Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo U. P. pareiškimą dėl BUAB „Alseka Vilnius”, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Mokumo atkūrimas“, bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. R.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas U. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Alseka Vilnius“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio BUAB „Alseka Vilnius“ vadovo V. R. veiksmų.

2. Nurodė, kad pareiškėjui susipažinus su V. R. nemokumo administratoriui perduotais UAB „Alseka Vilnius“ dokumentais pastebėta, kad trūksta labai didelės dalies dokumentų, todėl 2022 m. gruodžio 22 d. nemokumo administratoriui pateikė prašymą imtis veiksmų, jog „Alseka Vilnius“ nemokumo administratoriui būtų perduota visa įmonės dokumentacija. Nemokumo administratorius 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į V. R., siekdamas gauti trūkstamą dokumentaciją, tačiau V. R. 2023 m. sausio 5 d. pateikė atsakymą, kad perduota „Alseka Vilnius“ dokumentacija ir yra visa.

3. BUAB „Alseka Vilnius“ nemokumo administratorius 2022 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimui pateikė veiklos ataskaitą nuo 2022 m. liepos 27 d. iki spalio 6 d. (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, kad patikrinti 3 metų iki nemokumo bylos iškėlimo įmonės veiklos sandoriai, tačiau neatitikimų nepastebėta.

4. Vertinant Ataskaitą, nemokumo administratorius nenustatė įmonės nemokumo momento, tačiau atskleidė, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose įtrauktas 10 943,16 Eur debitorinis įsiskolinimas, kuris susiformavo 2013 – 2014 m., o įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose jis fiksuotas įmonės turtu.

5. Ataskaitoje konstatuota, kad minėtą 10 943,16 Eur skolą atgauti nėra galimybių, o šią aplinkybę patvirtino BUAB „Alseka Vilnius“ buvęs vadovas ir akcininkas V. R., kurio kreditorinis reikalavimas byloje yra didžiausias ir jo vieno pakanka priimti absoliučiai visus kreditorių susirinkimo sprendimus, 2022 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkime balsavęs, jog minėtos skolos atgauti neįmanoma.

6. Teigia, kad 10 943,16 Eur debitorinis įsiskolinimas turėtų būti atimtas iš įmonės turto masės.

7. Kreditoriui U. P. susipažinus su nemokumo administratoriaus turėta tik daline BUAB „Alseka Vilnius“ dokumentacija, pastebėta, kad nebuvo joje ne tik dokumentų, pagrindžiančių minėto sandorio sudarymo aspektus ir turinį, bet ir nėra jokių duomenų, kad šią skolą kaip nors bandyta atgauti. Minimas debitorinis įsiskolinimas daugybę metų buvo įrašytas įmonės balanse turtu, tačiau nebuvo atliekama jokių veiksmų, siekiant skolą susigrąžinti.

8. Įvertinus minėtas aplinkybes, labiau tikėtina, kad minėtas 10 943,16 Eur debitorinio įsiskolinimo duomuo yra tik fiktyvus, o jei ir nefiktyvus, tai sąmoningai tyčia laikytas įmonės balanse, siekiant nuslėpti tikrąjį įmonės nemokumo momentą, sudarant įspūdį, kad įmonė turi papildomo 10 943,16 Eur vertės turto.

9. Iš BUAB „Alseka Vilnius“ 2018 m. finansinio balanso matosi, kad 2018 m. gruodžio 31 d. fiksuota, jog įmonė turi 47 919 Eur turto, tačiau iš jo atimtina 10 943,16 Eur debitorinė skola, todėl turto galėtų būti ne daugiau nei 36 975,84 Eur, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams jau buvo 37 200 Eur, t. y. jau 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 224,16 Eur daugiau skolų kreditoriams negu viso įmonės turto.

