- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2-1904-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30643-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- R. K., V. S.
- Atsakovas
- J. V., A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir V. S. (V. S.) ieškinį atsakovams J. V. ir A. V. dėl žalos atlyginimo už paslėptus namo ir žemės sklypo trūkumus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. K. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašo priteisti jiems solidariai iš atsakovų J. V. ir A. V. 8 874 Eur patirtų išlaidų daikto trūkumams pašalinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai paaiškino, kad jie su atsakovais 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu jie nupirko, o pardavėjai (atsakovai) pardavė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal šalių pasirašytą sutartį pardavėjai pareiškė ir garantavo, jog parduodamas Namas su Žemės sklypu yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Nurodė, kad pasitikėjo pardavėjais, sumokėjo už Namą sutartą kainą, tačiau paaiškėjo, jog Namas su Žemės sklypu buvo parduotas su paslėptais trūkumais. Teigė, kad įsikėlus į Namą jau po pirmo mėnesio išaiškėjo pirmasis Namo trūkumas, t. y. šachtinis šulinys. Šulinio vandens nepakanka aptarnauti dviejų asmenų šeimai. Nuo įsigijimo datos giluminis siurblys, esantis šulinyje, buvo užsikimšęs ir trauktas išvalymui 2 kartus iki 2015 m., kol galutinai nebuvo nutrauktas vandens tiekimas į pastatą galimai nuo netinkamos šulinio techninės specifikacijos. Pasikreipus į specialistus buvo paaiškinta, kad šioje vietovėje tokio šulinio nepakanka, nes vanduo yra žymiai giliau ir šiai vietai reikalingas gręžinys (apytikslė gręžinio sąmata ~ 4 500 Eur). Pirkėjams priklausančio Namo kadastro duomenų lentelėje nurodoma, kad Name įrengta vietinė kanalizacija. Tuo tarpu 2019 m vasario mėn. išaiškėjo nauja aplinkybė, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras yra įrengtas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. A. ir nėra susijęs su Žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, šis faktas perkant Namą buvo nuslėptas. Kadangi šalia buvo laikinas statinys (pavėsinė) su statybinėmis lentomis, likusiomis po Namo remonto, abejonių dėl rezervuaro priklausomybės jų perkamam Žemės sklypui jiems nekilo. Šios aplinkybės iškilo po D. A. atliktų kadastrinių matavimų savo sklype, kuomet D. A. kreipėsi į teismą ir įpareigojo juos išmontuoti/išardyti/nugriauti sklype neteisėtai pastatytą kanalizacijos šulinį (nuotėkų rezervuarą) ir atraminės sienelės dalį. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Žemės sklype buvo įrengtas naujas buitinių nuotekų valymo įrenginys EURO SOLID 2000. Darbus atliko įmonė IĮ „Gedvilo firma“, už juos buvo sumokėta 1 374 Eur. Nuotėkų rezervuaras ir atraminė sienelė šiuo metu jau demontuota, tačiau dar liko keli statybiniai darbai, kuriuos atlikti sudėtinga, jie yra techniškai sunkiai prieinamoje vietoje. Kol vyko bylinėjimasis ieškovai dėl aplinkos apsaugos departamento sprendimų dėl netinkamo nuotekų valymo rezervuaro eksploatavimo patyrė – 1 000 Eur nuostolių. Sutvarkyti rezervuarą laiku pagal duotus nurodymus nebuvo galimybės dėl nepalankių oro sąlygų (žiemos sezono) ir ganėtinai sudėtingo vietovės reljefo. Ieškovų teigimu, tai, kad aukščiau paminėti Namo ir Žemės sklypo trūkumai buvo nuslėpti, sustiprina ir aplinkybė, jog prieš pat pasirašant notarinę sutartį buvo pakeisti kadastriniai matavimai ir nauji kadastriniai matavimai pačių pardavėjų (atsakovų) pristatyti tiesiogiai notarui galimai tam, kad pirkėjai (ieškovai) su naujais duomenimis susipažintų tik pasirašę notarinę sutartį, tokiu būdu siekiant nuslėpti Namo ir Žemės sklypo trūkumus, nes visi Namo dokumentai ir Namo raktai jiems buvo perduoti tik po pilno atsiskaitymo su pardavėjais. Už būstą buvo atsiskaityta sausio viduryje ir tik sausio 18 d. atsakovas A. V. pakvietė ieškovą V. S. į Namą perduoti dokumentų bei Namo raktus, taip pat parodė, kaip yra kūrenamas katilas ir atsuko čiaupą parodyti, kad bėga vanduo. Tą pačią dieną ieškovui A. V. buvo paduotas pasirašyti perdavimo aktas, kuriame atsakovas A. V. ir surašė, kad viskas veikia ir pretenzijų neturi. Tačiau, ieškovų įsitikinimu, šis dokumentas buvo tyčia duodamas pasirašyti žinant apie Namo esminius trūkumus ir su mintimi, jog jie negalėtų reikšti pretenzijų. Be to, šio dokumento ieškovė R. K. nepasirašė, nebuvo supažindinta su dokumento turiniu ir apie jį nežinojo. Kadangi ieškovai yra turto bendrasavininkai ir turtas buvo pirktas ne santuokoje, ieškovė sužinojo apie esminius Namo trūkumus tik kai kaimynė iniciavo teisminius ginčus, kurių metu paaiškėjo esminiai Namo trūkumai. Ieškovai nurodė, kad apie pastebėtus nekilnojamojo turto trūkumus informavo atsakovus 2019 m. kovo 1 d. pareikšdami jiems pretenziją. 2019 m. kovo 13 d. buvo gautas atsakovų pirmasis raštiškas atsakymas į pretenziją, kuria atsisakyta tenkinti pretenziją ir visiškas atsisakymas ieškoti kompromiso dėl parduoto Namo trūkumų pašalinimo. Nepaisant priešiškos atsakovų reakcijos, ieškovai ir toliau mėgino geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų trūkumų pašalinimui ar bent nuostolių kompensavimui iki šiol. Ieškovai pakartotinai pabrėžia, kad apie esminius trūkumus sužinojo tik tuomet, kai kaimynė A. A. iniciavo teisminius procesus (civilinė byla Nr. e2-13566-804/2018) prieš ieškovus, per visą laiką nuo Namo įsigijimo momento paaiškėjo labai daug trūkumų (šulinys be vandens, kanalizacija bei atraminės sienelės dalis svetimame sklype), dėl ko jie nuolatos įtraukiami į teisminius procesus ir patiria didžiulius nuostolius. Nurodė, kad prasidėjus teisminiams procesams dėl kanalizacijos bei dalies atraminės sienelės svetimame trečiojo asmens sklype, jie pradėjo domėtis Nekilnojamojo turto registracijos dokumentais ir iš Registrų centro Žemės sklypo schemos paaiškėjo, kad joje nėra jokio žymėjimo. Tokiu būdu atsakovai tyčia suklaidino ieškovus, nes iki pat notarinio sandorio patvirtinimo atsakovai tik pirmą kartą pasidarė geodezinius matavimus – po geodezinių matavimų sumažėjo Žemės sklypo plotas, dėl ko faktiškai kanalizacijos rezervuaras ir atraminės sienelės dalis pateko jau už jų įsigyto Žemės sklypo ribų. Ieškovų vertinimu, Žemės sklypo plotui sumažėjus ir kanalizacijai atsidūrus svetimame sklype, atsakovai kuo skubiau norėjo parduoti Namą, o tą faktą, kad kanalizacijos rezervuaras ir sienelės atraminė dalis pateko į svetimą žemės sklypą, nuslėpė. Tuo metu, kai Namą aprodė brokerė ir atsakovė J. V., jie parodė kanalizaciją, nurodė, koks jo gylis ir minėjo, kad esant poreikiui galima jį gilinti, tačiau jiems net minties nebuvo, jog šis įrenginys jau nebepriklauso jų įsigytam Žemės sklypui, kai tuo tarpu atsakovams ši informacija jau po atliktų geodezinių matavimų buvo žinoma. Atsakovai, atlikę geodezinius matavimus, dalį dokumentų nuo jų nuslėpė ir sudarinėjant sandorį jų nepateikė. Tokiais veiksmais atsakovai visais įmanomais būdais stengėsi nuslėpti faktą, jog pasikeitus Žemės sklypo plotui atsirado trūkumų. Negana to, Namo apžiūros metu ta vieta buvo uždengta lentomis – ieškovų vertinimu, tokiu būdu buvo siekiama atkreipti kuo mažesnį dėmesį į šią vietą. Ieškovų įsitikinimu, nei rezervuaras, nei kiemo statiniai dėl savo prigimties ir paskirties negali būti savarankiški teisinių santykių objektai. Tai reiškia, kad rezervuaras laikomas neatskiriamu ir Namui funkcionuoti skirtu įrenginiu. Žemės sklype esantys įrenginiai yra skirti aptarnauti Namui, kaip pagrindiniam pastatui Žemės sklype. Nuo turto įsigijimo rezervuaras ieškovų buvo nuolat valomas ir prižiūrimas. Atsakovai šį Žemės sklypą buvo įsigiję seniai ir buvo teisėti jo savininkai, todėl neabejotinai žinojo, kur tiksliai įrengia kanalizaciją. Negana to, ieškovams, demontuojant kanalizaciją, paaiškėjo faktas, jog žieduose tyčia padarytos skylės tam, kad dalis nuotėkų būtų sugerta į gruntą – atsakovai apie šiuos esminius trūkumus ieškovų neinformavo ir sąmoningi nuslėpė, tuo pažeisdami Sutarties 9.1 punkte numatytą įsipareigojimą atskleisti parduodamo daikto trūkumus, kurie turi įtakos pirkimo kainai ir sandorio sudarymui. Dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų ieškovai patyrė daug nepatogumų (dėl jiems inicijuotų teisminių bylų ir t. t.) bei nuostolių. Trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu ieškovams kaip apdairiems ir protingiems žmonėms, nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Šių trūkumų iki teisminių procesų iniciavimo nebuvo įmanoma pastebėti dar ir dėl to, jog šis Žemės sklypas ir gyvenamas Namas nebuvo nuolatos gyvenamas, jame retai būdavo žmonių, jie atvykdo tik retkarčiais atlikti būtinų einamų sezoninių darbų. Šiuo metu kanalizacijos šulinys yra sutvarkytas ir demontuotas, tačiau ieškovai dėl to patyrė 8 874 Eur nuostolių, kurie privalo būti atlyginti pardavėjų (atsakovų) dėl parduoto nekilnojamojo turto paslėptų trūkumų. Jei apie šiuos trūkumus ir aplinkybes ieškovams būtų buvę žinoma sandorio sudarymo metu, jie nebūtų šio nekilnojamojo turto pirkę arba tikrai ne už tokią kainą, kurią sumokėjo atsakovams.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas paaiškino, kad notariškai patvirtintą Sutartį dėl Žemės sklypo, Namo ir kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Šulinys), su ieškovais sudarė 2010 m. gruodžio 15 d. Kadangi ieškovams Sutarties dalyku esantys nekilnojamieji daiktai buvo perduoti dar iki pasirašant Sutartį (Sutarties 6.2 punktas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.398 straipsnyje referuojamas Sutartimi parduotų nekilnojamų daiktų perdavimas ir priėmimas įformintas ta pačia Sutartimi, t. y. laikytina, kad Sutarties dalyku esantys daiktai ieškovams teisiškai perduoti taip pat 2010 m. gruodžio 15 d. 2011 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po Sutarties sudarymo ir oficialaus nekilnojamųjų daiktų perdavimo, atsakovas buvo papildomai atvykęs pas ieškovus tam, kad atsakytų į naudojantis nekilnojamaisiais daiktais jiems kilusius praktinius klausimus ir paaiškintų su Namo eksploatavimu susijusius dalykus. Tai padarius buvo surašytas dar vienas papildomas detalesnis aktas, kuriame, be kita ko, buvo konstatuota, kad perdavimo metu Name ir šulinyje visi esantys įrenginiai veikia, pirkėjas pretenzijų neturi. Pretenziją jam bei J. V. ieškovai išsiuntė 2019 m. kovo 4 d., atsakymą į 2019 m. kovo 4 d. datuotą pretenziją ieškovų atstovė iš atsakovo gavo 2019 m. kovo 13 d. el. laišku. Nuo Sutarties sudarymo ir Sklypo, Namo bei Šulinio perdavimo dienos (2010 gruodžio 15 d.) iki pretenzijos pateikimo dienos (2019 m. kovo 4 d.) praėjo daugiau nei 8 metai ir 2 mėnesiai, o iki kreipimosi į teismą su ieškiniu (2019 m. spalio 7 d.) daugiau nei 8 metai ir 9 mėnesiai. Netgi vadovaujantis prielaida, kad ieškovai apie jų nurodomus trūkumus sužinojo tik kreipimosi su pretenzija į atsakovą dieną, t. y. 2019 m. kovo 4 d., nuo šio termino iki kreipimosi į teismą 2019 m. spalio 7 d. praėjo 7 mėnesiai ir 3 dienos. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl netgi taikant ieškovams maksimaliai palankų šio termino skaičiavimo atskaitos tašką, ieškinio senaties terminas yra suėjęs, dėl ko atsakovas, remdamasis suėjusiu ieškinio senaties terminu, prašo teismo ieškinį atmesti.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Sutarties dalyku buvo trys savarankiški daiktai: Sklypas, Namas ir Šulinys, todėl Sutarties dalyko prasme ieškovai savo konkrečius reikalavimus dėl jų nusipirktų daiktų tariamų trūkumų turėtų sieti su konkrečiais (savarankiškais) daiktais. Atsakovui nėra aišku, kodėl ieškovai nevertina šulinio kaip savarankiško daikto, taip pat kurio iš dviejų nekilnojamųjų daiktų (Namo ar Sklypo) trūkumu ieškovai laiko buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro buvimo vietą bei kokiu pagrindu buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro dalies buvimas viename ar kitame sklype gali būti laikomas atitinkamo daikto trūkumu (kokybine jo savybe). Sutartyje jokie konkretūs nė vieno iš 3 daiktų kokybei keliami reikalavimai nėra nustatyti. Atsakovo vertinimu, ieškovai nenurodo, kokie konkretūs daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimai pažeidžiami, įrodymų, kurie pagrįstų tai, jog įsigytų daiktų negalėjo naudoti pagal tikslinę paskirtį, ieškovai taip pat nepateikė, prašomos priteisti žalos dydžio ieškovai taip pat nepagrindė. Ieškinyje nenurodomi jokie įrodymai, kurie patvirtintų teiginį, esą Šulinio vandens nepakanka aptarnauti dviejų asmenų šeimai: nėra nei duomenų apie tai kiek vandens per dieną ar kitą laikotarpį gaunama iš šulinio, nei kokie referuojamos dviejų asmenų šeimos poreikiai bei koks tokius poreikius galintis pagrįsti vandens suvartojimo buityje vidurkis Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pakartotinai pabrėžė, kad naudotis Namu ir Šuliniu ieškovai realiai pradėjo dar iki 2010 m. gruodžio 15 d. Sutarties sudarymo, o daugiau nei po mėnesio, 2011 m. sausio 18 d., ieškovas V. S. savo parašu papildomai patvirtino, kad Namas ir Šulinys funkcionuoja tinkamai ir jis jokių pretenzijų neturi. Atsakovo vertinimu, ieškovai taip pat nepagrindžia, kokiu pagrindu reiškia nepasitenkinimą poreikiu valyti užsikišusį giluminį siurblį. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovai pirko inžinerinį statinį – šachtinį šulinį, o ne siurblį. Jei atsakovas ir J. V. šio jiems priklausiusio siurblio nepasiėmė ir paliko Šulinyje ieškovams, tai nesuteikia pagrindo reikšti pretenzijas dėl palikto šachtinio šulinio būtinuoju elementu nelaikytino daikto techninių charakteristikų. Juo labiau, kad periodinė daiktų priežiūra ir remontas (šiuo atveju išvalymas 2 kartus per 5 metų laikotarpį) – įprasta natūralios buitinės rutinos dalis, kurios išvengimo noras savaime nėra laikytinas pagrįstu ieškovų lūkesčiu. Juo labiau, kad patys ieškovai nurodo, jog Šulinys tapo nenaudojamas tik 2015 m., t. y. praėjus penkeriems metams nuo jo pirkimo – toks laiko tarpas yra pakankamai ilgas, juo labiau, kad kartais po tam tikro laiko šuliniai išsenka. Nors ieškovai už gręžinio įrengimą reiškia 4 500 Eur sumos reikalavimą, tačiau jokių tokią kainą patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atsakovas pabrėžė, kad Sutartyje pateikiamoje Namo kadastro duomenų lentelėje įrašo, kad name įrengta vietinė kanalizacija, nėra, tuo tarpu ieškovai nėra įrodę, kad siekę nusipirkti Sklypą ir Namą su būtent Sklype įrengtu buitinių nuotekų kaupimo rezervuaru ir todėl dėl šio rezervuaro buvimo vietos turėjo kokių nors teisėtų lūkesčių bei gali dėl to reikšti kokias nors pretenzijas. Jokių nuorodų į buitinių nuotekų kaupimo rezervuarą nėra nė vienoje Sutarties nuostatoje. Atsakovas pažymėjo, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti periodiškai tikrinamas ir ištuštinamas, todėl neįmanoma patikėti, kad nuo 2010 m. iki 2019 m. ieškovams to nė sykio neprireikė daryti. Atsakovo teigimu, ieškinyje dėstomi kaltinimai atsakovui ir J. V. nuslėpus faktą, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras įrengtas kitame žemės sklype nepagrįsti – jis pats ir J. V. naujus matavimo dokumentus gavo likus vos kelioms dienoms iki Sutarties sudarymo ir jau nebegyvendami Name. Pasirašydami Sutartį ieškovai patvirtino, kad susipažino su perduoto įsigyjamo turto būkle, kokybe bei su jų nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais prieš pasirašant šią sutartį, kad jiems prieš Sutarties pasirašymą buvo perduoti perkamo turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir jokių pretenzijų jie dėl parduotų daiktų būklės, kokybės bei dėl minėtų daiktų dokumentų neturi, šių savo pareiškimų ieškovai niekaip nenuneigė. Kita vertus, jei ieškovai tinkamai nesirūpino buitinių nuotekų kaupimo rezervuaru, nestebina, kad jis galėjo kelti diskomfortą (blogus kvapus ir pan.) kaimynams ir būtent dėl to jie pareikalavo jį iškelti iš savo sklypo. Tuo tarpu tinkamai prižiūrint buitinių nuotekų kaupimo rezervuarą jis kaimyninio sklypo savininkei nė nebūtų užkliuvęs kaip tai buvo ilgus metus iki tol. Ieškovai, kaip rūpestingi šeimininkai, turėjo apžiūrėti ir įsivertinti savo valdomą nekilnojamą turtą ir jame esančius įrenginius. Jei ne pirkimo metu, tai per protingą terminą po to, tuo tarpu daugiau nei aštuonerių metų terminas, ypač turint omenyje ieškinio teiginį, kad apie buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro buvimo vietą sužinota tik po kaimyninio sklypo savininkės reikalavimo, atsakovo vertinimu, nelaikytinas protingu terminu elementarių savininko pareigų pažinti savo turtą ir juo deramai rūpintis įgyvendinimui. Tai, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro buvimas ne ieškovų įsigytame, o kitame sklype, atsakovo įsitikinimu, negali būti laikomas nei Sklypo, nei Namo trūkumu (kasimo ir kitos veiklos dėl buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimo apribojimas galėtų būti laikomas nebent kaimyninio sklypo trūkumu). Atsakovo vertinimu, reikalavimas dėl buitinių nuotekų valymo įrenginio EURO SOLID 2000 kaštų nepagrįstas ir tuo požiūriu, jog vietoje paprasto buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro atliktas esminis pagerinimas. Tad netgi jei atsakovui kiltų atsakomybė už kokius nors buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro trūkumus, tai niekaip negali pateisinti reikalavimo sumokėti už atitinkamą pagerinimą.
