gauti pajamų ir neturėjo galimybės dengti ieškinį, negali būti neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Teismas ignoravo aplinkybę, kad jis pateikė pažymą, kad išleistas į laisvę bus įdarbintas, turės pastovų darbą ir daug didesnes galimybes dengti teismo priteistą ieškinį.

Skundo autoriaus teigimu, teismas neteisingai, teigė ir tai, kad priteistas civilinis ieškinys bei nuteistojo gyvenimo stilių įtakojanti darbinė veikla, yra pagrindiniai kriminogeniniai ir nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje. Pirmiausiai, tai jis yra nuteistas ne už smurtinių nusikaltimų padarymą ir nesuprantamas toks teismo interpretavimas dėl padarymo galimybės. Jis planuoja įsidarbinti vairuotoju-ekspeditoriumi. Tai niekaip nesusiję su jo ankstesne darbine veikla ar pareigomis, todėl toks teismo vertinimas yra neteisingas, nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad teismas turėjo į šiuos argumentus atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Teismo nutartimi, kaip ir Komisijos nutarimu neįvertinta tai, kad jis išsilavinęs, pirmą kartą teistas, pilnai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, bausmę vertina kaip skaudžią gyvenimo pamoką, iš patyrimo linkęs pasimokyti, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam L. B. nėra pagrindo.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį L. B. iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, be to nuteistasis neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų.

2014-10-28 Pažyma Nr. 62-4478 apie nuteistojo L. B. socialinės reabilitacijos plano įvykdymą (b. l. 25) patvirtina, kad nuteistasis L. B. nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – ieškoti galimybių dengti priteistą civilinį ieškinį (civilinio ieškinio nedengia) bei dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse (nuteistasis neįvykdė visų programose numatytų priemonių (veiklų)). Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų ieškojęs galimybių dengti civilinį ieškinį (nėra duomenų, kad pats būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti), ar kitaip dėjęs pastangas, šiai socialinės reabilitacijos priemonei įgyvendinti, priešingai iš skundo argumentų matyti, jog nuteistasis bando pateisinti ieškinio nedengimą susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kad bausmę atlieka ne darbo būryje, jam darbas nebuvo pasiūlytas, civilinį ieškinį dengs išėjęs į laisvę. Net ir įvertinus paminėtas aplinkybes, bei sutinkant su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis neturėjo galimybių dengti civilinį ieškinį, kaip jau buvo paminėta L. B. neįvykdė ir kitos socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, L. B. atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Todėl lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas, nepriklausomai nuo to, net jei ir būtų materialusis pagrindas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra ir materialiojo pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, mastymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe). Nors nuteistasis nesutinka su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis ir vadovaujasi kompetentingų specialistų pateiktomis išvadomis.

Be to svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo likusios neatliktos bausmės dydžio vertinimui, nes nors nuteistasis yra atlikęs privalomą atlikti bausmės dalį, tačiau jo neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 15 dienų (Komisijos posėdžio dieną) įvertinus padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį vertinama kaip dar pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai). Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.

Esant šioms aplinkybėms aukštesnysis teismas pritaria Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvadai, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma (vieną kartą skatintas, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, mokosi ir kt.) šiuo atveju esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepaneigia. Skunde nurodomos aplinkybės susijusios su nuteistajam nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, bei įkalinimo įstaigų perpildymu taip pat nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Be to, pats nuteistasis skunde pažymėjo, kad bausmę atlieka Socialinio ugdymo centre, kur pagrindinis dėmesys skiriamas nuteistųjų lavinimui, intelektualiniam tobulinimuisi, įvairių užsiėmimų lankymui.

Vien nuteistojo nesutikimas su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymu savaime neleidžia teigti, jog Komisija ar teismas netinkamai įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Bausmių vykdymo įstatymo, Teismų įstatymų ar Europos Žmogaus Teisių teismo suformuotas nuostatas. Priimti procesiniai sprendimai yra pakankamai motyvuoti.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutartis, kuria netenkintas nuteistojo L. B. skundas dėl Komisijos 2014-12-02 nutarimo Nr. 93-888 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis