Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios A. Č. IĮ bankroto administratorės UAB “(duomenys neskelbtini)” įgaliotam atstovui K. P., atsakovui A. Č., jo atstovui advokatui K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. Č. IĮ, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui A. Č. dėl 50 161,06 Eur priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. perduodamų dokumentų aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė A. Č. segtuvą su A. Č. IĮ dokumentais (2014 m. įsakymai, 2014 m. Sodros dokumentai, 2014 m. duomenys apie darbo užmokestį, 2014 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dokumentai, 2014 m. banko išrašai, kasa (dokumentų nėra), 2014 m. pardavimo dokumentai, 2014 m. pirkimo dokumentai (pirminių dokumentų nėra), 2014 m. gaunamų sąskaitų registras, 2014 m. išrašomų sąskaitų registras) (1 t., b. l. 122), nors tuo metu atsakovo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimai įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą buvo pasibaigę. Bankroto administratorė, gavusi papildomos informacijos, 2015 m. gruodžio 5 d. Perduodamų dokumentų aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. balandžio 30 d. Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu iš Utenos apskrities VPK perėmė A. Č. IĮ dokumentus ir antspaudą (1 t., b. l. 67-68, 88-89). Įmonės vadovas A. Č. 2015 m. sausio 30 d. bankroto administratorei perdavė tik lizinguojamą automobilį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu atliko kratą ir pas atsakovą A. Č. rado dalį bendrovės dokumentų, kuriuos paėmė ir 2015 m. gegužės 29 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė bankroto administratorei. Bankroto administratorė, atlikusi perduotų dokumentų įvertinimą nustatė, kad įmonės kasos knygos dokumentai buvo perduoti tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir kad 2013 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis A. Č. ĮĮ kasoje buvo 50 161,06 Eur (1 t., b. l. 28-36, 109-119). Toks pat pinigų likutis nurodytas ir įmonės balanse 2013 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 106-108). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad visi jo turėti dokumentai yra perduoti administratoriui arba buvo paimti policijos, todėl jis jų neturi ir pateikti negali. Taigi, įmonės dokumentų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorei atsakovas neperdavė, šiuo laikotarpiu įsigytų prekių (turto) galimai už kasoje buvusius pinigus taip pat neperdavė.

Aplinkybę, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis buvo 50 161,06 Eur, pripažįsta ir atsakovas, tačiau nurodo, kad įmonė vykdė veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, todėl 2013 metų pabaigoje įmonės kasoje buvusios lėšos buvo panaudotos mokėti darbo užmokesčiui darbuotojams, prekių įsigijimui, apyvartinėms lėšoms. Šitaip teigdamas, šias aplinkybes atsakovas turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau joms patvirtinti jokių įrodymų nepateikė, nors tokia galimybė po apeliacinės instancijos teismo sprendimo jam buvo papaildomai suteikta (2 t., b. l. 2-3). Atsakovas negalėjo įtikinamai ir nuosekliai paaiškinti, kur, kada ir kam panaudojo kasoje buvusią minėtą pinigų sumą ir apsiribojo bendro pobūdžio nepagrįstais paaiškinimais. Kadangi nepateikta įrodymų apie tai, kur atsakovas panaudojo bankrutavusios įmonės lėšas laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2014 metų, o laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. sausio 8 d. jis buvo įmonės savininku ir vadovu, todėl būtent jis yra atsakingas už šių lėšų trūkumą įmonėje.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais. Finansinės ataskaitos (įmonės balansas) turi būti sudaromos pagal pirminius dokumentus. Balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita turi būti pasirašyti administracijos vadovo, kuris atsako už duomenų tikrumą bei teisingumą, t. y. atitikimą pirminiams dokumentams (BAĮ 17 straipsnis).

Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra pripažįstama, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Nevykdydamas savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrus padėtį, kai duomenų apie pinigų panaudojimą įmonėje nėra, atsakovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga tą turtą/pinigus išsaugoti buvo pažeista (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir kt.).

Taigi, ieškovė įrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - nerūpestingai vykdė savo, kaip individualios įmonės vadovo, pareigas, netinkamai tvarkė ir organizavo dokumentų, tarp jų – ir kasos dokumentų, apskaitą ir saugojimą, neperdavė bankroto administratorei įmonei priklausiusių pinigų ir nepateisino jų teisėto panaudojimo įmonės naudai, todėl pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigą perduoti bankroto administratoriui visą įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turimą turtą (pinigus), neišsaugojo įmonės turto. Už tai Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį (už Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą rezoliucinės dalies 5 punkto įpareigojimo nevykdymą) ir jam paskirta 18 MGL dydžio bauda (b. l. 24–27). Įmonei vadovavusiam vadovui, kuriuo buvo atsakovas, civilinė atsakomybė kyla iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Kadangi atsakovas pats neginčija, kad buhalterinės apskaitos tinkamai netvarkė, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, laikytina nustatyta. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad jis neatliko turto pasisavinimo, pinigų neperdavimo bankroto administratorei ir dėl to jo veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su prašoma priteisti žala.

Atsakovo argumentai apie tai, kad A. Č. IĮ bankroto byloje patvirtinta ir nepatenkinta bendra kreditorių reikalavimų suma yra 26 123,97 EUR, kad bankroto administratorius turi sąskaitoje 13 258,75 Eur lėšų, taip pat gali išsiieškoti 18 372,17 Eur bei 6 745,60 Eur vertės debitorinius reikalavimus, kad reikalaujama priteisti žala yra didesnė už nepatenkintų reikalavimų sumą, todėl nėra žalos ir kad jo atsakomybė yra tik subsidiari, neturi esminės reikšmės bankroto administratorės reikalavimui priteisti iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, padarytą žalą. Ieškinys yra pareikštas deliktinės atsakomybės (CK 6.263 straispnis), o ne tuo pagrindu, kad prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Nei viena iš šiame punkte nurodytų aplinkybių neatleidžia atsakovo nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir/ar pinigus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 puntkas). Žala įmonei ir jos kreditoriams yra padaryta, nes įmonė neteko savo turto, o kreditoriams sumažėjo galimybės iš įmonės turto gauti savo reikalavimo patenkinimą.

Teismo nuomone, Perduodamų dokumentų apraše Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67, 89) yra padarytas rašymo apsirikimas nurodant dokumento surašymo datą „2014-12-05“. Laikytina, kad teisinga dokumento surašymo data yra 2015 m. gruodžio 5 d., nes bankroto administratorės įgaliojimai gauti įmonės dokumentus negalėjo atsirasti anksčiau, nei 2015 m. sausio 8 d. įsiteisėjo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta bankroto administratore, todėl ir aprašas 2014 metais negalėjo būti sudarytas. Be to, minėto aprašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89) sudėtine dalimi esančio aprašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Segtuvas Nr.1) (1 t., b. l. 122) sudarymo data yra „2015-12-02“.

Kadangi iš bankroto administratorei perduotų virš nurodytų finansinių dokumentų turinio nustatyta, kad įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. disponavo 50 161, 06 Eur, o atsakovas neįrodė, kad minėta lėšų suma buvo teisėtai perleista ar panaudota įmonės interesais, tai minėtą pinigų sumą atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, privalėjo perduoti bankroto administratorei. Byloje nustačius, kad minėta pinigų suma buvo prarasta ir/ar neperduota bankroto administratorei dėl buvusio vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.263, 6.245 - 6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio, šiuo atveju – 5 procentų, palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas, tai iš atsakovo valstybei priteisiama 1291,98 Eur žyminio mokesčio ir 15,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 8, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš bankrutavusiai A. Č. individualiai įmonei (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 161,06 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.