Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017, iškeltoje pagal bankrutavusios A. Č. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo nota“, ieškinį atsakovui A. Č., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sidabrinis tigras“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017) A. Č. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017. Nurodė, kad šioje byloje Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo nota“ ieškinį ir iš A. Č. bankrutavusiai A. Č. individualiai įmonei priteisė 50 161,60 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Dėl minėto Panevėžio apygardos teismo sprendimo buvo pateikęs apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 15 d. iš trečiojo asmens UAB „Sidabrinis tigras“ gavo pranešimą apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ši bendrovė už 80 Eur sumą nusipirko 2017 m. sausio 27 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu bankrutavusiai A. Č. individualiai įmonei iš jo priteistą 50 161,06 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas.

2. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios atsakovui A. Č. nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00196-16 nustatyti faktai gali būti proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrindas. Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 02-2-00196-16 nutraukta 2017 m. gruodžio 8 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nebuvo žinomos ir analizuotos civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu yra šios: 2017 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr.140-(3739)-ISI-235 nustatytas faktas, kad 2014 m. gruodžio 12 d. (bankroto iškėlimo dienai) įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis, nepagrįstas grynųjų pinigų panaudojimo dokumentais, sudarė 119 977,52 Lt arba 34 747,89 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr.140-(5588)-ISI-6043, kurioje nurodyta, kad įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis, nepagrįstas grynųjų pinigų naudojimo dokumentais, sudarė 127 977,52 Lt arba 37 064,84 Eur, t. y. pinigų trūkumas kasoje buvo 13 096,22 Eur mažesnis nei buvo konstatuota teismų sprendimuose. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės skola savininkui A. Č. sudarė 90 805,57 Lt arba 26 299,11 Eur ir tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina pinigų panaudojimo faktą įmonės veiklai ir reikmėms. Pareiškėjo teigimu, minėti dokumentai patvirtino faktą, kad bankroto administratorės UAB „Verslo nota“ atstovui K. P. buvo perduoti įmonės dokumentai ir civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu jis nevykdė teismo įpareigojimų pateikti turimus kasos dokumentus ir nuslėpė nuo teismo savo žinioje turėtą 2014 m. segtuvą „Stiklanga Avanso apyskaitos“ iš 197 lapų, kuriuose buvo užfiksuoti įmonės mokėjimai grynais pinigais už pirktas prekes ir paslaugas 2014 m., bendrai 50 059,26 Lt arba 14 498 Eur sumai bei įmonės mokėjimai grynais pinigais už prekes ir paslaugas – 13 309,33 Lt arba 3 854,64 Eur sumai segtuve „A. Č. indv. įmonės Dokumentai 2014-06-04 - 2015-02-04“.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir kiti du reikšmingi faktai, t. y. kad bankroto administratorės UAB „Verslo nota“ atstovas K. P. paėmė ir sunaikino pareiškėjo įmonės kompiuterį su buhalteriniais apskaitos duomenimis ir faktas, kad administratorės atstovas K. P. po atliktų kratų 2017 m. rugsėjo 8 d. tyrėjai savanoriškai pateikė šiuos rastus pareiškėjo įmonės dokumentus: bendrąjį žurnalą – 70 lapų, didžiąją knygą – 38 lapų bei Stiklangos skolos 4 lapus, kuriuose fiksuotas faktas, kad pareiškėjo įmonės skola jos savininkui sudarė 90 805,57 Lt arba 26 299,11 Eur. Pareiškėjo nuomone, šie faktai patvirtino buvusių įmonės kasoje grynųjų pinigų naudojimo faktą ir paneigė jų trūkumą kasoje.

4. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti minėti faktai įrodo, kad bankroto administratorės atstovas K. P., turėdamas dokumentus apie įmonės vykdytus pirkimus 2014 m. grynais pinigais ir nepateikdamas dokumentų teismui elgėsi nesąžiningai ir tai paneigia teismo sprendime padarytas išvadas, kad jis, kaip įmonės vadovas, bankroto administratorei nepateikė įrodymų apie tai, kur panaudojo bankrutavusios įmonės lėšas laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2014 m. gruodžio 18 d. ir todėl yra atsakingas už pinigų trūkumą kasoje. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarime patvirtinta aplinkybė, jog bankroto administratorės UAB „Verslo nota“ atstovas K. P. įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus paėmė savo iniciatyva dar iki bankroto bylos įmonei paskelbimo.

5. Bankrutavusios A. Č. individualios įmonės bankroto administratorės UAB „Verslo nota“ atstovas K. P. pareiškėjo A. Č. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 prašė atmesti. Bankroto administratorės atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų prieštaravimų dėl priteistos skolos, pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nėra. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjo teiginiai nemotyvuoti, nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės, sąmoningai nutylėta apie eilę faktinių aplinkybių, siekiant suklaidinti teismą.

6. Nurodė, kad įmonės vadovas A. Č. per teismo nustatytą terminą perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei pareigos perduoti administratorei visus įmonės dokumentus nevykdė ir teismas už šių pareigų nevykdymą civilinėje byloje Nr. B2-292-212/2015 A. Č. skyrė 200 Eur baudą bei nustatė naują terminą iki 2015 m. kovo 2 d. perduoti įmonės administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. Įmonės savininkui nevykdant pareigų perduoti įmonės turtą ir dokumentus, bankroto administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintas pareigas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl bankrutavusiai įmonei bei A. Č. priklausančio turto, dokumentų bei antspaudo išreikalavimo. Utenos rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-958/2015 A. Č. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir paskyrė jam baudą. Dalį įmonės buhalterinių dokumentų bankroto administratorė perėmė iš UAB „ROVERA LT“, kitą dalį buhalterinių dokumentų, tiek kiek buvo perduota, perėmė 2015 m. gegužės 29 d. iš Utenos apskrities policijos pareigūnų.

7. 2015 m. birželio 12 d. pateiktoje finansinio patikrinimo ataskaitoje nustatyta, kad įmonės blogą finansinę situaciją sąlygojo nerūpestingas ir netinkamas įmonės valdymas, nebuvo užtikrintas tinkamas apskaitos tvarkymas, įmonės vadovo veiksmų su įmonės finansais tikslas buvo ne įmonės veiklos vystymas, bet kitų, tikėtina, asmeninių savininko poreikių tenkinimas. Dėl tokių vadovo veiksmų tiesioginius nuostolius patyrė įmonės kreditoriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta. Todėl bankroto administratorė buvusiam įmonės savininkui ir vadovui iš pradžių pateikė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo, o neatsakius į pretenziją, 2015 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui ieškinį, kuris Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. minėtą Panevėžio apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo kasacinis skundas nebuvo priimtas. Bankroto administratorės atstovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00196-16 metu ir civilinių bylų nagrinėjimo metu tiek A. Č., tiek jo advokatas K. R. darė jam spaudimą, grasino, bandė paveikti tyrėją, teisėjus.

8. Bankroto administratorė nurodė, kad įmonės savininkas iki bankroto bylos pabaigos neperdavė visų įmonės dokumentų ir turto, viso turto sąrašo, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

9. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00196-16 specialistų išvadose nurodyta, kad A. Č. buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant visų buhalterinės apskaitos įstatymų, t. y. A. Č., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad A. Č. 2012, 2013, 2014 m. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 4 ir 16 straipsnio, kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 28 punktų reikalavimų, 2014 m. nedeklaravo PVM deklaracijų, o kurias deklaravo, jų atžvilgiu nustatyti klastojimo požymiai.

10. Bankroto administratorė paaiškino, kad perėmusi iš UAB „Požeminės jungtys“ kompiuterį nustatė, kad jame nebuvo informacijos apie A. Č. individualios įmonės buhalteriją. Be to, kompiuteris buvo sugedęs. Nesuprantami prokurorų įtarimai, jog galbūt kompiuteryje galėjo likti įvesti buhalteriniai dokumentai. Jei taip ir buvo, neaišku kodėl ši informacija nebuvo perduota „Rovera“ buhalteriams arba kur dingo pirminiai A. Č. įmonės dokumentai ir kodėl jie nebuvo pateikti administratorei.

11. Buhalterė V. R., kuri sudarė ir persiuntė bankroto administratorei įmonės 2014 m. balansą, nustatė, jog įmonės kasoje yra 50 161,06 Eur trūkumas. Šis faktas buvo konstatuotas atlikus įmonės auditą. Audito išvados buvo perduotos pareigūnams, pradėjusiems tyrimą.

12. Bankroto administratorė paaiškino, kad bankroto byla A. Č. individualiai įmonei iškelta 2014 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. sausio 8 d. ir tik tada įmonės vadovui A. Č. atsirado pareiga perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratorei UAB „Verslo nota“. 2015 m. sausio Perduodamų dokumentų aprašu Nr. 20141205-01, kuriame nurodyta klaidinga data 2014 m. gruodžio 5 d., „Rovera“ perdavė bankroto administratorei 6 segtuvus bankrutuojančios A. Č. įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Neturėdama įsiteisėjusios nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir nepaskirta administratore, UAB „Verslo nota“, atstovaujama K. P., be teisinio pagrindo 2014 m. gruodžio 5 d. negalėjo perimti A. Č. individualios įmonės dokumentų. Nuo bankroto administratorės buvo nuslėptas faktas, kad įmonė, kuri tvarkė A. Č. individualios įmonės buhalteriją, 2015 m. gruodžio 2 d. įmonės savininkui perdavė didelę dalį įmonės dokumentų. Civilinės bylos Nr. 2-258-425/2016 nagrinėjimo metu įmonės savininkas į posėdį atsinešė segtuvą įmonės dokumentų už 2014 m., kuriuos žadėjo perduoti po posėdžio, tačiau jų bankroto administratorei neperdavė. Bankroto administratorė susipažinusi su 2015 m. gruodžio 2 d. Perduodamų dokumentų aprašu Nr. 20151202-02 nustatė, kad MB „Rovera LT“ perdavė A. Č. 2014 m. A. Č. individualios įmonės dokumentus, tarp kurių nebuvo kasos dokumentų ir tai buvo nurodyta aprašo 1.6. papunktyje „Kasa (dokumentų nėra)“. Dokumentų perdavimo aplinkybės, rašymo apsirikimai nurodant datą buvo nustatyti civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu, todėl bankroto administratorė manė, kad pareiškėjas tų pačių nustatytų aplinkybių neturėtų kvestionuoti.

13. Pareiškėjas teigdamas, kad 2013 m. balanse nurodytos lėšos 2014 m. buvo panaudotos įmonės veikloje, privalėjo laiku ir tinkamai pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus.

14. Bankroto administratorės nuomone, 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2017 m. sausio 11 d. specialisto išvados nepaneigia, jog A. Č. netinkamai įvykdė 2015 m. sausio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. Specialisto išvadas A. Č. galėjo turėti 2017 m. sausį ir galėjo pateikti į bylą laiku. Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teikdamas prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas siekė vilkinti procesą, kad nereikėtų atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios A. Č. individualios įmonės ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu bankrutavusiai A. Č. individualiai įmonei iš A. Č. priteisė 50 161,06 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017, paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjęs. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 pagal 2017 m. sausio 27 d. sprendimą pradinę ieškovę ir išieškotoją pagal 2017 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-293-544/2017 bankrutavusią A. Č. individualią įmonę pakeitė naująja ieškove ir išieškotoja bei procesinių teisių perėmėja UAB „Sidabrinis tigras“ dėl 50 161,06 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo (išieškojimo) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo (skolininko) A. Č.. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės (pradinės kreditorės) bankrutavusios A. Č. individualios įmonės ir UAB „Sidabrinis tigras“ (naujosios kreditorės), pagal kurią pradinė kreditorė (išieškotoja) atlygintinai perleido naujajai kreditorei UAB „Sidabrinis tigras“ reikalavimo teises į minėtu sprendimu priteistą 50 161,06 Eur skolą bei 5 proc. procesinių palūkanų, nenuginčyta.

17. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 įsiteisėjo 2017 m. gegužės 15 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-687-157/2017 pareiškėjui A. Č. ir jo atstovui advokatui K. R. buvo žinoma. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti baigėsi 2017 m. rugpjūčio 15 d. Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 Panevėžio apygardos teisme gautas 2019 m. sausio 15 d., nors prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad jis surašytas 2018 m. sausio 11 d. Teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas akivaizdžiai praleidus įstatyme nustatytą terminą – nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjus metams ir aštuoniems mėnesiams.

18. Pareiškėjo argumentai, kad jis apie faktus, kurie jo manymu gali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik po 2018 m. spalio 15 d., atmesti. Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 02-2-00196-16 nutraukta 2017 m. gruodžio 8 d., o specialisto išvados minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surašytos 2017 sausio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu, civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu ir teikdamas prašymą atnaujinti procesą naudojosi advokato pagalba, teikdamas prašymus, pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui buvo aktyvus. Nustatyta, kad pareiškėjas tiek bankroto bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant civilines bylas naudojosi to paties advokato K. R. pagalba. Todėl apie minėtas specialisto išvadas ikiteisminio tyrimo byloje pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma net anksčiau nei 2017 m. gruodžio 8 d., kai ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta. Pažymėta ir tai, kad apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo A. Č. pateikė 2017 m. vasario 27 d., kai jam turėjo ir galėjo būti žinoma 2017 m. sausio 11 d. išvada, kuria dabar grindžia prašymą atnaujinti procesą. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-2-00196-16 nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. Č. įteiktas 2017 m. gruodžio 13 d. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ikiteisminio tyrimo byloje nustatyti faktai pareiškėjui A. Č. jau turėjo būti žinomi 2017 m. gruodžio 13 d. Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 galėjo būti pateiktas vėliausiai 2018 m. kovo 13 d. Priežasčių kodėl praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pareiškėjas nenurodė, termino atnaujinti neprašė, aplinkybė, kad nėra teisininkas nereikšminga, nes pareiškėjas, visą laiką naudojosi profesionalaus to paties teisininko – advokato K. R. pagalba.

19. 2017 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr.140-(3739)-ISI-235 pareiškėjui buvo žinoma iki Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 priėmimo ir pareiškėjas šį įrodymą galėjo pateikti su 2017 m. vasario 27 d. apeliaciniu skundu dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, tačiau to nepadarė. Todėl teismas sprendė, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyti faktai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji pareiškėjui buvo ir galėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu.

20. 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr.140-(5588)-ISI-6043 surašyta po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, t. y. šio dokumento bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Proceso atnaujinimo institutas yra ne pakartotinis naujai atsiradusių bylos įrodymų vertinimas iš naujo, nes naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra proceso atnaujinimo pagrindas tais atvejais, kai tokios aplinkybės neturi įtakos bylos išnagrinėjimo iš esmės metu taikytoms materialinės ir procesinėms teisės normoms, t. y. jeigu šioms aplinkybėms buvus žinomoms bylos nagrinėjimo metu, teisinė bylos baigtis liktų tokia pati.

21. Specialistų 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadomis kartu su kitais duomenimis prokuroras vadovavosi priimdamas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 02-2-00196-16. Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe remiasi pareiškėjas, priimtas taip pat po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas negali būti pripažintas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, buvusi bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjui nežinoma. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir sprendė, kad pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 nėra.

22. 2017 m. gruodžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės nepaneigė teismo civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 padarytų išvadų, kad atsakovas A. Č. atliko neteisėtus veiksmus – nerūpestingai vykdė savo, kaip individualios įmonės vadovo, pareigas, netinkamai tvarkė ir organizavo dokumentų, tarp jų – ir kasos dokumentų, apskaitą ir saugojimą, neperdavė bankroto administratorei įmonei priklausiusių pinigų ir nepateisino jų teisėto panaudojimo įmonės naudai, todėl pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigą perduoti bankroto administratorei visą įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turimą turtą (pinigus), neišsaugojo įmonės turto. Ikiteisminio tyrimo duomenys nepaneigė civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 padarytos išvados, kad įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. disponavo 50 161,06 Eur, o atsakovas A. Č. neįrodė, kad minėta lėšų suma buvo teisėtai perleista ar panaudota įmonės interesais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 02-2-00196-16 buvo vykdomas dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Bylos medžiagos apimtis yra didelė ir su šios bylos medžiaga apeliantas nesusipažinęs iki šiol. Kaip įtariamajam apeliantui ir jo advokatui nebuvo leidžiama susipažinti su šia bylos medžiaga.

23.2. Tai, kad pareiškime nurodyti faktai, gali būti nagrinėtos civilinės bylos atnaujinimo pagrindu sužinojo tik po 2018 m. spalio 15 d., pakartotinai analizuodamas turimus dokumentus. Todėl nuo apelianto suvokimo, nuo sužinojimo momento, turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių įstatyme nustatytas terminas prašymui pateikti ir šis terminas nėra praleistas.

23.3. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00196-16 byloje gauti įrodymai paneigia civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 padarytas išvadas ir įrodo, kad įmonė 2014 m. sausio – gruodžio mėnesių eigoje teisėtai 13 096,22 Eur ir 26 299,11 Eur iš buvusių kasoje 2013 m. gruodžio 31 d. 50 161,06 Eur panaudojo įmonės reikmėms ir interesais. Dokumentinių revizijų aktai patvirtina, kad bankroto administratorės UAB „Verslo Nota“ atstovas K. P. turėjo savo žinioje, tačiau civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu nevykdė teismo įpareigojimų pateikti turimus kasos dokumentus ir nuslėpė nuo teismo turėtą savo žinioje 2014 m. segtuvą „Stiklanga Avanso apyskaitos“ iš 197 lapų, kuriuose užfiksuoti įmonės mokėjimai grynais pinigais už pirktas prekes ir paslaugas 2014 m. eigoje, bendrai 50 059,26 Lt arba 14 498 Eur sumai bei turėtų įmonės mokėjimų grynais pinigais už prekes ir paslaugas – 13 309,33 Lt arba 3 854,64 Eur sumai segtuve „A. Č. indv. įmonės Dokumentai 2014-06-04-2015-02-04“.

23.4. 2017 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarime patvirtinta aplinkybė, jog bankroto administratorės UAB „Verslo Nota“ atstovas K. P. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus iš MB „Rovera“ paėmė savo iniciatyva dar iki bankroto įmonei paskelbimo, o apie kasos dokumentų išėmimą apeliantas nežino ir net buvo patrauktas už tai baudžiamojon atsakomybėn.

23.5. Visos šios aplinkybės turi esminę reikšmę civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017, nes skiriasi nuo konkrečių anksčiau turėtųjų faktinių duomenų, kuriuos patvirtinus turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Visos šios aplinkybės, realiai egzistavo, tačiau apeliantui, kaip ir teismui, nebuvo žinomos ir nebuvo analizuotos civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu.

2. Ieškovės bankrutavusios A. Č. individualios įmonės bankroto administratorės UAB „Verslo nota“ atstovas K. P. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

24.1. Apeliantas atskirajame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė naujų pagrįstų pagrindų proceso atnaujinimui, o iš esmės savo prieštaravimus grindžia tik savo selektyviomis interpretacijomis. Apelianto skunde išdėstyti teiginiai nemotyvuoti bei nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės, be to apeliantas sąmoningai nutylėjo apie eilę faktinių aplinkybių ir savo naudai jas iškreipė.

24.2. A. Č. į bylą pateiktos 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir specialisto išvados kopijos neįrodo, jog A. Č. tinkamai įvykdė 2015 m. sausio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, t. y. bankroto administratorei perduoti bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą bei visus dokumentus. Dėl to, Utenos rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-958/2015, A. Č. pripažino kaltu pagal BK 245 straipsnį ir paskyrė jam baudą. Šioje byloje A. Č. duodamas parodymus pats prisipažino, jog pažeidė įstatymą, tačiau ir toliau piktybiškai nevykdė nustatytos prievolės. Pareigūnų išvadose ir nutarimuose, pareigūnai aiškiai pažymėjo, jog A. Č. buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant visų buhalterines apskaitos įstatymų, apskaitą organizavo, pažeisdamas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus, nustatė požymius, jog galbūt grobstė PVM, nedeklaravo PVM, o kai deklaravo, buvo nustatyti klastojimo požymiai ir pan. To pasekmė, jog iš apelianto priteista 50 161,06 Eur.

24.3. Specialisto išvadas A. Č. savo žinioje galėjo turėti dar 2017 m. sausį, kai šioje ikiteisminio tyrimo byloje buvo įtariamasis, todėl jas galėjo pateikti nagrinėjant ginčą dėl skolos, tiek 2017 m. sausio 27 d. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017, tiek 2017 m. gegužės 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-687-157/2017, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. rugpjūčio 23 d. Tuo labiau, kad ir tuose teisminiuose procesuose buvo atstovaujamas to paties advokato K. R., todėl turėjo visapusišką teisminę pagalbą ir galėjo šiuos dokumentus pateikti, jeigu laikė, kad jie yra svarbūs. A. Č. akivaizdžiai praleido senaties terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti sklandžią civilinių santykių raidą, būtini stabilumas, prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas ir pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, vėl atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas tampa nežinomas ir dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas yra išimtinis teisių gynimo būdas, skirtas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

5. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Įstatyme nustatytos šios proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas turi būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, kad jis prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs įstatyme numatyto termino ir pateikė pakankamus įrodymus dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvieno iš šių pagrindų.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

6. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, laikymasis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą faktinį sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas akivaizdžiai praleidus įstatyme nustatytą terminą – nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjus metams ir aštuoniems mėnesiams. Apeliantas nesutinka su šiuo teismo vertinimu ir teigia, kad apie pareiškime nurodytas aplinkybės sužinojo tik po 2018 m. spalio 15 d., pakartotinai analizuodamas turimus dokumentus, todėl nuo apelianto subjektyvaus suvokimo momento turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių įstatyme nustatytas terminas prašymui pateikti ir šis terminas nėra praleistas.

8. Kaip jau buvo minėta, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuojamas ne nuo subjektyvaus pareiškėjo sužinojimo momento, kaip teigia apeliantas, o nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti įrodymus apie sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas apie jo nurodomos naujas aplinkybes objektyviai galėjo sužinoti tik po 2018 m. spalio 15 d., pakartotinai analizuodamas turimus dokumentus.

10. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurių svarbą galėtų vertinti teismas. Apeliantui nenurodžius termino praleidimo priežasčių, teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą terminą, t. y. neturėjo pagrindo konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, tam, kad atnaujintų praleistą terminą, teismas turi nustatyti aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai praleisto termino pareiškėjui neatnaujinimo. Todėl, remiantis teismo konstatuotomis aplinkybėmis, laikytinos pagrįstomis ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kas sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

11. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia taip pat ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios, kaip nurodo pareiškėjas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

13. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo byla Nr. 02-2-00196-16 nutraukta 2017 m. gruodžio 8 d., o specialisto išvados minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surašytos 2017 sausio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie minėtas specialisto išvadas ikiteisminio tyrimo byloje pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma net anksčiau nei 2017 m. gruodžio 8 d., kai ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, kadangi procese apeliantas buvo aktyvus, be to, viso proceso metu naudojosi advokato pagalba. Apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo A. Č. pateikė 2017 m. vasario 27 d., kai jam turėjo ir galėjo būti žinoma 2017 m. sausio 11 d. išvada. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-2-00196-16 nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. Č. įteiktas 2017 m. gruodžio 13 d. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas laiko teisinga pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ikiteisminio tyrimo byloje nustatyti faktai pareiškėjui A. Č. jau turėjo būti žinomi 2017 m. gruodžio 13 d.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr.140-(3739)-ISI-235 pareiškėjui buvo žinoma iki Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 priėmimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyti faktai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji pareiškėjui buvo ir galėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr.140-(5588)-ISI-6043 surašyta po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Specialistų 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadomis kartu su kitais duomenimis prokuroras vadovavosi priimdamas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 02-2-00196-16. Nutarimas priimtas po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas gali būti pripažintas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, buvusi bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjui nežinoma.

16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.