10. Iš UAB „Alseka“ 2022 m. rugsėjo 7 d. kreditorinio reikalavimo matosi, kad jau 2018 m. BUAB „Alseka Vilnius“ nebepajėgė sumokėti skolų. UAB „Alseka“ 2018 m. vasario 6 d. ir kovo 6 d. išrašė 2 PVM sąskaitas – faktūras BUAB „Alseka Vilnius“, kurių mokėjimo terminas – 30 dienų, tačiau jos abi taip ir nebuvo sumokėtos. 2018 m. gruodžio 31 d. BUAB „Alseka Vilnius“ buvo nemokumo būsenoje, nevykdė įsipareigojimų, o pradelstų įsipareigojimų suma buvo didesnė nei pusė į balansą įrašyto turto vertė.

11. Iš BUAB „Alseka Vilnius“ 2019 m. finansinio balanso matosi, kad 2019 m. gruodžio 31 d. fiksuota, jog įmonė turi 27 019 Eur turto, tačiau iš jo atimtina minėta fiktyvi dėl akių vaizduota 10 943,16 Eur debitorinė skola, todėl vertintina, kad turto galėtų būti ne daugiau nei 16 105,84 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 21 742,16 Eur daugiau skolų kreditoriams negu turto – įmonės finansinė būklė toliau blogėjo, bet V. R. nesiėmė jokių įstatymo reikalaujamų veiksmų.

12. Iš BUAB „Alseka Vilnius“ 2020 m. finansinio balanso matosi, kad 2020 m. gruodžio 31 d. fiksuota, jog įmonė turi 12 903 Eur turto, tačiau iš jo atimtina minėta 10 943,16 Eur debitorinė skola, todėl vertintina, kad turto galėtų būti ne daugiau nei 1 959,84 Eur, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams buvo net 14 465 Eur, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 12 505,16 Eur daugiau skolų kreditoriams negu turto ir nevykdė minėtų skolinių įsipareigojimų.

13. Iš BUAB „Alseka Vilnius“ 2021 m. finansinio balanso matosi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. fiksuota, jog įmonė turi 11 030 Eur turto, tačiau iš jo atimtina 10 943,16 Eur debitorinė skola, todėl vertintina, kad turto galėtų būti ne daugiau nei 87 Eur, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams buvo 28 453 Eur, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 28 366 Eur daugiau skolų kreditoriams negu turto ir nevykdė skolinių įsipareigojimų.

14. V. R. nuo 2017 m. iki 2022 m. Juridinių asmenų registrui neteikė įmonės „Alseka Vilnius“ finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2019 m. kiekvienais metais V. R. asmeniškai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio pagrindu, tačiau vis tiek neteikė Juridinių asmenų registrui „Alseka Vilnius“ finansinės atskaitomybės dokumentų.

15. Spręstina, jog V. R. žinojo, kad įmonė nemoki, bet šią aplinkybę slėpė nuo kreditorių – Juridinių asmenų registrui tyčia, sistemingai neteikė „Alseka Vilnius“ finansinės atskaitomybės dokumentų. V. R. buvo neparanku inicijuoti bankroto bylą anksčiau, nes jis žinojo, jog bus tikrinami tik 3 metų įmonės veiklos sandoriai iki nemokumo bylos iškėlimo, t. y. slėpė įmonės nemokumą ir delsė inicijuoti nemokumo bylą, o tuos 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo tyčia beveik jokios aktyvios veiklos įmonėje nevykdė, ją perkėlė į savo individualią V. R. veiklą bei į UAB „Aliuminio sprendimai“.

16. Taigi, įmonė „Alseka Vilnius“ buvo nemoki bent nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o 2019 m. vasario 14 d. (vėliausiai) privalėjo būti inicijuota bankroto byla, tačiau V. R. nesiėmė jam įstatymo keliamų pareigų vykdymo.

17. Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko ir prašė U. P. prašymą pripažinti BUAB „Alseka Vilnius“ bankrotą tyčiniu atmesti.

18. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog į bendrovės balansą įrašytas turtas – 10 943,16 Eur reikalavimas į pirkėją Rusijos bendrovę OOO „TechBiuro“ yra fiktyvus, o jei ir ne fiktyvus tai sąmoningai tyčia laikytas įmonės balanse, siekiant nuslėpti tikrąjį įmonės nemokumo momentą, yra nepagrįstas. Bendrovė tiekė aliuminio konstrukcijas pirkėjui OOO „TechBiuro“ į Rusijos federaciją 2011 – 2013 metais. Pirkėjas avansu apmokėdavo už aliuminio konstrukcijas, o už montavimo darbus – po jų atlikimo. Per 2011 – 2013 m. buvo daug pardavimų šiai įmonei. 2013 metais buvusi prekybos apimtis 103 074,51 Eur. 2014 metais po Ukrainoje įvykusios „Maidano“ revoliucijos bei Rusijos atliktos Krymo aneksijos, pirkėjas OOO „TechBiuro“ pasinaudojo kilusia priešprieša tarp Rusijos federacijos ir Lietuvos Respublikos ir nusprendė skolos nemokėti.

19. 2014 metais vykę bandymai ieškoti Rusijos federacijoje teisininkų ir inicijuoti skolos išieškojimo procesą buvo nevaisingi. Vėliau, periodiškai peržiūrint skolas, imdavosi pakartotinių situacijos nagrinėjimų dėl galimybės atgauti skolą. OOO „TechBiuro“ darbuotojai į skambučius atsiliepdavo, įsiskolinimo nesigynė, tačiau skolos įvairiais pretekstais nemokėjo. Kol skolininkas bendravo, nurašyti skolą nematė prasmės. Pareiškėjo vertinimas remiasi retrospektyviu požiūriu, tačiau skolininkas buvo teikęs didelius aliuminio konstrukcijų užsakymus (lyginant su skola) ir tikėjosi, kad laipsniškai tarpvalstybiniai santykiai normalizuosis, o prekių ir paslaugų jiems dar prireiks, iškilus prekių poreikiui, bus padengtos skolos ir pateikti nauji užsakymai. 2022 metais nebepavyko su OOO „TechBiuro“ darbuotojais susisiekti, tada galutinai tapo aišku, kad ši skola nebus atgauta, todėl balsavo dėl skolos nurašymo.

20. UAB „Alseka“ yra bendrovės akcininkas, valdantis 500 paprastųjų vardinių akcijų. Kiti BUAB „Alseka Vilnius“ akcininkai Ę. D. (valdo 1000 PVA), V. D. (valdo 500 PVA) ir J. D. (valdo 500 PVA). Šie asmenys tuo pačiu metu yra ir UAB „Alseka“ akcininkai. Jis pats nėra UAB „Alseka“ akcininkas. UAB „Alseka“ ir su ja susiję asmenys valdo 50 proc. bendrovės akcijų, o likusi dalis priklauso suinteresuotam asmeniui. Nurodė, jog pradinis sumanymas, steigiant bendrovę, buvo toks, jog ši bendrovė platins UAB „Alseka“ produkciją bei prekiaus aliuminio konstrukcijomis Vilniaus regione, o taip pat užsiims langų montavimu. Bendrovė turėjo gauti tarpininkavimo mokestį už UAB „Alseka“ medinių langų pardavimą. Kurį laiką tokia praktika vyko, tačiau vėliau dėl šio mokesčio kilo nesutarimai – UAB „Alseka“ atsisakė priimti sąskaitas dėl šio mokesčio ir atsisakė jį mokėti. Dėl to bendrovė sustabdė savo įsipareigojimus pagal 2018 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14164. Tokiu būdu bendradarbiavimas nutrūko ir prasidėjo nesutarimai tarp suinteresuoto asmens ir kitų akcininkų, valdančių 50 proc. BUAB „Alseka Vilnius“ akcijų. Todėl ši sąskaita gali atrodyti kaip įsiskolinimas tiekėjui, kuri realiai buvo nesutarimo tarp akcininkų išraiška.

21. Akcininkų nesutarimų pasėkoje į inicijuojamus kvietimus atvykti į visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės akcininkai nereaguodavo ir sprendimų dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo nepriimdavo. Nors pareiškėjas nurodo, kad bendrovė buvo nemoki jau 2018 metais, taip nebuvo. Iš pelno-nuostolio ataskaitų matyti, kad 2018 m. bendrovė vykdė veiklą ir gavo 183 362 Eur pajamų. 2019 metais bendrovė iš veiklos gavo 46 372 Eur pajamų. 2020 metais bendrovė iš tiesioginės veiklos gavo 25 875 Eur pajamų. 2021 metais bendrovė nebeturėjo pardavimo pajamų. Be to, 2021 m. vyko trys teisminiai procesai su kreditoriumi U. P., kurie grėsė bendrovei nuostoliais. Todėl parengus 2021 metų UAB „Alseka Vilnius“ balansą, nusprendė inicijuoti bankroto bylos kėlimą įmonei, nes tapo aišku, kad neigiamų teismų sprendimų atveju bendrovė nuturės lėšų juos įvykdyti. Apie tai buvo informuoti kiti bendrovės akcininkai. Inicijuojant visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pasiūlyta svarstyti bendrovės mokumo atkūrimą, tačiau susidomėjimo nebuvo – kiti akcininkai tiek pirminiame, tiek pakartotiname susirinkime nedalyvavo. Finansinės atskaitomybės buvo patvirtintos vienintelio dalyvavusio akcininko, t. y. suinteresuoto asmens, sprendimu, o mokumo atkūrimui lėšų nusprendė neskirti bei iniciuoti bankroto procedūrą. Bendrovės nemokumo momentas – 2021 metų finansinės atskaitomybės patvirtinimas, t. y. 2022 m. balandžio 5 d.

22. Bendrovės apyvartos mažėjimo ir galiausiai nemokumo priežastys yra pigesnės plastikinių langų produkcijos gausa, konkurencijos didėjimas aliuminio gaminių sektoriuje ir santykinai mažas pirkėjų segmentas, kurie sau gali leisti aliuminio langus ir fasadų sistemas, Rusijos rinkos užsidarymas. Šie kompleksiniai ekonominiai veiksniai lėmė tai, kad bendrovės apyvarta tolydžiai mažėjo, o COVID-19 pandemijos laikotarpio 2020 – 2021 metais ribojimai bei teisminiai procesai su U. P. galutinai veiklą sužlugdė.

23. 2020 m. įsibėgėjus COVI-19 pandemijai, bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų būtinosioms išlaidoms: atlyginimams, mokesčiams ir nebaigtų sutarčių vykdymui. Todėl iš asmeninių lėšų skolino bendrovei, pervesdamas į sąskaitą trūkstamas tikslines lėšas – sumokėti atlyginimus, mokesčius bei teisinės pagalbos išlaidas, o taip pat pabaigti pradėtų sutarčių su pirkėjais vykdymą. 2020 m. buvo pelningi ir tai teikė vilčių, kad bendrovė dirbs toliau. 2021 metais pasibaigus vienam iš ginčų su pareiškėju U. P., pervedė bendrovei tikslines lėšas atsiskaityti su pareiškėju pagal teismo priteistą sumą 5 075 Eur. Tokiu būdu per 2020 – 2021 metus pervedė bendrovei 24 456,65 Eur, finansuodamas bendrovės veiklą. Tai vykdė tol, kol tikėjo galimybėmis įveikti laikinus finansinius sunkumus. Dėl šių lėšų su bendrove atskiros rašytinės paskolos sutarties nesudarė, tačiau yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, t. y. banko sąskaitos išrašai.

24. Kita dalis kreditorinio reikalavimo susidaro iš darbo santykių išmokų 427,30 Eur, 1 530 Eur bankroto bylos iškėlimo išlaidų, 1 847,40 Eur priedo prie darbo užmokesčio, apskaičiuoto nuo bendrovės grynojo pelno už 2020 m.

