- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1446-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16536-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. K. S., B. B., V. L., P. N., E. S., D. J., S. M., Ž. J., M. Š., E. V., A. L. G., A. Č., V. Č., M. K., L. M., A. B., V. D., R. T., L. A., D. A., J. A., V. V., M. V., A. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl daiktų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. K. S., B. B., V. L., P. N., E. S., D. J., S. M., Ž. J., M. Š., E. V., A. L. G., A. Č., V. Č., M. K., L. M., A. B., V. D., R. T., L. A., D. A., J. A., V. V., M. V., A. D., A. D., A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo buto priklausinį – (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto kitos (pagalbinio ūkio) paskirties – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1-3, esantį ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu 7I1/p, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjui S. B. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perleido ankstesnė savininkė L. G., kuri parduodama jai priklausantį butą, perdavė ir raktus nuo butui priklausančio sandėliuko, esančio pagalbiniame pastate, plane pažymėtame indeksu 7I1/p, tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, perleido ir buto priklausinį – sandėliuką, kuriuo pareiškėjas naudojasi iki šiol.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo teigimu, kiti buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkai naudojosi sandėliuku kurui (malkoms, anglims) laikyti, nes gyvenamajame name esantys butai buvo šildomi krosnimis. Sandėliukas buvo pastatytas tarnauti butui ir be sandėliuko butas negalėjo tinkamai funkcionuoti. Dėl to, pareiškėjo nuomone, sandėliukas yra buto priklausinys, o aplinkybė, kad atitinkamos institucijos, privatizuojant butus, neparuošė privatizavimui ir į privatizavimo dokumentus neįtraukė buto priklausinio, nereiškia, kad nuosavybės teisės į sandėliuką kaip antraeilį daiktą, įsigijus butą, neperėjo pareiškėjui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo nurodyto turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į suinteresuoto asmens argumentus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos archyviniame fondo saugomose butų pirkimo–pardavimo sutarčių ir jų rengimo dokumentų bylose nėra duomenų apie tai, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), Vilnius, būtų privatizuotas ar kad pastatas buvo priskirtas privatizuotiems name esantiems butams.
5. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ Turto bankas nurodo, kad ūkinis pastatas, kuriame yra sandėliukai, pastatytas (duomenys neskelbtini) m. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Nėra duomenų, kad sandėliukai būtų buvę privatizuoti. Nurodo, kad VĮ Turto bankas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo spręsti tokio turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimų. Apie pagalbinio ūkio pastato valdymą, kuriame yra pareiškėjo sandėliukas ir minėtame pastate esančios patalpos suteikimą ar perdavimą, inventorizavimo dokumentuose duomenų nepateikta, todėl pareiškėjo pareikštas prašymas dėl sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymo, turėtų būti sprendžiamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės išdėstytus argumentus šioje byloje, nes ši institucija, kaip vykdomojo komiteto teisių ir pareigų perėmėja, turi teisę dėl tokių nekilnojamojo turto objektų priimti sprendimus.
6. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus. NŽT nurodo, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra suformuotas. Informuoja, kad NŽT neturi duomenų paneigiančių pareiškėjo prašomą nustatyti faktą. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, pareiškėjo prašomą nustatyti faktą, NŽT neprieštaraus, kad pareiškėjui šis faktas būtų nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informuoja, kad NŽT neprieštarauja dėl pareiškėjo prašomo fakto nustatymo.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta, išsiunčiant teismo pranešimus, ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui S. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį pareiškėjas įgijo (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu iš ankstesnės savininkės L. G..
10. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso buto priklausinys – (duomenys neskelbtini) kv. m sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 1-3, ir kuris yra ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 7I1/p, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
11. Remiantis pareiškėjo pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byla ir Statinių išdėstymo schema, matyti, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stovi pastatas, plane pažymėtas 7I1/p, ir jame yra suformuota atskira patalpa, plane pažymėta 1-3. Bylos duomenimis, pastatas, plane pažymėtas 7I1/p, pastatytas iki (duomenys neskelbtini) m., t. y. iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Daiktinės teisės į ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 7I1/p, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-10028-545/2023, 2024 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1958-1089/2024, 2024 m. spalio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-9289-842/2024, 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-11873-1077/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-14791-1044/2024 aprašytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pastatai, statinių išdėstymo plane pažymėti, be kitų ir indeksu 7I1/p, kaip ir pastatai tame pačiame plane pažymėti indeksais 6I1/p, 8I1/p, 9I1/p, kurie bendrai sudaro vieną ūkinių pastatų, turinčių tą pačią funkcinę paskirtį, kompleksą, nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, pastatai pastatyti teisėtai. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo statinių pripažinimu bešeimininkiu turtu procedūrą, o VĮ Turto bankas pripažįsta, jog statinių nevaldo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis).
