Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio M. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5708-2024, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5708-2024, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo skirti minimalų, t. y. 1 metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. sausio 4 d., 19 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų degalinės aikštelėje, privertė automobilį slysti šonu, prasukdamas automobilio ratus privertė automobilį suktis ratu, tuo keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, bei kitų degalinės lankytojų gyvybei ir saugumui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 500 Eur bauda, specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui.

Mano, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neišsamiai ištyrus ir netinkamai įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, todėl turi būti panaikintas. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau ginčas kilo dėl to, kad nutarimą priėmęs pareigūnas jo vairavimą, kai automobilis prarado sukibimą su kelio danga, kvalifikavo kaip chuliganišką. Žodinio bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje metu paaiškino, kad minėtą automobilį įsigijo 2023 m. rudenį, jis buvo sugedęs ir iki pat 2024 metų jį remontavo. 2024 m. sausio 2 dieną, baigęs remontuoti šį automobilį, jį užregistravo. Su automobiliu buvo spėjęs išvažiuoti vos kelis kartus. 2024 m. sausio 3 dieną iškrito pirmasis gausus sniegas ir Lietuvoje šalčio stulpelis nukrito žemiau 20 laipsnių. Kadangi šeimoje kitas automobilis, kuriuo naudojasi jo partnerė, yra senas ir varomas dyzeliu, todėl suprato, kad ryte jos automobilis dėl didelio šalčio neužsikurs. Dėl to nusprendė nuvažiuoti į degalinę ir užpilti kuro savo automobiliui, kurį ryte būtų galėjęs duoti partnerei. Jam važiuojant į degalinės teritoriją nesuprato kaip, bet automobilį sumėtė, jis ėmė slysti šonu ir sustojo degalinės teritorijoje. Jis matė, kad priešais jį stovi policijos pareigūnai, labai išsigando ir nevalingai paspaudė „gazą“, o automobilis vėl prarado sukibimą su kelio danga. Tuomet jį ištiesino ir sustojo, po ko prie jo iš karto atvažiavo policijos pareigūnai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nesuprasdamas, kodėl automobilio ratai visiškai nesukimba su slidžia kelio danga, kreipėsi į servisą, kuriame jam paaiškino, kad automobilio padangos nėra žieminės, jos yra universalaus tipo. Tokios padangos nėra tinkamos važiuoti, kai kelio danga yra itin slidi. Be to, servise jam paaiškino, kad automobilio padangos yra senos, 2 iš jų 2015 metų, kitos 2 - 2017 metų ir jų guma prarado savo savybes. T.y. guma sukietėjo, todėl tokių padangų sukibimas su kelio danga yra itin prastas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad jo veiksmai nebuvo daromi specialiai, jis nesiekė, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, parodyti savo išskirtinumą, paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, o įvykis buvo nulemtas itin prastų oro sąlygų, nepatyrimo vairuoti būtent šį, ką tik užregistruotą automobilį ir prasta jo padangų technine būkle. Nutarime neteisingai nurodyta, kad jis kėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių bei degalinės lankytojų saugumui, nes tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek vaizdo įrašuose matyti, kad jokių kitų pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Dažnu atveju žmogus kritinėje situacijoje, ypatingai automobilio vairavimo atvejais, elgiasi vedinas instinkto, o ne vadovaudamasis kadaise išklausytais teoriniais mokymais. Tyčios chuliganiškai vairuoti jis neturėjo, o visa ši situacija yra visumos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, kad jis norėjo ir siekė chuliganiškai vairuoti automobilį. Neneigia, kad įvykio metu jo vairavimas gali būti prilyginamas pavojingam vairavimui, numatytam ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau jokiu būdu ne chuliganiškam.

M. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateiktu atsiliepimu skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkintinas.

M. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5708-2024 pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. sausio 4 d., 19 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų degalinės aikštelėje, privertė automobilį slysti šonu, prasukdamas automobilio ratus privertė automobilį suktis ratu, tuo keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, bei kitų degalinės lankytojų gyvybei ir saugumui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 500 Eur bauda, specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-7-976/2018, Kauno apygardos teismo nutartis AN2-663-383/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartys AN2-466-458/2017, AN2-195-606/2019).

Teismo vertinimu, pareiškėjo versija, kad 2024 m. sausio 4 d., 19 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), jo vairuojamas automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo vairuotas chuliganiškai, nes automobilis paslydo dėl sudėtingų oro sąlygų, prastos padangų būklės, o ne tyčia sukeliant slydimą ir automobilį priverčiant suktis ratu, yra paneigta vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai turėjo visas galimybes matyti visus M. G. vairuojamo automobilio manevrus, kadangi jų tarnybinis automobilis stovėjo toje pačioje degalinės teritorijoje ir tiesiai priešais juos. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažiuoja į degalinės aikštelę, staiga sukasi į kairę pusę, apsisukęs maždaug 270 laipsnių kampu, trumpam sustoja, tada vėl sukasi ratu į kairę pusę aplink savo ašį, ir, vėliau, automobilis yra ištiesinamas lygiagrečiai kuro kolonėlės. Tuomet prie pareiškėjo automobilio privažiuoja policijos pareigūnai, kurie buvo netoliese. Pažymėtina ir tai, kad tokius automobilio manevrus policijos pareigūnai iškart nedvejodami įvertino kaip chuliganiškus, kadangi iškarto prie šio automobilio privažiavo.

Minėto vaizdo įrašo turinys visiškai paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia, dėl prastos padangų būklės. Įraše matomus automobilio slydimus degalinėje akivaizdžiai nulėmė valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akseleravimas ir automobilio vairo sukimas. Tai, jog pareiškėjas pats išprovokavo automobilio slydimą bei sukimąsi ratu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog automobiliui pasisukus šonu ir trumpam stabtelėjus, pareiškėjui neabejotinai supratus, jog kelio danga yra slidi, pareiškėjas toliau tęsė chuliganiškus veiksmus, t. y. dar kartą privertė automobilį suktis aplink savo ašį automobilio vairą sukant į kairę ir spaudžiant greičio pedalą. Nėra abejonės, jog kelio danga buvo slidi, apsnigta, ir ant jos važiuojantis automobilis galėjo paslysti ir netyčia, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas pasinaudojo slidžia kelio danga, jog sukeltų automobilio slydimą šonu ir sukimąsi ratu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ne vairuotojo tyčiniai veiksmai (vairo sukimas ir akseleravimas), o kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės nulėmė automobilio pavojingą slydimą. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ant slidžios kelio dangos tyčia staigiai akseleruojant ir sukant vairą bei sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu pareiškėjas atvirai pademonstravo nepagarbą visuomenei, paniekino moralės ir elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties.

Nesutiktina su pareiškėjo versija, jog jis vairuodamas automobilį negalėjo kelti pavojaus eismo ar žmonių bei savo saugumui, kadangi degalinėje nebuvo kitų automobilių, kadangi ten tikrai, be paties pareiškėjo, buvo policijos pareigūnai su savo automobiliu. Be to, pats manevravimas vyko visiškai šalia kuro užpylimo kolonėlių iš abiejų pusių, kas pareiškėjo manevravimą padarė dar pavojingesniu. Taigi darytina išvada, jog M. G. pažeidęs KET 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), punkto reikalavimus, savo tyčiniais veiksmais sukėlė pavojų savo ir kitų degalinės teritorijoje buvusių automobilių saugumui, asmenų gyvybei, ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašė skirti minimalų, t. y. 1 metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip minėta, M. G. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatytas lygus šio straipsnio 6 dalyje numatytam sankcijos vidurkiui. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad pareiškėjas nusižengimą padarė ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pareiškėją charakterizuoja labiau neigiamai. Byloje esantys duomenys pareiškėją charakterizuoja kaip nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad M. G. iki aptariamo pažeidimo baustas 18 kartų administracine tvarka, nemaža dalis yra dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog pareiškėjas nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertina, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai yra būtina norint konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė ir nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundo tenkinimui pagrindo nėra, todėl jis yra atmestinas, paliekant skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5708-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.