Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekre­to­riau­jant G. N., dalyvaujant prokurorui Z. L., nuteistojo gynėjui advokatui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 75 str. nuostatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo L. B. prašymas sušvelninti 2014 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą laivės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Prašyme nurodoma, kad nuteistasis yra išsilavinęs, aktyviai sportuoja, žaidžia krepšinį, užsiima ir kitomis sporto šakomis. Pabrėžiama, kad jis niekada nepriklausė jokioms kriminalinėms grupuotėms, ankščiau nebuvo teistas, problemų su teisėsauga neturėjo. Be to, yra paėmęs banko paskolą jam priklausančiam namui įsigyti ir yra pasiruošęs socialinei reintegracijai laisvėje.

Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo prašymą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. prašymas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja LR BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai LR BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai neesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t.y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik LR BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (LR BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Tokiu būdu, pripažįstant LR BK 75 str. nuostatų grįžtamąją galią, būtų įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų pareiga pagal nuteistųjų prašymus, esant tam tikriems bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams, sušvelninti jau įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, neretai jau atliekamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietose, vertinant ne tik LR BK 75 str. nuostatų taikymo formaliuosius ir materialiuosius pagrindus, bet ir nuosprendžio priėmimo metu egzistavusias ir jau įvertintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, tokias kaip kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, tikslus bei motyvus ir pan.. Įvertinus įstatymo leidėjo aiškinamajame rašte išdėstytą poziciją, bausmės vykdymo instituto paskirtį, BK 75 str. nuostatų kaip turinčių grįžtamąją galią aiškinimas, teismo vertinimu, ne tik neatitinka įstatymo leidėjo valios, bet ir prieštarauja bendriesiems teisingumo bei protingumo principams, dėl ko spręstina, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių LR BK 75 str. pakeitimų taikymas galimas tik tuo pačiu nuosprendžiu, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės klausimą.

Tokia pozicija neabejotinai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant LR BK 75 str. atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tačiau, dėl LR BK 75 str. taikymo tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, patvirtindamas naują LR BK 75 str. redakciją, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai, teismo vertinimu, iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, praplėsdamas LR BK 75 str. taikymo galimybes, ir išreikšdamas savo intenciją įpareigoti Lietuvos Respublikos teismus šio straipsnio nuostatas taikyti atgal, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant LR BK 75 str. nuostatas atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 įsigaliojimo.

Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi ir dėl 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusio LR BK 64¹ str., įtvirtinusio galimybę sumažinti asmeniui paskirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar tais atvejais, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jei asmuo prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR BK 64¹ str. nuostatų taikymą, pabrėžė, jog LR BK 64¹ str. pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, LR BK 64¹ str. 1 d. nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę, kas suponuoja išvadą, kad šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, akivaizdu, kad LR BK 64¹ str. nuostatos gali būti taikomos tik nuosprendžio (ar teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu skiriant asmeniui bausmę ir neturi grįžtamosios galios. Teismo vertinimu, analogiškais motyvais grįstinas ir LR BK 75 str. nuostatų atgalinio veikimo negalimumas.

Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki naujosios LR BK 75 str. redakcijos įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos teismams visgi buvo suteikta teisė esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms net ir asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės ir paskirti teisingą bausmę, atitinkančią konstitucinius protingumo ir proporcingumo reikalavimus. Remiantis LR BK 54 str. 3 d., esant išimtinėms aplinkybėms net ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims gali būti motyvuotai paskirta švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, jeigu teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, nustato, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, net jei straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas įvertinęs visas aplinkybes gali motyvuotai paskirti švelnesnės rūšies bausmę, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atitinka tiek LR BK 75 str. paskirtį, tiek naująja komentuojamo straipsnio redakcija įstatymo leidėjo siekiamų tikslų - patikslinti LR BK numatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, tuo pačiu sumažinant šia bausme nubaustų asmenų skaičių Lietuvoje.

Pažymėtina ir tai, kad, remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-177-594/2014 duomenimis, teismas, spręsdamas L. B. skirtinos bausmės klausimą 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio priėmimo metu, įvertino ir LR BK įtvirtintas galimybes nuteistojo atžvilgiu taikyti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje tiek LR BK 62 str. 1 ir 2 d., tiek LR BK 54 str. 3 d. įtvirtintais pagrindais. Tačiau, nenustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, bylojančių apie išimtinai teigiamas nuteistojo savybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad L. B. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, paskyrė bausmes, atitinkančias jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose įtvirtintų bausmių dydžius. Iš nuosprendžio matyti, kad byloje nebuvo nustatytos nei L. B. atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepripažino. Nors, nuteistasis prašymu apygardos teismui ir išreiškia savo prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau tokia jo pozicija vertintina tik kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, bet ne nuoširdus savo nusikalstamais veiksmai sukeltų veiksmų suvokimas. Sprendžiant L. B. paskirtos bausmės švelninimo klausimą, pažymėtina ir tai, kad 2014 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu L. B. paskirtų bausmių pagrįstumas, jų proporcingumas padarytų nusikaltimų pavojingumui bei teisingumas buvo įvertintas ir Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl manyti, jog Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu būtų buvusios ar šiuo metu yra sąlygos L. B. atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas, tokiu būdu palengvinant nuteistojo teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo.

Vertinant nuteistojo prašymo argumentus, pabrėžtina ir tai, kad taikant LR BK 75 str. nuostatas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, teismo paskirta bausmė už padarytus nusikaltimus nemažėja. Minėta, jog aptariama norma tik įgalina Lietuvos Respublikos teismus atidėti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tam tikram terminui, nustatant nuteistajam tam tikrus papildomus draudimus ar įpareigojimus. Tokiu būdu, nuteistojo L. B. prašyme pateikiami motyvai dėl teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių bausmės atlikimo metu, LR BK 75 str. nuostatų taikymui reikšmės neturi. Esant nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, jo atžvilgiu taikytinos ne LR BK 75 str., o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę.

Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad nuteistojo L. B. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.