Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017, iškeltoje pagal bankrutuojančios A. Č. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“ , ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui UAB „Sidabrinis tigras“ dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

4. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nebuvo žinomos ir analizuotos civilinės bylos Nr.2-293-544/2017 nagrinėjimo metu yra šios: 2017m.sausio 11 d. specialisto išvada Nr.140-(3739)-ISI-235 nustatytas faktas, kad 2014m.gruodžio 12 d. (bankroto iškėlimo dienai) įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis, nepagrįstas grynųjų pinigų panaudojimo dokumentais, sudarė 119 977,52 lt arba 34 747,89 eur; 2017m.rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr.140-(5588)-ISI-6043, kurioje nurodyta, kad įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis, nepagrįstas grynųjų pinigų naudojimo dokumentais, sudarė 127 977,52 lt arba 37 064,84 eur, t.y. pinigų trūkumas kasoje buvo 13 096,22 eur mažesnis nei buvo konstatuota teismų sprendimuose. Taip pat nustatyta, kad 2014m. gruodžio 31 d. įmonės skola savininkui A. Č. sudarė 90 805,57 lt arba 26 299,11 eur ir tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina pinigų panaudojimo faktą įmonės veiklai ir reikmėms. Pareiškėjo teigimu minėti dokumentai patvirtino faktą, kad bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“ atstovui K. P. buvo perduoti įmonės dokumentai ir civilinės bylos Nr.2-293-544/2017 nagrinėjimo metu jis nevykdė teismo įpareigojimų pateikti turimus kasos dokumentus ir nuslėpė nuo teismo savo žinioje turėtą 2014 m. segtuvą „Stiklanga Avanso apyskaitos“ iš 197 lapų, kuriuose buvo užfiksuoti įmonės mokėjimai grynais pinigais už pirktas prekes ir paslaugas 2014 metais, bendrai 50059,26 lt arba 14 498 eur sumai bei įmonės mokėjimai grynais pinigais už prekes ir paslaugas – 13 309,33 lt arba 3854,64 eur sumai segtuve „A. Č. indv. įmonės Dokumentai 2014-06-04 - 2015-02-04“.

7. Bankrutavusios A. Č. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“ atstovas K. P. pareiškėjo A. Č. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 prašo atmesti. Skirti pareiškėjui A. Č. maksimalią 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 50 procentų – UAB „Verslo nota“.

8. Bankroto administratoriaus atstovas nurodo, kad pareiškėjas ( civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 atsakovas ) nepateikė jokių pagrįstų prieštaravimų dėl priteistos skolos, pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nėra. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjo teiginiai nemotyvuoti, nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės, sąmoningai nutylėta apie eilę faktinių aplinkybių, siekiant suklaidinti teismą.

9. Nurodė, kad įmonės vadovas A. Č. per teismo nustatytą terminą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei pareigos perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus nevykdė ir teismas už šių pareigų nevykdymą civilinėje byloje Nr.B2-292-212/2015 A. Č. skyrė 200 Eur baudą bei nustatė naują terminą iki 2015-03-02 perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Įmonės savininkui nevykdant pareigų perduoti įmonės turtą ir dokumentus, bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas pareigas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl bankrutuojančiai įmonei bei A. Č. priklausančio turto, dokumentų bei antspaudo išreikalavimo. Utenos rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.1-99-958/2015 A. Č. pripažino kaltu pagal LR BK 245 straipsnį ir paskyrė jam 18 MGL dydžio baudą. Dalį įmonės buhalterinių dokumentų bankroto administratorius perėmė iš UAB „ROVERA LT“, kitą dalį buhalterinių dokumentų, tiek kiek buvo perduota, perėmė 2015-05-29 iš Utenos apskrities policijos pareigūnų.

10. 2015-06-12 pateiktoje finansinio patikrinimo ataskaitoje buvo nustatyta, kad įmonės blogą finansinę situaciją sąlygojo nerūpestingas ir netinkamas įmonės valdymas, nebuvo užtikrintas tinkamas apskaitos tvarkymas, įmonės vadovo veiksmų su įmonės finansais tikslas buvo ne įmonės veiklos vystymas, bet kitų, tikėtina, asmeninių savininko poreikių tenkinimas. Dėl tokių vadovo veiksmų tiesioginius nuostolius patyrė įmonės kreditoriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta. Todėl bankroto administratorius buvusiam įmonės savininkui ir vadovui iš pradžių pateikė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo, o neatsakius į pretenziją, 2015-08-18 pateikė teismui ieškinį, kuris Panevėžio apygardos teismo 2017-01-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-15 minėtą Panevėžio apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo kasacinis skundas nebuvo priimtas. Bankroto administratoriaus atstovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr.02-2-00196-16 metu ir civilinių bylų nagrinėjimo metu tiek A. Č., tiek jo advokatas K. R. darė jam spaudimą, grasino, bandė paveikti tyrėją, teisėjus.

11. Bankroto administratorius nurodo, kad įmonės savininkas iki bankroto bylos pabaigos neperdavė visų įmonės dokumentų ir turto, viso turto sąrašo, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

12. Ikiteisminio tyrimo Nr.02-2-00196-16 specialistų išvadose nurodyta, kad A. Č. buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant visų buhalterinės apskaitos įstatymų, t.y. A. Č., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 123 straipsnio 2 d. reikalavimus, nustatė požymius, jog grobstė PVM. Taip pat buvo nustatyta, kad A. Č. 2012-2013-2014 metais nesilaikė LR buhalterinės apskaitos 4 ir 16 straipsnio, kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 28 p. reikalavimų, 2014 m. nedeklaravo PVM deklaracijų, o kurias deklaravo nustatyti klastojimo požymiai.

13. Bankroto administratorius paaiškino, kad perėmęs iš UAB „Požeminės jungtys“ kompiuterį nustatė, kad jame nebuvo jokios informacijos apie A. Č. individualios įmonės buhalteriją ir tai buvo konstatuota. Be to, kompiuteris buvo sugedęs. Jam nesuprantami prokurorų įtarimai, jog galimai kompiuteryje galėjo likti įvesti buhalteriniai dokumentai. Jei taip ir buvo, neaišku kodėl ši informacija nebuvo perduota Rovera įmonės buhalteriams arba kur dingo pirminiai A. Č. įmonės dokumentai ir kodėl jie nebuvo pateikti administratoriui.

14. Buhalterė V. R., kuri sudarė ir persiuntė bankroto administratoriui įmonės 2014 metų balansą, nustatė, jog įmonės kasoje yra 50 161,06 eur trūkumas. Šis faktas buvo konstatuotas atlikus įmonės auditą. Audito išvados buvo perduotos pareigūnams, pradėjusiems tyrimą, todėl teigia, kad neatitinka tikrovės, teiginiai, kad tik po atliktos kratos administratorius pateikė dalį svarbių dokumentų.

15. Paaiškino, kad bankroto byla A. Č. individualiai įmonei buvo iškelta 2014m.gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015m. sausio 8 d. ir tik tada įmonės vadovui A. Č. atsirado pareiga perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui UAB „Verslo nota“. 2015m. sausio mėnesio Perduodamų dokumentų aprašu Nr.20141205-01, kuriame nurodyta klaidinga data 2014m. gruodžio 5 d., MB „Rovera“ perdavė bankroto administratoriui 6 segtuvus bankrutuojančios A. Č. įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2013m.sausio 1 d. iki 2013m.gruodžio 31 d. Neturėdama įsiteisėjusios nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, UAB „Verslo nota“, atstovaujama K. P., be teisinio pagrindo 2014m. gruodžio 5 d. negalėjo perimti A. Č. individualios įmonės dokumentų. Šią aplinkybę konstatavo Panevėžio apygardos teismas. Nuo bankroto administratoriaus buvo nuslėptas faktas, kad įmonė, kuri tvarkė A. Č. individualios įmonės buhalteriją, 2015m. gruodžio 2 d. įmonės savininkui perdavė didelę dalį įmonės dokumentų. Civilinės bylos Nr.2-258-425/2016 nagrinėjimo metu įmonės savininkas į posėdį atsinešė segtuvą įmonės dokumentų už 2014 metus, kuriuos žadėjo perduoti po posėdžio, tačiau jų bankroto administratoriui neperdavė. Bankroto administratorius susipažinęs su 2015m. gruodžio 2 d. Perduodamų dokumentų aprašu Nr.20151202-02 nustatė, kad MB „Rovera LT“ perdavė A. Č. 2014m. A. Č. individualios įmonės dokumentus, tarp kurių nebuvo kasos dokumentų ir tai buvo nurodyta aprašo 1.6 punkte „Kasa (dokumentų nėra)“. Dokumentų perdavimo aplinkybės, rašymo apsirikimai nurodant datą buvo nustatyti civilinės bylos 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu, todėl bankroto administratorius mano, kad pareiškėjas tų pačių nustatytų aplinkybių neturėtų kvestionuoti.

17. Bankroto administratoriaus nuomone 2017m.gruodžio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2017m.sausio 11 d. specialisto išvados nepaneigia, jog A. Č. tinkamai įvykdė 2015m. sausio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Specialisto išvadas A. Č. galėjo turėti 2017m. sausio mėnesį ir galėjo pateikti į bylą savalaikiai. Nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teikdamas prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas siekia vilkinti procesą, kad nereikėtų atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi. A. Č. reikšdamas nepagrįstus prašymus piktnaudžiauja procesine teise.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai, išvados

18. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2017m. sausio 27 d. sprendimu bankrutavusiai A. Č. individualiai įmonei iš A. Č. priteisė 50 161,06 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015m.rugsėjo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017m. gegužės 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2017m.sausio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017, paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjęs. Panevėžio apygardos teismas 2018m.lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 pagal 2017m.sausio 27 d. sprendimą pradinę ieškovę ir išieškotoją pagal 2017m.gegužės 30 d.išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-293-544/2017 bankrutavusią A. Č. individualią įmonę pakeitė nająja ieškove ir išieškotoja bei procesinių teisių perėmėja UAB „Sidabrinis tigras“ dėl 50 161,06 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo (išieškojimo) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo (skolininko) A. Č.. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta 2018m. rugpjūčio 9 d. ieškovės (pradinės kreditorės) bankrutavusios A. Č. individualios įmonės ir UAB „Sidabrinis tigras“ (naujosios kreditorės), pagal kurią pradinė kreditorė (išieškotoja) atlygintinai perleido naujajai kreditorei UAB „Sidbrinis tigras“ reikalavimo teises į minėtu sprendimu priteistą 50 161,06 Eur skolą bei 5 procentus procesinių palūkanų, nenuginčyta.

19. Pareiškėjas A. Č. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-544/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ( naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-293-544/2017 nagrinėjimo metu, pareiškėjas nurodo faktus ikiteisminio tyrimo byloje Nr.02-2-00196-16, kuri nutraukta 2017m. gruodžio 8 d. Tai faktai, nustatyti 2017 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr.140-(3793)-ISI-235 ir 2017m.rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr.140-(5588)-ISI-6043 bei faktai, kad bankroto administratoriaus atstovas K. P. paėmė ir sunaikino pareiškėjo kompiuterį su buhalterinės apskaitos dokumentais bei faktas, kad bankroto administratoriaus atstovas K. P. po atliktų kratų savanoriškai pateikė tyrėjai rastus pareiškėjo įmonės dokumentus. Naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo tai, kad bankroto administratorius įmonės buhalterinius dokumentus paėmė savo iniciatyva dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (žiūrėti šios nutarties punktus nuo 3 iki 6 įskaitytinai).

20. Proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų peržiūros procedūra. CPK 370 straipsnis reglamentuoja teismo veiksmus – jų eiliškumą bei turinį, sprendžiant klausimus dėl prašymų atnaujinti procesą. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

21. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

22. Pareiškėjas A. Č. nurodo, jog apie tai, kad kai kurie ikiteisminio tyrimo byloje Nr.02-2-00196-16 nustatyti faktai gali būti civilinės bylos Nr.2-293-544/2017 atnaujinimo pagrindas, sužinojo tik po 2018 m. spalio 15 d., todėl yra įsitikinęs kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido. Be to, nurodo, pareiškėjo manymu reikšmingą aplinkybę, kad jis nėra teisininkas ir CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato naikinamąjį penkerių metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo, kai prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas.

23. Panevėžio apygardos teismo 2017m.sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 įsiteisėjo 2017m. gegužės 15 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apie Lietuvos apeliacinio teismo 2017m.gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2A-687-157/2017 pareiškėjui A. Č. ir jo atstovui advokatui K. R. buvo žinoma. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti baigėsi 2017m. rugpjūčio 15 d. Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 Panevėžio apygardos teisme gautas 2019 m. sausio 15 d.(Liteko informacinės sistemos duomenys), nors prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad jis surašytas 2018m. sausio 11 d. (b.l.13). Taigi, prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas akivaizdžiai praleidus įstatyme nustatytą terminą – nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjus metams ir aštuoniems mėnesiams.

24. Pareiškėjo argumentai, kad jis apie faktus, kurie jo manymu gali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik po 2018m. spalio 15 d. atmetami kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo byla Nr.02-2-00196-16 nutraukta 2017m. gruodžio 8 d., o specialisto išvados minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surašytos 2017 sausio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu, civilinės bylos Nr.2-293-544/2017 nagrinėjimo metu ir teikdamas prašymą atnaujinti procesą naudojosi advokato pagalba, teikdamas prašymus, pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui buvo aktyvus. Nustatyta, kad pareiškėjas tiek bankroto bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant civilines bylas naudojosi to paties advokato K. R. pagalba. Todėl apie minėtas specialisto išvadas ikiteisminio tyrimo byloje pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma net anksčiau nei 2017m. gruodžio 8 d., kai ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017m.sausio 27 d. sprendimo A. Č. pateikė 2017m. vasario 27 d. , kai jam turėjo ir galėjo būti žinoma 2017m. sausio 11 d. išvada, kuria dabar grindžia prašymą atnaujinti procesą. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.02-2-00196-16 nustatyta, kad 2017m.gruodžio 8 d. nutarimas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. Č. buvo įteiktas 2017m. gruodžio 13 d. ( ikiteisminio tyrimo byla Nr.02-2-00196-16, tomas 4, b.l.173). Todėl darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo byloje nustatyti faktai pareiškėjui A. Č. jau turėjo būti žinomi 2017m. gruodžio 13 d. Todėl prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 galėjo būti pateiktas vėliausiai 2018m. kovo 13 d. Priežasčių kodėl praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pareiškėjas nenurodo, termino atnaujinti neprašo, aplinkybė, kad nėra teisininkas nėra reikšminga, nes pareiškėjas, kaip minėta, visą laiką naudojosi profesionalaus to paties teisininko – advokato K. R. pagalba.

25. CPK 368 straipsnio 2 d. nustato 5 metų terminą, kuriam pasibaigus iš viso negali būti teikiamas prašymas procesui atnaujinti. Todėl tai, kad šiuo atveju nesuėjęs 5 metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, nes šiuo atveju taikytina CPK 368 straipsnio 1 dalis. Jei terminas prašymui paduoti praleistas, prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir prašymas terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-954/1999, Teismų praktika Nr.13).

26. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalis numato proceso atnaujinimo pagrindus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27. Taigi, 2017m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr.140-(3739)-ISI-235 pareiškėjui buvo žinoma iki Panevėžio apygardos teismo 2017m.sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 priėmimo ir pareiškėjas šį, jo manymu, svarbų įrodymą galėjo pateikti su 2017m. vasario 27 d. apeliaciniu skundu dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, tačiau to nepadarė. Todėl teismas sprendžia, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyti faktai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji pareiškėjui buvo ir galėjo būti žinoma civilinės bylos Nr.2-293-544/2017 nagrinėjimo metu.

28. 2017m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr.140-(5588)-ISI-6043 yra surašyta po Lietuvos apeliacinio teismo 2017m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, t.y. šio dokumento bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Proceso atnaujinimo institutas yra ne pakartotinis naujai atsiradusių bylos įrodymų vertinimas iš naujo, nes naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra proceso atnaujinimo pagrindas tais atvejais, kai tokios aplinkybės neturi įtakos bylos išnagrinėjimo iš esmės metu taikytoms materialinės ir procesinėms teisės normoms, t. y. jeigu šioms aplinkybėms buvus žinomoms bylos nagrinėjimo metu, teisinė bylos baigtis liktų tokia pati.

29. Specialistų 2017m.sausio11 d. ir 2017m.rugsėjo 29 d. išvadomis kartu su kitais duomenimis prokuroras vadovavosi priimdamas 2017m.gruodžio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr.02-2-00196-16. Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo kaip naujai paaiškėjusia remiasi pareiškėjas, priimtas taip pat po Lietuvos apeliacinio teismo 2017m.gegužės 15 d. nutarties, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl 2017m. gruodžio 8 d. nutarimas negali būti pripažintas kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvusia bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjui nežinoma.

30. Nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas įvertino pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, visų bylos aplinkybių kontekste ir sprendžia, kad pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 nėra.

31. 2017m.gruodžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 padarytų išvadų, kad atsakovas A. Č. atliko neteisėtus veiksmus - nerūpestingai vykdė savo, kaip individualios įmonės vadovo, pareigas, netinkamai tvarkė ir organizavo dokumentų, tarp jų – ir kasos dokumentų, apskaitą ir saugojimą, neperdavė bankroto administratorei įmonei priklausiusių pinigų ir nepateisino jų teisėto panaudojimo įmonės naudai, todėl pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigą perduoti bankroto administratoriui visą įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turimą turtą (pinigus), neišsaugojo įmonės turto. Ikiteisminio tyrimo duomenys nepaneigia civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 padarytos išvados, kad įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. disponavo 50 161, 06 Eur, o atsakovas A. Č. neįrodė, kad minėta lėšų suma buvo teisėtai perleista ar panaudota įmonės interesais.

32. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

33. Tam, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą.

34. Nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas įvertino pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, visų bylos aplinkybių kontekste ir sprendžia, kad pagrindo atnaujinti procesą nėra. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra proceso atnaujinimo pagrindas tais atvejais, kai tokios aplinkybės neturi įtakos bylos išnagrinėjimo iš esmės metu taikytoms materialinės ir procesinėms teisės normoms, t. y. jeigu šioms aplinkybėms buvus žinomoms bylos nagrinėjimo metu, teisinė bylos baigtis liktų tokia pati.

35. Bankroto administratoriaus prašymas skirti pareiškėjui A. Č. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Duomenų byloje, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas A. Č. pateikęs prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje yra nesąžiningas, nėra, tuo labiau kad prašymo surašymui pareiškėjas naudojosi advokato pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290 – 292 straipsniais

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-293-544/2017 , išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios A. Č. individualios įmonės ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo.

Bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“ prašymą skirti A. Č. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.