- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-292-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02403-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- S. Š., G. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams G. Š., S. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo G. Š. 2022-03-03 sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po J. Š. mirties, atsisakymą ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo momento; leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo G. Š. pagal 2011-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1657-734/2011 ir 2010-11-30 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. B2-817-413/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovui G. Š. po palikėjo J. Š. mirties atsiradusio, palikimą sudarančio, turto vertę, iš atsakovės S. Š. atsakovui G. Š. priteisiant 19 785,13 Eur sumą, šią sumą sumokant į ieškovės sąskaitą.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovei S. Š. ir esančių pas atsakovę S. Š. arba trečiuosius asmenis, taip pat piniginių lėšų atsakovei S. Š. gautinų iš trečiųjų asmenų, už 19 785,13 Eur dydžio sumą. Ieškovė vertino, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimo tenkinimui. Nurodė, kad atsakovės S. Š. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas reikalaujamai sumai atitiktų ekonomiškumo, proporcingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus ir šis areštas yra būtinas užtikrinti pagal ieškinį teismo priimto sprendimo realų įvykdymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė S. Š. po J. Š. palikimo priėmimo perleido paveldėtą turtą tretiesiems asmenims, t. y.: butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido G. Z. pagal 2023-08-17 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6860; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2023-10-09 dovanojimo sutartimi perleido A. Š.; 1/16 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-10-20 dovanojimo sutartimi perleido L. V.; 41/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2022-10-20 dovanojimo sutartimi perleido L. V.. Pažymėjo, kad butas ir žemės sklypas buvo perleisti 2023-08-17 ir 2023-10-09, t. y. netrukus po to, kai atsakovui G. Š. pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo dėl 2 skolų buvo išsiųsti 2023-07-20 ir 2023-07-24. Ieškovės manymu, tokia greita atsakovės S. Š. veiksmų seka yra neatsitiktinė, o sąmoninga, siekiant nesąžiningai padėti atsakovui G. Š. išvengti atsiskaitymo su ieškove. Tokiu būdu atsakovų G. Š. ir S. Š. bendras veikimas prieš ieškovės interesus, atsakovės S. Š. veiksmai perleidžiant visą turtą tretiesiems asmenims, įskaitant perleidimą sudarant neatlygintinus sandorius, taip pat ir turto perleidimas po ieškovės pranešimų atsakovui G. Š., sudaro pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovei S. Š. ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, taip pat piniginių lėšų atsakovei gautinų iš trečiųjų asmenų, už 19 785,13 Eur dydžio sumą. Teismas taip pat nutarė nurodyti ieškovei, kad ji dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį; nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jai momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės Daivos Kelmelienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0164/11/01439 ir Nr. 0164/10/01545, pradėtos pagal 2011-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1657-734/2011 ir 2010-11-30 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. B2-817-413/2010. Pagal nurodytus vykdomuosius dokumentus ieškovės (kreditorės) naudai vykdomas išieškojimas iš skolininko (atsakovo) G. Š.. 2023-10-17 ieškovė gavo antstolės Daivos Kelmelienės 2023-10-17 raštą, kuriame pateikiama informacija, kad atsakovas G. Š. 2022-03-03 atsisakė palikimo po tėvo J. Š. mirties. Remdamasis Testamentų registro išrašu teismas nustatė, kad palikėjui J. Š. priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 41/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad kadangi dėl J. Š. palikimo priėmimo kreipėsi atsakovė S. Š. (palikėjo sutuoktinė), jo palikimo atsisakė R. Č. (palikėjo dukra), manytina, jog atsakovas G. Š. (palikėjo sūnus) pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjo J. Š. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė ¾ dalys minėto turto, tačiau jis šio palikimo atsisakė atsakovės (pamotės) naudai. Nurodė, kad visą aptartą turtą atsakovė S. Š. perleido tretiesiems asmenims, t. y. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės buvo perleistas G. Z. pagal 2023-08-17 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6860, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės 2023-10-09 dovanojimo sutartimi buvo perleistas A. Š., 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės 2022-10-20 dovanojimo sutartimi buvo perleistas L. V., 41/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės 2022-10-20 dovanojimo sutartimi buvo perleistas L. V.. Pažymėjo, kad butas pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas 2023-08-17, taip pat žemės sklypas perleistas 2023-10-09 dovanojimo sutartimi, t. y. netrukus po to, kai atsakovui G. Š. pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo dėl 2 skolų buvo išsiųsti 2023-07-20 ir 2023-07-24.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
8. Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, su ieškiniu pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, kad atsakovės veiksmų seka sudaro pagrindą išvadai, jog yra reali grėsmė, kad vykstant nagrinėjamam ginčui atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovui G. Š. atsisakius palikimo po savo tėvo mirties ir atsakovei S. Š. priėmus palikėjo palikimą sudariusį turtą, kurio ¾ dalis būtų paveldėjęs atsakovas G. Š., atsakovė jį perleido tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad kyla reali grėsmė dėl turto perleidimo, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė (apeliantė) S. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovė pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, todėl tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
9.2. Ieškovės ieškinys paremtas tik ieškovės asmenine nuomone, ieškovė jam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be to, buvo areštuota atsakovės asmeninė banko sąskaita, į kurią gaunama senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka – vienintelės gaunamos atsakovės lėšos, reikalingos tenkinti kasdieniniams poreikiams, taip pat atsakovės vaikaitei priklausantis nekilnojamasis turtas. Tokiu būdu buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovės ir trečiojo asmens, atsakovės vaikaitės, teisės. Ieškovė nepagrindė argumentų dėl tariamai nesąžiningų pagal įstatymą paveldėto nekilnojamo turto sandorių.
