- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2-298-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-02124-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė E. B. teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą kartu su motina E. B., priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečiam vaikui D. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. B. už 36 mėnesių laikotarpį, viso 10 800 Eur, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko D. B. bendravimo tvarką. Ieškovė ieškinyje nurodė:
1.1. Ji turi nepilnametį sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra atsakovas A. B.. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2020 metų. Atsakovas sūnaus D. B. išlaikyti nepadeda.
1.2. Tam, kad nors minimaliai tenkinti augančio sūnaus D. būtinus poreikius, jo išlaikymui skiria vidutiniškai po 600 Eur kas mėnesį. Šias išlaidas sudaro: maistui apie 250 Eur per mėnesį; rūbams, avalynei - 100 Eur; higienos, skalbimo priemonėms - 20 Eur; vaistams, vitaminams - 30 Eur; ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms apie 100 Eur; šildymas, elektra, vanduo, kanalizacija - 50 Eur; kitoms nenumatytoms išlaidoms apie 50 Eur;
1.3. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl atsakovas tiri skirti sūnaus D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. spalio mėnesio 1 dienos.
1.4. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Kadangi atsakovas nepadeda išlaikyti sūnaus D. nuo 2020 metų, remiantis CK 3.200 str., prašo priteisti įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą už 36 mėnesius, t. y. nuo 2021-10-01 iki 2024-10-01, 10 800 Eur sumoje, skaičiuojant sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 eurų kas mėnesį.
1.5. Prašo nustatyti sūnaus D. B. gyvenamąją vietą su ja (ieškove).
1.6. Prašo nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su sūnumi D. B. tvarką: norint atsakovui pasimatyti su sūnumi ar paimti jį iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas A. B. turi iš anksto – prieš dvi dienas, įspėti ją (ieškovę) apie tai, kad ji galėtų koreguoti sūnaus laisvalaikį.
2. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, apie nagrinėjamą bylą jam yra žinoma, savo pozicijos teismui nėra pateikęs.
3. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) išvada dėl nepilnamečio D. B. interesų. Išvadoje nurodoma:
3.1. 2024 m. lapkričio 6 d. telefonu buvo susisiekta su atsakovu A. B., kuris pokalbio metu nurodė, kad nėra gavęs laiško iš teismo, nežino ieškinio reikalavimų. Atsakovui pokalbio metu buvo pagarsinti ieškinio reikalavimai. Atsakovas sutinka su sūnaus gyvenamosios vietos nustatymu su motina. Mano, kad jam būtų per didelė našta kas mėnesį mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Šiuo metu nedirba, savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena pas draugą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nenurodė. Yra ieškovei davęs pinigų telefono pirkimui ir dantų tvarkymui. Padeda pragyventi dviems savo dukroms, kurios jau yra pilnametės. Su sūnumi pasirašo, susiskambina arba susitinka kai sūnus atvyksta į (duomenys neskelbtini) pas jo seserį.
3.2. Skyrius yra gavęs pranešimą dėl galimo nepilnamečio D. B. teisių pažeidimo. 2023-08-07 Skyriuje gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma „Namuose vyksta konfliktas tarp pranešėjo mamos ir neblaivaus sugyventinio. Pranešėjas 9 m. berniukas, daugiau vaikų nėra. Atvykus nurodytu adresu pasitiko D. B., kuris paaiškino, kad namuose jo mama susipyko su sugyventiniu. D. B. nurodė, kad namuose fizinis smurtas nei prieš jį, nei prieš jo motiną naudotas nebuvo, policiją iškvietė mamai ir mamos draugui nežinant. Pabendravus su blaivia berniuko motina E. B., ši paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, moteris nurodė, kad žodinio konflikto metu, ji garsiau užrėkė ant sugyventinio ir vaikas galėjo išsigąsti, nes vaiko tėvas buvo smurtaujantis, todėl vaikas jautriai reaguoja į barnius šeimoje. E. B. nurodė, kad fizinis smurtas prieš ją ir jos vaiką naudotas nebuvo.“ Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimai perduota informacija. kur esant poreikiui galėtų kreiptis pagalbos. Šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas, socialinės paslaugos neteikiamos.
3.3. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Moteris su dviem sūnumis ir sugyventiniu šiuo metu gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Namas medinis, vieno aukšto. Dviejų kambarių ir virtuve. Namuose nėra įrengto vonios kambario ir tualeto. Ieškovės teigimu, nusimaudo pas kaimynę, arba vonelėje. Šildomasi kietu kuru. Namų aplinka tvarkinga, švari ir šilta. Namuose D. yra skirtas atskiras kambarys. Vaiko poreikių tenkinimui yra skirta lova, rašomasis stalas, kėdė, nešiojamas kompiuteris, drabužių spinta, du minkšti kampai, sintezatorius. Ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, žaidimams ir vystymuisi. D. sveikatos priežiūrą vykdo (duomenys neskelbtini). Vaikas auga sveikas, specialieji poreikiai nenustatyti. Lankymosi šeimoje metu buvo pakalbėta su D.. Bendrauta berniuko kambaryje, nedalyvaujant motinai. D. apranga atitiko sezoną ir amžių. Pokalbio metu D. jautėsi gerai, noriai kalbėjo ir atsakinėjo į jam pateiktus klausimus. Pokalbio metu D. nurodė, kad šiuo metu jis gyvena su mama, broliu ir mamos draugu A.. Tėtis gyvena atskirai nuo jų, (duomenys neskelbtini). D. nori, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nes čia gyvena jo mažasis brolis, nenori keisti savo gyvenamosios aplinkos, su mama jis jaučiasi saugus, mylimas ir viskuo aprūpintas. Su tėčiu bendrauja, kartais susirašo, pasiskambina arba susitinka atvykęs pas tėčio seserį į (duomenys neskelbtini). Su tėčiu kartu laiko neleidžia, tik trumpai pasikalba ir tiek. Būna atvejų, kai tėtis būna išgėręs, tuomet su tėčiu bendrauti nesinori. Pas tėtį nuvykti savaitgaliais su nakvyne nenori. D. mokosi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje. Laisvu laiku mėgsta žiūrėti televizorių, eina žvejoti į netoliese esantį upelį kartais pagauna ešerį, lydeką, su draugais važiuoja į aikštelę žaisti krepšinio. Norėtų lankyti plaukimo būrelį (duomenys neskelbtini). Skyrius, vertindamas civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs nepilnamečio nuomonę, mano, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų D. interesus.
3.4. Mano, kad ieškovės prašomas 300 eurų išlaikymo dydis per mėnesį, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui būtų pakankamas. Atsakovas yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų kad jo darbingumas būtų apribotas, todėl jis gali išlaikyti ne tik save, bet ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą, kuris yra reikalingas vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui reguliaraus išlaikymo neteikė nuo jų tarpusavio santykio nutrūkimo. Vadovaujantis CK 3.192 str., 3.200 str. ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Šis reikalavimas vertinamas kaip nepažeidžiantis vaiko teisių ir interesų
3.5. Skyriaus žiniomis, tarp šalių nėra kilę nesutarimų ar konfliktų dėl bendravimo su vaiku. Skyrius taip pat neturi informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus susijusius dėl bendravimo tvarkos. Ateityje iškilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vieno iš tėvų nuomone, kai bendravimas kenkia vaikų interesams ir nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo arba sumažinimo vėl kreiptis į teismą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nekyla nesutarimų dėl bendravimo tvarkos, Skyrius neprieštarauja, kad teismas patvirtintų ieškovės prašomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovė E. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sūnus D. B. gyvena su ja, jam sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, turi nuosavybes teise priklausantį namą, kuriame gyvena keturiese: ji su draugu ir du jos nepilnamečiai vaikai. D. B. yra 11 m., mokosi (duomenys neskelbtini), 5 klasėje. Prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Vaiko poreikiai vis auga, duoda pinigų į mokyklą maistui, nemokamo maitinimo vaikas negauna. Išlaidos vaikui: maistui 250 Eur, rūbams, avalynei – 100 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 20 Eur; vaistams, vitaminams – 30 Eur, vaikas specialių poreikių neturi, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms apie 100 Eur. Sūnus domisi žvejyba, perka meškeres, taip pat išvažiuoja į ekskursijas, pas sesę į Vilnių. Komunaliniams patarnavimams skaičiuoja 50 Eur, tai išlaidos elektrai, šildymui, perka malkas. Pati nedirba, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina dar vieną vaiką, kuriam yra 1 metai, gauna išmokas: vaiko pinigus – anksčiau buvo 96 Eur, dabar po 120 Eur; 360 Eur vaiko priežiūros išmoką. Pati turi namą, kuriame gyvena su šeima ((duomenys neskelbtini)), automobilį „Audi A8“ 2008 metų, moka paskolą bankui dėl automobilio, kas mėnesį turi mokėti po 60 Eur. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Su atsakovu išsiskyrė prieš 5 metus, nuo tada jis ir neprisideda prie vaiko išlaikymo. Kažkada atsakovas yra sumokėjęs už vaikui teiktas stomatologo paslaugas. Atsakovas su sūnumi bendrauja labai mažai, per praėjusius metus bendravo 2-3 kartus. Nei pinigais, nei daiktais atsakovas paskutinius tris metus neprisideda. Prašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, kad ji būtų įspėta prieš dvi dienas, jeigu atsakovas norėtų pasimatyti su vaiku ar jį pasiimti. Nesutarimų dėl bendravimo nekiltų, jeigu atsakovas norėtų bendrauti su vaiku. Atsakovas turi dvi pilnametes mergaites, nepilnamečių vaikų neturi.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma yra mažesnė nei nustatyta teismų praktikoje, turėtų prašyti 370 Eur, bet prašo mažesnės. Be to, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti daugiau. Vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos – 600 Eur nurodytos be vaiko gaunamų pinigų, nes vaiko poreikiai yra didesni, jis vis auga, išlaidos didėja.