13. Pareiškėjo teigimu, sandėliuke, kurio valdymo faktą prašoma pripažinti, anksčiau buvo laikomas kietasis kuras (malkos, anglys), nes gyvenamajame name esantis butas buvo šildomas krosnimi. Aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo šildomas krosnimi, patvirtina Buto techninės apskaitos byloje pateiktas planas, sudarytas (duomenys neskelbtini) m.
14. Minėta, kad, statinys, kuriame yra pareiškėjo nurodytas sandėliukas, pastatytas (duomenys neskelbtini) m., t. y. iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, o valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima buvo įgyti privačios nuosavybės teise niekaip kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
15. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės taip pat priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje.
16. Remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, galima išskirti tris pagrindines sąlygas, apibūdinančias priklausinį: 1) su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas; 2) susijęs nuolatinai, bet ne trumpai ar laikinai; 3) sąsajos esmė funkcinis ryšys, t. y. kad daiktas pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama dar viena sąlyga – turi būti nustatyta aplinkybė, kad patalpa naudojama teisėtai, t. y. patalpa buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Pažymėtina, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog pastate, Statinio išdėstymo plane pažymėtame indeksu 7I1/p, sandėliukas buvo įrengtas, jog būtų patenkinti name adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančio buto gyventojų poreikiai turėti patalpas kurui (malkoms, anglims) laikyti. Kaip nustatyta šiame sprendime, iki buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, butas buvo šildomas kietu kuru, kuris saugotas sandėliuke, t. y. sandėliukas ir butas buvo susiję bendra ūkine paskirtimi. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad sandėliukas iki šiol naudojami daiktams laikyti, taip pat kitoms buto savininkų ir jų naudotojų reikmėms. Taigi buto ir sandėliuko funkcinis ryšys, nors ir susilpnėjęs dėl įrengtos centralizuoto šildymo sistemos, nėra išnykęs. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad sandėliuku pareiškėjas (ar buvę buto savininkai) naudojasi (-osi) neteisėtai ar kad yra kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti pripažintas buto priklausiniu. Tokių aplinkybių nenurodo ir suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose. Remiantis nurodytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 1-3, ir kuris yra ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 7I1/p, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausinys.
19. Pažymėtina, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Išlyga dėl kitokio, negu nustato pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos, antraeilio daikto likimo turi būti tiesiogiai įtvirtinta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 25 punktas).
21. Kaip nustatyta šioje byloje, pastatas, Statinio išdėstymo plane pažymėtame indeksu 7I1/p, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Dėl to darytina išvada, kad nurodytame pastate esantis sandėliukas, plane nurodytas 1-3, turėjo nuosavybės teise kaip buto priklausinys pereiti buto savininkui (-ams) buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu. Suinteresuoti asmenys šios aplinkybės neginčija, taip pat nenurodo argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad aptariamas sandėliukas nebuvo ir nėra (teisėtai) naudojamas pagal jo paskirtį pareiškėjo ar buvusių savininkų.
22. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 28 punkte suformuluotu išaiškinimu, spręstina, kad pareiškėjui, kuris pagrindė jam priklausančio buto ir pareiškime nurodyto sandėliuko funkcinį ryšį, galimi privatizavimo įforminimo trūkumai neturi būti suabsoliutinti ir negali būti panaudoti prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad sandėliukas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1-3, esantis ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 7I1/p, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto privatizavimo metu perėjo savininko nuosavybėn.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl sandėliuko valdymo nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas nuosavybės teisei į sandėliuką įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 443 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkui nuosavybės teise priklauso buto priklausinys (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto kitos (pagalbinio ūkio) paskirties – sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1-3, esantis ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 7I1/p, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo S. B. nuosavybės teisei į sandėliuką įregistruoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.