Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Triplike atsakovas nesutinka su ieškovų pozicija, kad pagrindų taikyti ieškinio senatį nėra. Ieškovai koncentruojasi vien tik į pastangas pagrįsti savo siekį atskaitos tašku imti pretenzijos pateikimo datą ir ignoruoja praėjusį ilgą kelerių metų laiką nuo ginčo daiktų įgijimo iki pretenzijos pateikimo. Ieškovai ne tik neįrodo, bet ir nebando įrodinėti pateikto ieškinio kontekste būtino fakto, kad pretenzija buvo pateikta per garantinį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo daiktai ieškovams teisiškai buvo perduoti 2010 m. gruodžio 15 d., šių daiktų garantijos ar tinkamumo naudoti terminas baigėsi dar 2012 m. gruodžio 15 d. Vadinasi jau ir pati pretenzija 2019 m. kovo 4 d. buvo reiškiama praėjus daugiau nei 6 metams nuo garantijos ar tinkamumo termino pasibaigimo. Todėl, atsakovo įsitikinimu, nei CK 6.338 straipsnio 3 dalies prasme, nei kasacinio teismo praktikos prasme, akivaizdžiai pavėluotai pateiktos pretenzijos pateikimo data nėra ir negali būti laikoma atskaitos tašku skaičiuojant ieškinio senaties terminą. Juo labiau, kad ieškovai visiškai nepagrindžia garantijos taikymo prielaidų. Pasisakydamas dėl Šulinio, atsakovas pabrėžia, jog Šulinio kaip inžinerinio įrenginio pirkimo-pardavimo atveju kokybės klausimas sietinas su paties šio daikto savybėmis, o ne specifine aplinka, kurioje jis veikia. Jei pats šulinys įrengtas tinkamai, tačiau dėl objektyvių gamtinių sąlygų jo našumas yra mažesnis nei norėtųsi ieškovams, tai laikytina ne šulinio kaip inžinerinio įrenginio, kurį iš atsakovų įsigijo ieškovai, kokybės trūkumu, o gamtinių sąlygų problema. Atsakovo įsitikinimu, ieškovai iš esmės nepagrindžia ne tik šulinio teikiamo vandens nepakankamumo, bet ir to, kad jis atsirado iki 2012 m. gruodžio 15 d., t. y. per garantinį terminą. Netgi jei pagrįstų, kad ginčo šulinyje vandens per mažai, ieškovai taip pat turėtų pagrįsti ir tai, jog taip atsitiko būtent dėl paties ginčo Šulinio trūkumų, o ne objektyvių gamtinių sąlygų. Ieškovai dar turėtų pagrįsti ir tai, kad vandens nepakankamumo problemai spręsti netiko gerokai ekonomiškesnės priemonės, kaip antai šulinio adatos įrengimas. Vertindamas reikalavimą dėl buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro, atsakovas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad šio rezervuaro buvimo vieta nelaikytina Namo, kuriam tarnavo šis inžinerinis įrenginys, trūkumu. Nepriklausomai nuo to, kieno žemėje šis įrenginys buvo, savo funkcinę paskirti jis atliko. Esant nesutarimų su kaimyninio sklypo savininku ir objektyviam poreikiui, buvo galima reikalauti netgi servituto nustatymo. Ieškovams ieškinyje nurodomi, tačiau nepagrįsti, tiek Šulinio, tiek buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro trūkumai paaiškėjo daug anksčiau nei jie pateikė dėl jų pretenziją, ką patvirtina tiek ieškinyje pačių ieškovų nurodyti teiginiai, tiek jų su ieškiniu pateikti rašytinai įrodymai. Jokių argumentų, kurie galėtų pateisinti tokį ilgą delsimą ir pagrįstų ieškinio senaties termino atnaujinimą, ieškovai nepateikia. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pačioje pretenzijoje nurodyta vėlesnė ne tik pateikimo, bet ir netgi jos surašymo data - 2019 m. kovo 4 d., nei ieškovai nurodo (2019 m. kovo 1 d.), šioje 2019 m. kovo 4 d. surašytoje (ir neaišku kada atsakovui pateiktoje) pretenzijoje buvo nurodytas 10 dienų terminas į ją atsakyti. Atsakovas ieškovus tuo metu atstovavusiai ir pretenziją pasirašiusiai M. Š. atsakymą el. paštu pateikė 2019 m. kovo 13 d., t. y. akivaizdžiai per nustatytą terminą. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų pateikiamas išskaidytas išlaidų dydis buhalteriškai/aritmetiškai nesusiveda į nurodomą bendrą nuostolių sumą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 15 d. atsakovai J. V. ir A. V. sudarė su ieškovais V. S. ir R. Ž. (šiuo metu K.) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios objektu buvo – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginys – šachtinis šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas). Iš atsakovo A. V. rašytinių paaiškinimų, į bylą pateiktos Sutarties, nustatyta, kad Sutarties objektu buvęs Turtas ieškovams atsakovų buvo faktiškai perduotas iki Sutarties pasirašymo, o teisiškai – Sutarties pasirašymo 2010 m. gruodžio 15 d. metu (Sutarties 6.2 punktas). Pasirašydami Sutartį, atsakovai patvirtino, kad parduodamas Turtas yra tinkamai teisiškai įregistruotas, priklauso atsakovams nuosavybės teise, yra teisėtai įsigytas, į parduodamą Turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, atsakovai parduodame Name negyvena, iki Sutarties pasirašymo atsakovai ieškovams perdavė nuosavybės teisę jiems patvirtinančius dokumentus bei kitus su Turtu susijusius dokumentus (Sutarties 8.1, 8.2, 8.4 punktai), garantavo, jog Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų Turto trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję (Sutarties 9.1 punktas). Ieškovai gi Sutartimi patvirtino, kad jie susipažino su perduoto Turto būkle, kokybe bei su Turto nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir visais kitais su Turtu susijusiais dokumentais prieš pasirašant šią Sutartį, kad ieškovams prieš Sutarties pasirašymą buvo perduoti Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir jokių pretenzijų atsakovams dėl perduoto Turto būklės, kokybės bei dėl minėto Turto dokumentų jie neturi (Sutarties 9.2 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismų spręsti, kad atsakovai, pirkdami Turtą iš atsakovų, būtų pranešę ketinantys perkamą Turtą naudoti kažkokiam konkrečiam tikslui (pvz., tam tikro skaičiaus asmenų šeimai apgyvendinti ar pan.), kurį Turtas, atsakovų patikinimu, Sutarties sudarymo metu atitiko.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Turto pirkimo metu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis buvo žemės ūkio, plotas 0,0586 kv. m, jis buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastriniai matavimai fiksuoti – 2010 m. lapkričio 29 d., o registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2010 m. gruodžio 13 d. Kaip Žemės sklypo priklausiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti du nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginys – šachtinis šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šachtinis šulinys), kurie abu buvo Sutarties objektu. Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2010 m. lapkričio 29 d., papildomai buvo nurodytas vienas neregistruotas statinys, kurio pobūdis byloje nenustatytas. Be to, iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 30 d. parengto Žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad prie Žemės sklypo ribos su šalia esančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne Žemės sklypo ribose yra įrenginys – nuotekų šalinimo rezervuaras. Šis nuotekų šalinimo rezervuaras Nekilnojamojo turto registre Sutarties sudarymo metu ir šiuo metu nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jo tikslios atsiradimo/pastatymo aplinkybės byloje nenustatytos. Iš atsakovo 2019 m. kovo 13 d. atsakymo į pretenziją matyti tik tai, kad atsakovai juo taip pat naudojosi, tačiau, atsakovų teigimu, jis nebuvo jų statytas, o faktiškai ten buvo iki jiems įsigyjant turtą adresu (duomenys neskelbtini). Šis nuotekų šalinimo rezervuaras, ką teisingai nurodo atsakovas, teikdamas atsikirtimus, Sutartyje nebuvo nurodytas ir kaip atskiras Sutarties objektas. Pažymėtina, kad šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra išsamesni nei nurodyti Sutartyje, Namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), jo statybos metai 1988 m., rekonstrukcijos pradžios – 2007 m., o pabaigos – 2008 m. Namo paskutiniai kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. spalio 13 d. Jie teismui taip pat nėra pateikti (CPK 178 straipsnis). Pagal tuos pačius Nekilnojamojo turto registro duomenis Namo plotas – 118,85 kv. m, šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis – vietinis, nuotekų šalinimas – vietinis. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas rekonstrukcijos atlikimo pagrindas – 2008 m. lapkričio 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovai pateikė į bylą. Juo statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija pripažino Namą, rūsį, pastogės patalpas ir Šachtinį šulinį tinkamais naudoti. Šiame akte nėra jokių duomenų apie kokio nors kito pagalbinio statinio kaip nuotekų šalinimo rezervuaro pripažinimą tinkamu naudoti, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kaip konkrečiai Name jo rekonstrukcijos metu buvo išspręstas nuotekų šalinimo klausimas, kuris kaip vietinis, faktiškai esantis ir atliktas teisėtai 2008 m. rekonstrukcijos metu buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Jokių kitų duomenų – Namo kadastrinių matavimų, Namo projekto ar kt., iš kurių teismas galėtų spręsti, kad nuotekų šalinimas iš Namo jo rekonstrukcijos 2008 m. metu buvo išspręstas būtent įrengiant ir/ar panaudojant minėtą nuotekų šalinimo rezervuarą ne Žemės sklype, ką ieškovai įvardija jiems parduoto Namo trūkumu, ieškovai į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Šachtinio šulinio statybos pradžios metai – 2003 m., pabaigos 2008 m.

Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad praėjus mėnesiui nuo įsikėlimo į Namą ieškovai pastebėjo, kad Šachtinio šulinio vandens neužtenka aptarnauti dviejų asmenų šeimą. Dėl to pas ieškovus vyko atsakovas, kuris paaiškino Namo ir Šachtinio šulinio veikimo principus, dėl ko 2011 m. sausio 18 d. atsakovas ir ieškovas surašė perdavimo aktą, kuriame šalys patvirtino, kad perdavimo metu Name ir Šachtiniame šulinyje esantys įrengimai veikia, o ieškovas pretenzijų neturi. Byloje nėra jokių įrodymų apie šiuos Name ir Šachtiniame šulinyje esančius konkrečius įrengimus, jų pobūdį ir paskirtį, kurie leistų teismui spręsti juos, būtent, ieškovų nurodomą giluminį siurblį, esant Šachtinio šulinio ir/ar Namo, jo inžinerinės sistemos dalimi. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie Šachtinio šulinio technines specifikacijas, kurias esant netinkamomis prašo vertinti ieškovai, kaip ir duomenų apie konkrečias ieškovų nurodomo giluminio siurblio užsikimšimų aplinkybes, tarp jų to datą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. (CPK 178 straipsnis).

Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. ieškovų atžvilgiu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-5865-804/2018 Vilniaus regiono apylinkės teisme pagal ieškovės D. A. ieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, kuriuo D. A., be kita ko, reiškė reikalavimus ieškovams, prašydama įpareigoti R. K. ir V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti/išardyti/nugriauti ieškovės D. A. sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą kanalizacijos šulinį (nuotekų rezervuarą) ir atraminės sienelę, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2018 m. sausio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje pažymėtus skaičiais Nr. 2, 3, sutvarkyti statybvietę ir sutvarkyti ir utilizuoti nuotekomis užterštą gruntą. 2018 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ši byla buvo išskirta į atskirą civilinę bylą, suteikiant numerį e2-13566-804/2018, o pastarojoje byloje 2018 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo D. A. ieškinys buvo patenkintas.

Ieškovai reikalavimus atsakovams grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, jų tarpe teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas, patirtas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei prašo priteisti iš atsakovų jiems Sutartimi parduoto Turto paslėptų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias jie faktiškai patyrė. Paslėptais Turto trūkumais ieškovai įvardija Šachtinio šulinio ir jame esančio giluminio siurblio neužtikrinimą Name geriamojo vandens dviejų asmenų šeimai, taip pat Namo nuotekų šalinimo rezervuaro buvimą ne Žemės sklypo teritorijoje.

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje, aiškinant šią CK 6.333 straipsnio nuostatą, yra nurodoma, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010).

Ieškovai byloje teigė, kad Šachtinis šulinys, iš kurio tikėtina buvo teikiamas geriamasis vanduo į Namą, buvo „netinkamos techninės specifikacijos“. Kas liudija tokią „netinkamą techninę specifikaciją“, ieškovai procesiniuose dokumentuose nenurodė, to nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovų teiginiai apie tam tikrų specialistų išsakytus teiginius apie tokio šulinio nepakankamumą geriamajam vandeniui Žemės sklype išgauti, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, tokius argumentus paneigia pačių ieškovų į bylą pateiktas 2008 m. lapkričio 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.73-267, kuriame 36 metrų Šachtinis šulinys Žemės sklype buvo įvertintas kaip tinkamas naudoti pagal paskirtį – geriamajam vandeniui į Namą teikti išgauti. Ieškovų argumentai, kad Šachtiniame šulinyje išgaunamo vandens nepakako dviejų asmenų šeimai, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais skaičiavimais, juos pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), be to, teismo vertinimu, apskritai negali būti siejami su Šachtinio šulinio ar Namo trūkumu, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsigydami Namą ir Šachtinį šulinį ieškovai informavo atsakovus apie ketinimą juos naudoti būtent dviejų asmenų šeimai, jiems reikalingam konkrečiam vandens kiekiui užtikrinti (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustatė minimalaus geriamojo vandens kiekio normą viena žmogui – 200 l/d. 1 žmogui (42.5.3 punktas), tačiau kartu numatė, kad šis normatyvas netaikomas kaimo vietovėje (4 punktas). G. N. yra kaimo vietovėje, todėl net ir šis normatyvas Šachtiniam šuliniam ir/ar Namui negali būti taikomas.

Ieškovai ieškinyje Sutartimi parduoto Šachtinio šulinio ir Namo trūkumų prašo vertinti ir Šachtiniame šulinyje įrengto giluminio siurblio netinkamą veikimą, tačiau nurodydami tokį trūkumą ieškovai ne tik nepateikia jokių įrodymų apie tokio Šachtiniame šulinyje esančio giluminio siurblio pobūdį, jo buvimą Šachtinio šulinio ir/ar Namo, jo vandentiekio inžinerinės sistemos, dalimi, bet ir nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie tokio giluminio siurblio trūkumo faktą, buvusį Sutarties sudarymo momentu (CPK 178 straipsnis). Ieškovų teiginiai, kad giluminio siurblio užsikimšimas du kartus laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2015 m., liudija šio giluminio siurblio trūkumo faktą Sutarties sudarymo momentu, yra deklaratyvūs, nes ieškovai nenurodo šių gedimų atsiradimo aplinkybių, jų galimų sąsajų su defektai, buvusiais Sutarties sudarymo metu, o ne atsiradusiais po Sutarties sudarymo giluminio siurblio eksploatavimo metu.

Teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, taip pat trumpai pasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, būtent, prašomų priteisti kaip patirtų išlaidų pobūdžio, jų dydžio. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 8 874 Eur patirtų išlaidų daikto trūkumams pašalinti, kurias sudaro 4 500 Eur gręžinio įrengimo išlaidos, 1 374 Eur naujos kanalizacijos įrengimo išlaidos, 700 Eur senos kanalizacijos išardymas, 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 1 000 Eur išlaidos aplinkosaugai.

Siekdami pagrįsti 1 000 Eur išlaidas aplinkosaugai, ieškovai pateikia į bylą įrodymus apie ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento taikytas baudas už administracinius teisės pažeidimus, įvykdytus konkrečiomis datomis: 75 Eur už 2017 m. gruodžio 7 d. nusižengimą, 30 Eur už 2017 m. rugsėjo 26 d. nusižengimą (ROIK 17073094751), 650 Eur už 2017 m. spalio 12 d. nusižengimą (ROIK 17074321914), 350 Eur už 2018 m. vasario 20 d. nusižengimą, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos taikytas baudas už administracinius teisės pažeidimus, įvykdytus konkrečiomis datomis, – 150 Eur už 2018 m. sausio 3 d. nusižengimą, tačiau pateikia tik vienos iš paskirtų baudų – 75 Eur, apmokėjimą patvirtinantį įrodymą. Taigi, ieškovai įrodymais nepagrindžia 1 000 Eur išlaidų aplinkosaugai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovų pateikti įrodymai apie jų patirtas išlaidas išardant nuotekų šalinimo rezervuarą liudija jų sumokėtą 750,20 Eur sumą IĮ Savivarčių paslaugos už betoninių šulinių išvežimą, statybvietės tvarkymą 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AL052 pagrindu ir 202,68 Eur sumą UAB „Godena“ už grunto kasimo ir išvežimo paslaugas 2019 m. gruodžio 4 d. grunto kasimo sutarties Nr. 19/12/04-01, 2019 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. GEO2019228 pagrindu, nors ieškiniu ieškovai prašo priteisti tik 700 Eur už senos kanalizacijos išardymą. Tačiau ieškovų pateikti įrodymai dėl 124 Eur sumokėjimo UAB „Žvyro karjerai“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos-faktūros serija TR Nr. 76690 pagrindu ir 850 Eur sumokėjimo 2018 m. rugpjūčio 16, 17 d. mokėjimo pavedimais IĮ Gedvilo firmai nėra pakankami nustatyti ieškinyje nurodomai faktinei aplinkybei, kad šias 974 Eur, ne 1 374 Eur dydžio išlaidas ieškovai patyrė įsirengdami jų nurodomą naują buitinių nuotekų valdymo įrenginį Euro Solid 2000 Žemės sklype (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų nei dėl šių išlaidų sąsajos su tokio įrenginio įrengimu, nei įrodymų apie tokio įrenginio įrengimo Žemės sklype faktą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovų faktiškai patirtas nurodomas 4 500 Eur išlaidas naujam gręžiniui Žemės sklype įsirengti ar jų faktiškai patirtas 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nėra jokių įrodymų (Namo kadastrinių matavimų, projektinės dokumentacijos, topografinio plano ar pan.), kurie leistų nustatyti Namo inžinerinių sistemų – vietinio vandentiekio ir kanalizacijos, pobūd, Sutarties sudarymo metu ir po ieškovų nurodomų Namo ir Šachtinio šulinio faktinio trūkumų pašalinimo.

Atsakovai procesiniuose dokumentuose taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai su tuo nesutinka.