Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta arešto bausmė 36 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 24 paroms.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 26 d. 22.40 val. iki 2024 m. lapkričio 27 d. 13.29 val. (viena para) ir laikyta, kad A. P. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės.

Nuspręsta A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kompaktinį diską su kūno kameros vaizdo įrašu, – palikti saugoti byloje;

2) voką su pakuote, likusius po narkotinių medžiagų tyrimo (likusios tyrimo objekto pakuotės), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, - sunaikinti;

3) po objektų tyrimo likusią 0,392 g augalinės kilmės medžiagą – kanapes, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, - sunaikinti;

4) A. P. mobiliojo ryšio telefoną, grąžintą A. P., – palikti neribotai A. P. nuosavybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė 0,525 g iki 2024 m. lapkričio 26 d., apie 22.35 val., kol (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu, šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Iš nuteistojo A. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam A. P. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), šią veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, praėjus vos devyniems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (paleistas 2024 m. vasario 15 d.) (1 t., b. l. 110-124), ankstesni teistumai daugiausia už įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką, visos veikos padarytos per 5 metų laikotarpį. Šie duomenys patvirtina, kad A. P. yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, įskaitant ir analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, A. P. eilę kartų baustas administracine tvarka – vien po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis baustas 6 kartus, yra baustas ir už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo leidimo, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 132-158). Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo nedirbantis ir pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie vėlesnį jo įsidarbinimą (1 t., b. l. 159), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 160). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam A. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą ir jos dydį nustatė kiek didesnį už šios bausmės vidurkį, skiriamą už baudžiamąjį nusižengimą – 36 paras (vidurkis – 27,5 paros) (BK 49 straipsnio 3 dalis), kadangi nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeičia. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. P. paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė – areštas 24 paroms. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis taip pat nėra aiškiai per didelis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus – pasipažino nusikaltęs, nuomojasi būstą, yra dirbantis (prie apeliacinio skundo pridėjo neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2025 m. vasario 11 d. nuteistasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonterio pareigose (2 t., b. l. 53-54)) – nuteistajam paskirta galutinė bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsiteisėjo dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2025 m. balandžio 16 d.), kuriuo A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2024 m. spalio 17 d.), padarymą, paskirta galutinė arešto bausmė 60 parų, kas dar labiau paneigia būtinybę sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgus į nuteistojo sistemingą nusikalstamą elgesį.

Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

14. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

15. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

16. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirta arešto bausmė. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalus bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. P. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti, nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu jau buvo skirta bausmė, kurios metu buvo taikoma probaciją – laisvės apribojimas, tačiau tai jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, kadangi ši bausmė dėl probacijos sąlygų pažeidimų buvo pakeista į areštą. Be to, kaip jau minėta, naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus vos devyniems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką, daug kartų baustas administracine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. P. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. balandžio 16 d. 13.07 val. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 11 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (110,42 Eur) teikiant antrinę teisinę pagalbą A. P. pagal 2025 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. KTS-2025-02100 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

19. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 11 d. pažyma dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Todėl ji negali būti nagrinėjama, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2025 m. balandžio 16 d. 11.00 val., kadangi gynėjas nuteistajam parinktas 2025 m. kovo 25 d. (2 t., b. l. 62). Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.