9.3. Atsakovė po sutuoktinio mirties pagal įstatymą paveldėjo ½ dalį sutuoktinio turto, kitą ½ dalį per pusę, t, y. po ¼, paveldėjo R. Č. ir G. Š. lygiomis dalimis. Taigi arešto mastas paskaičiuotas neteisingai, nurodant, kad areštuojama paveldėto turto ¾ dalies vertė, nors atsakovas G. Š. atsisakė paveldėjimo teisių į mirusio tėvo ¼ palikimo dalį. Todėl ieškovė neteisingai apskaičiavo 19 785,13 Eur priteistiną sumą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Atsakovė atskirajame skunde neteisingai nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties pagrindu buvo areštuotas atsakovės vaikaitei priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat atsakovės asmeninėje banko sąskaitoje esančios lėšos, kadangi antstolis areštavo tik atsakovei priklausantį butą.
10.2. Atsakovas G. Š. (palikėjo sūnus) kartu su R. Č. (palikėjo dukra) pagal įstatymą turėjo kartu teisę į ¾ J. Š. palikimo. R. Č. atsisakius palikimo, atsakovas pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjo J. Š. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė ¾ dalys turto, kai tuo tarpu atsakovė S. Š. būtų priėmusi tik ¼ J. Š. palikimo (CK 5.13 straipsnis).
10.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinys nėra net preliminariai pagrįstas. Ieškovė ieškinyje išvardino aplinkybes ir argumentus, kurie, jo nuomone, yra pagrindas ieškinio reikalavimo tenkinimui. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatlieka išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo, kuris bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantė su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, pažymas apie atsakovės gaunamą senatvės ir našlės pensiją ir kitas išmokas, kuriais siekia pagrįsti aplinkybę, jog skundžiama nutartimi buvo areštuota atsakovės banko sąskaitą bei gaunamų pajamų šaltinį. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą į apeliacine instancija nagrinėjamą bylą pateikė 2024 m. lapkričio 15 d. antstolio Giedriaus Salicko turto arešto aprašą ir 2024 m. lapkričio 20 d. Turto arešto aktų registro išrašą, kuriais siekia pagrįsti, kad skundžiamos nutarties pagrindu buvo areštuotas tik atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naujai teikiami įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones viseto egzistavimo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas nutaria pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).
20. Įvertinus ieškovės ieškinio ir jo priedų turinį, darytina išvada, kad ieškinys yra grindžiamas jame nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė pateikė, jos nuomone ieškinio faktinį pagrindą turinčius patvirtinti įrodymus, taip pat pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pažymėtina, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar ieškovės pateikti įrodymai įrodo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.
21. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Pažymima ir tai, kad atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertinimą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, grindė aplinkybėmis, jog atsakovė po sutuoktinio mirties priimtą palikimą perleido tretiesiems asmenims. Be to, butas ir žemės sklypas buvo perleisti pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartimis 2023-08-17 ir 2023-10-09, t. y. po to, kai atsakovui G. Š. pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo dėl dviejų skolų buvo išsiųsti 2023-07-20 ir 2023-07-24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitai išvadai: minėta atsakovės veiksmų seka iki bylos iškėlimo, sandorių pobūdis sudaro pakankamą pagrindą prielaidai, kad atsakovė gali ir toliau imtis veiksmų siekiant apsunkinti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, jei ieškinys būtų patenkintas. Pirmosios instancijos teismas šios konkrečios bylos kontekste pagrįstai nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti ginčo faktinės padėties išsaugojimą. Atsižvelgdamas į aptartus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
23. Aptartų aplinkybių ir motyvų visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. jog atsakovas gali imtis atitinkamų priemonių, siekdamas išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
24. Apeliantės nurodyti argumentai apie tai, kad ieškiniui pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų, - nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kai buvo minėta, šuo atveju pakanka tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tuo tarpu esminės bylos aplinkybės nustatomos ir ieškinio, reikalaujamos sumos dydžio pagrįstumas vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
25. Apeliantės argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties vykdymu (apeliantė nurodė, kad buvo areštuota atsakovės asmeninė banko sąskaita, į kurią gaunama senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka – vienintelės gaunamos atsakovės lėšos, reikalingos tenkinti kasdieniniams poreikiams, taip pat atsakovės vaikaitei priklausantis nekilnojamasis turtas ir kt.) neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumui. Nesutikimą dėl konkretaus areštuoto turto, arešto masto, apeliantė turi teisę pareikšti vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės S. Š. atskirojo skundo netenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.