Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-177-594/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-06-30
Bylos Nr.: 1-177-594/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00446-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Albinas Antanaitis
Kaltinamasis: L. B.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Vitalija Smolenskienė, Ričardas Užolas

Baudžiamoji byla Nr.1-177-397/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00446-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.14.6.2.; 1.2.14.9.; 1.2.18.11.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Daivai Aliulienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, kaltinamajam L. B., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ričardui Užolui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 186 str. 1 d., 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuo 2008-12-08 iki 2010-04-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. 301541104, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės 281577,30 Lt vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus - 168577,30 Lt bei 2 transporto priemones bendros 113000 Lt vertės, šiomis aplinkybėmis:

2009 metų spalio - lapkričio mėnesių laikotarpiu iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DnB NORD“ banke, Megos klientų aptarnavimo poskyryje, Islandijos pl. 32, Kaunas, išėmė grynais pinigais 63000 Lt, kurių panaudojimą nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino;

2009-11-20 iš bendrovei priklausančios einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Parex“ ( dabar AB „Citadele“) banke, Kauno filiale, Donelaičio g. 24, Kaunas, išėmė grynais pinigais 40000 Lt, kurių panaudojimą nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino;

2009-11-20 iš bendrovei priklausančios einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Parex“ (dabar AB „Citadele“) banke, Kauno filiale, Donelaičio g. 24, Kaunas, internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, 50000 Lt, nurodydamas kaip priedą prie atlyginimo ir juos pasisavino;

laikotarpiu nuo 2009-11-18 iki 2009-12-23 naudodamas AB „Parex“ (dabar AB „Citadele“) banke, Kauno filiale, Donelaičio g. 24, Kaunas, bendrovės vardu atidarytos kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL atsiskaitė už pirkinius prekybos centre „Topo centras“, o taip pat būdamas Rusijos Federacijoje atsiskaitinėjo už pirkinius, paslaugas ir išsigrynino pinigus – iš viso už 15577,30 Lt, kurių panaudojimą nepagrindė apskaitos dokumentais, tai yra šiuos pinigus pasisavino;

laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2010-04-29 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir jos bankroto administratoriui, nepateikęs dokumentų apie buvimo vietą, paėmė bei negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-17 įgytus ir priklausančius automobilius TOYOTA LAND CRUIZER, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), 54000 Lt vertės ir TOYOTA LAND CRUIZER, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), 59000 Lt vertės, viso turto už 113000 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d..

Be to, jis nuo 2008-12-08 iki 2010-04-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas ir atstovaudamas šią bendrovę, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2009-02-12, 2009-04-24, 2009-07-03 sutartis dėl darbų atlikimo šios bendrovės statomuose Hesburger greito maisto restoranuose Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint atitinkamos darbo jėgos ir technologinės įrangos daliai darbų pagal sudarytas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti L. B. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2009-03-02 sudarė statybos rangos (subrangos) sutartį Nr. 2009-03-02, 2009-04-27 sudarė statybos rangos (subrangos) sutartį Nr. 2009-04-27, 2009-07-13 sudarė statybos rangos (subrangos) sutartį Nr. 2009-07-13, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti „Parduotuvių-operatorinių“, esančių Tilžės g. 72, Šiauliuose, Savanorių g. 220, Vilniuje, Pramonės pr. 6, Kaune, elektros ir silpnų srovių montavimo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti Rangovo atliktus darbus ir apmokėti už juos 539 641,29 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos objektuose darbus atliko tinkamai ir laiku, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už visus atliktus darbus statybos objektuose, tame tarpe ir už darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-07-03 pervedė 6068509,62 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytas sutartis atliko darbų už 539641,29 Lt ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus priėmė, už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo nereguliariai - pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras už atliktus darbus iki 2010-04-29 sumokėjo tik 439546,73 Lt, nes L. B. gautus pinigus atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo kitiems tikslams, tokiu būdu apgaule išvengė atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus už 100094,56 Lt ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 100094,56 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d..

Be to, jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2008-12-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) atskirų straipsnių reikalavimų, būtent 2 str., 4 str., 6 str., 9 str., 10 str.,12 str., 19 str., neatliko metinių inventorizacijų, nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009 m. ir bankroto bylos iškėlimo datai (2010-04-29), nesuderino skolų sumų ir dėl to už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, iš bendrovės pateiktų dokumentų nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, nes bendrovė nepateikė sąskaitų apskaitos registrų, nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neatliko arba neišsaugojo inventorizacijos aktų, keičiantis bendrovės vadovams, neatliko inventorizacijų ir neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, grynųjų pinigų. Už 2009 m. nesudarė ir nepateikė finansinės atskaitomybės ir pelno mokesčio deklaracijos. 2009 m. ir 2010 m. neatliko metinių inventorizacijų. 2010-04-29 (bankroto bylos iškėlimo dienai) nesudarė finansinės atskaitomybės, bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodoma, kad „Už apskaitos organizavimą šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis L. B. kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir paaiškino, kad nebuvo galimybės surinkti įrodymų, nes buvo suimtas. Įrodymai likę laisvėje. Įmonės tikslas vadovautis skaidria buhalterine sistema. Įmonėje nebuvo rasta jokių pažeidimų, pasiekti aukšti darbo rezultatai. Nors įmonė dirbo nedidelio proc. pelno, preliminariais paskaičiavimais per metus galimai uždirbo apie 650 tūks. litų. Suvedus tokį preliminarų balansą buvo numatyta įmonės plėtrai skirti automobilių įgijimui. Visa tai daryta 2009 m. lapkričio mėn., nes gruodžio mėn. finansinių metų pabaiga. Atsižvelgiant į tai, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio, todėl buvo investuojama įmonės plėtrai. Įmonė sėkmingai susitvarkė su darbais, laiku priduodavo objektus ir buvo patenkintas rezultatais, todėl kilo toks sprendimas akcininkų susirinkime, kad už sėkmingą priduotą užbaigtą objektą, vienas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose skirti 3 mėn. atlyginimų dydžio piniginę 15000 litų premiją, tai sudaro 45000 litų premiją. Trys premijos po 15 tūks. litų pervestos jam išėjus atostogauti. Kadangi ekonominė situacija tuo metu nebuvo gera, buvo nuspręsta ieškoti naujų rinkų, naujų investicijų. Akcininkų susirinkimo protokolu skirta lėšų, kad atlikti perspektyvinių galimybių Ukrainos Respublikoje, Rusijos Federacijoje ir Kinijos Respublikoje analizę. Numatyta šiai veiklai skirti 85000 litų iš bendro UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno, tai patvirtinta akcininkų susirinkimo protokolu. Rengiamas buvo kitas akcininkų susirinkimas dėl naujų transporto priemonių įsigijimo, nes reikėjo daug važinėti. Nuspręsta įsigyti du naujus automobilius, vienas skirtas Lietuvos rinkos objektų derinimui, kitas automobilis skirtas važinėjimui į užsienio šalis. Dėl visureigių TOYOTA LAND CRUIZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA LAND CRUIZER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akcininkų sprendimas priimtas jo asmeniškai. Automobilių pirkimas sutapo su metų pabaiga, o ne jo atostogų laikotarpiu. Parinktas periodas prieš mėnesį, paskirstytos visos lėšos ir operacijos buvo pabaigtos lapkričio mėn. jam prieš atostogas. Kliūčių nebuvo ir ataskaitoje matosi, kadangi rangovai pilnai nebuvo atsiskaitę, laukė galutinio atsiskaitymo. Su atostogomis tuo pačiu buvo suplanuota nuvykti į komandiruotes Ukrainą, Rusiją, Kiniją. Tai dienai visa buhalterija buvo suvesta, likę keletą skolų, kurios turėjo pasidengti.

Jis mano, kad nebuvo gavę pinigų iš pagrindinių rangovų, todėl nebuvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje tokių dalykų nebuvo, kadangi atsiskaitymai buvo per keletą dienų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola neatitinka, turėtų būti mažesnė suma 7285,86 litai neapmokėtos sąskaitos. Nebuvo kažkokia tyčinė, susilaikymo priežastis, nebuvo norėta nemokėti, jie niekada to nesiekė. Iki Kalėdų laikotarpio gruodžio 23 d. su įmone būtų atsiskaityta. Buvo pasakyta, kad sumokės pinigus, kai gaus pinigus iš generalinio rangovo. Nepadarė pats pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė neturėjo finansinio ar apyvartinio lėšų trūkumo, nebuvo ant bankroto ribos. Atmetus skolininkus, kurie neturėjo galimybės atsiskaityti, jie pilnai galėjo atsiskaityti su savo skolininkais. Gavę pinigus jie visada atsikaitydavo su rangovais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai atsiskaitydavo su įmonėmis. Reguliariai mokėdavo pagal gautus pinigus. Nori pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą grąžins. Nenori likti skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog manytų, kad pasisavino pinigus. Esant galimybei, pasižada surasti ir atiduoti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su ieškiniu sutinka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats grąžins arba padės susigrąžinti. Sudėjus sąskaitas turi būti mažesnė suma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam sudėjus gaunasi 95 tūks. litų, specialisto išvadoje 13 psl. suskaičiuota, tačiau reikia atsiimti už reklamą, komunalines paslaugas, atimta suma 4257,67 litų su PVM, iš tų dviejų sąskaitų, kurie skaitytųsi kaip jų pardavimas. Išskirtinumo tam dalykui nebuvo, kodėl nesumokėta, o automobiliai buvo pirkti. Laukė įplaukų, kurios turėjo įkristi į sąskaitą ir būtų atsiskaitę.

Dėl buhalterinės apskaitos, nėra specialistas, daugiau yra organizatorius. Įmonėje buvo pasamdytos dvi buhalterės, kurios sektų pinigų srautus, įstatyminę bazę. Buhalterei buvo nupirkta speciali programa, pagal jos pageidavimus, nupirktas kompiuteris, kvalifikacijos kėlimui buhalterė išsiųsta į mokymus. Pagrindiniai dalykai, keisčiausias faktas, jog būdamas Lietuvoje sužinojo, kad dingę dokumentų, kurie aiškiai buvo įforminti ir palikti ofise. Nesupranta kur dingo akcininkų protokolai, kasos pajamų orderiai, kasos knyga, įsakymai. Jam pačiam nėra naudinga, kad dingtų šie dokumentai, neturėjo jokio motyvo. Negali pasakyti kur dingo visi šie dokumentai. Visi dokumentai, bendra įmonės dokumentacija sutvarkyta, nebuvo jokių kabliukų. Jeigu nuspręsta rengti susirinkimą, informuojami akcininkai prieš 10 dienų. Informuoja apie vietą ir laiką, kada akcininkų susirinkimas, nurodoma dienotvarkė, kas bus nagrinėjama. Posėdžio metu protokolavo administratorė, parašius protokolą jam duodavo pasirašyti. Dėl premijos skyrimo buvo akcininkų susirinkimas. Z. buvo siunčiami pranešimai paštu, siųsdavo sms, dažniausia jis nedalyvaudavo susirinkimuose. Jo (L. B.) didžioji balsų dauguma 51 proc. ir jo balsu daugiausia buvo nusprendžiama. Su A. Z. tiesiogiai nebendravo. Jis neatvykdavo į akcininkų susirinkimus, buvo nutrūkę ryšiai. Kadangi įmonės veikla buvo orientuota į skaidrią buhalteriją, todėl įmonėje nei vienas žmogus nedirbo nepasirašęs darbo sutarties. Nežino, kaip A. Š. darbo sutartis nepasiekė Sodros. Visada galvojo, kad Artūras dirbo oficialiai. Spėja tos sutartys nepateko į Sodrą, nes per tą laikotarpį sirgo vyr. finansininkė, tiesiog nesusiekė ar nebuvo pateikti duomenys, ar prapuolė. Jam svarbu buvo palikti žinomam žmogui įmonę, kad būtų garantuotas, jog grįžęs įmonę ras. Kruopščiai ieškojo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti. Sodrai visus pranešimus siųsdavo buhalterė, administratorė. Preliminariai darbo sutartis su A. Š. lapkričio mėn. buvo pasirašyta, bet tikslios datos nepasakys. Atostogų išėjo lapkričio 17 d.. Negali paaiškinti, kaip tai atsitiko, kad 2009-11-20 išduotas A. Š. įgaliojimas. Buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, ne vieną kartą tikrinta valstybinių institucijų ir nebuvo jokių trūkumų. Jis pateikdavo buhalterei dokumentus, kuriuos ji prašydavo. Apie pirkinius visada buhalterę informuodavo. Kalbant apie bendrą apskaitą, jo buhalterė papildomų dokumentų neprašė, todėl jis suprato, kad visa buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Jam išvykstant atostogų, kai buvo paskirtas laikinas direktorius, nebuvo surašytas perdavimo priėmimo aktas. Žodiškai viskas perduota, parodyta kas kur yra ir viskas. Dokumentai, pinigai palikti kiek reikia apyvartai. Planavo atostogauti iki gruodžio 31 d. žinodamas, kad Š. vadovaus iki tos dienos. Visą situaciją pakeitė lapkričio 21 d., kai sąskaitos užblokuotos, prasidėjo grasinimai. Buvo patvirtinta apskaitos politika tą pačią dieną atėjus dirbti buhalterei.

Negali pasakyti, kada akcininkų sprendimas priimtas dėl priedo prie algos skyrimo. Priimtas po to, kai objektai visi pabaigti, kadangi ruošėsi atostogoms. Negali pasakyti, kodėl pinigai buvo pervesti jam atostogų metų lapkričio 20 d.. R. S. skyrė priedą, nes operatyviai kokybiškai atliktas darbas. Lapkričio 20 d. buvo Lietuvoje, todėl atlikta tokių funkcijų tomis dienomis. Įsakymas buvo dėl jo atostogų iki gruodžio 31 d.. A. Š. jam sakė „L. negrįžk, nes bus blogai“. Iš bendros informacijos, kuri jį pasiekė apie gyvenamojo namo apsaugą, mašinos atiminėjamos tiesiog gatvėse, todėl neturėjo noro grįžti į Lietuvą. Š. jį informavo apie kreditorius, kad pradėjo skolų reikalauti. Š. neturėjo galimybės atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje buvo atidarytos trys sąskaitos, kad galėtų atsikaitinėti su rangovais. A. Š. palikta sąskaita kur grįždavo pinigai už aptarnavimą. Lygtai SEB sąskaitą prižiūrėdavo, taip pat jam buvo paliktas generatorius. A. Š. disponavo tik viena sąskaita. Vieną generatorių turėjo su savimi. Jam išvažiuojant sąskaitose buvo likę apie 50000 litų.

Šiuo metu automobilis TOYOTA LAND CRUIZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra Pietų Korėjoje. Visureigis TOYOTA LAND CRUIZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas Lietuvoje. Automobiliai, kurie priklausė įmonei, buvo palikti prie ofiso. Vieta pasirinkta neatsitiktinai, saugoma aikštelės 24 val. parą. Sargas prižiūrėdavo automobilius. Jis išvažiavo vienu automobiliu. Kitas automobilis buvo paliktas Lietuvoje saugojimo aikštelėje. Rusijoje nepaliko jokio kito automobilio. Automobilis ISIZU WEHICROSS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas, negali pasakyti apie automobilio likimą. Automobilio remonto darbams sutarties nebuvo, tiesiog žodinis susitarimas. Apie kompiuterio perdavimą nieko negali pasakyti. Negali pasakyti kur dingo asmeniniai jo kompiuteriai. Kompiuterius su laikmenomis išsivežė prieš atostogas.

Tikslios datos negali pasakyti, kada išvyko iš Lietuvos. Prieš kelionę išvažiuojant labai stengėsi, kuo mažiau sukelti ažiotažo. Nebuvo skelbiama, aiškinama, tiesiog buvo daromas planas ir jo laikomasi. Atostogos buvo suderintos su darbu. Išvyko automobiliu atostogų metu. Įsakymo nebuvo, kad išvyksta atostogų, komandiruotės metu įmonės automobiliu. Panaudos, nuomos sutarties nebuvo. Buvo priimtas sprendimas, kad pasinaudojant įmonės automobiliu įsipilama savo kuro. Pritrūko lėšų, todėl skolinosi iš kompanijos. Nebuvo jokio teisinio pagrindo, norėjo grįžęs sutvarkyti visus dokumentus. Žinant, kad dirba įmonės labui buvo tuo pasinaudota. Buvo atostogose, tačiau įsakymo nebuvo, kad yra išvažiavęs į komandiruotę. Negali pasakyti ką įmonė pirko „Topo centras“ reikia pasižiūrėti į sąskaitas, faktūras. Galėjo būti pirkta skalbimo mašina, nes dirbant „Hesburger“ turi būti tvarka, darbininkai turi dirbti su švariais rūbais. Nieko negali pasakyti, kodėl skalbimo mašina pirkta jo atostogų metu. Jam asmeniškai nieko nereikėjo, bet jeigu reikėjo įmonei skalbimo mašinos, tada ir nupirko.

Jam nebuvo teisė suteikta susigrąžinti dokumentus. Įmonė bankrutavusi, o kam turėjo priduoti dokumentus. Nebuvo nei vieno atsakingo asmens, todėl nepersiuntė dokumentų. Š. beviltiška siųsti dokumentus. Po atostogų negrįžo į Lietuvą, todėl, kad įmonėje atsirado 0,5 mln. litų skola, apie kurią jis nieko nežinojo. Areštuotos sąskaitos, įmonės būstinės nebuvo, nes sutartis nutraukta, transportas atimtas, jam grasinama, tiesiog kur grįžti. Rusijoje buvo, o paskui įvažiavo į Pietų Korėją, nes nereikėjo vizos. Kadangi reikėjo rasti patikimą žmogų, kuris Lietuvoje atstovautų įmonę, važiavo į pačią artimiausią ambasadą, savo tėčiui surašyti įgaliojimą, kad galėtų priimti sprendimus ir atstovauti įmonę. Artimiausia ambasada Japonijoje, Tokijuje. Važiavo į ambasadą, kad parašytų įgaliojimą, kuris būtų visapusiškas. Paaiškėjo vėliau, kad veltui surašė įgaliojimą, nes Lietuvoje neturėjo normalių įgaliojimų. Lankėsi Kinijoje, Malaizijoje, Indonezijoje, galutinai apsistojo Australijoje. Iš jo asmeninės sąskaitos visur buvo dengiamos išlaidos. Mokėjo iš savo sąskaitos iki Japonijos.

Jam pareikšti kaltinimai, kad pasisavino iš įmonės pinigus ir negrąžino. Į jo sąskaitą pervesta 50000 litų. Nežino iš kur 63000 litų. Iš AB „Parex“ banko buvo paimta 40000 litų. Akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta skirti tam tikras lėšas įmonės plėtrai. Buvo numatyta skirti 85000 litų, paėmus pinigus iš kasos skirti įmonės plėtrai. Dokumentų dalis elektroniniame pavidale, kiti dokumentai popierinis variantas, bet jis negali pateikti. Dalis pinigų panaudota Černigovo mieste, kur buvo numatytas statybininkų blokelių gamybos cechas. Išleista 25000 litų. 50000 litų tai priedas prie atlyginimo. Dėl 63000 litų nieko nežino. Numatyta buvo akcininkų sprendimu skirti 85000 litų, paėmus pinigus iš kasos skirti įmonės plėtrai. Černigove duota už bendrą projektą 25000 litų, turėjo atsirasti bendras blokelių gamybos angaras. Prie Charkovo miestas Sumi - buvo aptarta šulinių gamyba, žemės gręžinių gamyba ir nupirkta įranga - skirta 25000 litai. Kelionės išlaidos apie 10000 litų, tai sudaro kuras, viešbučiai, maistas. Sumokėta 5000 litų A. V. už teisines paslaugas, kuris atstovo įmonę. Įgaliojimas apie 3000 eurų, įmonės reprezentacinės išlaidos. Pinigai panaudoti rūpinantis įmonės interesais. Kiti pinigai nuimti grynais naujų rinkų paieškoms. A. K. pasirašė raštą kaip privatus asmuo. Tas raštas su A. K. turėjo kažkur būti, negali pasakyti, bet turėjo būti elektroninėse laikmenose, gal išlikęs popierinis variantas. Dalis dokumentų likę Pietų Korėjoje, kita dalis Olandijoje, trečia vieta Australija. Negali tiksliai pasakyti kur yra tie dokumentai. 10000 dolerių, tai 25000 litų sumokėta. Su potencialiu verslo partneriu S. B. buvo sutarta investuoti šalia Charkovo. Planavo aptarnauti Charkovo sritį, gaminant šulinių žiedų gamybą, darant gręžinius. Tam projektui buvo palikta 10000 dolerių, t.y. 25000 litų. Dėl paskutinio projekto Rusijos ir Kinijos sienos muitinės pastato rekonstrukcijos, kalbėjosi su Zabaikalso srities meru S. I.. Norėjo pastatyti Europinį variantą muitinės. Iš įmonės lėšų turėjo reprezentacinės išlaidas apie 1000 litų. Prasidėjo išlaidos jam neišvažiavus iš Lietuvos, kai Š. paliko 5000 litų, V. 5000 litų. Įgaliojimo padarymas kainavo apie 10000 litų Japonijoje. Pas jo tėtį turi būti įgaliojimas. Pats įgaliojimas kainavo 430 litų, tačiau reikia įskaičiuoti transporto išlaidas, viešbučiai. Padarė įgaliojimą tėčiui, kad galėtų jį atstovauti Lietuvoje. Sprendžiant visus klausimus kaip fizinio ir juridinio asmens, kad jį galėtų atstovauti. Jo (kaltinamojo) tėtis V. sumokėjo grynais pinigais, nes tėčiui pervedė pinigus. Tai buvo iki bankroto iškėlimo. Pirmam projektui 25000 litų palikta A. K., kuris gyvena Černygovo mieste. S. B. palikta 25000 litų, bendros kelionės išlaidos apie 10000 litų, reprezentacinėms išlaidoms 5000-7000 litų, įgaliojimas rašytas Japonijoje 10000 litų, Š. palikta 5000 litų, V. sumokėta 5000 litų. Išleista pinigų suma siekiant verslo plėtimui. Realiai pinigų negavo, nes buvo investuoti. Pinigų sumas perdavė, kaip fizinis asmuo L. B., o ne kaip įmonės direktorius. Ateityje tie dokumentai turėjo pavirsti į kuriamas įmones, bet iki galo nebuvo sudėliota kokiu principu veiks. Asmeninės perduotos lėšos būtų konvertuojamos į akcijas. Reprezentacines išlaidas neišrašydavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įgaliojimą Japonijoje rašė 2010 sausio mėn. Įgaliojimas jo vardu pildytas, kad jis įgalioja kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinis asmuo. Galvojo, kad įgaliojimas atrištų rankas tiesiogiai atstovauti jį ir įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės turtas nėra jo turtas.

Skolų suderinimo aktą pasirašo buhalterė arba vadovas. Jeigu pavedimai padaryti, tai reiškia buvo pasirašyta. Paliko dokumentus automobilyje, kai prarado viltį grįžti į Lietuvą. Nebuvo kam persiųsti dokumentus paštu. Įmonės nebuvo, būstinės įmonės nebuvo, todėl neturėjo kam persiųsti. Jį sulaikė gatvėje, Olandijoje. Svečiuose buvo Olandijoje. Didesnė dalis dokumentų popieriniame variante liko automobilyje. Dokumentų elektroninėse laikmenose daugiau dokumentų Olandijoje, Australijoje. Yra dokumentų skenuotos kopijos. Dalį dokumentų skenuodavo, net būdamas užsienyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pripažįsta kaip skolą ir pagal galimybes visą skolą grąžins 100094, 56 litų. Kaip fizinis asmuo negali pripažinti skolos, nes nepasiskolino. Iki gruodžio, sausio mėn. skola nebuvo sumokėta iki bankroto iškėlimo, nes buvo pasirašytas vekselis ir iš įmonės pasavinta 0,5 mln. Neturėjo galimybės sumokėti iš įmonės įplaukų, nes sąskaitos buvo areštuotos. Nesutinka, kad kaip iš fizinio asmens būtų priteistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys. Pinigų asmeniškai nepasisavino.

Elektroninis susirašinėjimas vyko su tyrėju, tačiau nepamena tokio klausimo dėl automobilių. Sakė, kai bus Lietuvoje atvyks ir pasikalbės. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau norėjo atsiskaityti ir visada atsiskaitydavo. Tai buvo paskutinis objektas tais metais ir reikėjo susidėlioti pliusus, minusus, atitikimus, neatitikimus. Esmė sąskaitos buvo užblokuotos ir negalėjo padaryti jokio pavedimo. Nebuvo suderinti aktai, nebuvo suvesti galutiniai rezultatai. Suderinus sumas reikia kalbėti apie galutinį atsiskaitymą. Iki jo atostogų skolos suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nežinoma. Nebuvo nustatyta data, terminas per kiek laiko atsiskaityti reikia su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žadėjo pinigus sumokėti, nebuvo nurodytas tikslus terminas. Nežinojo kam konkrečiai kokią pinigų sumą pervesti. Iki Kalėdų planavo atsiskaityti galutinai. Turėjo generatorių ir būtų pervedęs pinigus nesvarbu, kad buvo išvažiavęs. Rangovams buvo išsiuntęs laišką, stengėsi nuraminti, kad įmonė pajėgi atsiskaityti. Negali pasakyti, kada išsiuntė laišką. Negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis susirašinėjo su tyrėju. Jam buvo pasakyta, kad nėra svarbu, atvykus į Lietuvą atvykti ir pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

A. Ž. apklausiamas liudytojus parodė, kad įsidarbino pas B. santechniku-inžinieriumi, dirbo, į objektus važinėdavo. Dirbti pradėjo gal 2010 metais. 2 mėnesius ten dirbo. Kai išvažiavo Linas atostogauti, nieko nevyko, darbai sustojo. Įmonėje dar buvo A., pavardės nežino. Savo a/m važinėdavo, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ duodavo. Vieną a/m iš Alytaus liepė parvaryti, parvarė. Direktorius liepė, jis nuvažiavo, parvarė iš Alytaus a/m „Toyota“. Davė technikinį, jis nuvažiavo. Kieno vardu įformintas a/m, nematė, neatkreipė dėmesio. Įmonėje, be šito džipo, matė lenktyninį a/m.. Be šito džipo, įmonės kitu a/m neteko važinėti. Kam priklausė tie a/m, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, ką prisiminė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 130) parodė, kad iš Alytaus parvarė a/m „Toyota“, kito a/m nedavė jam naudotis, tik tą, kurį parvarė. Tą patį džipą duodavo pasinaudoti, kai reikia, pavažiuoti. Verslo reikalais su B. nebendravo, buvo darbuotojas. 2009 metais įsidarbino. Nežino, su kuo Bartulis išvyko. Su Raimonda išvažiavo, iš kalbų girdėjo. Nežino, kuo jie išvyko. Niekas neatleido, išėjo, ir viskas. Atleidimo niekas neįformino, nebuvo kam. Š. kodėl neatleido, nežino. A/m „Toyota Lan Cruizer“ bendrovės reikalais važinėjo. Kad B. išvyko su sekretore, A. pasakė. Kad jis pabėgo, jis negirdėjo. Kad pabėgo, neprisimena, kas sakė, bendrai kalbėjo, kad pabėgo. Atlyginimas buvo mokamas reguliariai, įmonė jam neliko skolinga. Ikiteisminio tyrimo parodymus tvirtina.

A. Š. apklausiamas liudytoju parodė, kad su B. pažįstami daug metų, teko kartu dirbti. Su L. buvo geri pažįstami. Jis geras žmogus. L. pasiūlė dirbti pas jį, įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Raudondvario pl. (duomenys neskelbtini). Jo pareigos buvo komercijos direktorius. L. atostogauti turėjo išvažiuoti. Statybos baigė paskutinį objektą, sustabdytos, sakė, statybų nebus, liko vadovauti aptarnavimo darbams. „Elektromarketus“, „Hesburgerines“ aptarnavo. 2009 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti, tarp 21–27 d., lapkričio 17 d. pradėjo dirbti. B., kai išvyko atostogų, lyg penktadienis buvo. Priėmė jį į darbą ir praktiškai išvažiavo, kelias dienas pasimokė, jis turėjo reikalų, kad kartu dirbtų, taip nebuvo. Buvo supažindinęs, į objektus vežėsi. B. jį iš darbuotojų supažindino su žmonėmis, kurie liks jo vadovavimui – 2 vyrai, kurie darė aptarnavimo darbus. Išvykdamas B. darbo sutartis parodė ir įgaliojimą mėnesiui parašė eiti jo pareigas. Antspaudą perdavė, dokumentų neperdavė ypatingų, visi buvo lentynose. Vekselius kelis perdavė, juos paskui atidavė. Kad B. skolingi buvo 2 vekseliai - 60000 Lt ir 157000 Lt kitas. Kažkokia įmonė buvo skolinga Linui. Ne perdavė, bet supažindino su jais, jie buvo seife, minėjo gal, kad grąžins skolas per tą laiką. Kad žinoti pasakė. Vekseliai buvo ne pas jį, seife įmonės. Sąskaita buvo SEB banko. Linas nusivežė į banką, pasirašė, perdavė kodus. Turėjo priėjimą, aptarnavimo darbams 3000 Lt sąskaitoje buvo. Buhalterė ateidavo A., lyg B.. Iš tos sąskaitos, kur prisijungimus turėjo, kad nebuvo laiko kažką daryti, nes į tą sąskaitą tik „Elektromerketai“ atsiskaitydavo. Bandė sukaupti atlyginimus darbuotojams, vieną rytą rado sąskaitą užblokuotą. Iš tų pinigų medžiagas pirko, laidus ir baigėsi darbai. Lyg „Elektromarket“ nedaug pervedė, paskui užblokavo sąskaitą. Kalbėjo apie 2000 Lt užmokestį jam, sakė prieš darbinantis, kad tiek gaus. Prieš išvažiuodamas B. perdavė raktus, seifo raktą, ten būdavo antspaudas, vekseliai. Kai išvyko atostogauti B., nuo ofiso vienas išvažiavo a/m „Toyota Lan Cruizer“. Įmonėje buvo sekretorė R. S.. Jos vaidmens nežinojo. Vėliau, kai L. buvo išvažiavęs, pasklido kalbos, kad ji kartu su L. išvažiavo. Pats L. neminėjo, kad kartu važiuoja. B., kai išvažiavo, daug kartų su juo bendravo telefonu, „Skype“ kelis kartus. Kur jis randasi, niekad neminėjo, tik šiaip išlįsdavo galai, kur jis yra. Buvo atėję sąskaitos iš Rusijos, kad sumokėti už bilietus transportavimo a/m.. Suprato, kad L. ten. Kad įmonė turėjo a/m „Toyota“, su kuriuo B. išvažiavo, žinojo. Suprato, kad už tą a/m sąskaitos atėjo. Sąskaitos neapmokėjo. Prieš jam išvykstant važiavo pirkti šito a/m.. L. su kitu žmogum į Alytų važiavo, jis su kažkuriuo darbuotoju į Marijampolę važiavo lygiagrečiai tą pačią dieną, pirko a/m. Prašė pinigų už a/m, padarė pavedimą L., jam reikėjo sąskaitą pasirašyti. L. sakė: „Tu jau darbuotojas, pasirašyk sąskaitą už a/m.“ Pasirašė. Pavedimą padarė, ne grynais buvo apmokėta. Kada buvo pavedimas, pamatė sąskaitoje pinigus, davė pasirašyti. Iki L. išvykimo tai buvo gal savaitė, neilgas laiko tarpas. Išvažiuojant L. matė tik a/m „WV Transporter“, kito džipo nematė. Kur tie a/m, pas L. neklausė. Kadangi pradėjo virti tokia košė, telefonu susipyko, vienas kitą pasiuntė. Dėl įmonės reikalų pykosi, kodėl sąskaitas užblokavo, dėl tų niuansų. Dėl sąskaitos užblokavimo L. sakė, negali būti, niekas negali užblokuoti. Dėl a/m, kada atvažiavo įgaliotas asmuo, paėmė a/m „WV Transporter“, L. apie tai pasakė, jis supyko, kad atidavė a/m, sakė, neturėjo teisės paimti. Sakė, jam truputį planai pasikeitė, neišeina grįžti, ten lygiagretų verslą bando atidaryti, kad įmonė plėstųsi, įmonės labui lieka. SEB banko sąskaita buvo palikta, žinojo, kad dar yra sąskaitų, bet priėjimus tik Linas turėjo. Įmonės akcininkas pagrindinis buvo L.. Vėliau pervertė įmonės dokumentus, akcininkai įmonės buvo L. ir K.. Kai užblokavo sąskaitą, iš karto nutrūko įmonės darbas, buvo metų pabaiga. Liepė iš ofiso išsikraustyti, buvo nesumokėtas nuomos mokestis. Į L. namus nuvežė dokumentus. Buvo kompiuterių, irgi padėjo pas L. namuose, (duomenys neskelbtini). Ten gyveno L., jam buvo palikęs namus pasaugoti, kol grįš. Jis saugojo, turėjo raktus. Prieš Kalėdas L. paskambino, sakė, jo sesuo K. ateina į tuos namus gyventi, jai perdavė raktus. Kai perdavė, dokumentai buvo ten. Kompiuteriai buvo paimti iš to namo, L. žmonės pasiėmė. Susisiekė su juo, pasitikslino pas L., sakė, jie turi paimti kompiuterius. Kas jie tokie, neklausė. Patikėtiniai L. buvo. 2 ar 3 kompiuteriai buvo, 2 stacionarūs, 1 loptopas. L. paskambino, sakė, kokiu transportu atvažiuos, paims kompiuterius. Tik kompiuterius ėmė, dokumentų neėmė. Dokumentus atidavė tardytojui. Dokumentus kada atidavė, sunku prisiminti. Metus laiko ten buvo, saugojo L. namus. Dokumentus atidavė vasarą, praėjus pusmečiui. Pusę metų dokumentai buvo L. namuose. 2010 m. pabaigoje K. atidavė raktus. Iš namų vežė tardytojui dokumentus. Jokių nesunaikino, nebuvo Lino tokio nurodymo. Kas buvo ofise atidavė. Kompiuterius atidavė be pasirašymo. Su dokumentais nieko neveikė, juos atidavė tyrėjui. Kas buvo atsakingas už dokumentų saugojimą ir perdavimą, nežino, tuo metu jis jautėsi už viską atsakingas, kadangi nebuvo generalinio direktoriaus, parašytas buvo jam įgaliojimas. B. oficialiai dokumentų neperdavė. Viską žodžiu perdavė, nebuvo pasirašyta. Atsimena, kad tuo metu gavo įmonė laiškus grasinančius, važiavo į Vilnių aiškintis, parodė vekselį. Pasirašė, kad susipažino. 400000 Lt Z. pasirašytas vekselis. Pas L. buvo sąskaitos, pinigų sąskaitose Parex banko kiek buvo, nežino. Tik SEB banke pasirašė, apie 3000 Lt buvo pinigų. B., kai skambino, vienu metu pagal kodą pasidomėjo, kur jis, suprato, kad Singapūre. Tyrėjai sakė, kad Australijoje, draugai kalbėjo. A/m įmonei negrąžinti, jie buvo B. žinioje. „Parex“ ir „Nord“ bankuose kartą buvo. Su buhaltere važiavo pasižiūrėti, kas dedasi, pastebėjo, kad ten yra 30000 Lt. Paėmė išklotinę su buhaltere, ji apstulbo, kad tokie pinigai sumėtyti į Lino asmeninę sąskaitą, į R. S.. Buhalterė sakė, nuo kada toks sekretorės atlyginimas ar 5000 Lt. Tai buvo L. atostogavimo metu. Kada žiūrėjo, nepamena. Išvykstant L., dokumentai buvo segtuvuose sudėti. Analizavo, kas jam buvo reikalinga. Darbo sutartis, kokie žmonės dirba, apie įmonę stengėsi suprasti. Akcininkų susirinkimų protokolus permetė. Kiek buvo susirinkimų, neanalizavo. Seifo raktą L. paliko, buvo ten antspaudas ir 2 vekseliai, a/m tech. dokumentų nebuvo seife. L. a/m disponavo, kaip be jų gali išvažiuoti. Vienu a/m išvažiavo, kur buvo tie a/m, jis galvojo, kad pas L.. Iki L. išvažiavimo dienos matydavo, kad a/m stovi prie ofiso, o naktį, nežino. A. Z. pažįstamas. L. atostogų metu atvažiavo jis į ofisą, susipažino. Tvirtino, kad jis tos įmonės direktorius. Reikalavo perduoti antspaudą, neperdavė. Išvykdamas L. apie bendrovės skolas kitoms įmonėms neminėjo. Tos bendrovės po savaitės paminėjo, važiavo, reikalavo iš jo pinigų. Kreditoriai gal po savaitės L. išvykus, praėjus kelioms dienoms, pradėjo ieškoti patys. „Gitana“ pirmiausia, paskui langų įmonė, gal „Tiks langai“. Pasakė, kad grįš L., viskas susitvarkys, apsiramino, po kiek laiko vėl pradėjo ieškoti. Banke esančią sąskaitą kas užblokavo, neišsiaiškino. Rimtų bankų, kur vyko atsiskaitymai, neturėjo generatorių. SEB banke užblokavo sąskaitą, pasijautė bejėgis ir viskas. L. apie kreditorius, kad reikalauja pinigų, sakė, klausė, ką daryti, sakė ne tavo reikalas. Pirmiausia kreipėsi kreditoriai, po savaitės pasirodė Z., atvažiavo į ofisą, sako, kas tu čia toks būsi. Paaiškino, kad L. paliktas, daro aptarnavimo darbus. Visą laiką jis reikalavo antspaudo, priėjimo prie sąskaitų, generatorių. Sakė, kad viskas pas L.. Paskambinus L. sakė, kad niekam antspaudų neduoti. Z. neklausė, kokie kreditoriai, nekalbėjo apie tai su juo. Vėliau suprato, kad jam labiausiai rūpėjo jo pasirašytas vekselis, bet apie vekselį vėliau sužinojo. Įmonės sąskaitos uždarytos kada buvo, neįsidėmėjo, gal likus 2 dienoms iki atlyginimo išmokėjimo, gal mėnesio gale. Gruodžio mėn., nes dar buvo kompiuteriai. Su buhaltere į banką vyko. Kas uždėjo sąskaitoms areštą, nesiaiškino. Važiavo išklotinės, ne dėl arešto. Atėjus į darbą ryte reikėjo darbuotojams įmesti pinigų, kad pirkti medžiagas, tada pamatė 0, suprato, kad darbai nebus vykdomi. Apie kitus bankus nežino ar buvo užblokuoti. Nekilo noro aiškintis, kodėl sąskaitoje 0, nes daug įmonių kreipėsi dėl skolų, atėjo sąskaitos dėl a/m.. A/m buvo atimtas gatvėje, privažiavo džipas su 4 jaunuoliais. Įgaliotas asmuo jam paskambino, sakė ar gali atvažiuoti pasikalbėti. Susitikus jis parodė dokumentus, pasirašytus kaip antstolio, kad privalo iki tokios datos atiduoti a/m.. Prie Karo muziejaus susitiko su tuo asmeniu, kada supažindino su dokumentais, liepė vakare a/m po darbo atvaryti. Geranoriškai atvarė a/m.. L. išvažiuodamas perdavė seifą, antspaudus. Pinigai buvo perduoti išlaidoms – 3000 Lt grynais. Seife pinigų nebuvo. „WV Transporter“ iš jo buvo perimtas, pasirašė dokumentus, kad perduoda. Kad paims kompiuterius, į kokį telefoną skambino tie žmonės, nepamena. Pasiskambino jie iš vakaro, sutarė, kad iš ryto atvažiuos. A/m „VW Transporter“ žaliu atvažiavo vyras ir moteris. Nuvažiavus į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo vadovas, sakė ar gražiuoju spręsim, parodė vekselį. Sakė, pasirašyk, kad informuotas. Domėjosi, kur įmonės turtas, tie džipai, sakė, kad ne pas jį. Pagal įgaliojimą buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas, kitaip nebūtų važiavęs į „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo SEB banko generatorių. Kad įmonė turi kituose bankuose sąskaitų, žinojo, buhalterė sakė. Buhalterė, kiek įmonė turi sąskaitų ar žinojo, nekalbėjo apie tai. Tą vieną pasižiūrėjo, daugiau neverta buvo žiūrėti. Norėjo įsitikinti ar įmonėje yra pinigų, ar galima gelbėtis. „(duomenys neskelbtini)“ įmonė nežinoma. Į įmonės telefoną daug skambino. Gal ir K. skambino, visiems sakė, kad laukiam L.. Su kaltinamuoju kokie 3 metai nebendrauja, ant jo nepyksta. A. V. nežino.

A. K. apklausiamas liudytoju parodė, kad 2008–2009 metais įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo B.. Dirbo su juo 2 metus. Galutinis rezultatas, kad pastatė 3 objektus, pirmi 2 tvarkoje, o paskutinis objektas Kaune „Hesburger“, Vilniaus g. atsiskaitymas paskutinis nepadarytas. Liko 100000 Lt skolingas „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo kalbėta su juo apie atsiskaitymus. Paskui B. dingo, susisiekti nepavyko su juo. Gavo iš jo laišką, kurį adresavo savo skolininkams, kad įmonė moki, kad pretenzijų nekelti. Užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“, rangovas „(duomenys neskelbtini)“, jie – subrangovai, atliko darbus. Kalbėjosi su jų teisininkais, pareiškė, kad visi pinigai už tuos objektus sumokėti, sakė, nieko negali padėti. Bandė trišalę sutartį padaryti, nepavyko. Vietoje savęs B. buvo palikęs komercijos direktorių. Kaip subrangovas sutartį sudarė su „(duomenys neskelbtini)“, nekilo iš karto mintis sudaryti trišalę sutartį. „(duomenys neskelbtini)“ nori dirbti su vienu rangovu, tame problema. Skolinga „(duomenys neskelbtini)“ apie 100000 Lt. Visa suma – 100094,56 Lt. Kai B. išvyko, po to buvo į įmonę atvažiavęs, darbuotojai buvo pasimetę, niekas negalėjo pakomentuoti, B. telefonu neatsiliepdavo. Laišką el. paštu gavo, neatsakinėjo, nebuvo prasmės. Paskutinį kartą, kai kalbėjo su B. lapkričio mėn. pradžioje, sakė, „(duomenys neskelbtini)“ su juo dar neatsiskaitė, sakė, laukia, sumokės, tada jis jiems perves. Apie lapkričio mėn. 15 d. turėjo gauti pinigus. Neatsiskaityta iš 2 objektų, plius 10 procentų sulaikymo, kol objektas nepabaigtas. Statybose yra aktavimas, atsiskaitymas už tą mėnesį, kuris aktuotas. Lapkričio mėn. už spalio mėn. darbus turi atsiskaityti, grąžinami 10 procentų už to mėnesio. Kada paaiškėjo, kad B. išvažiavo, suskaičiuota visa skola įmonei. B. kada gavo skolų suderinimą, negali pasakyti. 2010-05-03 ar galėjo būti, nepamena. Su pranešimu apie įteikimą pranešė B.. Ieškinį reiškia. B., kad pasisavino mano todėl, kad buvo kalbėtasi su Z., buvusiu partneriu, su žmonėmis, kurie buvo likę, kai buvo atvykęs į įmonę, sakė, nieko nežino, tas pats komercijos direktorius, kasa tuščia, pinigų nėra. Todėl mano, jei direktoriui išvažiavus kasa lieka tuščia, greičiausiai prie kasos priėjimą turi direktorius ar buhalterė, kuri su juo važiavo. B. turi sumokėti tuos pinigus, kuriuos užaktavęs subrangovas. Apie „(duomenys neskelbtini)“ bylos iškėlimą neturėjo informacijos, negavo, todėl nepateikė kreditorinių reikalavimų. Skolos suderinimui išsiųstas raštas 2010-05-03, praėjus pusei metų. Gyvenimiškoje praktikoje nebuvo, kad įmonės direktorius dingų iš akiračio. Kai buvo sužinota, kad B. išvažiavo, pirmas raštas parašytas. Kai pasidomėjo B. veikla, sužinojo, kad turėjo įmonę Anglijoje, sklido kalbos, kad išvyko į Malaiziją, paskui Australijoje atsirado, tada antras raštas buvo parašytas. Skolos suma 100000 Lt, jo buhalterija tokią sumą duoda. Sutarčių suderinimo aktas reikalingas, jei iškiltų ginčai teisme. Sutartyse sumos įvardintos. Iš būtinumo parašė. Apie skolas su Z. nelabai bendravo, gal kartą po B. dingimo susitiko. Ankstesniuose objektuose su Z. dirbęs. Jam skambino, klausė kaip situacija. Kartu dirbo su B., buvo neblogi bičiuliai, kada ateina laikas atsiskaityti, dingsta. Susiskambindavo, sutardavo, šį kartą lapkričio mėn. dingo nieko nepasakęs. Kurie bendravo su juo, irgi nieko nežino. Telefonu neatsiliepdavo. Darbus atliko laiku, pretenzijų iš šio užsakovo neturėjo. Nebuvo informuotas, ar B. išvažiuodamas paskyrė įgaliotą asmenį. Vėliau asmuo, kaip paliktas B. pavaduoti, atsiliepė, bet nebuvo susitikę. Žala įmonei padaryta žymi, įmonė buvo dirbusi 5 metus, iki šiol jaučiasi žala. Su Z. pažįstamas buvo iki „(duomenys neskelbtini)“ sutarties. Reikšdami civilinį ieškinį įvertino skolą, kai tarpusavyje užskaita ir buvo įtraukta. Žiūrima tik į dvi faktūras, o jie su jais darė tris objektus, t.y. dar Šiauliuose. Būdavo pagal sutartį sulaikymai garantiniam laikotarpiui 10-12 proc. nuo objekto vertės. Grąžinami 2-3 proc. nuo visų sulaikymo po dviejų metų. Tokia suma gaunasi 100094,56 litai. Laišką iš L. B., kuriame buvo išvardinta kas jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“skolingi ir kokia skola, gavo, tačiau jokiais dokumentais nebuvo pagrįsta. Nebuvo jokio pasižadėjimo, įsipareigojimo sumokėti. V. buvo susiekęs su juo dėl skolos įmonei, bet nukreipė pas advokatą. Jie kalbėjo telefonu, prisistatė kaip „Baltik ant“ atstovas. Nesakė kokiu tikslu susiekė su juo.

S. K. apklausiamas liudytoju, parodė, kad L. B. jo darbdavys. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos meistru apie 9 mėn. Kaip dirbo viskas gerai, o paskui darbdavys išnyko. Dirbo pagal darbo sutartį ir laiku mokėjo atlyginimą. Dirbo kartu su A. U.. Firmos ofisas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vėliau persikraustė į kitą ofisą Raudondvario pl.. Darbo reikalais į objektus važinėdavo autobusiuku VW baltos spalvos. Direktorius L. B. važinėjo su juodu džipu. Jie priimdavo užsakymus ir išvažiuodavo. Kai pradėjo nemokėti algų, tada sužinojo, kad dingo direktorius po Naujų metų. Darbo inspekcijoje pasakė, kad nebėra įmonėje veiklos. Su jais nei įmonė, nei bankroto administratorius neatsiskaitė už porą mėnesių. Bankroto administratoriui pateikė reikalavimus, tačiau niekas į tai neragavo. Dingus direktoriui toliau vykdė veiklą A. Š.. Jiems buvo paaiškinta dėl atlyginimų, kad sąskaita užblokuota. Dirbo R., kitos moters neatsimena. Pats direktorius L. B. sakė, kad išvažiuoja atostogų, paskui nebegrįžo. Už 2009 m. lapkričio, gruodžio mėn. atlyginimų negavo. Paskui kreipėsi į darbo inspekciją. Užsakymus vykdė, kol turėjo kuro važinėjimui. Paskui sąskaitos buvo uždarytos, baigėsi ofiso nuomos sutartis ir jų darbai baigėsi. Sausio mėn. jau nebedirbo. L. B. išvažiavo atostogų ir negrįžo. Direktorius išvyko su R. atostogų. „Patuštino įmonės sąskaitas“ gal ne taip interpretuota iki galo. Niekas tų sąskaitų nepatuštino, o jos buvo uždarytos. Niekas algų nesumokėjo už tuos mėnesius. Nepamena, kurią mėnesio dieną buvo mokami atlyginimai. Atlyginimas buvo pervedamas per banką. Mokėjo 1200 litų atlyginimo iki lapkričio mėn.. Jie klausė A. Š. kur direktorius, jis sakė, kad nežino, kada direktorius grįš. Klausė A. Š. tada, kai atlyginimas nebuvo mokamas. Pats Š. nežinojo kur direktorius. Bankroto byloje yra pareiškęs kreditorinius reikalavimus už du mėnesius, tačiau nėra gavęs jokių pinigų. Š. nemokėjo atlyginimo. Autobusiukas skaitėsi įmonės. Darbo įrankiais buvo pilnai aprūpinti. Su tyrėju apkalbėjo ir jis (liudytojas) pasakė, kad sklandė kalbos, kad direktorius turėjo silpnybę alkoholiui. Jis kartu su direktoriumi nėra gėręs alkoholinių gėrimų. Neteko darbe matyti direktoriaus girto. Nuogirdos buvo, kad jeigu neatvyko direktorius į darbą, tai užgėrė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma. A. K. nežinomas. A. Z. pavardė nieko nesako.

A. L. apklausiamas liudytoju parodė, kad dirbo nuo 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pareigos - statybos darbų vadovas. Reikėdavo sąmatas skaičiuoti, priminėti statybos darbus, kitų darbų kiekius. Į darbą priėmė L. B. ir A. Z.. Neprisimena, kas ant darbo sutarties pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Negali pasakyti, kokiu automobiliu važinėdavo L. B.. Į darbą važinėdavo savo automobiliu. Įmonėje dirbo kol mokėjo algą, mokėjimai sutriko, nes krizė užėjo. Sustojo statybos, nebuvo užsakovų. Neprisimena, kada paskutinį kartą matė direktorių L. B. prieš sutrinkant atsikaitymams. Galėjo būti, kad paskutinį kartą matė vasaros metu. Galėjo būti rugsėjo mėn.. Matė L. B. važinėjantį džipu. Direktorius L. B. visada auklėjo būti teisingais, patriotais. Įtarimų, kad galėtų pasielgti nesąžiningai nekilo. A. Z. direktorius, statyboje neprofesionalus, tačiau kultūringas žmogus. Tarpusavyje A. Z. su L. B. tardavosi, bet užduotis tvarkė L., o tarėsi su A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta. Negali konkrečiai pasakyti ar buvo pretenzijų, bet dirbant visko būna. A. K. pavardė negirdėta, bet gal žino žmogų. Neturi tokių duomenų dėl neatliktų darbų.

A. B. apklausiama liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2009 m. gegužės mėn. buhalterės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima statybų techninės priežiūros veikla. 2009 metais jai pradėjus dirbti perėmė dokumentus, prieš tai tvarkiusios įmonės. Tvarkė apskaitą, nes ji dirbo po darbo, nedaug valandų. Ateidavo į biurą susitvarkydavo dokumentus, pateikdavo deklaracijas, paskaičiuodavo atlyginimus, pagal esamus dokumentus sutvarkydavo apskaitą. Į darbą ją priėmė L. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas (duomenys neskelbtini), paskui persikraustė į Raudondvario pl. Kai perėmė buhalterinę apskaitą, dokumentai buvo einamų metu, prieš tai praėjusių metų dokumentų nebuvo, net kopijų nebuvo. Einamųjų 2009 metų dokumentų nebuvo. Jokių nebuvo neatitikimų. Pagrinde pirkimų, pardavimų sąskaitos. Gali pasakyti, kad perėmus dokumentus, buhalteriniai dokumentai buvo tvarkingai vedami. Operacijos vyko per banką, sąskaitos apmokamos pavedimais. Dirbo iki tol kol ją atleido. Lapkričio pradžioje L. B. paskambinęs paprašė paskaičiuoti atostoginius, pasakė sumas ir ji daugiau nebendravo su juo. Jai administratorė rašydavo elektorinius laiškus, bet telefoninio bendravimo neliko. Paskui atsirado pavaduojantis žmogus Š., su kuriuo bendraudavo. Buvo susitikusi, kai Linas jau atostogavo kokią savaitę. Š. pasakė visą padėtį, kad Linas išvykęs, sąskaitos areštuotos. Kaip suprato Š. pagal įgaliojimą pasiėmė bankinius išrašus, pamatė tikrą situaciją. Sodra atleido, nes darbdavio nebuvo. Sodros sprendimu darbuotojai buvo atleisti. Kai baigė dirbti įmonės buveinė buvo Raudondvario pl., buhalteriniai dokumentai liko ofise, nes ji ofiso rakto neturėjo. Prie jos nebuvo neįprastinio dydžio išmokų direktoriui. Problemų nebuvo dėl atsiskaitymo. Labai gražiai operacijos dengdavosi, jokių skolų nebuvo. Su subrangovais buvo atsiskaityta, gražiai viskas dengdavosi. Kai Š. ištraukė bankinius išrašus, tada pamatė kokios sumos buvo pervestos. Ji neturėjo priėjimo prie banko sąskaitų, nes pavedimų niekada nedarydavo. Pavedimus pats direktorius tvarkydavo. Galima sakyti, ji tik tokius aritmetinis veiksmus atlikdavo. Neturėjo jokios prieigos prie banko. Neprisimena įmonių pavadinimų, kurioms prieš pabaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiskolinusi. Kai Š. išsitraukė bankinius išrašus, tada pamatė pervedimus 50000 litų sumai, tačiau reikia dokumentus pirminius matyti. Nebuvo jokių pagrindžiančių dokumentų dėl 50000 Lt sumos. Direktoriaus atlyginimas lygtai 5000-4000 litų. Direktoriaus priemokos, priedai turi būti įforminti sutartyje kaip papildoma dalis arba turi numatyti akcininkų sprendimu. Direktorius kasininkas gali būti. Yra užsakovas, kad atsiskaitytų su rangovais. Tiek užsakovas išrašo sąskaitą, tiek subrangovas išrašo sąskaitą už atliktus darbus, bet jas reikia apmokėti pagal sudarytą sutarties terminą. A. Z. yra mačiusi, bet su juo piniginių reikalų neturėjo. Įmonė turėjo mikroautobusiuką, lengvą automobilį. Bendrovėje dar buvo automobiliai, kuriais važinėjo remontininkai. Galima sakyti, kad buhalteriškai netvarkingai dėl priedų, turėtų būti akcininkų sprendimas arba priedai numatyti darbo sutartyje. Neturėjo jokių patvirtinančių dokumentų dėl 40000 litų. R. S. buvo išmokėti atostoginiai. Apklausoje aptarė sąskaitas, nes jas matė. Įsigyjant kompiuterinę techniką, automobilius nebuvo derinama su ja pirkimai, matydavo tik sąskaitas. Brangių automobilių pirkimo sąskaitų nematė. Čekių knygutės nematė. Nupirkus automobilį įmonės vardu, apskaitoje turėtų matytis tą mėnesį, kada buvo nupirktas, sekančio mėnesio nuo pirmos dienos įvedama eksploatacija. Nebuvo tą dieną, kada direktorius išėjo atostogų. Ji paskaičiavo atostoginius, kontaktavo telefonu. Apie grynus pinigus, matė tik banko išrašus. Prieš išeinant direktoriui atostogų kalbėjosi su direktoriumi. Pranešė kiek reikia išmokėti atostoginių. Direktoriui išėjus atostogų, po 4-5 dienų atvyko į ofisą. Jai paskambino darbuotojai, kurie pasakė, kad pagal įgaliojimą paskirtas kitas direktorius Š.. Pirmą kartą ir pamatė Š.. Š. jai perdavė paslaugų sąskaitas. Dokumentai saugomi kabinete spintose. Pradžioje perėmus dokumentus buvo surašytas priėmimo - pardavimo aktas. Išėjus iš darbo nebuvo dokumentų perdavimo, nežino kur yra šiuo metu dokumentai. Ofiso raktus atidavė ir kažkas išsikraustė. Nežino kaip vyko ofiso, esančio Raudondvario pl. perdavimas. Buvo eilinės einamos sumos ir jokių skolų įmonėje nebuvo. Įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100000 litų galėjo būti už subrangovo darbus, nes sąskaitos išrašytos. 2010 m. sausio mėn. trukdė atsiskaityti su subrangovu, nes pinigų nebuvo. Apie sąskaitų areštavimą nieko nežino. Susitikus su Šuliausku buvo pasakyta, kad buvo išrašyti inkasiniai, suprato, kad su Sodra, VMI nebuvo atsiskaityta. Negali pasakyti kodėl sąskaitos areštuotos. Išėjo iš darbo, bet apie dokumentų likimą nieko nežino. Deklaracijos, balansų pateikimas, mokestiniai patikrinimai buvo priešpriešinai. Yra su VMI bendravusi po bankroto iškėlimo ar tikrai buvo atsiskaityta su kažkokia Vilniaus įmone. Surašytas aktas. Patvirtino, kad visi dokumentai ir per banką buvo atsiskaityta su jais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai buvo pateikti, nes jie buvo kompiuteriniame variante. Apie automobilių įsigijimą jai pasakė Š.. Automobiliai nebuvo apskaityti įmonėje. Po direktoriaus išėjimo atostogų dirbo 1 mėn. ir buvo išlikęs kompiuteris kur buvo apskaita. Įtraukiant duomenis į kompiuterinę apskaitą, kaip pagrindą imdavo popierinį variantą. Direktoriaus pavedimus darydavo, ji su juo nediskutuodavo. Buhaltere dirba 27 metus. Jai buvo visos sudarytos tinkamos sąlygos, turėjo kompiuterį. Š. neperdavė buhalterinių dokumentų, turėjo tik kopijas bankinių įrašų. Ant stalo buvo padėtos sąskaitos už mažas paslaugas, kai buvo paskutinį kartą ofise. Jai man skambino telefonu įmonės atstovas dėl neatsiskaitymų, tačiau nebuvo skambinta periodiškai. Dėl menkos sumos skambino, nepamena įmonės. Z. matė teisme. Jie kalbėjosi tik telefonu, tačiau nebuvo susitikę. Vedė pilną buhalterinę apskaitą. Įmonėje buvo keturi automobiliai mažos vertės. Kai neturi prieš akis dokumentų sunku pasakyti. Periminėjo visus dokumentus. Avansas sumokėtas už kažkokius darbus, kurie automatiškai vykdomi. Dėl 2008-11-17 - vekselis nematytas, skola nebuvo apskaityta. Nebuvo tokios sumos perimant buhalterinę apskaitą. Toks vekselis turi būti įtrauktas kaip skola. Bankų sąskaitose tokia suma nebuvo pervesta. 2008-11-17 ji nedirbo. 2008 pirminių dokumentų nematė. Kai direktorius išvyko atostogų, gal kokį mėn. ėjo į ofisą Raudondvario pl.. Ofise buvo signalizacija, o ji jokių kodų neturėjo. Kompiuterį matė, kuriame buvo vedama buhalterinė apskaita. Niekas neminėjo apie kompiuterio dingimą. Nebuvo automobilių, kurių vertė virš 50000 Lt. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma įmonė. Negali pasakyti dėl sutarčių sudarymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pavadinimo žinoma, kaip supranta atlikinėjo kažkokius darbus subrangovui. Užsakovas laiku pervedinėdavo pinigus pagal sutarties sąlygas. Teisingai, tiksliai buvo nurodytos sumos paskirtyje. Kada nesueina mokėjimo terminas gali pinigai pabūti sąskaitoje ir galima sumokėti kažkam, o jeigu sueina terminas turi padaryti pervedimą. Negali pasakyti dėl pervedimų, ne ji darydavo. Direktorius atsikaitinėdavo. Generatoriaus ir sąskaitų kodų ji neturėjo. Per SEB banką atsiskaitydavo už remonto darbus. Automobilio Toyota dokumentų nematė.

A. Z. apklausiamas liudytoju parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2008m. gruodžio 8 d. Vėliau apie įmonės veiklą nebuvo informuojamas. Kokie atsiskaitymai vyko, nieko negali pasakyti. Su juo buvo susisiekta, kaip akcininku. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ jis buvo akcininkas su L. B.. Jie buvo dviese. Pradžioje L. sesuo buvo akcininkė, vėliau buvo L. Nežino to perdavimo proceso. Įvyko nesutarimai įmonės valdyme, grynų pinigų panaudojime. Jam visiškai netikėta, nes L. turėjo 51 proc. akcijų, kurias galėjo valdyti, o jis buvo atleistas per vieną dieną ir išmestas iš įmonės valdymo. Pakeisti buvo raktai kabineto. Kaip akcininkas kreipėsi, kad L. B. pateiktų dokumentus. Kol žinojo įmonės adresą (duomenys neskelbtini), bet jokių atsakymų negaudavo. Po metų sužinojo, kad įmonė persikraustė į kitas patalpas, esančias Raudondvario pl.. Iki jo atleidimo dienos, negali pasakyti dėl sąskaitų neįtrauktų į buhalterinę apskaitą. Kai jį atleido iš direktoriaus pareigų, perdavimo kaip tokio ir nebuvo, tiesiog dokumentai buvo suruošti ir neturėjo jokios galimybės pasirinkti. Jam nebuvo pasirinkimo. Jam buvo visiškai netikėta ir nebuvo jokių dokumentų perdavimo. Viskas vyko per vieną dieną, jam nebuvo sudarytos sąlygos. Paliko įmonės patalpas ir viskas. Negali pasakyti dėl įmonės neapmokėtų skolų. Buvo toks 2008-11-17 vekselis ar buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, negali komentuoti. Tą įpareigojimą turėjo atlikti jų administratorė ir išsiaiškinti ar reikalinga buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes tai buvo kaip garantinis raštas. Dėl šio vekselio jam yra iškelta baudžiamoji byla. Negalvojo, kad įmonė stovi ant bankroto ribos, nes kiek iš aplinkinių girdėjo, kad vykdė veiklą. Neturėjo prie buhalterinių dokumentų priėmimo. Pirmiausia su juo susiekė įmonės kreditoriai. Neva L. išvažiavo atostogauti ir paliko krūvą skolų. Apie jo atostogas nežino, nes nebendrauja su L.. Jis kaip akcininkas turi atsiskaityti. Atleidimo dieną, įmonė negalėjo būti pelninga, nes per pusę metų nežino, kaip tai galima padaryti. 2008 metais įmonė įsteigta ir 2008 metais buvo atleistas. Įmonė vykdė veiklą. Kai jis buvo direktoriumi atlikinėjo darbus, tačiau visas tas pusmetis vyko pasiruošiamieji darbai. Klaipėdoje turėjo pasirašę kontraktą, bet darbus sustabdė Klaipėdos savivaldybė. Paskui imtasi kitų objektų ieškojimu. Stambesni darbai buvo tokie ventiliacijos darbai Vievio paukštyne. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pasirašė jis sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma. Jie turėjo pasirašyti sutartį, tačiau buvo sustabdyti tolimesni darbai, todėl nepasirašė sutarties. 2008 metais nebuvo išmokėti dividendai. Atlyginimas jo 1200 litų. Norint skirti priedą reikėdavo akcininko sprendimo. Yra gavęs 2009 m. pavasarį kvietimą į akcininkų susirinkimą dėl direktoriaus atlyginimo padidinimo. 2009 rudenį nėra gavęs jokio kvietimo dėl priedų padidinimų. Jo atleidimo metu įmonė turėjo „VW Transporter“. Apie kitų automobilių pirkimą, nieko nežino. Visi galvojo, kad jis dalyvauja tų automobilių pirkime. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad jis nieko nežino apie automobilių pirkimą. L. B. važinėdavo džipu juodu. Nematė, kad L. B. važinėtų nauju automobiliu. A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. A. B. buhalterė L. draugė. Jie kartais konsultuodavosi pas ją. Tuo metu kai bendravo su L. B., B. jokių pareigų neužėmė. Vėliau B. dirbo L. įmonėje. A. Š. su juo susiekė, tada kai Linas atostogavo. Jis pagal direktoriaus įgaliojimą vykdė veiklą. Iki to laiko, jam nebuvo žinomas. Š. susiekė su juo ir klausinėjo kur L.. Jo klausė kodėl jo (liudytojo) ieško kompanijų vadovai dėl skolų. Š. teigė, kad Linas paliko įgaliojimą ir turi grįžti, bet jam negrįžus pradėjo Š. spausti dėl skolų. Jam kilo įtarimas išvažiavus L.. Maždaug savaitės bėgyje su juo susiekė kreditoriai ir išsamiai papasakojo apie pirktus palydovinius telefonus, automobilius, kad ruošiasi išvažiuoti. Jam kilo klausimas, kad viską žinojo apie atostogas, kad L. ieškomas, kai išvažiavęs tik savaitę atostogų. Toje paieškoje buvo surastas ir jo klausinėjo kur galima ieškoti. Kai jis buvo įmonės sąskaitos buvo AB „Parex“ ( dabar AB „Citadele“), vėliau atidaryta AB „SEB“, AB „DnB NORD“ bankuose. Tuo metu kai vykdė veiklą, jis pavedimus atlikinėjo. Vieną generatorių turėjo. Kai jį atleido per vieną dieną buvo grąžinti antspaudai, generatorius. Vyko faktinis perdavimas. Vėliau neturėjo galimybių prisijungti prie sąskaitų, nes neturėjo generatoriaus, įgaliojimo. Negali pasakyti pažodžiui, kodėl jį atleido. Išvykus direktoriui atostogų, įmonės ofise jis nebuvo, nes nežino kur buvo ofisas. Kreditoriai pradėjo ieškoti, kai B. buvo savaitę atostogose. Datos nepamena. Nežino kas kreipėsi iš kreditorių į teismą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturi su šia byla. Eiliniai užsakovai su kuriais pasirašė sutartį. Sutartį pasirašė jam dirbant, datos nepasakys. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Nieko nežino dėl 2009-12-21 antstolio rašto dėl sąskaitų arešto. Nežino, kas areštuoja sąskaitas ir dėl kokių priežasčių. Negali pakomentuoti dėl ko bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais. Kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo susiekė skolų išieškojimo bendrovė. Kiti kreditoriai susiekinėjo su juo, konkrečiai neįvardino sumų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad L. skolingas apie 100000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 200000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų kreditorių, kurie skambino, klausė kur rasti direktorių L. B.. Skambučių buvo daug, teiravosi daug kreditorių dėl skolų. Kaip suprato, kad kalbėjo su laikinu direktoriumi, buhalteriu, jie argumentavo, neva kartu pirko mašinas, antra mašina pirkta jam, tipo jis būtų bendrininkas. Jam sužinojus, kad įmonėje tokia padėtis buhalterė A. B. viską papasakojo. Visą finansinę padėtį apibūdino. Su Banaityte kalbėjo ofise kur dirbo pirmaeilėse pareigose, tai buvo fizinis kontaktas. Jam jokių dokumentų neperdavė. B. turėjo banko išrašą, kurį davė Š., iš banko išrašo pamatė pinigų pavedimus. Buhalterinių duomenų jam buhalterė neperdavė. Kreditoriai paskambindavo, su kai kuriais susitikdavo. Klausė kur L., nes L. įmonė skolinga. Sutarčių jam niekas nepateikė. Jam pasakė, kad yra akcininkas, jeigu L. negrąžins skolų, tada jis turės grąžinti skolas. Tyrimo eigoje yra pasidaręs kopijas iš tyrimo išvados, todėl nurodyti tikslūs skaičiai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenori atsakinėti į klausimus. Su kaltinamuoju nutarė įsteigti įmonę, iniciatorius L. B.. Jam reikėjo įmonės su kuria galėtų dirbti, nedirbdamas. Vėliau L. išėjus iš kito darbo, tiesiog atėjo dirbti į tą įmonę. Planas buvo greitų restoranų įrengimas. Gal L. ir turėjo viziją, kad įmonė kaip rangovas atliktų didelių apimčių darbus. Jam L. liepė parašyti, kad metinė apyvarta 8 mln. litų. L. numanė, kad turės tiek darbų per metus. Įstatinis kapitalas 10000 litų. Dabar tik suprato dėl akcijų 51proc. ir 49 proc., bet įsteigimo dieną įnešė po 5000 litų. Žodinis susitarimas, eigoje suprato dėl 1 proc., kad galima jį, bet kada išmesti. Jis pasitikėjo L. ir manė, kad jie gali ateityje daug dirbti. Dabar suprato, kad buvo reikalingas kaip įrankis. Anksčiau jie bendravo kaip verslo partneriai ir įgijo vienas kito pasitikėjimą. Formuojant įstatinį kapitalą mokėjo 5000 litų, kadangi jis buvo paskirtas direktorius, galėjo atidaryti banko sąskaitą ir 10000 litų įnešė.

2011-04-22 Specialisto išvadoje Nr. 5-2/70 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad be pateisinamų dokumentų panaudojo lėšas taip: iš AB DnB NORD banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo 71390,19 Lt (9000,0 + 9000,0 + 45000,0 +8390,19). L. B. iš atsiskaitomosios sąskaitos išėmė grynais pinigais 63000 Lt ir 8390,19 Lt pervedė kitiems pinigų gavėjams, kurių panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais. Iš AB „Parex“ (dabar „Citadele“) banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL atliktos operacijos:

1. 2009-10-20 internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini), pagal sutartį be Nr. ir datos) avansą -60500 Lt;

2. 2009-11-02 internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) pagal paramos sutartį) – 2000 Lt;

3. 2009-11-06 internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) pagal PVM s/f) – 2666,0 Lt;

4. 2009-11-11 internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio mokyklai (įm.k. (duomenys neskelbtini), pagal paramos sutartį) – 10000 Lt;

5. 2009-11-20 iš einamosios sąskaitos išmokėjo grynais pinigais L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) – 40000 Lt;

6. 2009-11-20 internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) į AB SEB banke sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) – 50000 Lt, kaip priedą prie atlyginimo;

7. 2009-11-20 internetiniu mokėjimo pavedimu pervedė R. S. į AB Swedbank sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) - 5000,0 Lt, kaip atlyginimą nenurodytą už kokį laikotarpį.

Viso iš AB „Parex“ (dabar „Citadele“) banke sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) LTL pervedė 220166 Lt (60500+2000+2666+10000+50000+40000+50000+5000), kurių panaudojimo tikslingumas galimai nesusijęs su bendrovės veikla.

Iš AB „Parex“ (dabar „Citadele“) banke bendrovės vardu atidarytos kortelės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) LTL atliktos operacijos, nepateisintos dokumentais, taip:

1. 2009-11-18 - prekybos centre „Topo centras“ atsiskaitė už pirkinius – 1718 Lt;

2. 2009-12-07 - mokėjo už paslaugas Čeliabinske (Rusijos federacija) – 5453,41 Lt;

3. 2009-12-08 - išsigrynino pinigus Čeliabinske (Rusijos federacija) – 807,34 Lt;

4. 2009-12-08 - pirkinys Čeliabinske (Rusijos federacija) - 217,98 Lt;

5. 2009-12-09 - pirkinys Čeliabinske (Rusijos federacija) - 229,44 Lt;

6. 2009-12-09 - išsigrynino pinigus Čeliabinske (Rusijos federacija) – 802,23 Lt;

7. 2009-12-22 - išsigrynino pinigus Zabaikalske (Rusijos federacija) – 3957,10 Lt;

8. 2009-12-23 - išsigrynino pinigus Zabaikalske (Rusijos federacija) – 2391,80 Lt;

Iš viso - 15577,30 Lt.

Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduota mokėjimo kortele naudojosi bendrovės direktorius L. B.. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar tikslingai panaudojo 168577,30 Lt (63000,0 + 40000,0 + 50000,0 + 15577,30), kuriuos bendrovės direktorius L. B. išėmė grynais pinigais, pervedė į asmeninę sąskaitą ir naudodamasis bendrovės vardu išduota banko mokėjimo kortele ( 3 t., b.l. 39-40 ).

Iš tyrimui atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovės darbuotojams skiriamų atlyginimų dydis buvo svarstytas taip: - 2009-06-05 visuotinis akcininkų susirinkimas svarstė bendrovės direktoriui mokamo atlyginimo dydį ir nusprendė (L. B. balsais) bendrovės direktoriui L. B. nuo 2009 m. birželio 1 d. mokėti 5000 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą. Pagal AB „Parex“ (dabar „Citadele“) banke esančios sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2009-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniu mokėjimo nurodymu iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė L. B. 50000 Lt priedą prie atlyginimo, į L. B. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas. Už kokius nuopelnus bendrovei išmokėtas priedas prie atlyginimo nustatyti nėra galimybės, nepateikti išmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Pagal bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2009-11-20 L. B. grynais pinigais iš sąskaitos išėmė 40000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. B. 2010-05-12 liudytojo apklausos protokole parodė, kad 40000 Lt sumai pateisinančių dokumentų L. B. nepateikė (3 t., b.l. 42 ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neprisilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) atskirų straipsnių reikalavimų, būtent 2 str., 4 str., 6 str., 9 str., 10 str.,12 str., 19 str., neatliko metinių inventorizacijų, nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009 m. ir bankroto bylos iškėlimo datai (2010-04-29), nesuderino skolų sumų. Tyrimo metu už tiriamąjį laikotarpį, t.y. 2009-01-01 iki 2010-12-31, iš bendrovės pateiktų dokumentų nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, nes bendrovė nepateikė sąskaitų apskaitos registrų, nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neatliko arba neišsaugojo inventorizacijos aktų. Keičiantis bendrovės vadovams, neatliko inventorizacijų ir neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, grynųjų pinigų ir kt.. Už 2009 m. nesudarė ir nepateikė finansinės atskaitomybės ir pelno mokesčio deklaracijos. 2009 m. ir 2010 m. neatliko metinių inventorizacijų. 2010-04-29 (bankroto bylos iškėlimo dienai) nesudarė finansinės atskaitomybės, bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodoma, kad „Už apskaitos organizavimą šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tokiu būdu už aukščiau įvardintus pažeidimus atsako UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigose dirbo L. B. (3 t., b.l. 44).

Specialistas P. M. paaiškino, kad dirba FNTT Kauno apygardos valdybos, Ūkinės-finansinės veiklos skyriuje, vyriausiu specialistu. Išsilavinimas aukštasis, ekonominis-inžinerinis, 18 metų darbo stažas. Surašant išvadą vadovaujasi visais tyrimui atlikti pateiktais dokumentais. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai už 2009–2010 metus nebuvo tyrimui pateikti. Pateikti tik atskirti dokumentai, kurie surinkti baudžiamosios bylos medžiagoje, juos pateikė tyrėjas. Su tyrimu nesusijusių dokumentų nebuvo pateikta. Už buhalterinės apskaitos dokumentų ir finansinių atskaitomybių išsaugojimą turi būti parašytas bendrovės vadovo įsakymas ir nustatyta tvarka, kaip saugomi dokumentai iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo, ir kaip saugomi sudarius metinę atskaitomybę. Tyrimui nebuvo pateiktas toks įsakymas, nebuvo nustatyta, ar buvo bendrovėje saugomi dokumentai įstatymo nustatyta tvarka. Jei akcinis kapitalas 10000 Lt, turto galima įsigyti be akcininkų visuotinio susirinkimo sprendimo už 500 Lt, jei a/m įsigyti už ženkliai didesnę sumą nei 500 Lt, jei a/m kaina buvo žymiai didesnė, tai jie buvo įsigyti pažeidžiant akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus. Jei akcininkai nusprendžia įsigyti didelės vertės a/m, kai akcinis kapitalas 10000 Lt, akcininkai gali priimti tokį sprendimą, kad įsigyti didelės vertės a/m, atsižvelgiant į įmonės turimas lėšas ir vykdomą veiklą, kokia yra numatoma veikla vykdyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra pagrindinis valdymo organas, kuris sprendžia visus klausimus, susijusius su bendrovės veikla. Jei nebuvo įsakymo, už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako bendrovės vadovas. Š., jei dirbo komercijos direktoriumi, už dokumentų išsaugojimą, jei nebuvo įformintas pagal įgaliojimą, nebuvo atsakingas. Įgaliojimas suteikia vykdyti kai kurias pareigas, bet nebuvo Š. įgaliotas saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsako bendrovės vadovas. B. keletą kartų po keliasdešimt tūkstančių iš bankų „Parex“, „Nord“ paėmė grynaisiais, pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Piniginės sumos, kurios buvo išimtos arba pervestos iš bankuose buvusių sąskaitų, nustatytos pagal bankų pateiktus banko sąskaitų išrašus. Panaudojimą piniginių lėšų nėra galimybės nustatyti, bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2009–2010 metus. Už pervestus pinigus turėtų atsiskaityti tas asmuo, kuriam buvo pervesti pinigai, susiję su įmonės veikla. Pagal buhalterinę apskaitą, pinigus iš sąskaitos galėtų pervesti, jei yra nurodyta, kuriam tikslui, turėtų būti įtraukta į ūkio subjekto avanso apyskaitą, būtų matoma, kur panaudoti pinigai, kokiu tikslu pervesti. Pagal vyriausybės nustatytą tvarką, kasos operacijų atlikimo taisyklės, pagal avanso apyskaitą turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį, pateikiama įmonei atsiskaitymui. Kiekvienais metais pagal inventorizacijos taisykles turi būti atliekama inventorizacija, vadovas parašo įsakymą, kas turi atlikti inventorizaciją. Patikrinamos piniginės lėšos, materialinės vertybės, nebaigta gamyba, medžiagos sandėlyje, debitoriniai - kreditoriniai įsiskolinimai. Jeigu debitoriniai - kreditoriniai įsiskolinimai suderinami su visais tiekėjais ir pirkėjais, kad atitiktų sumos, numatoma, kada bus sugrąžinti debitoriniai įsiskolinimai. Tuo pačiu turi būti apskaitomi pinigai išduoti bendrovės darbuotojams, kaip materialiai atskaitingiems asmenis. Atliekant inventorizaciją tos sumos sutikrinamos, apskaitoma bendrovės 2435 sąskaitoje, jei užfiksuojama, kad asmuo yra nepanaudojęs visų lėšų įmonės veiklai, apskaitomas to darbuotojo įsiskolinimas bendrovei arba, jei darbuotojas panaudojęs savas lėšas, nupirkęs įmonei medžiagas ūkinei veiklai medžiagas, apskaitoma, kad bendrovė yra skolinga materialiai atskaitingam asmeniui. Tai atsispindi metinėje finansinėje atskaitomybėje. Gale metų turi atsispindėti. Įmonės direktorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi numatyti, kas pasirašo su paskirtuoju direktoriumi darbo sutartį. Įmonės vadovas yra atsakingas už visą įmonės veiklą. Pavesti jo atostogų laikotarpiu eiti pareigas direktoriaus rašomas įsakymas, paskiriamas kitas bendrovės darbuotojas, kuris atostogų ar sirgimo laikotarpiu neša visą bendrovės veiklą. Įmonėje gali dirbti tik įdarbinti darbuotojai, pavesti ne įmonės darbuotojus negali, pavaduoti negali ne įmonės darbuotojai. Pagal pateiktus dokumentus, Š. įmonės vadovu negalėtų būti laikomas. Iš tyrimo pateiktų dokumentų nenustatyta, kad būtų įsakymas apie jo priėmimą į darbą, perduota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nuo kada priimamas į darbą. Pagal tyrimui ir Sodros pateiktus dokumentus nebuvo įformintas. Įmonės dokumentų nebuvo galima pasitikrinti. Patikrinimas buvo atliekamas už 2009–2010 metus. Laikotarpis 2009-01-01–2010-12-31. Įmonė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2010 metus. Iš bankų gautų sąskaitų nebuvo gauta įrašų, dėl to apie 2010 metus nieko nėra atsispindėta, nebuvo buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima atlikti tyrimą. Apie bankuose „Parex“, DNB, SEB judėjimą nebuvo pasisakyta, išrašus pateikė tyrėjas, pateikęs užduotį ir buvo surasta tiek duomenų pagal pateiktus išrašus, kiek buvo pateikta. Daugiau duomenų nebuvo, todėl nėra išvadoje atspindėta. Tyrimą atlieka pagal tyrėjo pateiktus dokumentus. Patys dokumentų nei reikalauja, nei priima. Pateikia tik tyrėjas. Likučio įmonės 2010-01-01 piniginių lėšų „Parex“ banke pasakyti negali, kadangi tyrė tik klausimus, kurie buvo užduotyje. Apie turimas lėšas banko sąskaitose iš gautų piniginių lėšų nustatyti, ar įmonė dirbo pelningai, ar nuostolingai, negalima nustatyti. Ar įmonė dirba pelningai ar nuostolingai, galima nustatyti tik suvedus rezultatus už metus, suvedami ir apibendrinami finansinėje atskaitomybėje. Paskutinė finansinė atskaitomybė sudaryta 2008-12-31. Už 2009 metus nesudaryta finansinė atskaitomybė ir tyrimui atlikti nebuvo pateikta. Taip pat nebuvo sudaryta finansinė atskaitomybė 2010-04-29, kada bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo dienai atliekama viso bendrovės turimo turto inventorizacija, sudaroma finansinė atskaitomybė. Neturint finansinių atskaitomybių, nėra galimybės nustatyti, ar dirbo nuotolingai, ar pelningai bendrovė. Rangos sutartis 2009-11-13 (t. 3 b. l. 78) su „Neste Lietuva“ kaina nurodyta 145143 Lt su 19 proc. PVM, kad 195120 Lt suma išvadoje nurodyta, neatitikimas išvadoje, suklysta, apsirikimo klaida padaryta. Lentelėje duomenys teisingi pateikti. Eliminavus „Ugninis feniksas“, pagal įmonės mokumą ar galėjo būti iškelti bankrotą, atsakyti negali, nėra sudaryta finansinės atskaitomybės. Paskutinė sudaryta finansinė atskaitomybė 2008-12-31. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, kadangi jos nuosavas kapitalas buvo mažesnis už bendrovės akcinį kapitalą. Piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, kur nukeliauja pinigai, apie išlaidas nebuvo tiriama, nebuvo tokios užduoties. Iš piniginių lėšų judėjimo nėra galimybės nustatyti apie įmonės mokumą ar nemokumą. Visas vaizdas nebūtų matomas dėl to, bendrovė nepateikė kasos apskaitos, nei kasos knygos, galėjo būti vykdomi atsiskaitymai grynais per kasą. Kasos knygą ir kasos pajamų – išlaidų orderį pateikti reikia, kad nustatyti. Veiklai tikrinti yra įmonės pirminiai apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, finansinė atskaitomybė. Buhalterinės apskaitos dokumentus sudaro 3 lygių dokumentai – pirminiai dokumentai, sąskaitos, kurie suvedami į apyvartos žiniaraščius, sudaroma finansinė atskaitomybė, kuriuose suvedami iš apskaitos registro apibendrinti duomenys. Be apskaitos registro ir finansinių atskaitomybių negalima nustatyti. Kadangi įmonėse būna nedidelis skaičius darbuotojų, dažnai būna, kad bendrovės kasininkas yra ir bendrovės direktorius. Kada įmonė tvarko buhalterinę apskaitą, yra pirminiai apskaitos dokumentai, sudaryti apskaitos registrai. Remiantis apskaitos registrais sudaromos ataskaitos, pateikiamos mokesčių administratoriui. Remiantis patirtimi, jei neteikiamos finansinės ataskaitos, tai įmonėje netvarkoma buhalterinė apskaita. Paprastai įmonėse direktoriui atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susitrinkimas, kitiems darbuotojams atlyginimų dydžius sprendžia įmonės vadovas. Sekretorei direktorius priedą gali skirti. Direktoriui ar skirti padidintą atlyginimą ar priedą, visuotiniu akcininkų susirinkimu sprendžiama. Kad tai priedas prie algos, mokėjimo paskirtis nustatyta iš banko sąskaitos išrašo. Šitas mokėjimas nurodytas mokėjimo pavedime. Bendrovė įsakymo nepateikė, konkrečiai už ką pinigai pervesti, nustatyti negali. Remiasi tik banko pateiktais išrašais. Pagal tyrėjo pateiktus klausimus atlikta, išvada atlikta remiantis tyrėjo klausimais. 2008-12-31 yra sudaryta bendrovės finansinė atskaitomybė ir patvirtinta. Tai rodo, kad už tuos metus visi apskaitos registrai buvo. Už 2008 metus tyrimo nedarė, dokumentų nereikėjo. Jei dokumentus paėmė VMI, įmonei grąžino. Galėjo parengti finansinę atskaitomybę už 2009 metus, neturėdamas dokumentų 2008 metų. Kasos knyga tyrimui pateikta nebuvo, kadangi jos nebuvo. Dalyvavo, kada atidarinėjo tyrėjas dėžes. Kasos knygos nebuvo. Segtuvuose 2008 m., 2009 m. akcininkų susirinkimo protokolai, kas buvo, pateikti prie specialisto išvados. 2008 m. akcininkų sprendimai, kurie buvo pateikti, paskutinis įvyko 2009-06-05 akcininkų susirinkimas. Daugiau nei vieno akcininkų susirikinimo protokolo nebuvo. 2009-06-05 akcininkų susirinkime bendrovės mokumo klausimas nebuvo svarstytas. 2009-06 mėn. kad nemoki įmonė buvo, iš 2008 metų finansinės atskaitomybės matosi.

2009-03-02 Statybos rangos sutartis Nr. 2009-03-02 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus A. K.. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti Objekte, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 72, elektros ir silpnųjų srovių montavimo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti tinkamai atlikus darbus ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą, t.y. 196350 Lt. Prie sudarytos Sutarties pridėta darbų sąmata (1 t., b.l. 23-27 ).

2009-04-27 Statybos rangos sutartis Nr. 2009-04-27 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus A. K.. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti Objekte, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 220, elektros ir silpnųjų srovių montavimo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti tinkamai atlikus darbus ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą, t.y. 195120 Lt. Prie sudarytos Sutarties pridėta darbų sąmata (1 t., b.l. 28-33 ).

2009-07-13 Statybos rangos sutartis Nr. 2009-07-13 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus A. K.. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti Objekte, esančiame Kaune, Pramonės pr. 6, elektros ir silpnųjų srovių montavimo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti tinkamai atlikus darbus ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą, t.y. 145143 Lt. Prie sudarytos Sutarties pridėta darbų sąmata (1 t., b.l. 34-39 ).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Skolų suvestinę matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100094,56 Lt (1 t., b.l. 41 ).

Iš AB „Citadele“ bankas gauto atsakymo matyti 2009-01-01 iki 2009-12-31 gautos pinigų įplaukos ir išlaidos. Sąskaitos likutis laikotarpio pradžioje 10018,19 Lt, laikotarpio pabaigoje – 4,15 Lt. Debetinė apyvarta 5615763,96 Lt, kreditinė apyvarta – 5605759,92 Lt. Sąskaitos išklotinėse matyti atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginiai pervedimai, patvirtinantys apmokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 23-69).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-14 pranešime Nr. (20.4-32.1.1)-K-7409 dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinius tyrimus 2008-03-05, 2009-10-19, 2010-03-15 ir operatyvius patikrinimus 2009-04-06 ir 2009-04-24 ( 1 t., b.l. 129). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AA13-60 ( laikotarpis už kurį atliktas mokestinis tyrimas: nuo 2008-04-04 iki 2010-01-31) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008-02-12 adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.. PVM mokėtojų registre įmonė registruota nuo 2008-04-04. Registruojant suteiktas vidutinis rizikingumo lygis (75 balai) ir taikyti kontrolės veiksmai – tolimesnė veiklos duomenų analizė ir teikti gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis kas mėnesį. Registrų duomenys teikiami nesavalaikiai. Imonei atlikti mokestiniai tyrimai: 2008-03-06 prieš registracinės informacijos surinkimo tikslu bei 2009-10-19 priešpriešinės informacijos surinkimo tikslu; operatyvūs patikrinimai buvo atlikti 2009-04-10 ir 2009-04-29 dėl galimo mokesčių slėpimo, pagal bendrovės darbuotojo skundus. Mokėtojo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-07-01 nevykdo Mokesčių administratoriaus nurodymo, t.y. neteikia PSF registro duomenų. Buvo susisiekta su bendrovės vadovu, primenama apie prievolę pateikti formas FR0671 ir FR0672, jis nuolat pažadėdavo paraginti vyr. finansininkę pateikti minėtas formas. Nuo 2009 lapkričio bendrovės telefonai neatsakė. Buvo rašyti el. laiškai, į kuriuos taip pat niekas neatsakė. 2010 vasario pabaigoje paskambino bendrovės darbuotojas A. U. ir paaiškino, kad bendrovės turtas išgrobstytas buvusio vadovo, dideli įsiskolinimai darbuotojams ir klientams, o buvęs vadovas kažkur slapstosi užsienyje. Mokestinio tyrimo metu nustatyta – veikla nevykdoma, deklaracijos neteikiamos, mokesčių mokėtojas išregistruotinas iš PVM mokėtojų registro (2 t., b.l. 148-150 ).

Valstybės įmonė „Regitra“ Kauno filialas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu transporto priemonių - “Toyota Land Cruizer“ valst..nr. (duomenys neskelbtini), “Toyota Land Cruizer“ valst..nr. (duomenys neskelbtini), „Isuzu Rodeo“ valst.nr. (duomenys neskelbtini), „Isuzu Vehicross“ valst..nr. (duomenys neskelbtini) registravimo dokumentų kopijas, iš kurių matyti įsigytų transporto priemonių vertė (3 t., b.l. 150-176 ).

2009-11-17 PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad už 2004 m. automobilį Toyota, buvo sumokėta 59000 Lt (b.l. 114, t,4)

Pažyma apie automobilio pirkimą patvirtina, kad šis automobilis įsigytas 2009-11-17, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 59000 Lt (b.l. 114, t. 4).

PVM sąskaita faktūra Nr.. 0009755 patvirtina, kad 2009-11-17 automobilis Toyota Land Cruiser 2003 m. įsigytas už 54000 Lt (b.l. 115, t,4).

Specialisto išvadoje nurodytas pervedimų sumas L. B. patvirtina ir byloje esantys sąskaitų išrašai (b.l. 59-67, t. 1).

2008-12-08 akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad L. B. buvo paskirtas įmonės direktoriumi (b.l. 126, t. 1, b.l. 62, t. 3).

2010-04-29 nutartis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b.l. 154-156, t.1).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad įmonės vardu buvo registruoti automobiliai ISUZU VEHICROSS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Land CRUISER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN. (duomenys neskelbtini), 2004 m. Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) 2003 m., ISUZU RODEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 162-163, t.1).

2009-06-05 akcininkų susirinkimo sprendimas patvirtina, kad L. B. buvo nustatytas 5000 Lt darbo užmokestis, L. B. priklauso 51 proc. balsų (b.l. 64, t. 3).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2008-01-11, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.1. p. nurodyta, kad „bendrovės vadovas – direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas“. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje formos „Vienasmenis valdymo organas“ kopijoje yra nurodyta, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas yra L. B., paskyrimo data 2008-12-08 (1 t., b.l. 112-127).

Europol pažyma patvirtina, kad L. B. buvo sulaikytas Olandijoje nuo 2013-09-12 iki 2013-11-28 (b.l. 41, t. 5).

2014-03-06 Europol pažyma patvirtina, kad Rusijos Federacijoje 2011 m. buvo užregistruotas automobilis „Toyota Land Cruiser Prado, Vin. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2004 m. (b.l. 98, t. 5).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta, išskyrus automobilių ISIZU WEHICROSS, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst..nr. (duomenys neskelbtini), 7500 Lt vertės ISIZU RODEO, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės pasisavinimą, todėl jų pasisavinimas iš kaltinimo pašalintas ir šių automobilių verte nuosprendžio nustatomojoje dalyje sumažinta pasisavinto turto vertė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., padarymo

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau teismas jo poziciją vertina kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu L. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Surinktų įrodymų visetas rodo, kad L. B. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą įmonės turtą – pinigines lėšas nurodytas kaltinime bei 2 automobilius Toyota Land Cruizer. Nors kaltinamasis neigia šį turtą pasisavinęs, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šis turtas nebuvo pasisavintas, o panaudotas įmonės reikmėms. L. B. nurodė, kad pinigines lėšas jis panaudojo įmonės reikmėms, tačiau šį deklaratyvų teiginį pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai – specialisto išvada patvirtina, kad piniginių lėšų panaudojimas dokumentais nepagrįstas. Duodamas parodymus L. B. nurodė, kad 50000 Lt nurodyti kaip priedas yra jam skirta 45000 Lt premija ir 5000 Lt atlyginimas, tačiau akcininkų sprendimo, kuriuo jam būtų skirtas toks priedas (premija) nėra, tuo tarpu kaip seka iš A. B. parodymų, L. B. išvykstant atostogų, jam buvo išmokėti atostoginai. Tai, kad jam 2009-11-20 buvo išmokėti atostoginiai patvirtina ir banko sąskaitos išrašo duomenys (b.l. 67, T.2). Tai kad nebuvo akcininkų sprendimo išmokėti L. B. tokio dydžio premiją, nors ir netiesiogiai patvirtina, ir tai, kad aptariamą pinigų sumą L. B. sau pervedė jau būdamas atostogose, t.y. 2009-11-20 (b.l. 68, T.2). Pažymėtina ir tai, kad pats L. B. pripažino, jog išvykdamas atostogų, jokio įsakymo dėl įmonės automobilių panaudojimo savo reikmėms, komandiruotės priėmęs nebuvo, tačiau ir negalėjo to padaryti, kadangi akivaizdu, jog būnant atostogose, ir iš jų savęs neatšaukus, negalima tuo pačiu metu būti ir atostogose ir komandiruotėje. Be to, pats L. B. pripažino ir tai, kad pritrūkus pinigų, jis skolinosi iš bendrovės, tačiau paskolos teisiniai santykiai niekaip įforminti nebuvo. Be to, automobiliai Toyota Land Cruiser, įsigyti nesant akcininkų sprendimo, kai tuo tarpu esant įstatiniam kapitalui 10000 Lt be akcininkų sprendimo buvo galima įsigyti ne didesnės nei 500 litų vertės turtą, tuo tarpu automobilių Toyota Land Cruiser vertė yra 54000 ir 59000 Lt, o tai, kad jie įsigyti prieš pat L. B. išvykstant atostogų ir įmonei perduoti nebuvo, tik patvirtina, kad jų įsigijimas už įmonės lėšas bei pavertimas savo nuosavybe buvo suplanuotyas iš anksto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje nurodoma, jog sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Kai pats bendrovės vadovas pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas ar pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012).

L. B. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tai, kad iš įmonės sąskaitų paimti ir atgal nesugrąžinti pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir interesais. Vien tai, kad kaltinamasis nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pažymėtina ir tai, nors L. B. teigė jog įmonės lėšas naudojo įmonės veiklos tikslais, tačiau pripažino, jog pinigines lėšas potencialiems investuotojams Ukrainoje perdavė kaip fizinis asmuo, dalį lėšų panaudojo įgaliojimui, kaip fiziniam asmeniui išrašyti ir tai patvirtina, kad pasisavintus pinigus jis naudojo kaip savo. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Pažymėtina ir tai, jog pats L. B. kur tiksliai yra vieni ar kiti neva jo teiginius patvirtinantys įrodymai nenurodė.

Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės vardu 2011-11-17 įsigijus automobilius TOYOTA LAND CRUIZER, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA LAND CRUIZER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie į įmonės balansą perduoti nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. B.. Kad automobiliai buvo L. B. žinioje patvirtino ir liudytojas A. Š., ir šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis juos pasisavino, o tai, kur vėliau šie automobiliai buvo naudojami, veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Pažymėtina ir tai, kad nors L. B. parodė, jog vieną iš automobilių paliko aikštelėje prie ofiso, tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad po L. B. išvykimo šį automobilį būtų matę. Be to, tai, kad vieną iš automobilių L. B. realizavo, t.y. disponavo kaip savo nuosavybe, patvirtina ir Europol pažyma, iš kurios matyti, kad automobilis „Toyota Land Cruiser Prado, Vin. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2004 m. (b.l. 98, t. 5) yra įregistruotas Rusijos Federacijoje, kai tuo tarpu teisme L. B. nurodė, jog neva šį automobilį paliko saugojimui Pietų Korėjoje. Kaltinime L. B. buvo inkriminuota ir tai, kad jis pasisavino automobilius ISIZU WEHICROSS, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 7500 Lt vertės ir ISIZU RODEO, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės, tačiau šią kaltinimo dalį patvirtinančių įrodymų, net ir netiesioginių byloje nėra, todėl kaip jau buvo minėta, jie iš kaltinimo šalintini.

Nekyla jokių abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas ir įmonei padaryta žala, tai patvirtina ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija nurodyta specialisto išvadoje, bet objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamojo veiksmų. L. B. nepateikė jokių dokumentų apie kaltinime nurodytų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje ar šių pinigų grąžinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar sąskaitą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį įmonės turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiškė civilinio ieškinio, jokiu būdu nereiškia, kad įmonei nebuvo padaryta žala, kadangi įmonė yra bankrutavusi, abu įmonės akcininkai yra teisiami už nusikalstamas veikas, susijusias su įmonės veikla.

Kaip jau buvo minėta, galiojančioje teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata (įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais) suponuoja, kad toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Tačiau nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz. siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jis bendrovei priklausantį turtą pasisavino, ir tai, kad objektyviai nenustatyta, kokiems asmeniniams poreikiam tenkinti jis tai padarė, net ir neturi reikšmės kvalifikuojant šią veiką, ir tai tik patvirtina, kad ne bendrovės reikmėms. Tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Kaltinamojo veiksmų kryptingumas, tai, kad neteisėtai buvo disponuojama įmonės, kurios direktoriumi jis buvo turtu, rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo atliekami vieninga tyčia, todėl jo veika pagrįstai veika kvalifikuota kaip tęstinė, o kadangi pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, todėl teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.

Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str. 1 d.)

BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, ar vengimą privalomų įmokų, jei dėl to kitam asmeniui padaryta turtinės žalos.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad civilinį ieškovą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamą L. B., 2009-03-02, 2009-04-27 ir 2009-07-13 rangos sutarčių pagrindu siejo civiliniai teisiniai santykiai (b.l. 23-27, 28-33, 34-36, t.1). Iš liudytojo A. K. parodymų bei specialisto išvadoje nurodytų duomenų seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likusi skolinga civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100094,56 Lt. Tokią išvadą patvirtina ir banko sąskaitų išrašuose esanti informacija. Nors L. B. nurodė, jog jo manymu skolos suma galimai yra mažesnė (nurodė, kad sudėjus sąskaitas turi būti mažesnė suma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam sudėjus gaunasi 95 tūks. litų, specialisto išvadoje 13 psl. suskaičiuota, tačiau reikia atsiimti už reklamą, komunalines paslaugas, atimta suma 4257,67 litų su PVM, iš tų dviejų sąskaitų, kurie skaitytųsi kaip jų pardavimas), tačiau tokie skaičiavimai buhalteriniais duomenimis nėra pagrįsti. L. B. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus nėra sumokėta ir nurodė, jog mano, kad tai nebuvo padaryta dėl to, kad nebuvo gautas apmokėjimas ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėlgi tokius jo paaiškinimus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ši bendrovė apmokėjimą buvo pervedusi (b.l. 25-69, t. 2).

Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Sutarties šalys dėl to turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad vienai teisinio santykio šaliai turint pareigą, pareigos neįvykdymas kitai teisinio šaliai sukelia neigiamus padarinius ir ši įgyją teisę reikalauti satisfakcijos. Pagal galiojančią teisminę praktiką, atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų esminę reikšmę turi apgaulė kaltininko veiksmuose, tačiau jos turinys skirasi nuo apgaulės sukčiavimo atveju. Esminis skirtumas yra tai, kad sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė įtikinti nukentėjusįjį apsispręsti kaltininko naudai, taigi apgaulė jau susiformavusi, o turtinės žalos padarymo atveju tyčia susiformuoja jau po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto, dėl kurio privalu atlikti įmokas, atsiradimo momento.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad civilinis ieškovas darbus atliko, jie buvo priimti, gautas apmokėjimas iš užsakovo, tačiau L. B., turėdamas pareigą ir galimybę atsiskaityti su subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, to apgaule nepadarė, teigdamas, jog pinigų nepervedė užsakovas (liudytojo A. K. parodymai). Tai, jog buvo vengiama atsiskaityti patvirtina ir tai, jog gavus apmokėjimą iš užsakovo, su subrangovu atsiskaityti buvo delsiama ilgą laiką, o piniginės lėšos, kurių būtų pakakę atsiskaitymui buvo panaudotos kitiems tikslams – buvo pasisavintos L. B. išimant iš sąskaitų grynais bei perkant automobilius Toyota Land Cruiser, nors įmonė laisvų lėšų tokioms investicijoms neturėjo. Dėl to civiliniai teisiniai santykiai tarp bendrovių peraugo į baudžiamuosius. Taip pat teisminėje praktikoje nurodoma, jog sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007 ir kt.). Akivaizdu, kad šioje byloje dėl sąmoningai L. B. neteisėtais veiksmais sudarytos situacijos – turto pasisavinimo bei išvykimo iš Lietuvos ir ilgo negrįžimo iš užsienio, gyvenimo įvairiose užsienio valstybėse, civilinio ieškovo pažeistų teisių atkūrimas tapo ne tik kad apsunkintas, o praktiškai neįmanomas, todėl L. B. veiksmai peržengė civilinės teisės reguliuojamos srities ribas ir jam pagrįstai kilo baudžiamoji atsakomybė. Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius – turtinę žalą. Jau anksčiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Žala, kaip jau buvo minėta sudaro 100094,56 Lt. Nors didžiąją dalį pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, tačiau skoloje liko 100094,56 Lt. Galiojančioje teisminėje praktikoje pripažįstama, kad apgaulė gali būti naudojama ne tik siekiant visiškai išvengti nustatyto įsipareigojimo, tačiau ir iš dalies išvengiant numatyto įsipareigojimo vykdymo. Tam tikra suma gali būti išmokama ir siekiant suklaidinti nukentėjusįjį, jog ateityje įsipareigojimai bus vykdomi, todėl kaltinamojo L. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 186 str. 1 d..

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tokiu atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

L. B. teigė, jog įmonės tikslas buvo vadovautis skaidria buhalterine politika, tačiau tokius jo deklaratyvius teiginius paneigia specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kurioje detaliai išvardinti nustatyti pažeidimai. Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad netgi A. Š., kuris tariamai buvo įdarbintas įmonėje, realiai įdarbintas nebuvo, o veikė jam suteikto įgaliojimo pagrindu ir nebuvo atsakingas už įmonės veiklą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą. Akivaizdu, jog išvykdamas atostogauti L. B. įmonę paliko be vadovo, nepasirūpino ir vėliau nesirūpino tinkamu dokumentų įforminimu ir saugojimu, jų perdavimu buhalterei. Tai patvirtina ne tik liudytojų A. Š. bei A. B. parodymai, tačiau iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai apie jo atliktas finansines operacijas su įmonės lėšomis esant užsienyje. Taigi liudytojų parodymais ir specialisto išvadomis nustatyta, kad L. B. būdamas įmonės vadovu neatliko kaltinime nurodytų veiksmų, t.y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

Bausmių skyrimas

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinačių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 62, t. 4). Kaltinamojo parodymai duotieji teisme yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 7, t. 4), nusikalstamos veikos padarymu metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo ir šiuo metu neturi. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 183 str. 2 d.) yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, dvi nesunkiems nusikaltimams. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d. kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, todėl ir už kitų nusikalstamų veikų padarymą, įvertinus jau anksčiau aptartas, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės už sankcijos vidurkį. Kadangi nusikaltimas numatytas BK 183 str. 2 d., nuo nusikaltimų numatytų BK 186 str. 1 d., 223 str. 1 d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą, nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrintai bausmei skirti taikytinos bausmių apėmimo nuostatos (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas (tame tarpe ir sulaikymo laikas pagal Europos arešto orderį) nuo 2013-09-12 iki 2014 m. birželio 30 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014 m. birželio 30 d..

L. B. 2013-11-29 nutartimi palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas pratęstas 2014-02-26 ir 2014-05-19 nutartimi iki 2014-08-28, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (pratęstina) (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1d.).

Dėl civilinio ieškinio

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje jo vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti 100094,56 Lt už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245 str. 4 d.,6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, skolą priteisiant iš L. B..

2013-11-29 asmens kratos metu pas L. B. buvo rasta ir 2013-12-09 nutarimu perduota saugoti į Kauno AVPK Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą –126 Lt, 2 USD doleriai, 2 eurai ir 90 euro centų (b.l. 33, t.4), saugomi pagal 2013-12-10 kvitus Nr. 012784, Nr. 026580 ir Nr. 026581 (b.l. 34, 36, 37 t. 4). Kadangi šių lėšų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo, jos priklauso L. B., todėl siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, šių lėšų atžvilgiu taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (BPK 151 str., BPK 307 str.)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, esantys 9 (devyniuose) segtuvuose, saugomi Kauno AVPK NTV ENTS, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini saugoti archyvui Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 7 p. numatyta tvarka (BPK 96 str. 1 d. 2 p. 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., BK 186 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 186 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. birželio 30 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-06-30.

L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą (pratęsti).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100094,56 Lt (vieną šimtą tūkstančių devyniasdešimt keturis litus, 56 centus) žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)).

Iki civilinio ieškinio atlyginimo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms (126 Lt, 2 USD doleriai, 2 eurai ir 90 euro centų) saugomoms Kauno AVPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius 9 (devyniuose) segtuvuose, saugomus Kauno AVPK NTV ENTS, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti archyvui Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 7 p. numatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Albinas Antanaitis