Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 78ANN-112265710-17, kuriuo L. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį buvo paskirta galutinė nuobauda – 500 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 29 d. L. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. liepos 29 d., apie 2.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko „saulutes“ ant sausos asfalto dangos, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims ir automobiliams. Be to, pradedantysis vairuotojas, vairavo transporto priemonę, kurios galinės dalies kairėje pusėje nebuvo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje (kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 78ANN-112265710-17 L. Š. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį buvo paskirta galutinė nuobauda – 500 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių.

Dėl nusižengimą patvirtinančių įrodymų

Dėl būtinųjų pažeidimo sudėties elementų

Dėl pareigūnų parodymų

Dėl L. Š. parodymų

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas L. Š. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu, t. y. ar L. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo L. Š. veiksmuose

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar L. Š. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. Š. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Apeliaciniame skunde L. Š. nurodė, jog neneigia, kad vairuojant automobilį prasisuko ratai, todėl sutinka, jog vairavo neatsargiai, tačiau neigia, kad nusižengimą padarė iš chuliganiškų paskatų. Apelianto parodymų kaita ir prieštaringumas bus aptarti nutartyje vėliau, tačiau su nurodytais argumentais teismas negali sutikti. L. Š. buvo nubaustas už tai, kad įžūliai vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko „saulutes“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. Š. tvirtinimas, kad paspaudė akseleratoriaus pedalą ir galbūt per greitai atleido sankabą, todėl prasisuko automobilio ratai ir pasigirdo padangų cypimas, yra tik jo gynybinė versija, nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Kaip nurodė pats apeliantas, automobilių stovėjimo aikštelėje jis buvo vienas, joje nebuvo kitų asmenų ir važiuojančių transporto priemonių, t. y. nebuvo jokių objektyvių aplinkybių ir trukdžių, kurie būtų kliudę transporto priemonę vairuoti, laikantis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios paaiškintų, kodėl jam būtų reikėję skubėti ar be tikslo automobilių stovėjimo aikštelėje nakties metu su transporto priemone sukti ratus. Akivaizdu, jog L. Š. veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei ir pažeidžiant viešąją tvarką. Darytina išvada, jog L. Š., chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, negalvojo, kokios pasekmės gali kilti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų žmonių gyvybei ar sveikatai bei turtui.

Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, būtinųjų požymių – chuliganiškas vairavimas – byloje esančiais duomenimis yra įrodytas. Apeliantas tvirtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių nuotraukų ar vaizdo įrašo, kurie patvirtintų jo padarytą pažeidimą. Pirmiausia pažymėtina, kad elektroninėje laikmenoje esančios nuotraukos patvirtina, jog automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aiškiai matyti automobilių padangų žymės, kurios lieka ant paviršiaus po to, kai automobiliu yra „piešiamos saulės“. Be to, vaizdo įraše, esančiame byloje, nors ir nematyti, kaip L. Š., važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko „saulutes“, tačiau aiškiai matyti, kaip jis važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu „Mercedes-Benz“ baigia atlikti manevrą, t. y. baigia apvažiuoti ratą, o važiavimo trajektorija sutampa su ant asfalto paliktomis transporto priemonės padangų žymėmis, kurios, kaip jau minėta, lieka ant paviršiaus po to, kai automobiliu yra „piešiamos saulės“. Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog nors vaizdo įraše tiksliai „piešiamos saulės“ nematyti, tačiau matyti užfiksuota atlikto su transporto priemone manevro pabaiga, kuri leidžia spręsti apie tai, jog būtent L. Š. su savo transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvykio metu „piešė saules“, nes kitų transporto priemonių automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo. Aplinkybės, kad „saules piešė“ kita transporto priemonė, nes L. Š. matė „BMW“, kuris toje pačioje aikštelėje „piešė saules“, o pats, šiai transporto priemonei nuvažiavus, atvažiavo tik pasižiūrėti, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. patvirtino, kad kitų transporto priemonių, kurios galėjo automobilių aikštelėje „piešti saules“, nematė. Būtina atkreipti dėmesį, kad apelianto versija, jog jis į automobilių stovėjimo aikštelę naktį atvyko tik pasiimti draugo iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kadangi byloje nesama jokių nurodomo draugo parodymų, kuris apklaustas kaip liudytojas galėtų patvirtinti L. Š. atvykimo į automobilių stovėjimo aikštelę tikslą ir galbūt būtų matęs transporto priemonę, kurios vairuotojas toje aikštelėje chuliganiškai vairavo automobilį.

Aplinkybę, kad būtent L. Š. chuliganiškai vairavo transporto priemonę patvirtina ir liudytoju pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiu metu apklausto D. P. parodymai. Pareigūnas nurodė, kad įvykio naktį dirbo kartu su Plungės policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju E. P. Jiems patruliuojant (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties ta sankryža, aikštelėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, išgirdo automobilio padangų sukimą, vadinamas „saulutes“. Važiavo link minėtos aikštelės, sukimosi garsas nebuvo nustojęs. Jie, prieš pasukant į aikštelę, pamatė, kad netoli garažų yra automobilis, kuris suka ratus, t.y. jų akivaizdoje pasuko porą ratų slysdamas šonu ant asfalto, girdėjosi padangų cypimas. Įvažiuojant automobilio registratorius užfiksavo, kaip automobilis nuvažiuoja ir jie automobilį sustabdo. <...> Daugiau jokių automobilių nebuvo, kituose, aikštelėje stovėjusiuose automobiliuose, niekas nesėdėjo. Prieš įsukant tarnybiniu automobiliu į aikštelę, registratorius vaizdo neužfiksavo, tačiau pravažiavus pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą, aiškiai matėsi, kaip tas automobilis porą kartų apsisuko ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo matyti, jog baigęs manevrą išvažiuoja. Pareigūnai aikštelėje veiksmą matė anksčiau, nei užfiksavo vaizdo registratorius (b. l. 18–19). Nors vaizdo registratorius aiškiai paties pažeidimo neužfiksavo, tačiau Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK vyresnysis tyrėjas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad aiškiai matė L. Š. atliekamus manevrus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. šalia pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi vaizdas policijos pareigūnams buvo matomas dar prieš įsukant į aikštelę, t. y. prieš pažeidimą užfiksuojant vaizdo registratoriumi. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK vyresniojo tyrėjo parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nesama pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais parodymais bei teismo posėdžio metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nesuinteresuoto ir pažeidėjo anksčiau nepažinojusio pareigūno, atlikusio jam pavestas eismo priežiūros funkcijas, parodymais, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis.

L. Š. veiksmai, kai jis važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko „saulutes“ ant asfalto dangos, tikrai laikytini chuliganišku elgesiu. Tokiais savo veiksmais pažeidėjas rodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu L. Š. atvirai demonstruoja nepagarbą visuomenei, niekina moralės ir elgesio normas, siekia priešpastatyti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. Š. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Nors nagrinėjamu atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tai nereiškia, kad L. Š. veiksmai nebuvo pavojingi. Pažymėtina, kad reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka ir dėl aplinkybės, jog automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo kitų važiuojančių automobilių ir pėsčiųjų. Nepaisant to, kad buvo naktis ir eismas automobilių stovėjimo aikštelėje nevyko, pavojus buvo kilęs. Visų pirma, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, L. Š. pavojų kėlė pats sau. Antra, jei į automobilių stovėjimo aikštelę būtų įvažiavęs kitas automobilis ar staiga pasirodęs pėsčiasis, L. Š., važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais, slysdamas šonu ir taip sukdamas „saulutes“, nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių, ir taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Taigi darytina išvada, jog L. Š. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu, laimingai susiklosčius aplinkybėms, nebuvo padaryta reali žala.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog L. Š. atliktuose veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK vyresniojo tyrėjo D. P. ir pažeidėjo L. Š. parodymų vertinimo

L. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas įrodymus, o ypač pareigūno parodymus, vertino tendencingai bei neįvertino akivaizdžių prieštaravimų tarp nurodomų aplinkybių. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nutartyje jau konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti pareigūno D. P. parodymais.

Vyresnysis tyrėjas D. P. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. liepos 29 d., apie 2.25 val., dirbdamas Plungės mieste kartu su Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P., važiuodami tarnybiniu automobiliu atidarytais langais, (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, išgirdo automobilio padangų cypimo garsą ant asfalto, kuris sklido iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Vykstant automobilio skleidžiamo garso kryptimi ir prieš pasukant link (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie minėto pastato pastebėjo tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kurio vairuotojas <...> suko „saulutes“ <...>. Įvažiavus į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, lauke jautėsi gumos svilimo kvapas, ant važiuojamosios dalies akivaizdžiai matėsi padangų slydimo žymės. Minėtas automobilis sustabdytas ir nustatyta, kad jį vairavo L. Š. <...> Apžiūrėjus automobilių stovėjimo aikštelę, kituose aikštelėje stovėjusiuose automobiliuose asmenų nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad jis tą naktį dirbo kartu su Plungės policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju E. P. Jiems patruliuojant (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties ta sankryža, aikštelėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, išgirdo automobilio padangų sukimą, vadinamas „saulutes“. Važiavo link minėtos aikštelės, sukimosi garsas nebuvo nustojęs. Jie prieš pasukant į aikštelę pamatė, kad netoli garažų yra automobilis, kuris suka ratus, t. y. jų akivaizdoje pasuko porą ratų slysdamas šonu ant asfalto, girdėjosi padangų cypimas. Įvažiuojant automobilio registratorius užfiksavo, kaip automobilis nuvažiuoja ir jie automobilį sustabdo. Automobilyje sėdėjo vairuotojas, link jo nuėjo kolega E. P., patikrino dokumentus. Paklausus, ar jis padarė pažeidimą, jis pasakė, kad truputį praslydo padangos. Daugiau jokių automobilių nebuvo, kituose, aikštelėje stovėjusiuose automobiliuose, niekas nesėdėjo. Prieš įsukant tarnybiniu automobiliu į aikštelę, registratorius vaizdo neužfiksavo, tačiau pravažiavus pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą, aiškiai matėsi, kaip tas automobilis porą kartų apsisuko ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, matėsi, kad baigęs manevrą išvažiuoja. Jie aikštelėje veiksmą matė anksčiau nei registratorius, kai pasuko 5–10 metrų, matėsi visa aikštelė. Taigi akivaizdu, jog pareigūno D. P. nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu iš esmės nesiskyrė. Tik teismo posėdžio metu pareigūnas patikslino, jog matė, kaip L. Š. pasuko porą ratų slysdamas šonu. Tai nelaikytina duotų parodymų tarpusavio prieštaravimu, o tik faktinių aplinkybių patikslinimu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kiek tiksliai ratų L. Š. apsisuko slysdamas šonu, nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis. Byloje esantys duomenys nepaneigia galimybės, jog prieš policijos pareigūnams įsukant tarnybiniu automobiliu į automobilių stovėjimo aikštelę, registratorius vaizdo neužfiksavo, tačiau pravažiavus pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą, pareigūnai galėjo matyti, kaip automobilis porą kartų apsisuko. Be to, galima preziumuoti, jog jei pareigūnai nebūtų išgirdę automobilio padangų cypimo garso, kuris sukėlė įtarimą dėl chuliganiško vairavimo „sukant saulutes“, tai tikėtina apskritai nebūtų tikrinę automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaizdas automobilių stovėjimo aikštelėje pirmiausia buvo matomas policijos pareigūnams, o tik po to buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, todėl jame matyti tik baigiamas atlikti manevras. Nuo to momento, kai vaizdas automobilių stovėjimo aikštelėje buvo matomas pareigūnas, iki tol, kol pasukus tarnybinį automobilį jis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, L. Š. galėjo savo transporto priemone „piešti saules“, ypač jei transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama dideliu greičiu. Kaip jau minėta, apie didelį L. Š. vairuotos transporto priemonės greitį galima spręsti iš pareigūno parodymų bei vaizdo įraše užfiksuoto atliekamo manevro užbaigimo ir matomo išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės.

