Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1217-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-24
Bylos Nr.: e2S-1217-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06044-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas: K. Š.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Centrinė

Civilinė byla Nr. e2S-1217-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06044-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.12

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-12283-812/2023, pagal pareiškėjo K. Š. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/22/00502, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Centrinė kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio R. S. kontoroje yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0070/22/00502, Nr. 0070/22/00503, Nr. 0070/22/00504 ir Nr. 0070/22/00505 pagal išieškotojos KB „Lietuvos centrinė kredito unija“ pateiktą 2022 m. balandžio 6 d. Notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2094 dėl skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) K. Š.. Skolininkui neįvykdžius vykdomojo įrašo nurodymo, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. gegužės 11 d. informavo antstolį, kad skolininko K. Š. atžvilgiu susidariusi 652,17 Eur dydžio mokestinė permoka bus grąžinta į vieną iš jo banko sąskaitų. Minėta mokestinė permoka 2023 m. gegužės 12 d. antstolio patvarkymu paskirstyta išieškotojui ir vykdymo išlaidoms padengti.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas (skolininkas) 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi raštu į antstolį, nurodydamas, kad VMI apskaičiuota 652,17 Eur permoka buvo grąžinta į vieną iš antstolio areštuotų sąskaitų, todėl prašė minėtai sumai panaikinti areštą ir leisti jam šia suma laisvai disponuoti.

4. Antstolis 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-23-70-14335 atsakė skolininkui, kad VMI grąžinamos GPM (gyventojų pajamų mokesčio) permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Šis patvarkymas patikslintas 2023 m. gegužės 22 d. patvarkymu, jame papildomai nurodant antstolio patvarkymo apskundimo tvarką.

Šalies argumentai

5. Skolininkas 2023 m. gegužės 24 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė grąžinti jam iš VMI gautą gyventojo pajamų mokesčio (GPM) permoką, kurios dydis – 652,17 Eur, ir leisti pareiškėjui pilnai ja disponuoti, kadangi šios lėšos priskiriamos pajamoms, gautoms iš darbo santykių. Pareiškėjas nurodė, kad grąžintina permoka yra iš darbo santykių kylanti gyventojo pajamų mokesčio permoka, kurios galėjo ir nebūti, jeigu darbovietėje nebūtų pasirinkta taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Vadovaujantis CPK 736 straipsniu, antstolis turėjo išskaityti nuo nurodytos gautos pajamų mokesčio permokos įstatymais apibrėžtą sumą, o likusia suma leisti laisvai disponuoti pareiškėjui ir išskaitytą sumą padalinti visiems suinteresuotiems asmenims.

6. Antstolis su skundu nesutiko, nurodydamas, kad VMI grąžinamos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjo skolai padengti gali būti nuskaitoma visa permokos suma. VMI grąžinta GPM permoka nepriskiriama prie periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar kitų įstatyme jam prilygintų pajamų, iš kurių skolos išieškomos kas mėnesį atliekant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Gražinta GPM permoka taip pat nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. 2023 m. gegužės 16 d. į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0070/22/00502 gautos 634,60 Eur piniginės lėšos per PLAIS buvo nurašytos ir bus skirstomos CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. Š. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų.

8. Teismas nurodė, kad pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir/ ar elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

9. 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, kai gyventojo pajamų mokesčio permoka yra per didelė mokesčio mokėtojo sumokėta mokesčio suma, valstybė grąžina permoką mokesčių mokėtojui. Anot teismo, mokesčio permokos nėra teisinio pagrindo sieti su mokesčių mokėtojo su darbo santykiais gaunamomis pajamomis nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių buvo apskaičiuoja permoka (taikytino NPD ar dėl iš pajamų per mokestinį laikotarpį atimamų patirtų nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidų, numatytų įstatymo 21 straipsnyje).

10. Dėl nurodytos gyventojų pajamų mokesčio permokos kilmės antstolis neturėjo pagrindo, gavęs skolininkui apskaičiuotos permokos išmokėjimą į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų, panaudoti tik dalį permokos sumos vadovaujantis CPK 736 straipsniu ar CPK 737 straipsniu. Gyventojų pajamų mokesčio permoka taip pat nepatenka ir į CPK 737 straipsnio dispoziciją, kaip skolininko pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui. Gauta permoka buvo pagrįstai panaudota vykdomosiose bylose skolininko įsipareigojimams išieškotojui ir antstoliui padengti. Antstolis nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą, reikalavimų, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. 2023 m. gegužės 19 d. antstolio patvarkymas neatitiko skundžiamų dokumentų raštvedybos reikalavimų, t. y. nebuvo išdėstytos pareiškėjo teisės skųsti minėtą patvarkymą, skundimo tvarka ir kitos teisės. 2023 m. gegužės 22 d. apeliantas gavo pakartotinį ir ištaisytą antstolio patvarkymą, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Apeliantas kiekvienais metais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją. VMI turėjo grąžinti 652,17 Eur. Nesulaukus permokos grąžinimo ir susisiekus su VMI, pareiškėjas sužinojo, kad antstolis yra pateikęs prašymą dėl minėtų lėšų įsisavinimo ir nurodęs pervesti permokos sumą į sąskaitą, kuria pareiškėjas nedisponuoja.

11.2. NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Vadovaujantis CPK 736 straipsniu, antstolis turėjo išskaityti nuo nurodytos jam gautos pajamų mokesčio permokos įstatymais apibrėžtą sumą, o likusią sumą leisti laisvai disponuoti pareiškėjui. Į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas neatsižvelgė ir dėl jų nieko nepasisakė.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Antstolis nuo 2022 m. lapkričio 8 d. yra perdavęs piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau – PLAIS) taikyti apribojimus skolininko K. Š. visoms banko sąskaitoms atsižvelgiant į vykdomą iš pareiškėjo priverstinį skolos išieškojimą. Skolininkas yra dirbantis asmuo, jam 2023 m. vasario 28 d. sudaryta galimybė laisvai naudotis 950,00 Eur suma per kalendorinį mėnesį iš banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo užmokesčio sąskaita) esančių lėšų, taip pat papildoma išlyga laisvai naudotis 15,00 Eur suma per kalendorini mėnesį iš banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų, nustatyta 2023 m. kovo 27 d. – kiti koregavimai. Po paskutinės išlygos suteikimo, skolininko banko sąskaitoms PLAIS nebuvo taikomas.

12.2. VMI gražinamos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa permokos suma. GPM permokos nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Gražintos GPM permokos taip pat nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl VMI sumokėtos gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto 23-ojo notarų biuro 2022 m. balandžio 6 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu antstolio R. S. kontoroje yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0070/22/00502, Nr. 0070/22/00503, Nr. 0070/22/00504, Nr. 0070/22/00505, kuriose išieškotojo Lietuvos centrinės kredito unijos naudai vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko K. Š..

16. Antstolis 2022 m. gegužės 16 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris buvo perduotas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS). Šiame nurodyme antstolis nurodė priverstinai nuo visų pareiškėjo (skolininko) sąskaitų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) nurašyti susidariusią skolą. Šis antstolio nurodymas galioja iki visiško jo įvykdymo.

17. Nustatęs, kad skolininkas nuo 2019 m. kovo 12 d. dirba UAB „Gotas“, antstolis 2022 m. gegužės 16 d. priėmė Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-70-15388, kuriuo iš skolininko darbdavio UAB „Gotas“ pareikalavo išskaičiuoti iš K. Š. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.

18. UAB „Gotas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. informavo antstolį, kad su K. Š. nutraukė darbo sutartį.

19. Antstolis 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė dar vieną Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris buvo perduotas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS). Taigi, skolininko visoms bankuose esančios sąskaitoms ryšium su vykdomais skolų išieškojimais yra taikyti piniginių lėšų apribojimai.

20. Antstolio kontoroje 2023 m. gegužės 11 d. buvo gautas VMI automatinis pranešimas, kad K. Š. atžvilgiu susidariusi mokestinė permoka bus grąžinta į vieną iš jo sąskaitų ir buvo prašoma iki 2023 m. gegužės 16 d. įskaitytinai nurodytoms sąskaitoms suformuoti naują ar patikslinti esamą nurašymo nurodymą.

21. Antstolis patvirtino, kad iš VMI į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos 634,60 Eur dydžio piniginės lėšos 2023 m. gegužės 16 d. buvo nurašytos.

22. Skolininkas 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi raštu į antstolį, nurodydamas, kad VMI apskaičiuota 652,17 Eur permoka buvo grąžinta į vieną iš antstolio areštuotų sąskaitų, todėl prašė minėtai sumai panaikinti areštą ir leisti jam šia suma laisvai disponuoti.

23. Antstolis 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-23-70-14335 skolininkui atsakė, kad VMI grąžinamos GPM permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa permokos suma. Grąžinama GPM permoka nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilyginamos pajamos, todėl iš jų skolos dengiamos kas mėnesį atliekant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Grąžintos GPM permokos taip pat nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Dėl to antstolis skolininko prašymo netenkino.

24. Antstolis 2023 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. S-23-70-14474 papildė prieš tai minėtą patvarkymą ir papildomai išaiškino patvarkymo apskundimo tvarką.

25. Skolininkas su šiais patvarkymais nesutiko ir 2023 m. gegužės 22 d. antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašė grąžinti jam 652,17 Eur VMI grąžintą permoką. Skunde nurodė, kad kaip ir kiekvienais metais jis VMI pateikė gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus, kurioje deklaravo savo pajamas, susijusias su darbo užmokesčiu. VMI sistemoje buvo apskaičiuota, kad K. Š. turi būti grąžinta 652,17 Eur dydžio permoka.

26. Antstolis su skolininko skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi sutiko su antstolio argumentais, nutartyje konstatuodamas, kad GPM permoka nėra su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl skolos iš jos išieškomos bendra tvarka.

27. Apeliantas atskirajame skunde su teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad VMI grąžinta permoka yra su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, todėl antstolis turėjo išskaityti nuo nurodytos jam gautos pajamų mokesčio permokos įstatymais apibrėžtą sumą, o likusia suma leisti skolininkui laisvai disponuoti.

28. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

29. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas.

30. CPK 735 straipsnyje nustatyta, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).

31. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą, o CPK 739 straipsnyje apibrėžė pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, baigtinį sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai).

32. Pažymėtina, kad nei CK, nei CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas).

33. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ) nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką. Vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikiamu pajamų sąvokos apibrėžimu, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ne tik susijusios su darbine veikla, bet ir bet kokia kita nauda pinigais ir (arba) natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).

34. Iš apelianto pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad jis (apeliantas) deklaravo savo pajamas už 2022 metus kodais: 01 (darbo užmokestis, priedai, priemokos, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitos darbo apmokestinamosios pajamos) bei 03 (ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos). Pajamų iš individualios veiklos, pajamų už turto nuomą, pardavimą, kitokį perleidimą nuosavybėn, palūkanų, kitų pajamų nebuvo deklaruota. Taigi, apelianto deklaruotos pajamos buvo susijusios su gautu darbo užmokesčiu ir ligos išmoka.

35. Apeliantas nurodo, kad jeigu jis nebūtų darbdavio prašęs taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jis būtų gavęs didesnį darbo užmokestį, todėl NPD susidariusi permoka yra susijusi su darbo užmokesčiu ir kitomis jam prilygintomis išmokomis, iš kurių išieškojimas vykdomas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.

36. GPMĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Taigi gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra fizinis asmuo, gavęs apmokestinamųjų pagal įstatymą pajamų. Dėl mokestinių prievolių vykdymo tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodyta, kad mokestinė prievolė valstybei struktūriškai susideda iš pareigos mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareigos laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Dėl daugumos mokesčių abi šios pareigos tenka vienam asmeniui – mokesčio mokėtojui. Tačiau yra dvejopos mokestinės prievolės atvejų, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą turi prievolę mokėti mokestį, o kitas asmuo šią prievolę faktiškai įvykdo, pervesdamas nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį į biudžetą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010). Nagrinėjamu atveju apelianto darbdavys apskaičiavo už mokesčių mokėtoją (už apeliantą) mokėtinus privalomuosius mokesčius ir pervedė juos į valstybės biudžetą.

37. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis. Metams pasibaigus mokesčių administratorius (VMI) įvertina per metus gautas mokesčio mokėtojo pajamas ir joms pritaiko metinį NPD (MNPD), dėl ko gali susidaryti GPM mokesčio skirtumai (skola VMI (nepriemoka), arba gautina suma iš VMI (permoka)).

38. GPM įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta gyventojo teisė susigrąžinti jo permokėtą mokestį. Mokesčių permokų grąžinimo ir įskaitymo tvarka yra reglamentuota 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 87 straipsnyje. Pagal šį įstatymą mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Kitaip tariant, teisę į mokesčio permokos grąžinimą turi asmuo, sumokėjęs per daug pajamų mokesčio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-711-08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013).

39. Nagrinėjamu atveju, apeliantui pateikus VMI pajamų mokesčių deklaraciją už 2022 metus, mokesčių administratorius perskaičiavo visas apelianto gautas pajamas ir nustatė, jog iš jo gautų pajamų išskaičiuota mokesčių suma buvo 3 628,27 Eur, tačiau pagal gautas pajams ji turėjo būti 2 976,0984 Eur, todėl gavosi mokesčio permoka 652,17 Eur, kuri grąžintina mokesčių mokėtojui.

40. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos „Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės“, kurių 8.2.1 punkte nustatyta, jog be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio ir (arba) kitų įmokų permoka (skirtumas) pervedama į antstolio nurodytą sąskaitą, kai VMI mokesčių apskaitoje yra susidariusi mokesčių mokėtojo permoka (skirtumas), tačiau, vadovaujantis CPK 688, 749 straipsnių nuostatomis, yra gautas antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises į mokesčių mokėtojui priklausančią grąžinti permokos (skirtumo) sumą.

41. Sistemiškai aiškinant aptartas teisės normas, darytina išvada, jog GPM permoka yra išimtinai susijusi su mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir nepatenka į 739 straipsnyje nustatytas sumas, į kurias negali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

42. Nagrinėjamu atveju apelianto banke esančioms sąskaitoms antstolio nurodymais yra taikytas areštas (nutarties 19 punktas), todėl VMI į mokesčių mokėtojo (apelianto) vieną iš sąskaitų pervedus 652,17 Eur permoką, automatiškai ji buvo nurašyta į antstolio depozitinę sąskaitą.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viename iš šioje nutartyje paminėtų teisės aktų nėra nurodyta, jog VMI grąžinta GPM permoka yra susijusi su daro užmokesčiu ar kitomis jam prilyginamomis pajamomis. Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-2151-520/2015, nurodyta, kad pareiškėjui gražinta GPM permoka laikytina pareiškėjo pajamomis. Kitaip tariant, kaip teisingai nurodė antstolis ir pirmosios instancijos teismas, tai yra pajamų suma, į kurią išieškojimas vykdomas bendra tvarka. Todėl apelianto argumentai, kad grąžinta GPM permoka yra susijusi su darbo užmokesčiu, atmestini kaip nepagrįsti.

44. Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti vadovaujantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas