- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- AN2-195-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00313-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. administracinio nusižengimo bylą pagal laikinai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas atliekančios E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimas, kuriuo R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, ir administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta, už tai, kad 2018 m. gruodžio 21 d. 23.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, tamsiu paros metu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą ir didindamas variklio apsukas, dėl to galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisuko ant kelio paviršiaus dangos), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu („piešiant jaunaties menulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai suvaldoma, dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeniniai tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama, tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
2. Apeliaciniu skundu laikinai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas atliekanti E. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimą, motyvuodama tuo, kad R. M. užfiksuotas vairavimas kėlė pavojų ne tik transporto priemonę vairavusiam asmeniui, tačiau ir eismo bei žmonių saugumui. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu R. M. ir pats prisipažino įvykdęs aptariamąjį administracinį nusižengimą ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Akivaizdu, kad R. M. veiksmuose buvo chuliganiško vairavimo požymių, iš chuliganiškų paskatų paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai. R. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nusižengimas pažeidėjui kvalifikuotas tinkamai, skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukta, motyvuojant tuo, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių nematyti tų R. M. vairuojamo automobilio manevrų, kurie nurodyti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio nusižengimo protokole, todėl apylinkės teismas policijos pareigūnų paaiškinimus dėl R. M. chuliganiško vairavimo nelaikė itin patikimais ir nulemiančiais R. M. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo bei iš esmės tikėjo bylos nagrinėjimo teisme metu duotais R. M. paaiškinimais, kur jis su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad jis važiavo namo jam patogiu keliu per automobilių stovėjimo aikštelę, aikštelėje jokių pavojingų ar chuliganiškų veiksmų, manevruodamas automobiliu, nedarė ir saugiai nedideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės.
8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis vairuoja jau ketverius su puse metų, tvirtino, kad prisipažino kaltu, nes policijos pareigūnai jam paaiškino, jog jeigu jis gailėsis, po trijų mėnesių galės atsiimti vairuotojo pažymėjimą, o jam per žiemą vairuotojo pažymėjimo nereikėjo, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. paaiškinimai yra visiškai nelogiški.
10. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. M. vairuotas automobilis jau išvažiavo iš aikštelės ir įvažiavo į gatvę, t. y. jo kokie nors chuliganiški vairavimo veiksmai neužfiksuoti, tačiau iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių L. R., E. Z. tarnybiniuose pranešimuose iš karto po įvykio užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 23.06 val., buvo pastebėtas automobilis „BMW E34“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas manevravo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. chuliganiškai, nes stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu ir ledu, tamsiu paros metu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios kelio dangos būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukinėjo vairą kairėn ir dešinėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl to galiniai minėtos transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga ir padarė transporto priemonę sunkiai suvaldomą, priverčiant transporto priemonę slysti šonu, dėl to aplinkiniams atsirado didelė rizika bei rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui (b. l. 14, 15).
11. Pažymėtina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, jog šalia R. M. vairuoto automobilio judėjo ir dar du automobiliai, ir nors įvykio metu buvo tamsu, tačiau policijos pareigūnai L. R. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose labai išsamiai nurodė, kokiais veiksmais pasireiškė būtent R. M., o ne kito automobilio vairuotojo chuliganiškas vairavimas. Ir tai patvirtina aplinkybę, kad policijos pareigūnai matė R. M. neteisėtus veiksmus vairuojant automobilį. Akcentuotina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog minėti policijos pareigūnai būtų turėję kokio nors pagrindo apkalbėti R. M.. Tokios aplinkybės nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M.. Todėl netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išsamiai ir nuosekliai nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. R. patvirtino, kad įvykio metu pastebėjo, kad aikštelėje važiuoja automobilis, jis slydo šonu bei važiavo skersas. Į aikštelę minėtas automobilis įvažiavo tvarkingai, o aikštelėje pradėjo slydinėti šonu, tai darė kelis kartus, be to, per tarnybinio automobilio pravirą langą girdėjo, kaip buvo didinamos variklio apsukos. Aikštelėje buvo dar kitų automobilių. Pateikus surašytą administracinio nusižengimo protokolą, R. M. teiravosi, kas jam gresia, jie nurodė, kad gresia bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas.
12. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad R. M. vairuotas automobilis ne šiaip paslydo, nes buvo slydi danga, tačiau slydinėjo po aikštelę, keitė važiavimo kryptį, didindamas greitį važiavo skersas, t. y. vairavo chuliganiškai. Pažymėtina, kad esant slydžiai kelio dangai, vairuotojas privalėjo važiuoti ir šiaip itin atsakingai ir mažinti, o ne didinti greitį. Be to, jeigu R. M. vairuotu automobiliu būtų tik šiaip paslydęs, tai būtų supratę ir policijos pareigūnai. Tačiau aplinkybę, jog automobilį vairavo chuliganiškai, iš karto po įvykio pripažino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. (b. l. 11).
13. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kokius chuliganiškus veiksmus jis atliko vairuodamas automobilį, todėl, jeigu R. M. nebūtų padaręs jam inkriminuoto nusižengimo, jam prisipažinti kaltu dėl to, ko nepadarė, juolab, turint jau ketverių su puse metų vairavimo stažą, būtų visiškai nelogiška. Šiuo atveju nelogiška ir R. M. nurodyta kaltės pripažinimo aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino kaltu, nes policijos pareigūnai jam paaiškino, jog jeigu jis gailėsis, po trijų mėnesių galės atsiimti vairuotojo pažymėjimą, o jam per žiemą vairuotojo pažymėjimo nereikėjo. Priešingai, logiška, kad jeigu R. M. būtų nepagrįstai kaltinamas nusižengimo padarymu, jeigu net ir negrėstų griežta nuobauda, policijos pareigūnams iš karto būtų paaiškinęs situaciją, o ne prisipažinęs dėl to, ko net neketino daryti, juolab, nepadarė, t. y. nevairavo chuliganiškai. Tačiau, kaip jau minėta, paties R. M. teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina policijos pareigūno L. R. parodymus, kad jis savo kaltės neneigė, ir iš karto klausė, kas jam gresia už padarytą nusižengimą. Ir tai taip pat patvirtina, kad policijos pareigūnai L. R. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose objektyviai užfiksavo įvykio metu nustatytas R. M. nusižengimo padarymo aplinkybes. Tai, jog įvykio metu bei vietoje buvo ir daugiau automobilių, o kartu ir kitų asmenų, patvirtina faktą, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. chuliganiško vairavimo buvo atsiradusi didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, jis savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeniniai tvarkai.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų pakankamumo, nuoseklumo, esamų prieštaravimų tik tarp paties administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. paaiškinimų, jų logiškumo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.