Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys A. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja antstolė Greta Žutautė pateikė teismui 2023 m. sausio 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkė A. Š. nevykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini). neteisėtai pastatytą apie 12,17 m ilgio, apie 8 m pločio ir apie 4,4 m. aukščio neypatingiems statiniams priskirtiną mūrinį pastatą, t.y. pastato visas požemines ir antžemines konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę, todėl išieškotoja 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolę su prašymu kreiptis į teismą dėl pasekmių taikymo pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 7 d. skolininkei surašytas ir išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22188-40811, kuris išsiųstas skolininkei, tačiau grįžo neįteiktas, todėl minėtas raginimas išsiųstas į skolininkės darbovietę, tačiau skolininkė atsisakė priimti siųstus procesinius dokumentus.

3. 2023 m. kovo 27 d. teisme gautas suinteresuoto asmens A. Š. pranešimas/reikalavimas kuriuo prašoma jai ir kreditoriui B. Š. pateikti dokumentus: teisėjos priesaikos kopiją, prezidento dekretą išduotą teisėjai, galiojantį teisėjos pažymėjimą, galiojantį teisėjos asmens tapatybės dokumentą, skyrimo teisėja protokolo kopiją, raštiško LTSR pilietybės atsisakymo kopiją.

4. Suinteresuotas asmuo A. Š. į teismo posėdį atvyko, tačiau pasišalino iš posėdžių salės.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į posėdį neatvyko, pateikė prašymą dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, prisijungimai buvo suteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Gretos Žutautės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0188/22/01938, pradėta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, kuriuo skolininkė A. Š. įpareigota nugriauti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis - kiti žemės ūkio paskirties), neteisėtai pastatytą apie 12,17 m ilgio, apie 8 m pločio ir apie 4,4 m aukščio neypatingiems statiniams priskirtiną mūrinį pastatą, t. y. pastato visas požemines ir antžemines konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.

8. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. skolininkei surašytas ir išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-188-40811. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-188-40811 grįžo neįteiktas. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkei, jos gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-188-40811 neįteiktas, todėl raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22- 188-40811 išsiųstas į skolininkės darbovietę, kad įteiktų raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-188-40811. 2023 m. sausio 5 d. AB "P.ž." pateikė aktą dėl atsisakymo priimti procesinius dokumentus kuriuo pažymima, jog A. Š. atsisako priimti paštu siųstus procesinius dokumentus. Antstolė, nustačiusi kad A. Š. neįvykdė raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-22-188 42771 ir privalomojo nurodymo nugriauti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis - kiti žemės ūkio paskirties), neteisėtai pastatytą apie 12,17 m ilgio, apie 8 m pločio ir apie 4,4 m aukščio neypatingiems statiniams priskirtiną mūrinį pastatą, t. y. pastato visas požemines ir antžemines konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę, 2023 m. kovo 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-188-2216.

9. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

11. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomojo rašto reikalavimai yra neįvykdyti, t. y. skolininkė nenugriovė žemės sklype neteisėtai pastatytų pastatų ir nesutvarkė statybvietės. Skolininkė laikosi pozicijos, kad ji vykdė pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą privačiame namų valdos sklype, ūkininko žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias reikmes, todėl pagalbinio ūkio pastatų statinio projektas neprivalomas, jei neprivalomas jo statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos specialistai elgiasi nesąžiningai bei nekompetentingai. Nustatyta ir tai, kad inspekcijos specialistai patikrinimo metu vadovavosi galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 99 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka bei Lietuvos respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2007 m. spalio 11 d.) teisės akto 127.9.2 punkto nuostata, nurodančia, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamus namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams – sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos. Inspekcijos specialistai konstatavo, kad pastato 2 statyba faktinėje pastato 2 vietoje yra draudžiama, kadangi pastatas2 patenka į žemėtvarkos projektų nustatytą žemės sklype vandens telkinio 50 m pakrantės apsaugos zoną. Minėtu pagrindu buvo surašytas 2022 m. balandžio 22 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Nurodymas apskųstas nebuvo. Kadangi nustatytu terminu skolininkė teismo sprendimo neįvykdė, išieškotoja 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolę su prašymu dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Negavus iš skolininkės informacijos apie įpareigojimo įvykdymą, ignoruojant bet kokius siunčiamus dokumentus, raginimus įvykdyti nurodymą, antstolė 2023 m. sausio 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad skolininkas teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo skolininkui.

12. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Pagrindas taikyti skolininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas pasekmes yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas

13. Tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo įpareigota nustatytu terminu likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimo vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas prisiimtų įsipareigojimų apibrėžtumas ir atlikimo operatyvumas. Todėl skolininkei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytais terminais, jam sąmoningai pasirenkant nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdyti, turi būti prisiimamos ir dėl teismo sprendimo nevykdymo kylančios neigiamos pasekmės.

15. Nustatyta, kad skolininkė geranoriškai nevykdo 2022 m. balandžio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto reikalavimų, tai yra nurodymas iki šiol neįvykdytas, skolininkė jokios informacijos, susijusios su įpareigojimo įvykdymu, nepateikė, atsiliepime į antstolės pareiškimą kvestionavo statybos inspekcijos darbuotojų kompetenciją bei teisės aktų teisėtumą, kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių skolininkė negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti teismo sprendimą, nenustatyta. Nei teismui, nei vykdomojoje byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kokių veiksmų ėmėsi skolininkė teismo sprendimui įvykdyti ir dėl kokių priežasčių jis nustatytu terminu liko neįvyktas.

16. Nesant byloje įrodymų apie antstolės įpareigojimų įvykdymą, laikytina, kad faktiškai savavališka statyba išliko, privalomuoju nurodymu nustatyti įpareigojimai nėra įvykdyti, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta.

17. Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį būtent skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą / neįvykdymo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas nei antstolei, nei išieškotojai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam nustatyti įpareigojimai yra įvykdyti, kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių skolininkė negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti privalomąjį nurodymą, nenustatyta. Skolininkei elgiantis pasyviai, nesiimant jokių veiksmų nustatytiems reikalavimams įvykdyti (neveikimu) yra vilkinamas vykdymo procesas. Teismas tai pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl baudos skyrimo, vertintinos tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, akto surašymo metu.

18. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, teismas pažymi ir tai, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausio Teismo. 2009 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

20. Nagrinėjamu atveju nustatant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nuo privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus yra praėję beveik metai, suinteresuotas asmuo A. Š. turėjo pakankamą laiko tarpą įvykdyti 2022 m. balandžio 22d. privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimą. Svarbių, objektyvių priežasčių, dėl kurių yra nevykdomas įpareigojimas skolininkė nenurodė. Taigi, įvertinus vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad 2022 m. balandžio 22 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus įpareigojimas nėra įvykdytas, todėl yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes ir skirti A. Š. po 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo.

21. 2023 m. kovo 27 d. teisme gautą suinteresuoto asmens A. Š. pranešimą/reikalavimą palikti nenagrinėtu, kadangi reikalavimai su byla nesusiję.

22. Suinteresuotam asmeniui A. Š. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą tenkinti.

Taikyti A. Š. 2022 m. balandžio 22 d. valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdymo pasekmes – paskirti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti įvykdytas privalomasis nurodymas, t.y. 2022 m. spalio 21 d. pasibaigimo, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6804).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/22/01938 grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.