Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-823-961/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38255-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)

2021 m. liepos 15 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), registruoto Užimtumo tarnyboje, probacijos sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. I. buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskirta bausme, nustatyta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 2-481, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi J. I. 2021 m. kovo 22 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinio paleidimo ir probacijos termino pabaiga: 2022 m. sausio 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame atsižvelgiant į tai, kad J. I. intensyvios priežiūros laikotarpis yra pasibaigęs ir probuojamasis šiuo metu vykdo tik bendrąsias probuojamųjų pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti, kad probacijos sąlygos darytų teigiamą įtaką, siūloma J. I. papildomai paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Teikime nurodoma, jog J. I. nuo 2021 m. kovo 22 d. yra įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą. 2021 m. kovo 17 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarka, sąlygomis ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (asmens bylos 11 psl.). Nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. birželio 21 d. buvo taikyta intensyvi priežiūra, intensyvios priežiūros metu pažeidimų nenustatyta. Priežiūros laikotarpiu J. I. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens bylos 21-31 psl.), baustas administracine tvarka nebuvo (asmens bylos 18 psl.), nuo 2021 m. kovo 25 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (asmens bylos 20 psl.). Probuojamasis 2021 m. gegužės 11 d. baigė motyvuojančią interviu programą „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“ (asmens bylos 38 psl.). Priežiūros laikotarpiu nebuvo nustatyta probuojamojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų, nustatytų probuojamajam priemonių (buvimo vietų) nesilaikymo atvejų užfiksuota taip pat nebuvo.

2021 m. birželio 1 d. pagal OASys metodiką pervertinus probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, pakartotinio nusikalstamumo rizika nepakito, išliko vidutinė, vertinimo rezultatas – 79 balai. Asmeniui nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Pažymima, kad vertinant probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką yra nustatytas nusikaltimų veikų modelis (vagystės), nusikalstamos veikos buvo padarytos nakties metu, nustatyta probleminė sritis „Gyvenimo stilius ir draugai“ ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.

Nuteistasis J. I. prieštaravo teikimo tenkinimui. Nurodė, kad abu tėvai neįgalūs (pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus), šiuo metu tėvai gyvena kaime, turi ūkį, jis turi važiuoti jiems padėti. Tėvas vos paeina, mama irgi. Jie patys nesusitvarko. Kol sėdėjo kalėjime, tėvams brolis padėdavo, bet dabar jis statosi namą, turi savo šeimą. Jis (J. I.) neturi vairavimo teisių ir nevairuoja, o tėvai gyvena už 100 kilometrų. Autobusas iki jų važiuoja tik kartą per parą, 5 km dar reikia eiti pėsčiomis iki tėvų namų, atgal autobuso tą pačią dieną nėra, jam tenka likti nakvoti. Galėtų Tarnyba palikti pareigą žymėtis kartą į savaitę ir viskas. Prašo atsižvelgti, kad jis kalėjo lengvos grupės sąlygomis, neturėjo pažeidimų nei įkalinimo įstaigoje, nei laisvėje.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teisme teikimą prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad išvykas pas tėvus su nakvyne visada galima su probuotoju suderinti. Rašyti prašymą išvykimui iš Vilniaus ir gauti sutikimą reikalingam laikotarpiui. Tuomet atitinkamo rajono policija informuojama apie probuojamojo atvykimą ir gauna Tarnybos prašymą jo buvimo rajone laikotarpiu tikrinti, kaip laikomasi nustatytų įpareigojimų.

Prokuroras teismo posėdžio metu taip pat prašė teikimą tenkinti. Probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo rizika didelė, ji nepakito. Jis per tris buvimo laisvėje mėnesius dirbti nepradėjo, tik registruojasi užimtumo tarnyboje. Probacijos sąlygų pažeidimų iš tiesų nėra, tačiau Tarnyba atsižvelgdama į tai ir tesiūlo tik vieną pakankamai švelnų apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Probacijos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta galimybė probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Tuo tarpu Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas probuojamojo probacijos priemonių individualizavimo principas, pagal kurį probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. I. dėjo pastangas laikytis jam nustatytos intensyvios priežiūros sąlygų bei Probacijos įstatymo numatytų bendrųjų probuojamojo pareigų. Jis nepažeidė draudimų nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą, draudimo intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pareigų intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, dalyvauti elgesio pataisos programoje (baigė motyvuojančią interviu programą „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“), įsidarbinti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (pastarojoje yra registruotas). Vykdė individualiame aprobuojamojo priežiūros plane numatytas priemones, atsiskaitydavo probuotojui apie jų įvykdymą. Intensyvios priežiūros laikotarpis truko iki 2021 m. birželio 21 d., tuo tarpu lygtinio paleidimo termino ir probacijos proceso pabaiga tik 2022 m. sausio 18 d. Po intensyvios priežiūros termino pabaigos likusiam probacijos laikotarpiui probuojamasis turi tik pareigą laikytis bendrųjų probuojamo asmens pareigų, numatytų Probacijos įstatymo 14 straipsnyje, t. y. vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas J. I. elgesys fiksuojamas nuo 2000 metų ir truko praktiškai du dešimtmečius, jis teistas dvylika kartų, visos bausmės atliktos, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vertinama kaip vidutinė (79 balai), taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, teismas sutinka su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus nuomone, kad nepaisant pavyzdingo trijų mėnesių elgesio po lygtinio paleidimo iš pataisos namų, išlieka poreikis taikyti papildomą J. I. elgesio kontrolės priemonę, siekiant išvengti nusikalstamų veikų recidyvo. Nors pagal Oasys metodiką vertinant nuteistojo motyvaciją ir sugebėjimus buvo pažymima, kad jis pakankamai motyvuotas vykdyti probacijos sąlygas ir savo gyvenimo tikslų siekti tesėtais būdais ir priemonėmis, tam turi užtektinai gebėjimų, tačiau praeities nusikaltimų pobūdis rodo, kad jis yra linkęs veikti greitai, neapgalvotai, neapsvarstydamas veiksmų pasekmių, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes ir linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe. Jam svarbu statusas draugų kompanijoje ir bičiulių nuomonė, ko įtakoje buvo padarytas paskutinis nusikaltimas. Atitinkamai gyvenimo stilius ir draugai yra vertinama kaip probleminė probuojamojo gyvenimo sritis. Įpareigojimas būti nakties metu namuose, tokiu būdu apribojant asmens judėjimo ir veikimo laisvę, tikslingas siekiant užkirsti kelią imtis naujų nusikalstamų veikų ar sumažinti galimybes jas vykdyti. Papildomo įpareigojimo paskyrimas niekaip neužkirs kelio padėti senyvo amžiaus ir ligotiems tėvams, šį poreikį J. I. galės realizuoti, savo išvykimus į kitą rajoną derindamas su probuotoju Probacijos įstatymo numatyta tvarka. Tą, beje, jis turėtų daryti ir be papildomo įpareigojimo paskyrimo, atsižvelgiant į Probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytą bendrąją probuojamojo pareigą pranešti probuotojui apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.

Paskirti nuteistajam J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte – neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.