- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-9289-842/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04712-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L. G., A. B., P. N., V. D., R. T., L. A., D. A., B. B., S. B., A. D., V. V., M. V., L. M., E. S., V. L., E. V., L. G., D. G., S. M., D. J., Ž. J., J. A., M. K., N. K. S., M. Š., V. Č., A. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. L. G., A. B., P. N., V. D., R. T., L. A., D. A., B. B., S. B., A. D., A. D., V. V., M. V., L. M., E. S., V. L., E. V., L. G., D. G., S. M., D. J., Ž. J., J. A., M. K., N. K. S., M. Š., V. Č., A. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. B., kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkei nuosavybės teise priklauso buto priklausinys – sandėliukas, 6,76 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o teismui nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai A. B., kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkei nuosavybės teise priklauso buto priklausinys – sandėliukas, 6,76 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką 6,76 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Nuosavybės teisę į Butą ji įgijo 2022 m. balandžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. Butą paveldėjo iš savo motinos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos motina Bute gyveno nuo 1990 m. Pareiškėjos motina K. K. Butą įgijo 1992 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymą, Nr. I-1374. Daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), kuriame ir yra pareiškėjai priklausantis Butas, pastatytas dar 1940 metais. Kadangi iki centralizuoto šildymo įvedimo, Daugiabučio namo butai buvo šildomi malkomis/anglimis, kiekvienas iš Daugiabučio namo butų kieme turėjo po atskirą sandėliuką malkoms laikyti, t. y. sandėliukas de facto buvo buto priklausinys. Atitinkamai ir Pareiškėjos motina K. K. nuo 1990 metų naudojosi kieme esančiu sandėliuku, jį laikė buto priklausiniu. Pareiškėjos motinai mirus ir Pareiškėjai įgijus nuosavybės teisę į Butą, jai perėjo nuosavybės teisė ir į sandėliuką, kuriuo daugiau nuo 1990 metų naudojosi jos motina. Šiuo metu sandėliuke Pareiškėja laiko jos mirusiai motinai ir jai priklausančius daiktus. Šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. kovo 8 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo, be to, pareiškėja ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir šį sandėliuką naudoti neįgaliojo vežimėlio laikymui (pareiškėjai yra nustatytas 35 proc. neįgalumas). Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir jai 2023 m. vasarą tapo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės siekį sandėliukus pripažinti bešeimininkiais. Daugiabučio namo gyventojai 2023 m. birželio 5 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei palikti (duomenys neskelbtini), esančius sandėliukus gyventojams toliau jais naudotis. Į ką Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakė, jog savivaldybė negali spręsti klausimo dėl Ūkinio pastato disponavimo, nes jis nuosavybės teise Savivaldybei nepriklauso. <...> patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Ūkinį pastatą nustatyta, kad Ūkinis pastatas neįregistruotas NTR, tai yra Ūkinis pastatas turi bešeimininkio turto požymių. <...> jeigu nuosavybę patvirtinančių dokumentų suinteresuotas asmuo neturi, tuomet, siekdamas įgyti daikto nuosavybę, šis asmuo turėtų teismo tvarka įrodyti, kad daiktą asmuo įgijo sandoriu, tačiau sandorio dokumentai neišliko ir teismas šią aplinkybę patvirtintų (nustatytų atitinkamą juridinį faktą). Pareiškėjos užsakymu matininkas 2024 m. kovo 14 d. parengė pareiškėjos naudojamojo sandėliuko nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Remiantis šių atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, Pareiškėja nepertraukiamai naudojasi 6,76 kv.m. bendro ploto sandėliuku, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini) (plane „pirmas aukštas“) (4,52 kv.m.), su rūsiu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini) (plane „rūsys“) (2,24 kv.m.), esančiu ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies nuostata numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, Pareiškėja šiuo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Buto priklausinys – sandėliukas, 6,76 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismui nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad sandėliukas yra Buto priklausinys, pareiškėja reiškia alternatyvų reikalavimą: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Daugiabučio namo gyventojų D. J. ir V. L. pareiškimus dėl daiktų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1958-1089/2024, kurioje teismas nagrinėjo analogiškus reikalavimus bei juos tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10028-545/2023 pagal Daugiabučio namo gyventojo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į garažą, statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ir sandėliuką, esantį pastate, statinių išdėstymo plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos naudojamas sandėliukas yra pastate, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), dėl kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1958-1089/2024 pasisakė, jog pastatai, statinių išdėstyme plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip ir pastatai, tame pačiam plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kurie bendrai sudaro vieną ūkinių pastatų, turinčių tą pačią funkcinę paskirtį, kompleksą, nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, pastatai pastatyti teisėtai. <...> Išdėstytą vertinimą papildomai pagrindžia ir faktiniai duomenys, kad Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo statinių pripažinimu bešeimininkiu turtu procedūrą. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai teigti, jog Pareiškėjai, kaip Buto savininkei, nuosavybės teise priklauso ir Buto priklausinys – sandėliukas, kuris su Butu iki įvedant centralizuotą šildymą buvo susijęs funkciniu ryšiu (jame buvo laikomos malkos, reikalingos Butui šildyti) ir kuriuo iki šiol Pareiškėja naudojasi ir jame laiko savo daiktus. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjai Buto savininkei nuosavybės teise priklauso Buto priklausinys – sandėliukas, 6,76 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Pareiškėjai atsiras teisė įregistruoti savo nuosavybės teisę į Buto priklausinį. Grįsdama alternatyvų reikalavimą pareiškėja nurodė, kad nėra jokių apribojimų nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, t. y. sandėliukas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, pareiškėjos motina sandėliuką valdė nuo 1990 metų, o nuosavybės teisei perėjus pareiškėjai toliau sandėliuku naudojasi ir jį valdo. Pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Pareiškėja kartus su motina sandėliuką valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savą daugiau kaip dešimt metų (nuo 1990 m.). Per visą nurodytą laikotarpį niekas neįgyvendino nuosavybės teisių į sandėliuką ir jokių pretenzijų dėl sandėliuko valdymo pareiškėjui nereiškė. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos pareiškėjai nustatyti nuosavybės teisės į sandėliuką įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, neprieštarauja dėl pareiškėjos prašomo fakto nustatymo.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo A. L. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui ir prašo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui A. L. G. nedalyvaujant.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas jiems įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio, 123 straipsnio 1, 3 dalys, 130 straipsnis).
8. Teismas, remdamasis CPK 443 straipsniu, bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
9. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso dalyviai informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Iš 1991 m. lapkričio 14 d. pareiškimo nustatyta, kad K. K. Vilniaus miesto valdybai nurodė, jog pageidauja pirkti trijų kambarių, su kieme esančiais dviem sandėliukais, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 1991 m. lapkričio 14 d. Susitarimu, sudarytu tarp buto, (duomenys neskelbtini), nuomininkų, susitarta, jog privatizuojamas namas /namo dalis/ butas bus perkamas K. K.. Remiantis 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatyta, kad K. K. nuosavybės teise įsigijo trijų kambarių 64,99 kv. m ploto butą ir kitus pastatus bei 20 kv. m rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). 1993 m. lapkričio 5 d. notaro patvirtintos sutarties, kuria išspręstas bendro turto padalinimo klausimas, 1 punktu K. K. atiteko trijų kambarių 64,99 kv. m butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
11. Remiantis 2024 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad pareiškėjai A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo paveldėtas pagal paveldėjimo teisės pagal 2022 m. balandžio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėja teigia, kad pastate, statinių išdėstymo plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini) yra jai nuosavybės teise priklausantis buto priklausinys – sandėliukas.
13. Nurodytas statinys pastatytas 1966 m., t. y. iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, o valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima buvo įgyti privačios nuosavybės teise niekaip kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Daiktinės teisės į ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-10028-545/2023 ir 2024 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1958-1089/2024 aprašytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pastatai, statinių išdėstyme plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip ir pastatai, tame pačiam plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie bendrai sudaro vieną ūkinių pastatų, turinčių tą pačią funkcinę paskirtį, kompleksą, nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, pastatai pastatyti teisėtai.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės analogiškai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje.
17. Iš paminėto teisinio reguliavimo galima išskirti tris pagrindines aplinkybes (sąlygas), apibūdinančias priklausinį, o būtent: priklausinys – tai 1) su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas; 2) susijęs nuolatinai, bet ne trumpai ar laikinai; 3) sąsajos esmė funkcinis ryšys, t. y. kad daiktas pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama ir dar viena sąlyga – turi būti nustatyta ir aplinkybė, kad patalpa yra naudojama teisėtai, t. y. patalpa buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijamas ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), esančių sandėliukų, įskaitant ginčo sandėliuko, įrengimo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų poreikių patenkinimui faktas. Tai yra, iki buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, butai buvo šildomi kietu kuru, kuris saugotas sandėliukuose, t. y. sandėliukai ir butai buvo susiję bendra ūkine paskirtimi. Iš byloje pateiktų įrodymų (žr. 2024 m. kovo mėn. 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. Nr. FA-0008-24-3452) nustatyta, kad ginčo sandėliukas iki šiol naudojamas daiktams laikyti. Taigi buto ir sandėliuko funkcinis ryšys, nors ir susilpnėjęs dėl įrengtos centralizuoto šildymo sistemos, nėra išnykęs. Pažymėtina, kad nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog ginčo sandėliukas būtų naudojamasi neteisėtai. Teismo vertinimu, ginčo sandėliukas atitinka visas aptartas sąlygas, reikalingas, kad jis galėtų būti laikomas pareiškėjos buto priklausiniu. Todėl konstatuotina, kad ginčo sandėliukas yra pareiškėjai priklausančio buto priklausinys. Prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti asmenys.
20. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi bei 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip.
21. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Išlyga dėl kitokio, negu nustato pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos, antraeilio daikto likimo turi būti tiesiogiai įtvirtinta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 25 punktas).
22. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčo sandėliukas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, todėl darytina išvada, kad anksčiau minėtas sandėliukas turėjo nuosavybės teise pereiti kaip butų priklausinys savininkei privatizavimo metu. Suinteresuoti asmenys neginčija šio fakto.
23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 28 punkte suformuluotu išaiškinimu, spręstina, kad pareiškėjai, kurio pagrindė jai priklausančio buto ir pareiškime nurodyto sandėliuko funkcinį ryšį, galimi privatizavimo įforminimo trūkumai neturi būti suabsoliutinti ir negali būti panaudoti prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad sandėliuką pagal nustatytas faktines aplinkybes – privatizavimo metu – ištiko buto likimas, t. y. sandėliukas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo buto (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybėn.
24. Dėl to pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmė turintis faktas dėl sandėliuko valdymo nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas nuosavybės teisėms į sandėliukus įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina, kad teismų praktika analogiškose bylose formuojama ta pačia linkme (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1958-1089/2024, 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-11873-1077/2024).
26. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos interesais, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 170,80 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkei, nuosavybės teise priklauso buto priklausinys – 6,76 kv. m ploto sandėliukas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai A. B. nuosavybės teisei į sandėliuką įregistruoti.
Priteisti iš pareiškėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,80 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir 80 ct) valstybės naudai su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Valstybės naudai priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą surenkamąją Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Įrodymai apie priteistų lėšų sumokėjimą turi būti pateikti teismui
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.