Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-26 · Administracinė byla Nr. I-3080-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
I-3080-643/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
T. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3080-643/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 28 000 Eur neturtinės žalos.

Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-06-20 Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, o vienos ar pusantros valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Dėl erdvės ir oro trūkumo negalėjo pasimankštinti, pabėgioti ir gauti natūralios šviesos, patyrė dvasinę skriaudą, pažeminimą ir kankinimą.

Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Privatumas taip pat nebuvo užtikrintas ir naudojantis dušu.

Pareiškėjas dirba Lukiškių TI-K ūkio aptarnavimo būryje, tačiau nuo 2016-06-20 iki 2016-09-22 jam nebuvo suteiktos poilsio dienos. Pasak pareiškėjo, per suteiktas 2 valandas poilsio, buvo priverstas dirbti kitus darbus, todėl iš esmės poilsio neturėjo, nors dirbti tenka vidutiniškai 13–15 valandų per dieną. Be to, minėtu laikotarpiu nebuvo užtikrintas darbų saugumas, kadangi kas kartą dalinant maistą nebuvo išduodamos naujos pirštinės. Būrio viršininkas į pareiškėjo pranešimus apie daromus pažeidimus nereagavo.

Taip pat pareiškėjas nebuvo aprūpintas valymo pirštinėmis arba aprūpintas nekokybiškomis, lengvai plyštančiomis pirštinėmis. Kartą dirbo su sanitarine rūgštimi ir, kadangi pirštinės buvo praplyšusios, ji pateko ant odos, dėl to jo oda paraudo.

Nuo 2016-06-20 iki 2016-12-16 teko aptarnauti atvira tuberkuliozės forma sergantį kalinį, tačiau pareiškėjui nebuvo išduota kvėpavimo takus apsauganti kaukė. Nors jis dirba maisto dalintoju, tačiau yra verčiamas dirbti kitus darbus (valytojo ir kt.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad susidarė 2,10 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl dalies skunde nurodytų aplinkybių už laikotarpį nuo 2016-06-20 iki 2016-12-16 jau yra kreipęsis į teismą. 2017-03-21 sprendimu skundas atmestas (administracinė byla Nr. I-1919-790/2017), todėl prašo administracinę bylą už laikotarpį nuo 2016-06-20 iki 2016-12-16 palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Pareiškėjui jo skunde nurodytu laikotarpiu 2016-06-02 iki 2016-06-20 buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti asmens privatumą, gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, taip pat siekdamas užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Pareiškėjas 2016-06-20 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-96 „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatant mėnesinio atlyginimo koeficientą – 0,48. Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys yra išreiškę tokį norą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, kad nuo 2016-06-20 iki 2016-09-22 jis neturėjo nei vienos išeiginės, neatitinka tikrovės. Ūkio skyriaus vedėjas sustato „Nuteistųjų dirbančių ūkio darbus bei paskirtų į maisto dalintojų pareigas darbo grafikus“, kuriuose numato išeigines dienas. Jei nuteistasis dirba šeštadienį, sekmadienį ar šventinę dieną, jis gauna išeigines kitą savaitės dieną. Pareiškėjo teiginys, kad dirba 13–15 valandų per dieną, neatitinka tikrovės, nes pusryčių dalinimas užima nuo 40 min. iki 1 val. 10 min., pietų dalinimas užima nuo 30 min. iki 1 val. 10 min., vakarienės dalinimas užima nuo 30 min. iki 45 min. Kai nereikia dalinti maisto, pvz., tarp pusryčių ir pietų, valandą draudžiama vaikščioti, nes vyksta pamainų keitimasis, budintys valytojai eina tvarkytis savo postuose, dalis nuteistųjų neša prekes iš parduotuvės suimtiesiems / nuteistiesiems, dar kiti eina pas psichologus dalyvauti psichokorekciniuose užsiėmimuose ar juos kviečiasi būrio viršininkas individualiems pokalbiams, bendriems nuteistųjų susirinkimams. Po pietų vėl nešiojamos parduotuvės prekės, vyksta užsiėmimai pas psichologus ir būrio viršininką, renginiai klube. Visa tai dirbama su pertraukomis ir ilgais palaukimais, pvz., kol sukraus prekes – 30 min laisvas.

Pareiškėjui visuomet būdavo išduodamos pirštinės, tiek valymo darbams, tiek maistui dalinti, niekada nebuvo atsisakyti jas išduoti. Pirštinės valymo darbams taip pat visuomet būdavo išduodamos, dėl nusideginimo į medikus jis nesikreipė.

Lukiškių TI-K atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys nelaikomi, jie visi gydomi Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Įstaigoje būna jau persirgusių šia liga žmonių, tačiau jie aplinkiniams nebūna pavojingi.

2010-09-23 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-129 patvirtintos „Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės aprašymas“, kurio 6.2 punkte įtvirtinta maisto dalintojo funkcija vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į režiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems, 6.8 punkte nustatyta pareiga maisto dalintojui vykdyti kitus įstaigos pareigūnų teisėtus reikalavimus bei nurodymus.

Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašo (patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-12 įsakymu Nr.1-97 „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašo patvirtinimo“) 15.1 punkte įtvirtinta galimybė išeiti iš ūkio būrio pačiam nuteistajam prašant. Todėl pareiškėjas bet kada galėjo pasiprašyti perkeliamas tolesnei bausmei atlikti pataisos namuose, tačiau to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-12-16.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1919-790/2017 (2017-04-22 įsiteisėjo) išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog laikotarpiu nuo 2016-06-20 iki 2016-12-16 jis buvo paliktas dirbti maisto dalintoju, bet tekdavo dirbti ir daug kitų darbų, nesusijusių su jo tiesioginiu darbu, tekdavo plauti patalpas, už papildomą darbą nebuvo mokama, nebuvo suteikiamos atostogas, tekdavo dirbti be poilsio dienų, viršijant nustatytą darbo trukmę, iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo nepagrįstai išskaičiuojami pinigai ir kt., t. y. iš dalies nurodė analogišką skundo pagrindą kaip ir šioje administracinėje byloje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas reikalavimo dalį dėl darbo ir poilsio laiko, papildomo darbo bei užmokesčio už darbą laikotarpiu nuo 2016-06-20 iki 2016-09-22 pareiškė pakartotinai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, ši skundo dalis paliktina nenagrinėta.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-12-16, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-02 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 252; 2016-06-07 perkeltas į kamerą Nr. 203; 2016-06-20 perkeltas į 1-ąją sekciją (b. l. 12, 19).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrina teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui bei Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jam buvo užtikrintas bent 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Galiojantys teisės aktai ilgesnių pasivaikščiojimo laikų nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas pažymi, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl erdvės ir oro trūkumo, negalėjimo pasimankštinti, pabėgioti ir gauti natūralios šviesos, susiję su teisės į pasivaikščiojimą gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas pažeidimu, todėl teismas daugiau sprendime apie tai nepasisakys.

Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais bei dušu.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad kamerose sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Atsakovas pateikė 2017-04-10 tarnybinį pranešimą (b. l. 37), kuriame nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos (įskaitant pareiškėjo kameras Nr. 105 ir Nr. 203). O kameroje Nr. 252 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, kad šiuo metu minėtose kamerose asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpoje įrengtos užuolaidos bei sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Ginčui neaktualaus laikotarpio duomenys nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu jam buvo užtikrintas visiškas privatumas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-06-20 (18 parų) buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas ir naudojantis dušu pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas dušinėse įrengti sieneles. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2017-04-10 pranešime (b. l. 37) nurodyta, kad jų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, asmens privatumui užtikrinti tarp durų įrengtos pertvaros. Kita vertus, detalesnių duomenų apie dušo patalpų įrengimą atsakovas nepateikė. Pareiškėjui teigiant, kad jis buvo matomas besinaudojantis dušu per duryse įrengtus stebėjimo langelius ir atsakovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad toks dušo patalpų įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas teigia, kad jam dirbant Lukiškių TI-K ūkio aptarnavimo būryje nuo 2016-06-20 iki 2016-09-22 nebuvo užtikrintas darbų saugumas, t. y. dalinant maistą nebuvo išduodamos naujos pirštinės. Anot atsakovo, pirmiausia maisto dalintojai turi pasirūpinti savo rankų švara, be to, pareiškėjui visuomet būdavo išduodamos pirštinės maistui dalinti. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina byloje esantys duomenys. Iš 2017-04-07 ūkio darbams atlikti palikto nuteistojo paaiškinimo (b. l. 28) nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2016 m. birželio mėn. buvo išduodamos pirštinės tiek maistui dalinti, tiek valymo darbams atlikti, niekuomet nebuvo atsisakyta jas išduoti. Atsakovo teigimu, ne visi maisto dalintojai ima pirštines. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo užtikrintas darbų saugumas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis taip pat nebuvo aprūpintas ir valymo pirštinėmis arba aprūpintas nekokybiškomis pirštinėmis ir dėl to nukentėjo jo sveikata (oda paraudo nuo ant jos patekusios rūgšties), pažymėtina, kad teismas, kaip minėta, nustatė, jog valymo darbams skirtos pirštinės pareiškėjui buvo išduodamos. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl galimo nusideginimo, nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių galimo nudeginimo aplinkybių, datos. Esant nekonkretizuotiems pareiškėjo nusiskundimams, teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016-06-20 iki 2016-12-16 jam teko aptarnauti atvira tuberkuliozės forma sergantį kalinį, tačiau jam nebuvo išduota kvėpavimo takus apsauganti kaukė. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Sveiktos priežiūros tarnybos gydytojos L. K. teigimu, Lukiškių TI-K atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys nelaikomi, jie visi gydomi Pravieniškių laivės atėmimo vietų ligoninėje. Gydytoja paaiškino, kad įstaigoje būna jau persirgusių šia liga žmonių, tačiau jie aplinkiniams būna nepavojingi (b. l. 16). Teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime pateikta informacija. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad po šio asmens aptarnavimo jam kilo kokių nors sveikatos problemų. Pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas neįrodo, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 28 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę (18 parų), atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, pagal kurią panašiose bylose, už vieną dieną laikymo netinkamomis sąlygomis priteisiamas 6–10 Eur žalos atlyginimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-1112-442/2016, A-756-556/2016), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 108 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš pareiškėjo 2,10 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo T. N. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš darbo ir poilsio laiko, papildomo darbo bei užmokesčio už darbą pažeidimų, priteisimo už laikotarpį nuo 2016-06-20 iki 2016-09-22 palikti nenagrinėtą.

Priteisti pareiškėjui T. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė