Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-21 · Administracinė byla Nr. I-1919-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
I-1919-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04943-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
T. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1919-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04943-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. N. skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2016-06-20 iki 2016-12-16 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Buvo paliktas dirbti maisto dalintoju, bet tekdavo dirbti ir daug kitų darbų, nesusijusių su jo tiesioginiu darbu, tekdavo plauti patalpas, už papildomą darbą nebuvo mokama, nebuvo suteikiamos atostogos. Tekdavo dirbti be poilsio dienų, viršijant nustatytą darbo trukmę, miegoti eidavo 22 val., o keltis tekdavo 5.30 val. ir anksčiau. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo nepagrįstai išskaičiuojami pinigai. Nuteistiesiems atsisakius vykdyti pareigūnų reikalavimus buvo grasinama išvežti į pataisos namus, nuteistieji buvo žeminami kitų nuteistųjų ir pareigūnų akivaizdoje žeminančiais ir necenzūriniais žodžiais. Pareiškėjui nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Teigia patyręs miego trūkumą, iki skundo surašymo dienos kankina nemiga, patyrė dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–23). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-06-02 iki 2016-12-16. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 68 straipsniu, 125 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškė tokį norą. Nuteistiesiems, paliktiems dirbti ūkio darbus, darbo laikas nustatomas ir apskaitomas bei darbo užmokestis mokamas BVK bei Darbo kodekso nustatyta tvarka. Yra patvirtintas nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo pareigas, pareigybės aprašymas. Šį darbą dirbantiems asmenims nustatyta pareiga sutvarkyti savo darbo vietą, įskaitant ir visas į darbo vietą įtrauktas poste esančias patalpas. Į nemokamus darbus nuteistieji gali būti įtraukiami vadovaujantis BVK 134 straipsniu. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laikant jį Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. BVK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K buvo paliktas dirbti maisto dalintoju, bet tekdavo dirbti ir daug kitų darbų, nesusijusių su jo tiesioginiu darbu, plauti patalpas, už papildomą darbą nebuvo mokama. Tekdavo dirbti be poilsio dienų, viršijant nustatytą darbo trukmę, miegoti eidavo 22 val., o keltis tekdavo 5.30 val. ir anksčiau.

BVK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus; atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas. Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).

BVK 125 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 dalis); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 dalis); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 dalis).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Remiantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas (taip pat žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnį). Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos šio kodekso 12 straipsnyje. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013; kt.). LVAT praktikoje, sistemiškai aiškinant BVK antrojo skirsnio normas, konstatuota, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, t. y. pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013).

BVK 128 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalį nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-06-02 (t. 1, b. l. 13–14), jo paties prašymu buvo paliktas Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, nuo 2016-06-20 paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą (t. 1, b. l. 123, 129), iš Lukiškių TI-K išvyko į laisvę 2016-12-16 (t. 1, b. l. 28). Maisto dalintojo pareigos nustatytos Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-09-23 įsakymu Nr. 1-129 patvirtintame Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės aprašyme (t. 1, b. l. 131). Iš minėto dokumento matyti, kad į maisto dalintojo atliekamus darbus ir pareigas įeina ne tik maisto dalinimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, bet ir pristatymas parduotuvėje pirktų prekių bei gautų siuntinių į režiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems, higienos normų laikymasis, švaros ir tvarkos darbo vietoje palaikymas, kitų įstaigos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų vykdymas.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5-6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarienės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui. Taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Darbo kodekso 149 straipsnį, likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis, už dirbtą laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbus, atsiskaitoma Darbo kodekso nustatyta tvarka mokant nustatytą atlyginimą (t. 1, b. l. 20).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirbo nuo 20 iki 22 darbo dienų per mėnesį (priklausomai nuo mėnesio dienų skaičiaus), jo darbo laikas per darbo dieną sudarė nuo 7,95 iki 8 val. (t. 1, b. l. 29). Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai prašymų ar skundų dėl darbo ir poilsio laiko, darbo sąlygų ir atliekamų darbų apimties nepateikė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbo ir poilsio laikas, dienotvarkė atitiko nustatytus reikalavimus ir jo teiginiai dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų jam atliekant maisto dalintojo pareigas laikytini neįrodytais. Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai, pavedant pareiškėjui sutvarkyti darbo vietą, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažintini teisėtais ir negalinčiais sukelti pareiškėjui neturtinės žalos. Pažymėtina, kad ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 73.6 punktas nustato pareigą nuteistiesiems tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, o pareiškėjas, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą laisvės atėmimo bausmę atlikti Lukiškių TI-K ūkio būryje (t. 1, b. l. 123), sutiko laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos ir kt. Pareiškėjas nedetalizavo kokius dar papildomus darbus, be darbo vietos sutvarkymo, jis privalėjo atlikti, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginiai vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti. Kita vertus, BVK nustato pareigą nuteistiesiems dirbti ir kitus nemokamus darbus, į kuriuos pataisos įstaiga turi teisę įtraukti nuteistuosius socialinės reabilitacijos tikslais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo suteikiamos atostogos. Nuteistųjų teisę į atostogas reglamentuoja BVK 130 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomos į bausmės atlikimo laiką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų; atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Prie atostogų gali būti pridedamas šio kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos (BVK 130 straipsnio 4 dalis). Atostogų suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 130 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 1 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas 2016-05-13 įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, į Lukiškių TI-K atvyko 2016-06-02, nuo 2016-06-20 buvo priskirtas nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, paprastajai grupei ir pradėjo dirbti maisto dalintoju, iš Lukiškių TI-K į laisvę išvyko 2016-12-31 (t. 1, b. l. 26, 28, 123, 127, 129). Todėl pareiškėjui atostogos negalėjo būti suteiktos, nes pagal BVK 130 straipsnio 2 dalį atostogos gali būti suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų, o pareiškėjas Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliko tik šešis mėnesius. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl atostogų suteikimo. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad iš jo darbo užmokesčio buvo nepagrįstai išskaičiuojami pinigai. Išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja BVK 132 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 straipsnio 2 dalis). Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BVK 132 straipsnio 3 dalis).

Iš pateikto į bylą atsiskaitymo su pareiškėju žiniaraščio (t. 1, b. l. 29) matyti, kad iš pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo atskaityta 80,25 Eur pagal vykdomuosius raštus, 254,06 Eur Socialinės paramos nuteistiesiems fondui (25 proc.) ir 50,81 Eur neliečiama sąskaitos dalis (5 proc.). Pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios pinigų sumos, jo manymu, iš jam priklausančio darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamos nepagrįstai, dėl šių aplinkybių į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais nesikreipė. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos buvo daromos neteisėtai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, įgyvendinama BVK nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo paliktas atlikti ūkio darbus, priskirtas paprastajai grupei. BVK 73 straipsnio 2 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neturėjo ilgalaikių pasimatymų, tačiau nenurodė, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, su kokiais asmenimis norėjo susitikti, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių kreipėsi 2016-10-18, prašydamas pakeisti vieną ilgalaikį pasimatymą į tris trumpalaikius pasimatymus (t. 1, b. l. 171), o tris trumpalaikius pasimatymus kitu 2016-10-18 prašymu prašė pakeisti į šešis telefono skambučius (t. 1, b. l. 172). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nuteistiesiems atsisakius vykdyti pareigūnų reikalavimus, buvo grasinama išvežti į pataisos namus, nuteistieji buvo žeminami kitų nuteistųjų ir pareigūnų akivaizdoje žeminančiais ir necenzūriniais žodžiais. Iš bylos medžiagos nėra matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais dėl tokio pareigūnų elgesio į Lukiškių TI-K direktorių, byloje nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių tokius pareiškėjo skundo teiginius. Todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.

Pareiškėjas skunde teigia patyręs miego trūkumą, jį iki skundo surašymo dienos kankina nemiga, patyrė dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys šiuos skundo teiginius paneigia. Iš byloje esančių pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų ginčui aktualiu laikotarpiu (t. 2, b. l. 1–12) matyti, kad pareiškėjas dirbti gali, 2016-12-13 skundėsi peršalimu, dėl to buvo atleistas nuo darbo 2016-12-13 – 2016-12-15 laikotarpiu. Nemigos ar kitokių psichikos sutrikimų buvimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo nustatyta. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtus jo skundo teiginius. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip neįrodyti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-12-16. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 23) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 1,32 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, pateikė 22 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 1,32 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo T. N. skundą atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras