- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- e2-3897-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39208-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Gevara“
- Trečiasis asmuo
- UAB „ABB“, Hiscox Syndicate
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius, Edvardas Sinkevičiusiš
- Kategorijos
- 2.1.15Bylinėjimosi išlaidos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ Eesti filiaal ieškinį atsakovei UAB „Gevara“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „ABB“, Hiscox Syndicate at Lloyd’s.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 5709,00 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Transporto įmonės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. 20948338673, sudaryta su ACE Logistics Estonia AS, buvo apdrausta ir ACE Logistics Lithuania, UAB civilinė atsakomybė. Įmonė ACE logistics Lithuania, UAB sudarė vežimo sutartį su UAB ,,ABB“ dėl krovinio pervežimo maršrutu Italija–Lietuva. ACE logistics Lithuania, UAB susitarė su atsakove dėl krovinio vežimo nurodytu maršrutu. Krovinys atsakovei buvo perduotas Italijoje. Atsakovė 2018 m. balandžio 9 d. krovinį pristatė į UAB ,,ABB“ sandėlį, kur iškraunant (atsakovės vairuotojas užvažiavo su kroviniu ant automobilio lifto), lūžo lifto konstrukcija ir krovinys nukrito ant žemės. UAB ,,ABB“ sandėlininkas, dalyvavęs iškrovime, rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad atsakovės vairuotojas pripažino, jog nukritęs krovinys buvo per sunkus transportui (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo vežamas ir apie tai buvo pasakyta atsakovės vairuotojo vadovui dar krovinio pakrovimo metu. ACE logistics Lithuania 2018 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė 2018 m. balandžio 13 d. atmetė. UAB ,,ABB“ 2018 m. birželio 14 d.pateikė pretenziją ACE logistics Lithuania, nurodydama, kad visiškai sugadinto krovinio dalį sudaro baterijų spinta, kurios paleidimas į eksploataciją negalimas dėl jos tecninės būklės; kadangi UAB ,,ABB“ vykdydama įsipareigojimus klientui užsakė naują spintą, prašo kompensuoti faktiškai patirtus nuostolius – 6209,00 Eur. Ieškovė atlygino UAB ,,ABB“ patirtus nuostolius - 5709,00 Eur ir subrogacijos pagrindu, išmokėtos sumos ribose, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Kadangi minėto krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vietos yra skirtingų šalių teritorijose (tarptautinis bežimas) taikytina Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau Konvencija). Taigi, vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis vežė krovinį, t.y. vežėjo atsakomybė atsiranda ir nesant jo kaltės. Konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad iškeliant krovinį iš transporto priemonės tam turinčiu būti pritaikytu specialiu transporto priemonės liftu ir jam, neatlaikius svorio bei sulūžus, toks faktas laikytinas transporto priemonės, kuria vežtas krovinys, gedimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovei taikoma atsakomybė dėl krovinio sugadinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovės sudaryta transporto atsakomybės draudimo sutartimi Nr. 2094833867 su draudėju ACE Logistics Estonia AS, AB ,,Lietuvos draudimas“ Eesti filiaal, priklausantis PZU draudimo grupei, apdraudė keturių juridinių asmenų – ACE Logistics grupei, priklausančių transporto įmonių atsakomybę, vykdant sutartyje išvardintas paslaugas: ekspedijavimą (įskaitant pervežimą pagal sutartis), ekspedijavimą kaip tarpininkavimą, nevykdant pervežimo; sandėliavimą, taip pat yra apdrausti sutartyje nurodytų juridinių asmenų finansiniai nuostoliai, išlaidos ir apdraustųjų atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Šios draudimo sutarties galiojimo metu įvyko draudžiamasis įvykis – iškrovimo metu buvo apgadintas apdraustojo asmens ekspedijuojamas krovinys. Naudos gavėjui ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė subrogacinį reikalavimą į atsakovę kaip faktinį vežėją, laikydama ją atsakinga už iškrovimo metu įvykusią žalą. Sutartis, siejanti draudėją (šiuo atveju – draudimo sutartimi apdraustąjį juridinį asmenį) UAB „ACE Logistics“ ir vežėją UAB „Gevara“ dėl ginčo krovinio pervežimo, sudaryta ofertos ir akcepto principu: oferentas (užsakovas) UAB „ACE Logistics“ ryšio priemonėmis 2018 m. kovo 28 d. pateikė vežėjui UAB „Gevara“ užsakymą-sutartį Nr. 5122902 dėl krovinio atgabenimo iš Italijos į Lietuvą. Vežėjui (atsakovei) akceptavus šį užsakymą, sutartis įsigaliojo ir buvo pradėta vykdyti. Užsakyme-sutartyje nustatytos abiejų sutarties šalių pareigos: užsakovas įsipareigojo pateikti vežėjui krovinį, susidedantį iš dviejų krovinio vienetų ant palečių (2 vnt. pll.), kurių gabaritiniai matmenys (cm): 90 x 60 x 153 ir 96 x 60 x 163, bendra krovinio masė: 1160 kg. Krovinio siuntėjas – CMA ELECTRONICS, pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas – UAB „ABB“, pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini); o vežėjas įsipareigojo įvykdyti užsakovo nurodytus įpareigojimus; taip pat išsamiai išdėstyti visi vežėjo įsipareigojimai, kuriuos užsakovas paveda vežėjui įvykdyti už šalių sutartą užmokestį. Nurodo, kad vežėjui nustatytų ir jo prisiimtų įsipareigojimų sąrašas yra baigtinis. Iš užsakymo-sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad vežėjas įsipareigojo priimti nurodytą krovinį iš siuntėjo ir jį pristatyti gavėjui sutartais terminais; taip pat vežėjas įsipareigojo visiškai atsakyti už krovinio saugumą transportavimo metu. Jokių kitų papildomų užduočių vežėjui nebuvo pavesta ir dėl jokių papildomų paslaugų (krovinio pakavimo, sandėliavimo, muitinės formalumų tvarkymo, pakrovimo ar iškrovimo operacijų) nebuvo susitarta. Tarp šalių nėra ginčo, kad žala kroviniui padaryta krovinio iškrovimo metu, pristačius jį gavėjui. Taigi, esminė faktinė aplinkybė – žalos padarymo momentas byloje neginčijama. Pagal šią sutartį vežėjo atsakomybė apsiribojo transportavimo paslaugos įvykdymu nuo krovinio priėmimo vežti momento iki krovinio perdavimo momento sutartyje nurodytam gavėjui. CMR Konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl šalys dėl jų gali susitarti. Nesant tokio susitarimo, laikoma, kad krovinio pakrovimas yra siuntėjo pareiga, o krovinio iškrovimas – atitinkamai gavėjo pareiga. Krovinio perdavimas gavėjui įvyko tuo metu, kai krovinys iš vežėjo valdymo perėjo į gavėjo kontroliuojamą valdymą, t.y. kai vežėjas leido gavėjui iškrauti krovinį, kuris tuo momentu vis dar buvo vežėjo transporto priemonėje. Gavėjas, davęs nurodymus vairuotojui krovinio iškrovimui panaudoti automobilinį liftą, kroviniu faktiškai disponavo, o žalą sukėlęs įvykis atsitiko kroviniui būnant gavėjo dispozicijoje. Iiškrovimo vietoje disponavimo kroviniu faktą savo paaiškinimuose pripažino ir gavėjo darbuotojas (sandėlininkas), t.y., kad vairuotojas, pristatęs krovinį į iškrovimo vietą, vykdė gavėjo duodamus nurodymus: „transporto priemonės vairuotojo buvo paprašyta privažiuoti prie rampos, kuri yra pritaikyta tokių, iškraunamų iš galo, transporto priemonių iškrovimui.” Nurodymų davimas yra disponavimo teisės išraiška, o vežėjas privalo vykdyti kroviniu disponuojančio asmens nurodymus. Be to, pagal atsakovės įmonėje nustatytas vairuotojų darbo instrukcijas, atitinkančias tarptautinius kokybės valdymo standartus ISO 9001, įmonės vairuotojai, atvežę krovinius, visais atvejais pirmiausiai susiranda nurodytą gavėją, kuriam adresuotas konkretus krovinys ir įteikia jam antrąjį važtaraščio egzempliorių, kurį gavęs gavėjas įsitikina, kad atvežtas iš tiesų jam skirtas krovinys, ir tik įsitikinęs, jog atvežtas būtent tas krovinys, duoda nurodymus vairuotojui dėl pasirengimo iškrovimui. Įteikus gavėjui antrąjį važtaraščio egzempliorių, pervežimo procesas laikomas užbaigtu, o gavėjas pradeda krovinio iškrovimą. Užbaigus iškrovimo procesą, gavėjas kartu su vežėju sutikrina iškrauto krovinio kiekį bei išorinę būklę, gavėjas įrašo savo pastabas važtaraštyje (jeigu tokių turi), bei pasirašo vežėjui priklausančiame trečiajame CMR egzemplioriuje. Už krovinio iškrovimą, dėl kurio nebuvo susitarta užsakyme-sutartyje, atsakomybė tenka krovinio gavėjui – UAB „ABB“. Nurodo, kad net jeigu žala būtų padaryta transportavimo metu arba, jeigu sutartyje atsakovas (vežėjas) būtų prisiėmęs pareigą iškrauti krovinį, ieškovo reikalavimas yra neįrodytas ir turi būti atmestas, nes reikalaudama atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovė - asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis). Ieškinio reikalavime neįvardinta krovinio vertės sumažėjimo suma, apskaičiuota CMR konvencijos 25 straipsnyje nustatyta tvarka, o jokie kiti nuostolių įvertinimo būdai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti, kad vežėjas atlygintų bet kokiu kitu principu įvertintą nuostolį, nukrypstant nuo imperatyviųjų CMR Konvencijos normų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vienas iš dviejų šį krovinį sudarančių vienetų (elektros įrenginių) – baterijų spinta 4NWP100008R001 sugadinta nepataisomai, juolab, kad šis krovinys būtų buvęs prarastas ir jo likutinė vertė būtų lygi nuliui.
Teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus aiškina labai siaurai, t. y. tik tuo, kas parašyta. Pažymėjo, kad 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) numatyta žymiai platesnė vežėjo pareigų apimtisį, todėl aiškinant Sutartį, būtina atsižvelgti ne tik į pažodinį jos tekstą, bet ir į CMR Konvencijoje numatytas vežėjo pareigas, o svarbiausia – į sutartį sudarančius jos vykdymo veiksmus, kuriuos atsakovė siekia nepagrįstai eliminuoti iš faktinės situacijos. Susitarimas tarp šalių galimas ne tik rašytine forma, tačiau ir konkliudentiniais veiksmais, kas šiuo atveju ir įvyko krovinio iškrovimo metu, nes atsakovės darbuotojas vykdė krovinio iškrovimą rankiniu keltuvu (vairuotojas parašu patvirtino įrašus CMR važtaraštyje). Konkrečiu atveju, svarbūs konkretūs veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą, o ne vien kas buvo įrašyta Sutarties tekste. Atsakovei pasirenkant pristatyti gavėjui krovinį kietašoniu furgonu, į jį perkraunant ginčo krovinį, jai buvo žinomas tiek vienintelis įmanomas krovinio iškrovimo būdas (per galą, kur įrengtas automobilinis liftas), tiek ir automobilinio lifto keliamoji galia bei krovinio masė. Konkrečiu atveju krovinio, o taip pat ir jo valdymo perdavimo gavėjui momentu, laikytinas gavėjo pastabų įrašymo bei vairuotojo ir gavėjo pasirašymo CMR važtaraštyje momentas. Akivaizdu, kad krovinio gavimas buvo patvirtintas tada, kai iškrovimo metu žala kroviniui jau buvo padaryta. Pristatymo vietoje atsakovė rūpinosi krovinio iškrovimu ( tai nebuvo leista daryti pačiam gavėjui), todėl iškrovimo metu gavėjas jokio faktinio valdymo ar krovinio kontrolės nebuvo perėmęs, o krovinio iškrovimą vykdė atsakovės vairuotojas. Konkrečiu atveju, žalos padarymo momentu, CMR važtaraštyje jokio parašo nebuvo, o krovinio priėmimas turėjo įvykti atsakovės vairuotojui išstūmus jį ant rampos, kas faktiškai ir buvo bandoma padaryti. Taigi vien tik gavėjo nurodymas vežėjui pristumti transporto priemonę galu prie rampos, pats savaime nereiškia nei krovinio priėmimo, nei disponavimo teisės perėmimo, juolabiau, kad jokių alternatyvių krovinio iškrovimo galimybių nebuvo, nes perkrautą krovinį atsakovė gavėjui pristatė kietašone transporto priemone, iš kurios krovinio iškrovimas buvo įmanomas tik per galą. Pažymėjo, kad atsakovės prielaida, jog neva krovinio priėmimu turi būti laikytinas momentas, kai atvykus į gavėjo teritoriją jam buvo nurodyta privažiuoti prie rampos, nepagrįsta, nes perdavimu laikytinas konkrečiai apibrėžtas momentas – gavėjo pasirašymas važtaraštyje ir krovinio priėmimas faktiniam valdymui. Atsakovės prielaidos dėl galimai numanomos važtaraščio įteikimo tvarkos yra nepagrįstos. Todėl gavėjas nebuvo laisva valia priėmęs krovinio faktiniam valdymui bei nebuvo pasirašęs CMR važtaraštyje, todėl žalos padarymo metu krovinys vienareikšmiškai buvo atskovės, kaip vežėjo, dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, kad žalą kroviniui sąlygojo akivaizdus transporto priemonės gedimas, atsakomybė už kroviniui padarytą žalą tenka atsakovei. Tiek žalos, tiek draudimo išmokos dydžius patvirtina į bylą pateikti dokumentai, todėl ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir įrodytas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovės teiginys, jog ginčo krovinio vežimo sutartis buvo pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais, yra nepagrįstas, prieštaraujantis esminėms sutarčių teisės nuostatoms. Tik sutarties šalys (o ne kiti asmenys) gali pakeisti šalių sudarytos tarpusavio sutarties sąlygas. Ginčo krovinio vežimo sutarties šalimis yra užsakovas UAB „ACE Logistics“ (turintis siuntėjo teises ir pareigas vežėjo atžvilgiu) ir faktinis vežėjas UAB „Gevara“, todėl tik jų suderinta valia (consensus ad idem) galėjo būti keičiamos sutartyje sulygtos sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad abi sutarties šalys: užsakovas UAB „ACE Logistics“ ir vežėjas UAB „Gevara“ (atsakovė) būtų išreiškusios suderintą valią pakeisti tarpusavyje sudarytos sutarties sąlygas. Krovinio gavėjas nėra šios sutarties šalis. Vežimo sutartis yra klasikinė sutartis, sudaroma trečiojo asmens (gavėjo) naudai. Žalos padarymo momentas yra aiškiai nustatytas ir dėl to ginčo nėra. Aplinkybė, kad transportavimo proceso eigoje krovinys buvo perkrautas į mažesnę („distribucinę“) krovininio transporto priemonę, neturi priežastinio ryšio su žala, nes ji buvo padaryta ne tarpinio perkrovimo metu. Todėl ši ieškovės nurodyta aplinkybė neturi jokio ryšio su ginčo dalyku. Gavėjo pastabų įrašymas važtaraštyje įmanomas tik patikrinus krovinį, o neiškrauto krovinio kiekio ir būklės patikrinimas daugumoje atveju yra neįmanomas, nes kroviniui esant sukrautam transporto priemonėje, praktiškai nėra galimybių tinkamai apžiūrėti ir įvertinti krovinio būklės. Tik kartu su vežėju sutikrinęs jau iškrauto krovinio kiekį ir būklę, gavėjas savo pastabas įrašo abiejuose važtaraščio egzemplioriuose, iš kurių vieną pasilieka sau, o kitą atiduoda vežėjui. Ieškovė nepateikė duomenų apie apgadinto krovinio vertės nustatymą ir, kur yra apgadinta prekė (ar liko gavėjui UAB „ABB“ ar buvo perduota ieškovei).
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Edvardas Sinkevičius iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai Ramunė Romeikienė, Agata Makelienė ir Gediminas Dalinkevičius, iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė atmesti ieškinio reikalavimus.
Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „ABB“ atstovas A. V. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad apie įvykį žino iš sandėlio vadovo, kad vairuotojui buvo pasakyta privažiuoti prie rampos iškrauti krovinį. Vairuotojas bandė iškrauti krovinį. Įmonės darbuotojai pačiame iškrovime nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad ankčiau dirbo Uatsakovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Praėjusių metų balandžio mėnesį automobilis Mercedes-Benz turėjo pristatyti krovinį į UAB „ABB“. Atvykus į (duomenys neskelbtini) esančią įmonės teritoriją, pasitiko sandėlininkas, kuriam perdavus CMR, juose patikrino ir pasirašė, tik dokumentų iš karto negrąžino. Automobilis stovėjo prie lauko vartų, kai sandėlininkas liepė važiuoti prie rampos, nors krovinys buvo persunkus, kad jį būtų galima iškrauti nuo rampos. Privažiavus prie rampos buvo vykdomi sandėlininko nurodymai - atsidarytas liftas (gavosi įkalnė) ir pradėta iškrovinėti pirma palėtė. Iškraunant antrą paletę, buvo paprašyta pagalbos (liudytojo). Įlipus į vidų ir pradėjus išstuminėti krovinį, lūžo automobilio liftas ir krovinys atsirėmė į rampą. Po to sandėlininkas CMR važtaraštyje parašė pastabą dėl įvykio ir atidavė vairuotojui. Pažymėjo, kad į transporto priemonę buvo įlipę du asmenys, kad iškrauti krovinį. Sandėlininkui buo sakoma, kad paletė per sunki.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Transporto įmonės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. 20948338673, sudaryta su ACE Logistics Estonia AS, ieškovė kartu apdraudė ir ACE logistics Lithuania, UAB civilinę atsakomybę. ACE logistics Lithuania, UAB su UAB ,,ABB“ sudarė vežimo sutartį dėl krovinio pervežimo maršrutu Italija–Lietuva. ACE logistics Lithuania susitarė su atsakove dėl nurodyto vežimo maršrutu Italija–Lietuva. Italijoje krovinys buvo perduotas atsakovei. 2018 m. balandžio 9 d. atsakovė krovinį pristatė į UAB ,,ABB“ sandėlį, kur iškraunant krovinį, atsakovės vairuotojui užvažiavus su kroviniu ant automobilio lifto, lūžo lifto konstrukcija ir krovinys nukrito ant žemės. ACE logistics Lithuania 2018 m. balandžio 10 d. pateikė pretenziją atsakovei. Atsakovė su pretenzija nesutiko (2018-04-13 atsakymas į pretenziją). Trečiasis asmuo UAB ,,ABB“ 2018 m. birželio 14 d. pateikė pretenziją ACE logistics Lithuania, kurioje nurodė, kad visiškai sugadinto krovinio dalį sudaro baterijų spinta, kuri pagal savo techninę būklę, negali būti eksploatuojama, o kadangi UAB ,,ABB“ vykdydama įsipareigojimus klientui užsakė naują spintą, prašo kompensuoti faktiškai patirtus nuostolius – 6209,00 Eur. Ieškovė atlygino UAB ,,ABB“ patirtus nuostolius - 5709,00 Eur dydžio.
Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis).
Visais atvejais, kai krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinys vežamas už užmokestį kelių transporto priemone sausumos keliais, o krovinio išsiuntimo ir (arba) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, teisinius santykius tarp vežimo proceso šalių reglamentuoja Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR Konvencija). Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad taikant CMR Konvenciją, būtina įvertinti tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, todėl klausimai, patenkantys į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. CMR Konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR Konvencijos nuostatas yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis) ir tokios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. CMR važtaraštyje nurodomas faktinis krovinio siuntėjas, kuris kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti, nes tai priklauso nuo to, kas sudarė krovinio vežimo sutartį su vežėju, įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir, kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR Konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti (CMR Konvencijos 4, 9 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).
Nagrinėjamoje byloje UAB „ACE Logistics“ 2018 m. kovo 28 d. pateikus vežėjui (atsakovei) užsakymą-sutartį Nr. 5122902 dėl krovinio atgabenimo iš Italijos į Lietuvą, atsakovei akceptavus užsakymą, sutartis įsigaliojo ir buvo pradėta vykdyti. Užsakyme-sutartyje nustatytos abiejų sutarties šalių pareigos, t.y. užsakovas įsipareigojo pateikti atsakovei (vežėjui) 1160 kg sveriantį krovinį (jį sudaro du krovinio vienetai ant palečių, kurių gabaritiniai matmenys (cm) yra 90 x 60 x 153 ir 96 x 60 x 163). Užsakyme nurodytas krovinio siuntėjas – CMA ELECTRONICS, pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas – UAB „ABB“, pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi atsakovė (vežėjas) įsipareigojo įvykdyti užsakovo nurodytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad minėtame Užsakyme-sutartyje išsamiai išdėstyti visi vežėjo įsipareigojimai, kurie jam pavesti vykdyti: paimti ir pristatyti aukščiau minėtą krovinį sutartais terminais (Sutarties 2.1 punktas); nepateikus transporto priemonės kroviniui pakrauti sutartais terminais, bauda 10% nuo apmokėjimo už transporto paslaugas, bet ne mažiau kaip 60 Eur; pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę (Sutarties 2.2 punktas); visiškai atsakyti už krovinio saugumą transportavimo metu (Sutarties 2.3 punktas); už krovinio sugadinimus apmokėti užsakovui pagal jo pateiktą pretenziją per 30 dienų; turėti galiojanti vežėjo civilinės atsakomybės draudimą (Sutarties 2.4 punktas); draudžiama be ACE Logistics raštiško sutikimo perduoti krovinį kitam vežėjui (Sutarties 2.5 punktas); draudžiama transporto priemonę su kroviniu palikti nesaugomose aikštelėse (Sutarties 2.6 punktas). Vežėjui (atsakovei) nustatytų ir jo prisiimtų įsipareigojimų sąrašas yra baigtinis. Atsakovė Užsakymu-sutartimi įsipareigojo priimti iš siuntėjo nurodytą krovinį ir jį pristatyti gavėjui sutartais terminais, o taip pat visiškai atsakyti už krovinio saugumą transportavimo metu. Kitų papildomų užduočių atsakovei, kaip vežėjui nebuvo pavesta ir dėl kitų papildomų paslaugų (krovinio pakavimas, sandėliavimas, muitinės formalumų tvarkymas, pakrovimas ar iškrovimas) nebuvo susitarta. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės teiginys, kad dėl krovinio iškrovimo šalys susitarė konkliudentiniais veikmais, nes CMR Konvencija suvienodintos tarptautinio krovinių vežimo sąlygos (tokiems vežimams reikalingus dokumentus) ir vežėjo atsakomybė. CMR Konvencijos 41 straipsnyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai nukrypstama nuo CMR Konvencijos, laikomi negaliojančiais, išskyrus Konvencijos 40 straipsnyje numatytą galimybę vežėjams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl nuostolių tarp jų paskirstymo ir šių atlyginimo kitaip, negu nurodyta CMR Konvencijos 37 ir 38 straipsniuose. Pažymėtina, kad CMR Konvencijos reglamentuojama tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, patenkantys į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir negalimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Dauguma CMR Konvencijos nuostatų yra imperatyvio, t.y. kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti. Sutartinė laisvė yra ribojama imperatyviosiomis teisės normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei nustatyta Konvencijoje. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR Konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009). Taigi atsižvelgiant į tai, kiti UAB „ACE Logistics“ ir atsakovės susitarimai, taip pat ir susiję su krovinio iškrovimu, laikytini negaliojančiais ir tarp šalių sulygti įsipareigojimai yra tik tokie, kokie jie nustatyti sutartimi.
Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. CMR komentare nurodyta, kad paprastai krovinio perdavimas vyksta tuo metu, kai atgabenęs į krovinio pristatymo vietą vežėjas leidžia gavėjui iškrauti krovinį, kuris tuo momentu vis dar yra vežėjo transporto priemonėje. Krovinio perdavimas vyksta tuo metu, kai krovinys iš vežėjo valdymo pereina į gavėjo kontroliuojamą valdymą (Loewe, R. Commentary on the Convention of 19 May 1956 on the contract for the international carriage of goods by road (CMR). Geneva, 1975, p. 42, 149 punktas [interaktyvus. Žiūrėta 2017 m. kovo 30 d.]. . (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-686/2017; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pristatė krovinį gavėjui ir pastarasis, kuris patvirtino krovinio priėmimą ir, atsitikus įvykiui, CMR važtaraštyje įrašė pastabą. Vadinasi nuo to momento kai gavėjas pasirašė CMR apie krovinio priėmimą, laikoma, kad krovinis perėjo gavėjo nuosavybėn ir pasibaigė vežėjo pareiga rūpintis kroviniu. Konkrečiu atveju aktualus Kasacinio teismo išaiškinimas, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Juolab, kad nurodytose bylose vežėjas nebuvo sutartimi prisiėmęs atsakomybės už krovinio pakrovimą (iškrovimą). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas išvadai, kad krovinys nuo vežėjo atskamybės perėjo gavėjo nuosavybei tuo metu, kai gavėjas pasirašė CMR važtaraštyje, nors krovinys dar vis buvo vežėjo transporto priemonėje.
Nagrinėjamos bylos kontekste, nustačius, kad esant aiškioms ir tikslioms Užsakymo - Sutarties sąlygoms, kuriomis vežėjas neprisiėmė atsakomybės už krovinio pakrovimą (iškrovimą), o tik už už techniškai tvarkingo krovinio pristattymą, ką ir įvykdė (tai patvirtino gavėjas CMR važtaraštyje pasirašydams dėl prekių gavimo (24 punktas.)), t.y. atsakovei tinkamai įvykdžius Užsakymu –Sutartimi prisiimtas prievoles, ji nelaikytina atsakinga už krovinio, jau buvusio gavėjo nuosavybėje, sugadinimą, todėl ieškinys yra laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo 18,54 Eur vertimo išlaidų (el.b. I tomo 116-117 l.), kitų dokumentų, patvirtinančių kitas atsakovo turėtas išlaidas, byloje nėra.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 7,11 Eur sumą, todėl yra priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ Eesti filiaal, į.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Gevara“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 18,54 Eur (aštuoniolika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ Eesti filiaal, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,11 Eur (septynis eurus 11 ct) pašto išlaidų.
Išaiškinti ieškovui kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.