Pastebėtina, jog L. Š. nurodomos aplinkybės, kad iš bylos duomenų negalima nuspręsti apie tikslų apsisukimų skaičių, transporto priemonei slystant šonu, stebėto manevro pobūdį (lankas, puslankis ar kt.), transporto priemonės atstumą nuo kitų objektų, negali būti laikomos liudytojo D. P. parodymų tarpusavio prieštaravimais. Byloje esančių duomenų pakanka teismui daryti išvadą apie L. Š. chuliganišką vairavimą, t. y. kad būtent jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems teiginiams, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti L. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tokių antraeilių aplinkybių, kaip atlikto manevro pobūdis, transporto priemonės nuotolis nuo kitų automobilių stovėjimo aikštelėje esančių objektų, nustatymas yra papildomi duomenų rinkimo veiksmai, kurie šiuo atveju galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo nebūtų pakeitę, o tik būtų prailginę administracinio nusižengimo tyrimo ir duomenų rinkimo trukmę.

Skirtingai, nei aptariant Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK vyresniojo tyrėjo D. P. parodymus, pažeidėjo L. Š. parodymai pagrįstai laikytini prieštaringais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos, remiantis kitais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad iš karto po pažeidimo padarymo L. Š. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotuose rašytiniuose paaiškinimuose bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pažeidimą padarė netyčia, kadangi važiuodamas 30 km/h greičiu, norėdamas apsisukti, staigiai susuko automobilio vairą ir dėl to pradėjo slysti priekinė automobilio dalis. Taip pat nurodė, kad pirmą kartą vairavo automobilį varomą galiniai ratais. Tuo tarpu skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde L. Š. nurodė, kad minėtoje aikštelėje „saulutes“ suko ir stabdymo vėžes aikštelėje paliko ne jo vairuojamas, o kitas, juodos spalvos automobilis „BMW“, tačiau taip pat nurodė, kad policijos pareigūnų užfiksuotos aikštelėje esančios vėžių žymės yra padarytos kitų automobilių gana seniai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. Š. nurodė, kad įvažiavęs į aikštelę, esančią šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sustojęs žiūrėjo, kaip aikštelėje juodos spalvos automobilis „BMW „piešė saulutes“, minėtam automobiliui išvažiavus, L. Š. apvažiavo ratą, o pareigūnai klaidingai manė, kad jis atliko minimus manevrus. Taip pat nurodė, kad pareigūnams pasakė, jog jis slydo, netyčia, pasimetęs. Kiek vėliau, tos pačios apklausos metu L. Š. nurodė, kad jis įvažiavo į aikštelę, esančią šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kai juodos spalvos automobilis „BMW“ iš aikštelės išvažiavo, ir aikštelėje nesisuko, nors (administracinio nusižengimo protokole) parašė, kad norėjo greičiau apsisukti. Ir vėlgi nurodė, kad slydo priekinė automobilio dalis, buvo paliję bei vairavo ne savo automobilį.

Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad L. Š. nurodytos įvykio versijos skiriasi, jo nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, nėra logiškos, aiškios bei nuoseklios. Nėra aišku, ar L. Š. sustojęs žiūrėjo į tariamai chuliganiškai važiavusį automobilį „BMW“, ar L. Š. įvažiavo į aikštelę, chuliganiškai vairavusiam automobiliui „BMW“ išvažiavus iš aikštelės, taip pat nėra aišku, ar L. Š. minėtoje aikštelėje apvažiavo ratą, ar visgi staigiai apsisukant slydo jo vairuojamo automobilio priekiniai ratai. Taip pat L. Š. teigė, kad pirmą kartą vairavo galiniais ratais varomą automobilį („Mercedes-Benz C180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie L. Š. registruotus administracinius nusižengimus, L. Š. 2017 m. kovo 11 d., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz C180“, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, taip pat analogišką nusižengimą padarė 2017 m. birželio 3 d., taip pat vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz C180“. Tokiu atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, nurodyti administracinio nusižengimo protokole, nutarime, paaiškinimai nurodyti skunduose bei duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.