6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Skyrius neprieštarauja, kad D. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kuri tinkamai rūpinasi ir turi tinkamas sąlygas, kad iš atsakovo būtų priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas užtikrinantis būtiniausius vaiko poreikius taip pat išlaikymo įsiskolinimas, bei sutinka su tuo, kad būtų nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
8. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
9. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi vaikas kartu su ja gyvena, ji rūpinasi vaiku, prižiūri, užtikrina jo poreikius, gyvenamojoje vietoje jam sudarytos tinkamos sąlygos. Skyrius išvadoje bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kurios gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina E. B. tenkintinas (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
12. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
14. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
15. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teisiškai reikšmingi faktai yra vaikų poreikiai, abiejų vaikų tėvų turtinė padėtis.
16. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga apie 600 Eur per mėnesį atskaičiavus vaiko gaunamus pinigus (122,50 Eur). Šią sumą sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams, ugdymo priemonėms, komunaliniams patarnavimams, laisvalaikiui, pramogoms ir kt., ji neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio. D. B. šiuo metu yra 11 m., jis mokosi (duomenys neskelbtini), 5 klasėje.
17. Šalių sūnus D. B. gyvena su motina E. B., kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna vaiko priežiūros išmokas po 423,39 Eur (neatskaičius mokesčių) ir išmokas dviem vaikams – 192,50 Eur, turi nekilnojamojo turto – namą, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su šeima, vieną transporto priemonę – automobilį „Audi A8“ 2008 m. gamybos, už kurią moka paskolą bankui po 60 Eur kas mėnesį. Atsakovas išlaikymo sūnui D. B. neteikia daugiau kaip trejus metus, bylos duomenimis, kitų nepilnamečių vaikų išlaikytinių jis neturi, Sodros duomenimis, nedirba, kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nėra pateikęs.
18. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialines išmokas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių, vaiko amžių, bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui D. B. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei gali būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bylos duomenimis, atsakovas kitų išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi, yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra. Todėl teismas laiko, jog atsakovas gali prisidėti prie vaiko išlaikymo po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vertintina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir pagal byloje turimus duomenis, jo tėvų turtinei padėčiai bei atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties bei garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
19. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
20. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą.
21. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017).
22. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo nuo 2020 metų, prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti po 300,00 Eur kas mėnesį už trejų metų laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad per šį laikotarpį atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą.
23. Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 300,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 18 d.). Atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovas neteikė jokia forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui D. B. po 300,00 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 17 d. iki 2024 m. spalio 18 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) – 300 Eur x 36 = 10 800 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
24. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
25. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas, norėdamas pasimatyti su sūnumi D. B., ar pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, turi apie tai iš anksto – prieš dvi dienas, įspėti ieškovę, kad ji galėtų koreguoti sūnaus laisvalaikį.
26. Atsižvelgiant, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo tarp šalių nėra, Skyrius pritaria ieškovės siūlomai skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
27. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovas ir (ar) atsakovė turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė E. B. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2025 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 333,33 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
30. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų – 333,33 Eur, žyminis mokestis – 324,00 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 31,72 Eur.
31. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina: antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų – 333,33 Eur, žyminis mokestis – 324,00 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 31,72 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. spalio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų, 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 17 d. iki 2024 m. spalio 17 d. (įskaitytinai).
Nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. B..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: atsakovas A. B., norėdamas pasimatyti su sūnumi D. B., ar pasiimti sūnų D. B. iš jo gyvenamosios vietos, turi apie tai iš anksto – prieš dvi dienas, įspėti ieškovę E. B..
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 324,00 Eur žyminį mokestį (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus, 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.