Dublike ieškovai nurodė, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Ieškovų vertinimu, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas per garantinį laikotarpį pateikęs pardavėjui pretenziją, gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Šiuo atveju V. S. pirmiausiai savo lėšomis ir jėgomis bandė pašalinti namo trūkumus. Vėliau ieškovė R. K., sužinojusi apie esminius namo trūkumus ir jos atžvilgiu inicijuotas teismines bylas, nieko nelaukusi 2019 m. kovo 1 d. kreipėsi į atsakovus su pretenzija. Atsakovams atsisakius tenkinti ieškovų reikalavimą ir per ieškovų nustatytą terminą neatsakius į ieškovų pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad ieškovai tuo metu sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir senaties terminas nėra praleistas. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog senaties terminas praleistas, atsakovai prašo atnaujinti praleistą terminą. Papilomai pažymėjo, kad atsakovai atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad buitiniu? nuotekų? kaupimo rezervuaro buvimo vieta nėra ginčo objekto sudėtinė dalis, dėl ko jo dalies buvimas svetimame sklype negali būti laikomas atitinkamo daikto trūkumu. Nei rezervuaras, nei kiemo statiniai dėl savo prigimties ir paskirties negali būti savarankiški teisinių santykių objektai. Tai reiškia, kad rezervuaras laikomas neatskiriamu ir Namui funkcionuoti skirtu įrenginiu. Žemės sklype esantys įrenginiai yra skirti aptarnauti Namui, kaip pagrindiniam pastatui Žemės sklype. Nuo turto įsigijimo rezervuaras ieškovų buvo nuolat valomas ir prižiūrimas. Pasisakydami dėl Šulinio trūkumų, ieškovai nurodė, kad Šulinio trūkumas yra įvardijamas kaip vandens stoka, o ne siurblio užsikimšimas. Vandens sunaudojimas turi būti apskaičiuojamas pagal statistiniam Vilniaus gyventojui tenkantį vandens kiekį. Dirbančiai dviejų asmenų šeimai nereikia ypatingai daugiau vandens nei bet kuriam kitam gyventojui, nes daržų ir vejos laistymui bendrijoje yra naudojamas vasarinis vanduo. Grįsdami gręžinio kainą ieškovai nurodo internetinio puslapio nuorodą, kurioje pateikiama 1 m gręžinio kaina bei pateikiamas gręžinių žemėlapis, kuriame galima pasižiūrėti, kokių gylių gręžiniai yra įrengti gretimame sklype. Taip pat nurodo, kad jiems buvo atlikti skaičiavimai, tačiau sąmatos jie neišsaugojo. Ieškovai, patikslindami savo dėl paslėptų daikto trūkumų prašomų priteisti nuostolių dydį, nurodo, kad bendra jų nuostolių suma sudaro 9 076,68 Eur (gręžinys 4 500 Eur, nauja kanalizacija 1 374 Eur, senos kanalizacijos išardymas 750,20 Eur, grunto keitimas kaimynės sklype 202,68 Eur, išlaidos aplinkosaugai 1 000 Eur, bylinėjimosi išlaidos 1 300 Eur). Ieškovai taip pat nurodo, kad be jau patirtų išlaidų patirs nuosavo sklypo sutvarkymo išlaidas – dėl patirtų kasimo darbų/kanalizacijos demontavimo Žemės sklypui reikalingas tvarkymas, kurį planuojama atlikti pavasarį. Ieškovų įsitikinimu, atsakovai, parduodami Namą ir Žemės sklypą su paslėptais trūkumais, ne tik neinformavo jų apie esminius trūkumus, tačiau ir atliko tyčinius veiksmus sukėlusius šiuos trūkumus nustatyti. Atsakovai padarė viską, kad ieškovai negalėtų pastebėti esminių namo trūkumų. Tokios aplinkybės kaip namo dokumentacijos nuslėpimas (topografinės nuotraukos nuslėpimas ir jos neparodymas bei neatidavimas sandorio sudarymo dieną), kelios dienos prieš sandorio sudarymą kadastrinių matavimų tikslinimas ir klaidingas informacijos pateikimas apie kadastrinius duomenis ir sklype esančius priklausinius, nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovų sąžiningumą parduodamo objekto kokybės ir dokumentų teisingumo atžvilgiu. Dėl nurodyto ieškovai patyrė daug nuostolių, tiek finansinių, tiek moralinių, dėl ko prašo tenkinti ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtus nuostolius dėl nuslėptų ir nekokybiškų Namo su Žemės sklypu nustatytų trūkumų. Priešingu atveju, būtų pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai ir interesai, nes žinodami šias aplinkybes jie nebūtų sudarę Žemės sklypo ir Namo pirkimo-pardavimo Sutarties.
Triplike atsakovas nesutinka su ieškovų pozicija, kad pagrindų taikyti ieškinio senatį nėra. Ieškovai koncentruojasi vien tik į pastangas pagrįsti savo siekį atskaitos tašku imti pretenzijos pateikimo datą ir ignoruoja praėjusį ilgą kelerių metų laiką nuo ginčo daiktų įgijimo iki pretenzijos pateikimo. Ieškovai ne tik neįrodo, bet ir nebando įrodinėti pateikto ieškinio kontekste būtino fakto, kad pretenzija buvo pateikta per garantinį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo daiktai ieškovams teisiškai buvo perduoti 2010 m. gruodžio 15 d., šių daiktų garantijos ar tinkamumo naudoti terminas baigėsi dar 2012 m. gruodžio 15 d. Vadinasi jau ir pati pretenzija 2019 m. kovo 4 d. buvo reiškiama praėjus daugiau nei 6 metams nuo garantijos ar tinkamumo termino pasibaigimo. Todėl, atsakovo įsitikinimu, nei CK 6.338 straipsnio 3 dalies prasme, nei kasacinio teismo praktikos prasme, akivaizdžiai pavėluotai pateiktos pretenzijos pateikimo data nėra ir negali būti laikoma atskaitos tašku skaičiuojant ieškinio senaties terminą. Juo labiau, kad ieškovai visiškai nepagrindžia garantijos taikymo prielaidų. Pasisakydamas dėl Šulinio, atsakovas pabrėžia, jog Šulinio kaip inžinerinio įrenginio pirkimo-pardavimo atveju kokybės klausimas sietinas su paties šio daikto savybėmis, o ne specifine aplinka, kurioje jis veikia. Jei pats šulinys įrengtas tinkamai, tačiau dėl objektyvių gamtinių sąlygų jo našumas yra mažesnis nei norėtųsi ieškovams, tai laikytina ne šulinio kaip inžinerinio įrenginio, kurį iš atsakovų įsigijo ieškovai, kokybės trūkumu, o gamtinių sąlygų problema. Atsakovo įsitikinimu, ieškovai iš esmės nepagrindžia ne tik šulinio teikiamo vandens nepakankamumo, bet ir to, kad jis atsirado iki 2012 m. gruodžio 15 d., t. y. per garantinį terminą. Netgi jei pagrįstų, kad ginčo šulinyje vandens per mažai, ieškovai taip pat turėtų pagrįsti ir tai, jog taip atsitiko būtent dėl paties ginčo Šulinio trūkumų, o ne objektyvių gamtinių sąlygų. Ieškovai dar turėtų pagrįsti ir tai, kad vandens nepakankamumo problemai spręsti netiko gerokai ekonomiškesnės priemonės, kaip antai šulinio adatos įrengimas. Vertindamas reikalavimą dėl buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro, atsakovas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad šio rezervuaro buvimo vieta nelaikytina Namo, kuriam tarnavo šis inžinerinis įrenginys, trūkumu. Nepriklausomai nuo to, kieno žemėje šis įrenginys buvo, savo funkcinę paskirti jis atliko. Esant nesutarimų su kaimyninio sklypo savininku ir objektyviam poreikiui, buvo galima reikalauti netgi servituto nustatymo. Ieškovams ieškinyje nurodomi, tačiau nepagrįsti, tiek Šulinio, tiek buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro trūkumai paaiškėjo daug anksčiau nei jie pateikė dėl jų pretenziją, ką patvirtina tiek ieškinyje pačių ieškovų nurodyti teiginiai, tiek jų su ieškiniu pateikti rašytinai įrodymai. Jokių argumentų, kurie galėtų pateisinti tokį ilgą delsimą ir pagrįstų ieškinio senaties termino atnaujinimą, ieškovai nepateikia. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pačioje pretenzijoje nurodyta vėlesnė ne tik pateikimo, bet ir netgi jos surašymo data - 2019 m. kovo 4 d., nei ieškovai nurodo (2019 m. kovo 1 d.), šioje 2019 m. kovo 4 d. surašytoje (ir neaišku kada atsakovui pateiktoje) pretenzijoje buvo nurodytas 10 dienų terminas į ją atsakyti. Atsakovas ieškovus tuo metu atstovavusiai ir pretenziją pasirašiusiai M. Š. atsakymą el. paštu pateikė 2019 m. kovo 13 d., t. y. akivaizdžiai per nustatytą terminą. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų pateikiamas išskaidytas išlaidų dydis buhalteriškai/aritmetiškai nesusiveda į nurodomą bendrą nuostolių sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 15 d. atsakovai J. V. ir A. V. sudarė su ieškovais V. S. ir R. Ž. (šiuo metu K.) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios objektu buvo – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginys – šachtinis šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas). Iš atsakovo A. V. rašytinių paaiškinimų, į bylą pateiktos Sutarties, nustatyta, kad Sutarties objektu buvęs Turtas ieškovams atsakovų buvo faktiškai perduotas iki Sutarties pasirašymo, o teisiškai – Sutarties pasirašymo 2010 m. gruodžio 15 d. metu (Sutarties 6.2 punktas). Pasirašydami Sutartį, atsakovai patvirtino, kad parduodamas Turtas yra tinkamai teisiškai įregistruotas, priklauso atsakovams nuosavybės teise, yra teisėtai įsigytas, į parduodamą Turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, atsakovai parduodame Name negyvena, iki Sutarties pasirašymo atsakovai ieškovams perdavė nuosavybės teisę jiems patvirtinančius dokumentus bei kitus su Turtu susijusius dokumentus (Sutarties 8.1, 8.2, 8.4 punktai), garantavo, jog Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų Turto trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję (Sutarties 9.1 punktas). Ieškovai gi Sutartimi patvirtino, kad jie susipažino su perduoto Turto būkle, kokybe bei su Turto nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir visais kitais su Turtu susijusiais dokumentais prieš pasirašant šią Sutartį, kad ieškovams prieš Sutarties pasirašymą buvo perduoti Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir jokių pretenzijų atsakovams dėl perduoto Turto būklės, kokybės bei dėl minėto Turto dokumentų jie neturi (Sutarties 9.2 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismų spręsti, kad atsakovai, pirkdami Turtą iš atsakovų, būtų pranešę ketinantys perkamą Turtą naudoti kažkokiam konkrečiam tikslui (pvz., tam tikro skaičiaus asmenų šeimai apgyvendinti ar pan.), kurį Turtas, atsakovų patikinimu, Sutarties sudarymo metu atitiko.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Turto pirkimo metu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis buvo žemės ūkio, plotas 0,0586 kv. m, jis buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastriniai matavimai fiksuoti – 2010 m. lapkričio 29 d., o registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2010 m. gruodžio 13 d. Kaip Žemės sklypo priklausiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti du nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginys – šachtinis šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šachtinis šulinys), kurie abu buvo Sutarties objektu. Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2010 m. lapkričio 29 d., papildomai buvo nurodytas vienas neregistruotas statinys, kurio pobūdis byloje nenustatytas. Be to, iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 30 d. parengto Žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad prie Žemės sklypo ribos su šalia esančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne Žemės sklypo ribose yra įrenginys – nuotekų šalinimo rezervuaras. Šis nuotekų šalinimo rezervuaras Nekilnojamojo turto registre Sutarties sudarymo metu ir šiuo metu nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jo tikslios atsiradimo/pastatymo aplinkybės byloje nenustatytos. Iš atsakovo 2019 m. kovo 13 d. atsakymo į pretenziją matyti tik tai, kad atsakovai juo taip pat naudojosi, tačiau, atsakovų teigimu, jis nebuvo jų statytas, o faktiškai ten buvo iki jiems įsigyjant turtą adresu (duomenys neskelbtini). Šis nuotekų šalinimo rezervuaras, ką teisingai nurodo atsakovas, teikdamas atsikirtimus, Sutartyje nebuvo nurodytas ir kaip atskiras Sutarties objektas. Pažymėtina, kad šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra išsamesni nei nurodyti Sutartyje, Namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), jo statybos metai 1988 m., rekonstrukcijos pradžios – 2007 m., o pabaigos – 2008 m. Namo paskutiniai kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. spalio 13 d. Jie teismui taip pat nėra pateikti (CPK 178 straipsnis). Pagal tuos pačius Nekilnojamojo turto registro duomenis Namo plotas – 118,85 kv. m, šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis – vietinis, nuotekų šalinimas – vietinis. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas rekonstrukcijos atlikimo pagrindas – 2008 m. lapkričio 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovai pateikė į bylą. Juo statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija pripažino Namą, rūsį, pastogės patalpas ir Šachtinį šulinį tinkamais naudoti. Šiame akte nėra jokių duomenų apie kokio nors kito pagalbinio statinio kaip nuotekų šalinimo rezervuaro pripažinimą tinkamu naudoti, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kaip konkrečiai Name jo rekonstrukcijos metu buvo išspręstas nuotekų šalinimo klausimas, kuris kaip vietinis, faktiškai esantis ir atliktas teisėtai 2008 m. rekonstrukcijos metu buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Jokių kitų duomenų – Namo kadastrinių matavimų, Namo projekto ar kt., iš kurių teismas galėtų spręsti, kad nuotekų šalinimas iš Namo jo rekonstrukcijos 2008 m. metu buvo išspręstas būtent įrengiant ir/ar panaudojant minėtą nuotekų šalinimo rezervuarą ne Žemės sklype, ką ieškovai įvardija jiems parduoto Namo trūkumu, ieškovai į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Šachtinio šulinio statybos pradžios metai – 2003 m., pabaigos 2008 m.
Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad praėjus mėnesiui nuo įsikėlimo į Namą ieškovai pastebėjo, kad Šachtinio šulinio vandens neužtenka aptarnauti dviejų asmenų šeimą. Dėl to pas ieškovus vyko atsakovas, kuris paaiškino Namo ir Šachtinio šulinio veikimo principus, dėl ko 2011 m. sausio 18 d. atsakovas ir ieškovas surašė perdavimo aktą, kuriame šalys patvirtino, kad perdavimo metu Name ir Šachtiniame šulinyje esantys įrengimai veikia, o ieškovas pretenzijų neturi. Byloje nėra jokių įrodymų apie šiuos Name ir Šachtiniame šulinyje esančius konkrečius įrengimus, jų pobūdį ir paskirtį, kurie leistų teismui spręsti juos, būtent, ieškovų nurodomą giluminį siurblį, esant Šachtinio šulinio ir/ar Namo, jo inžinerinės sistemos dalimi. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie Šachtinio šulinio technines specifikacijas, kurias esant netinkamomis prašo vertinti ieškovai, kaip ir duomenų apie konkrečias ieškovų nurodomo giluminio siurblio užsikimšimų aplinkybes, tarp jų to datą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. (CPK 178 straipsnis).
Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. ieškovų atžvilgiu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-5865-804/2018 Vilniaus regiono apylinkės teisme pagal ieškovės D. A. ieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, kuriuo D. A., be kita ko, reiškė reikalavimus ieškovams, prašydama įpareigoti R. K. ir V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti/išardyti/nugriauti ieškovės D. A. sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą kanalizacijos šulinį (nuotekų rezervuarą) ir atraminės sienelę, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2018 m. sausio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje pažymėtus skaičiais Nr. 2, 3, sutvarkyti statybvietę ir sutvarkyti ir utilizuoti nuotekomis užterštą gruntą. 2018 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ši byla buvo išskirta į atskirą civilinę bylą, suteikiant numerį e2-13566-804/2018, o pastarojoje byloje 2018 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo D. A. ieškinys buvo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. lapkričio 5 d. sprendime už akių Vilniaus regiono apylinkės teismas, be kita ko, konstatavo, kad D. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2014 m. sausio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu, o 2016 m. gruodžio 5 d. atliko sklypo kadastrinius matavimus. Jų atlikimo metu paaiškėjo, kad „kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai R. K. ir V. S. iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklype esančio namo yra įsirengę kanalizacijos išvadą, o kanalizacijos šulinį įrengę ieškovei priklausančiame žemės sklype. Šulinys tinkamai neveikiantis, visos iš atsakovų namo tekančios fekalijos veržiasi per šulinio viršų ir teka į ieškovės sklypą. <...> Atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane parodytas iš atsakovų namo iki ieškovės žemės sklype esančio kanalizacijos šulinio einantis kanalizacijos vamzdis, kuris prijungtas prie ieškovės sklype esančio kanalizacijos šulinio. Atsakovams priklausančio namo kadastro duomenų lentelėje nurodoma, kad name įrengta vietinė kanalizacija“. Taip pat šiame sprendime už akių Vilniaus regiono apylinkės teismas konstatavo, kad „dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė kreipėsi į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrą (toliau – Agentūra). Agentūros 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (38-12)-VR-1.7-8495 „Dėl pareiškimo“, 2017 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (38-12)-VR-1.7-8619 „Dėl informavimo apie patikrinimo eigą“ bei 2017 m. gruodžio 15 d. rašte (38-12)-VR-1.7-9490 „Dėl prašymo“ nurodoma, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras yra ieškovės šiaurinėje sklypo dalyje, jis uždengtas iš betono pagamintu dangčiu, kurį pakėlus matyti, kad rezervuaras prisipildęs buitinėmis nuotėkomis, gruntas šalia rezervuaro yra šlapias, nustatyti nuotėkų debito neįmanoma. Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas tvirtina rezervuaro pats nestatęs, viską nupirkęs ir buvusio savininko, sutarties su nuotekų vežėju neturi, išvežimą patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 17073094751 bei privalomasis nurodymas Nr. VR-12.2-32, kuriuo atsakovas įpareigotas nutraukti nuotekų išleidimą į aplinką bei nuotekų rezervuarą įsirengti savo žemės sklype. 2017 m. spalio 12 d. dar kartą patikrinus situaciją paaiškėjo, kad atsakovas geruoju nevykdo nurodymo: nuotekos neišvežtos, rezervuaras perpildytas. Už pakartotinį pažeidimą surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 17074321914. Patikrinimą atlikus 2017 m. spalio 26 d. jau buvo nustatyta, kad rezervuaras tuščias, o į jį einantis ketinis nuotekų vamzdis yra atkastas ir išardytas. 2017 m. lapkričio 14 d. atlikto pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pradėti nuotėkų rezervuaro demontavimo darbai: demontuotas dangčio korpusas, išardytas korpusą laikantis betonas, pradėti žemės kasimo darbai, vamzdis užaklintas mediniu kamščiu, tačiau kiti privalomo nurodymo reikalavimai neįvykdyti, dėl ko 2017 m. gruodžio 12 d. surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas bei pakartotinis privalomas nurodymas“. Šiuo sprendimu už akių iš R. K. ir V. S. D. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 406,25 Eur.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. ieškovai pateikė pretenziją atsakovams raštu, kuria prašė pašalinti Šachtinio šulinio ir Namo trūkumus per protingą laiką arba atlyginti ieškovų patirtas išlaidas jiems ištaisyti, taip pat atlyginti dėl atsakovų kaltės ieškovų patirtas papildomas išlaidas. Į šią pretenziją ieškovams elektroniniu paštu atsakė atsakovas 2019 m. kovo 13 d., nurodydamas, kad su teikiama pretenzija nesutinka. Ieškinį teismui ieškovai pateikė 2019 m. spalio 11 d. (ieškinio pasirašymo elektroniniu parašu teismų informacinės sistemoje Liteko data).
Ieškovai reikalavimus atsakovams grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, jų tarpe teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas, patirtas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei prašo priteisti iš atsakovų jiems Sutartimi parduoto Turto paslėptų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias jie faktiškai patyrė. Paslėptais Turto trūkumais ieškovai įvardija Šachtinio šulinio ir jame esančio giluminio siurblio neužtikrinimą Name geriamojo vandens dviejų asmenų šeimai, taip pat Namo nuotekų šalinimo rezervuaro buvimą ne Žemės sklypo teritorijoje.
CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje, aiškinant šią CK 6.333 straipsnio nuostatą, yra nurodoma, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Nors ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems Sutartimi parduotas Namas ir Šachtinis šulinys turėjo trūkumų, teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo teigti tokius teiginius esant įrodytais (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas sutinka, kad ieškovai Sutartimi įsigydami Namą galėjo protingai tikėtis, kad jame bus veikiantis vietinis vandentiekis ir vietinė kanalizacija. Tokie duomenys apie Sutartimi įsigyjamą Namą buvo nurodyti Sutarties sudarymo metu viešame Nekilnojamojo turto registre. Reikalavimą į vienbutį gyvenamąjį namą užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą numatė ir Namo rekonstrukcijos metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d., toliau – STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“), nustatęs tuo metu vienbučio gyvenamojo pastato mažiausius techninius reikalavimus (42.5, 42.6 punktai). Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovai byloje, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Namas šių esminių reikalavimų neatitiko. Byloje nustatyta, kad Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. lapkričio 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.73-267 ir šio akto pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre kaip turintis vietinį vandentiekį ir vietinę kanalizaciją. Kaip konkrečiai ieškovų Sutartimi įsigytame Name buvo įrengtas vietinis vandentiekis ir vietinė kanalizacija, įrodymų ieškovai į bylą nepateikė, tik teigė, kad ji buvo įrengta netinkamai ar veikė netinkamai.
Ieškovai byloje teigė, kad Šachtinis šulinys, iš kurio tikėtina buvo teikiamas geriamasis vanduo į Namą, buvo „netinkamos techninės specifikacijos“. Kas liudija tokią „netinkamą techninę specifikaciją“, ieškovai procesiniuose dokumentuose nenurodė, to nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovų teiginiai apie tam tikrų specialistų išsakytus teiginius apie tokio šulinio nepakankamumą geriamajam vandeniui Žemės sklype išgauti, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, tokius argumentus paneigia pačių ieškovų į bylą pateiktas 2008 m. lapkričio 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.73-267, kuriame 36 metrų Šachtinis šulinys Žemės sklype buvo įvertintas kaip tinkamas naudoti pagal paskirtį – geriamajam vandeniui į Namą teikti išgauti. Ieškovų argumentai, kad Šachtiniame šulinyje išgaunamo vandens nepakako dviejų asmenų šeimai, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais skaičiavimais, juos pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), be to, teismo vertinimu, apskritai negali būti siejami su Šachtinio šulinio ar Namo trūkumu, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsigydami Namą ir Šachtinį šulinį ieškovai informavo atsakovus apie ketinimą juos naudoti būtent dviejų asmenų šeimai, jiems reikalingam konkrečiam vandens kiekiui užtikrinti (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustatė minimalaus geriamojo vandens kiekio normą viena žmogui – 200 l/d. 1 žmogui (42.5.3 punktas), tačiau kartu numatė, kad šis normatyvas netaikomas kaimo vietovėje (4 punktas). G. N. yra kaimo vietovėje, todėl net ir šis normatyvas Šachtiniam šuliniam ir/ar Namui negali būti taikomas.
Ieškovai ieškinyje Sutartimi parduoto Šachtinio šulinio ir Namo trūkumų prašo vertinti ir Šachtiniame šulinyje įrengto giluminio siurblio netinkamą veikimą, tačiau nurodydami tokį trūkumą ieškovai ne tik nepateikia jokių įrodymų apie tokio Šachtiniame šulinyje esančio giluminio siurblio pobūdį, jo buvimą Šachtinio šulinio ir/ar Namo, jo vandentiekio inžinerinės sistemos, dalimi, bet ir nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie tokio giluminio siurblio trūkumo faktą, buvusį Sutarties sudarymo momentu (CPK 178 straipsnis). Ieškovų teiginiai, kad giluminio siurblio užsikimšimas du kartus laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2015 m., liudija šio giluminio siurblio trūkumo faktą Sutarties sudarymo momentu, yra deklaratyvūs, nes ieškovai nenurodo šių gedimų atsiradimo aplinkybių, jų galimų sąsajų su defektai, buvusiais Sutarties sudarymo metu, o ne atsiradusiais po Sutarties sudarymo giluminio siurblio eksploatavimo metu.
Ieškovai kitu jiems Sutarties parduoto Namo trūkumu nurodo Namo nuotekų šalinimo sistemos dalimi buvusio nuotekų šalinimo rezervuaro buvimą už Žemės sklypo ribos. Teismas, vertindamas ir šį ieškovų argumentą, konstatuoja, jog byloje nepakanka įrodymų teigti, kad nuotekų šalinimo rezervuaras, sutiktina, Sutarties sudarymo metu buvęs už Žemės sklypo ribos, laikytinas Namo inžinerinės sistemos dalimi. Kaip nustatyta, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Sutartimi ieškovų iš atsakovų įsigytame Name buvo įrengta vietinė kanalizacija. Tačiau teigti, kad Nekilnojamame turto registre nurodomos Namo vietinės kanalizacijos dalimi buvo būtent šis nuotekų šalinimo rezervuaras, byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka: šis nuotekų šalinimo rezervuaras nebuvo Sutarties objektu, jis kaip statinys Sutarties sudarymo metu nebuvo inventorizuotas, o atsakovų nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos, jokių įrodymų apie Name įrengtą nuotekų šalinimo sistemą, kurios dalimi buvo šis nuotekų šalinimo rezervuaras, ieškovai į bylą nepateikė, tuo tarpu atžyma Nekilnojamame turto registre tokią vietinę kanalizaciją (apie jos pobūdį byloje duomenų nėra) buvus įrengtą teisėtai liudija į bylą pateiktas minėtas 2008 m. lapkričio 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.73-267 (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nuotekų priimtuvas kaimo vietovėse nebuvo būtinas, vietoj jo galėjo būti įrengiamas ir lauko tualetas.
Kita vertus, teismas šiuo atveju sutinka su atsakovais ir tuo aspektu, jog nuotekų šalinimo rezervuaro buvimas už Žemės sklypo ribos, ką ieškovai įvardijai kaip Namo trūkumą, bet kuriuo atveju buvo akivaizdus Sutarties sudarymo momentu. Šis nuotekų šalinimo rezervuaras buvo aiškiai pažymėtas Žemės sklypo plane, kuris buvo parengtas iki Sutarties su ieškovais pasirašymo 2010 m. lapkričio 30 d. Nors ieškovai teigė, kad galimybė susipažinti su Žemės sklypo planu ir kitais dokumentais prieš Sutarties pasirašymą jiems buvo apribota, šios aplinkybės ieškovai nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai iš šalių pasirašytos Sutarties nustatyta, kad ją pasirašydami ieškovai aiškiai patvirtino, kad su Turto nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir visais kitais su Turtu susijusiais dokumentais jie turėjo galimybę susipažinti prieš pasirašant Sutartį (Sutarties 9.2 punktas). Ieškovų ir atsakovų pozicija dėl šio nuotekų šalinimo rezervuaro buvimo vietos faktinio parodymo prieš Sutarties pasirašymą procesiniuose dokumentuose taip pat išsiskyrė: ieškovai teigė, kad šis nuotekų šalinimo rezervuaras atsakovų tyčia iki Sutarties pasirašymo buvo užmaskuotas lentomis, taip slepiant Namo trūkumus, atsakovas gi, atsakydamas į ieškovų pretenziją 2019 m. kovo 13 d. raštu, nurodė, kad šį nuotekų šalinimo rezervuarą jis parodė ieškovui pats prieš Sutarties pasirašymą, paaiškindamas papildomai galimybes prie jo privažiuoti, įvertinus reljefo ypatybes ties Žemės sklypu. Taigi, nesant jokių kitų įrodymų be šalių paaiškinimų apie Turto aprodymą ieškovams prieš Sutarties pasirašymą, konstatuojama, kad ir šios aplinkybės apie faktinį tyčinį nuotekų šalinimo rezervuaro buvimo vietos už Žemės sklypo ribose slėpimą nuo ieškovų ieškovai byloje pakankamais įrodymais nepagrindė (CPK 185 straipsnis).
Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y, kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2017, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apima tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė Sutartimi įsigyto Namo ir Šachtinio šulinio trūkumų fakto, todėl jų ieškinys negali būti tenkinamas.
Teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, taip pat trumpai pasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, būtent, prašomų priteisti kaip patirtų išlaidų pobūdžio, jų dydžio. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 8 874 Eur patirtų išlaidų daikto trūkumams pašalinti, kurias sudaro 4 500 Eur gręžinio įrengimo išlaidos, 1 374 Eur naujos kanalizacijos įrengimo išlaidos, 700 Eur senos kanalizacijos išardymas, 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 1 000 Eur išlaidos aplinkosaugai.
Siekdami pagrįsti 1 000 Eur išlaidas aplinkosaugai, ieškovai pateikia į bylą įrodymus apie ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento taikytas baudas už administracinius teisės pažeidimus, įvykdytus konkrečiomis datomis: 75 Eur už 2017 m. gruodžio 7 d. nusižengimą, 30 Eur už 2017 m. rugsėjo 26 d. nusižengimą (ROIK 17073094751), 650 Eur už 2017 m. spalio 12 d. nusižengimą (ROIK 17074321914), 350 Eur už 2018 m. vasario 20 d. nusižengimą, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos taikytas baudas už administracinius teisės pažeidimus, įvykdytus konkrečiomis datomis, – 150 Eur už 2018 m. sausio 3 d. nusižengimą, tačiau pateikia tik vienos iš paskirtų baudų – 75 Eur, apmokėjimą patvirtinantį įrodymą. Taigi, ieškovai įrodymais nepagrindžia 1 000 Eur išlaidų aplinkosaugai (CPK 178 straipsnis).
Be to, ieškovai nepateikia pačių administracinių teisės pažeidimų protokolų, kurie leistų teismui spręsti, kad taikytos baudos yra susiję su nuotekų šalinimo rezervuaro šalia Žemės sklypo išardymu. Priešingai, teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13566-804/2018 priimtą 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių liudija, kad dalis ieškinyje minimų baudų, taikytų ieškovui, buvo taikytos, be kita ko, už netinkamą faktinį nuotekų šalinimo rezervuaro, esančio D. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), eksploatavimą (nuotekų savalaikį neišvežimą, rezervuaro perpildymą, sutarties su nuotekų vežėju neturėjimą, nuotekų išvežimą patvirtinančių dokumentų nepateikimą), kas niekaip nesusiję su Namo trūkumų šalinimo išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, byloje nėra jokių įrodymų apie ieškinyje dėstomus teiginius, jog gruntas ties nuotekų šalinimo rezervuaru buvo užterštas dėl pačio nuotekų šalinimo rezervuaro trūkumų (skylių jame buvimo ar pan.).
Ieškovų pateikti įrodymai apie jų patirtas išlaidas išardant nuotekų šalinimo rezervuarą liudija jų sumokėtą 750,20 Eur sumą IĮ Savivarčių paslaugos už betoninių šulinių išvežimą, statybvietės tvarkymą 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AL052 pagrindu ir 202,68 Eur sumą UAB „Godena“ už grunto kasimo ir išvežimo paslaugas 2019 m. gruodžio 4 d. grunto kasimo sutarties Nr. 19/12/04-01, 2019 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. GEO2019228 pagrindu, nors ieškiniu ieškovai prašo priteisti tik 700 Eur už senos kanalizacijos išardymą. Tačiau ieškovų pateikti įrodymai dėl 124 Eur sumokėjimo UAB „Žvyro karjerai“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos-faktūros serija TR Nr. 76690 pagrindu ir 850 Eur sumokėjimo 2018 m. rugpjūčio 16, 17 d. mokėjimo pavedimais IĮ Gedvilo firmai nėra pakankami nustatyti ieškinyje nurodomai faktinei aplinkybei, kad šias 974 Eur, ne 1 374 Eur dydžio išlaidas ieškovai patyrė įsirengdami jų nurodomą naują buitinių nuotekų valdymo įrenginį Euro Solid 2000 Žemės sklype (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų nei dėl šių išlaidų sąsajos su tokio įrenginio įrengimu, nei įrodymų apie tokio įrenginio įrengimo Žemės sklype faktą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovų faktiškai patirtas nurodomas 4 500 Eur išlaidas naujam gręžiniui Žemės sklype įsirengti ar jų faktiškai patirtas 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nėra jokių įrodymų (Namo kadastrinių matavimų, projektinės dokumentacijos, topografinio plano ar pan.), kurie leistų nustatyti Namo inžinerinių sistemų – vietinio vandentiekio ir kanalizacijos, pobūd, Sutarties sudarymo metu ir po ieškovų nurodomų Namo ir Šachtinio šulinio faktinio trūkumų pašalinimo.
Atsakovai procesiniuose dokumentuose taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai su tuo nesutinka.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018).
Nagrinėjamu atveju Sutartyje nebuvo nustatyti Namo ir Šachtinio šulinio garantiniai terminai, todėl sprendžiant dėl ieškovų teisės reikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų pirmiausia vertintinas CK 6.338 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad Namas ir Šachtinis šulinys atsakovų ieškovams buvo perduotas 2010 m. gruodžio 15 d., todėl pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį ieškovai reikalavimus dėl Sutartimi perduotų Namo ir Šachtinio šulinio trūkumų atsakovams galėjo pareikšti iki 2012 m. gruodžio 15 d. Per šį laikotarpį ieškovai atsakovams ne tik nepareiškė pretenzijų – tokią pretenziją ieškovai atsakovams pareiškė tik 2019 m. kovo 4 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patys jų nurodomus Šachtinio šulinio ir Namo trūkumus – per mažą vandens kiekį, galimai ir giluminio siurblio užsikimšimą, nurodo pastebėję šiuo terminu, o jų įvardijamas Namo trūkumas – nuotekų šalinimo rezervuaro buvimas už Žemės sklypo ribos, kaip nustatyta, buvo akivaizdus ir turėjo būti žinomas atsakovams dar Sutarties pasirašymo metu, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl daikto trūkumų pareikšti bet kuriuo atveju suėjo 2013 m. birželio 15 d. Šį terminą ieškovai akivaizdžiai praleido, jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokio termino praleidimą, nenurodė, jų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl ieškovų ieškinys atmetamas ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsakovai patyrė 1 184 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, yra protingo dydžio, įvertinus atliktų procesinių veiksmų kiekį, apimtį, bylos sudėtingumą, priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovams solidariai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų siuntimu, neviršija valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovų jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo už įsigyto namo ir žemės sklypo paslėptus trūkumus kaip nepagrįstą.
Priteisti atsakovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 592 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 592 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.