25. Bendrovės bankroto administratoriui yra perduoti visi dokumentai, kurių rengimas nustatytas teisės norminiuose aktuose.

26. Pareiškėjas pateikia nuorodą į administracinę bylą, kuri neva turi pagrįsti aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo vykdė statybų veiklą. Šie argumentai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Jo asmeniniams poreikiams vykę statybos darbai 2012 – 2013 metais nesisiejo nei su bendrove, nei su pareiškėju.

27. Pareiškėjas kelia klausimą, iš kur gautos asmeninės pajamos, skirtos skolinti bendrovei lėšas, o taip pat samprotauja, kad galimai jas gavo bendrovės neapskaitytas pajamas iš klientų, o vėliau pateikė kaip savo. Tai visiškai nepagrįsti samprotavimai, neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Didelę dalį savo pajamų suinteresuotas asmuo gauna iš žemės ūkio veiklos, yra registruotas ūkininkas, valdo nuosavybės ir nuomos pagrindais dirbamą žemę. Būtent iš šios veiklos gautomis pajamomis tikslingai skolino bendrovei.

28. Analizuodamas bendrovės nemokumo momentą, pareiškėjas dėsto argumentus, jog, jo nuomone, bendrovė turėjo būti pripažinta nemokia 2018 m. gruodžio 31 d., kadangi OOO „TechBiuro“ skola 10 943,16 Eur vertės turėjo būti laikoma beviltiška ir iš turto skilties bendrovės balanse pašalinta. Šie argumentai, vertinant tyčinio bankroto sąvoką, neatitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžimo. Nagrinėjamu atveju OOO „TechBiuro“ skolos 10 943,16 Eur nepašalinimas iš bendrovės balanso nepablogino bendrovės padėties ir neapsunkino atsiskaitymo su kreditoriais.

29. Nebuvo pagrindo spręsi, kad bendrovė yra nemoki 2018 m. gruodžio 31 d. Per 2019 metus bendrovė taip pat vykdė veiklą ir gavo 46 372 Eur pajamų. 2020 metais bendrovė iš tiesioginės veiklos gavo 25 875 Eur pajamų. Tik 2021 metais bendrovė neuždirbo pardavimo pajamų, be to 2021 m. vyko teisminiai procesai su kreditoriumi U. P., kurie taip pat akivaizdžiai grėsė bendrovei nuostoliais.

30. Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė kreditoriaus U. P. prašymą dėl BUAB „Alseka Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

31. Nurodė, kad nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 22 d. gavo kreditoriaus prašymą atlikti veiksmus, kad buvę BUAB „Alseka Vilnius“ valdymo organai perduotų visus įmonės veiklos dokumentus.

32. Nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 27 d. raštu kreipėsi į buvusį bendrovės direktorių V. R. su prašymu informuoti, ar jo žinioje yra likusių bendrovės veiklos dokumentų. Buvo gautas V. R. paaiškinimas, kad visi bendrovės veiklos dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei.

33. Nemokumo administratorė informavo kreditorių, kad buvusio UAB „Alseka Vilnius“ direktoriaus V. R. žiniomis visi bendrovės dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei. Nemokumo administratorė dar kartą patikrino UAB „Alseka Vilnius“ įmonės veiklos dokumentus ir nenustatė netipinių sandorių, prieštaraujančių bendrovės ūkinei-komercinei veiklai.

34. Kadangi visos bendrovės likvidavimo procedūros šiuo metu yra užbaigtos, 2023 m. sausio 13 d. nemokumo administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.

35. Nemokumo administratorė, pasisakydama dėl pareigos nustatyti bendrovės nemokumo momentą, nurodė, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 60 straipsnio 3 dalis nenustato pareigos pirmojoje administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikti informaciją apie nemokumo momentą, todėl 2022 m. spalio 21 d. sušauktame pirmajame BUAB „Alseka Vilnius“ kreditorių susirinkime nebuvo pateikti duomenys apie UAB „Alseka Vilnius“ nemokumo momentą.

36. Nurodė, kad kreditorius įmonės įsipareigojimų dalį už 2018 m. nustatė neišanalizavęs pradelstų įsipareigojimų. Analizuojant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, kad bendrovės pradelstas įsipareigojimas, įrašytas į balansą už 2018 m., buvo tik vienam kreditoriui – UAB „Alseka“, kurio skola 2018 m. gruodžio 31 d. dienos duomenimis buvo 5 841,08 Eur. Lyginant pradelstus įsipareigojimus tiek su kreditoriaus nustatyta bendrovės turto verte, tiek su balansine turto verte, akivaizdu, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto (ar kreditoriaus nustatyto) turto vertės.

37. Teigė, kad kreditorius bendrovės finansinę padėtį per 2019 m. analizavo vertindamas tik bendrovės balansinius įsipareigojimus su kreditoriaus nustatyta turto verte, neatsižvelgdamas į tuo metu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytus reikalauvimus, kas sudarė pagrindą kreditoriui dar kartą neteisingai vertinti bendrovės (ne)mokumą.

38. Nurodė, jog vertinant bendrovės įsipareigojimus už 2019 m. matyti, kad pradelstas įsipareigojimas, perkeltas iš 2018 finansinių metų, yra tik vieno kreditoriaus UAB „Alseka“, kurio skola 5 841,08 Eur. Lyginant su kreditoriaus nustatyta bendrovės turto verte ar balansine turto verte, kurios pusė sudarė, matyti kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, kas reiškia, jog bendrovė, užbaigusi 2019 finansinius metus, buvo laikytina mokia.

39. Nurodė, jog vertinant bendrovės mokumą 2020 m., tikėtina, kad bendrovė, užbaigus 2020 metus, buvo nemoki. Pažymėjo, kad užbaigus 2021 finansinius metus, buvęs bendrovės direktorius 2022 m. birželio 9 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Alseka Vilnius“ iškėlė bankroto bylą.

40. Nurodė, jog kreditorius, teigdamas, kad bendrovės vadovas laiku neiniciavo bankroto bylos, neįrodo bendrovės vadovo sąmoningai blogo valdymo, o aplinkybė, kad bendrovės vadovas pavėluotai VĮ Registrų centrui pateikė bendrovės finansines atskaitomybes, yra pernelyg nutolusi priežastiniu ryšiu su įrodinėjimo veika dėl tyčinio bankroto ir pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu.

41. Dėl kreditoriaus prašyme analizuotinų sandorių, apimančių 2017 – 2018 finansinius metus, nurodė, jog bendrovė nesudarė sutarčių su UAB „Alseka“ ir UAB „Aliuminio sprendimai“, nemokumo administratorė, išanalizavusi kreditoriaus minimus pardavimo sandorius nustatė, kad tarpininkavimo paslaugų pardavimo sandoriai su UAB „Alseka“ ir nuomos paslaugų sandoriai su kita bendrovės direktoriaus valdoma įmone UAB „Aliuminio sprendimai“ nepažeidė bendrovės kreditoriaus ir kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kadangi bendrovė, sudarydama aukščiau minimus sandorius, buvo moki.

42. Nemokumo administratorė, sutikrinusi buvusio direktoriaus V. R. ir kitų kreditorių finansinis reikalavimus su bendrovės apskaita, nustatė, kad jis yra pagrįstas, todėl kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nemokumo administratorės prašymą tenkino, patvirtino bendrovės kreditorių sąrašą, tame tarpe buvusio bendrovės direktoriaus V. R. kaip pirmos eilės kreditoriaus, 427,30 Eur finansinį reikalavimą ir kaip antros eilės kreditoriaus 25 834,05 Eur finansinį reikalavimą.

43. Prašydamas pripažinti bankrotą tyčiniu, kreditorius nurodo, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ar net apgaulingai, kadangi neįmanoma identifikuoti įsipareigojimų kreditorinių - debitorinių pagrįstumo, nurodomo pelno. Nemokumo administratorė nesutinka su tuo, nes 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. dokumentų perdavimo aktai grindžia dokumentų perdavimą ir tokie veiksmai negali būti laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

44. Kadangi iš perduotų dokumentų ir finansinės atskaitomybės, sudarytos bankroto bylos iškėlimo duomenimis nustatytas bendrovės turtas, įsipareigojimai, kapitalas, atlikta sandorių analizė, identifikuotos kitos ūkinės operacijos, todėl pagrindo teigti, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ar net apgaulingai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

45. Juridinių asmenų registre UAB ,,Alseka Vilnius“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registre paskutiniai UAB „Alseka Vilnius“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2021 metus.

46. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Alseka Vilnius“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Mokumo atkūrimas“.

47. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Alseka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: V. R., kaip pirmos eilės 427,30 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs iš nesumokėto darbo užmokesčio, prastovų, atostoginių, išeitinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.; E. V. 406,10 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs iš nesumokėto darbo užmokesčio prastovų, atostoginių, išeitinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 367,75 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs iš nesumokėtų įmokų už apdraustuosius per 2022 m. 3 ketvirtį; V. R., kaip antros eilės kreditoriaus 25 834,05 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs iš mokėjimo pavedimų, kuriais buvo papildyta UAB „Alseka Vilnius“ banko sąskaita; UAB „Alseka“ 5 841,08 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs iš dalinai neapmokėtų dviejų PVM sąskaitų faktūrų, kurių apmokėjimo terminas buvo 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. balandžio 5 d.; U. P. 16 645,52 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs iš a) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3271-1101/2021 priteistų 3 801,01 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. palūkanų, kurių suma bankroto bylos iškėlimo dienai 308,36 Eur, 400 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos vertinimu, 2 508,64 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 550 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 132,10 Eur vykdymo išlaidų apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3271-1101/2021 įsiteisėjo 2022 m. birželio 15 d.; b) susidaręs iš nepriteistų nuostolių, susidariusių dėl 10 netinkamos kokybės tamsintų stiklo paketų, kurių nemokumo administratorė bankroto proceso metu neginčijo – 4 237,69 Eur; c) susidaręs iš nuostolių, susijusių su skilusiu stiklo paketu 2 073,64 Eur, 5 proc. procesinių palūkanų, kurių suma bankroto bylos iškėlimo dienai 320,88 Eur, 193,60 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei 2 047 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistų Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje. Nr. e2-1032-1026/2022. Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d.; d) susidaręs iš nuostolių dėl nekokybiškų langų tarpinių, kurių nemokumo administratorė bankroto proceso metu neginčijo – 72,60 Eur.

48. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. patikslintas kreditorių sąrašas: pirmos eilės kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 367,75 Eur kreditoriniu reikalavimu; antros eilės kreditoriai V. R. su 25 834,05 Eur kreditoriniu reikalavimu; UAB „Alseka“ su 5841,08 Eur kreditoriniu reikalavimu, U. P. su 16 645,52 Eur kreditoriniu reikalavimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su 833,40 Eur kreditoriniu reikalavimu.

49. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi BUAB „Alseka Vilnius“ nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą.

50. Kreditorius U. P. 2022 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad BUAB „Alseka Vilnius“ buvę organai perduotų pilną įmonės veiklos dokumentaciją.

51. Nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į UAB „Alseka Vilnius“ buvusį direktorių V. R., prašydama informuoti, ar jo žinioje yra likę UAB „Alseka Vilnius“ veiklos dokumentų: rangos sutarčių, ar kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti įmonės vykdytą veiklą, atsiskaitymus su įmone, neapsiribojant išvardintais bei ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 5 d. pateikti atsakymą bei nurodytus įmonės dokumentus, jei tokie yra.

52. V. R. 2023 m. sausio 5 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Alseka Vilnius“ visus dokumentus yra pateikęs.

53. Nemokumo administratorė 2023 m. sausio 10 d. kreditoriui U. P. pateikė atsakymą į 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, kuriame nurodė, jog nemokumo administratorė, patikrinusi UAB „Alseka Vilnius“ perduotus pardavimų dokumentus, nenustatė netipinių sandorių, prieštaraujančių bendrovės ūkinei-komercinei veiklai, todėl ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nepareiškė.

54. UAB „Alseka“ pateikė kreditorinį reikalavimą BUAB „Alseka Vilnius“ 5 841,08 Eur sumai ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus: 2018 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

55. 2022 m. rugpjūčio 10 d. bei 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Alseka Vilnius“ dokumentų perdavimo aktuose nurodyti perduoti dokumentai: pardavimai – pirkimai už 2013-2021 metus; bendrovės antspaudas; banko prisijungimo generatorius; darbo sutartys; darbo sutarčių registracijos žurnalas; kasos knygos už 2013-2021 metus; banko išrašai už 2013-2019 metus; suderinimo aktas.

56. 2023 m. sausio 13 d. nemokumo administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.

57. Nemokumo administratorė pateikė ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. spalio 6 d., kurioje nurodyta, kad nenustatyta netipinių sandorių, prieštaraujančių bendrovės ūkinei-komercinei veiklai, todėl papildomai tikrintinų sandorių nėra.

58. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Juridinių asmenų registro UAB „Alseka Vilnius“ balanso už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., matyti, kad bendrovės turtą sudarė 47 919 Eur, o įsipareigojimai – 37 200 Eur.

59. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Juridinių asmenų registro UAB „Alseka Vilnius“ balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., matyti, kad įmonė turto turi už 27 049 Eur, mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 37 848 Eur.

60. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Juridinių asmenų registro UAB „Alseka Vilnius“ balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., matyti, kad įmonė turto turi už 12 903 Eur, mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 14 465 Eur.

61. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Juridinių asmenų registro UAB „Alseka Vilnius“ balanso už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., matyti, jog įmonė turto turi už 11 030 Eur, mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 28 453 Eur.

62. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Juridinių asmenų registro UAB „Alseka Vilnius“ pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) - 9 237 Eur.

63. Iš Juridinių asmenų sąrašo matyti, kad V. R. yra „UAB Aliuminio sprendimai“, UAB „Želdinimo sprendimai“ ir UAB „Alseka Vilnius“ akcininkas.

64. UAB „Alseka Vilnius“ pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. V. R. iš viso išmokėta 427,30 Eur, vyr. buhalterei E. V. – 406,10 Eur.

65. V. R. ir UAB „Alseka Vilnius“ 2008 m. vasario 11 d. sudaryta darbo sutartis, kuria jis priimtas dirbti direktoriumi.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

66. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

67. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

68. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

69. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

70. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

71. Be to, pagal anksčiau aprašytą teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

72. Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendžiama, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „Alseka Vilnius“ nemokumas kilo dėl to, jog įmonę valdęs V. R. turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

73. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

74. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

75. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovaujasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais požymiais ir nurodo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai, buvęs vadovas sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui, taip pat įmonės vadovas nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo.

76. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

77. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

78. Šiuo atveju akivaizdu, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nemokumo administratoriui buvo perduoti, tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 10 d. bei 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Alseka Vilnius“ dokumentų perdavimo aktuose nurodyti perduoti dokumentai: pardavimai – pirkimai už 2013-2021 metus; bendrovės antspaudas; banko prisijungimo generatorius; darbo sutartys; darbo sutarčių registracijos žurnalas; kasos knygos už 2013-2021 metus; banko išrašai už 2013-2019 metus; suderinimo aktas. Be kita ko, nemokumo administratorė, gavusi iš kreditoriaus U.P. informaciją apie galimai neperduotus dokumentus, pakartotinai atliko dokumentų analizę, kurios metu nustatė, kad UAB „Alseka Vilnius“ nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo PVM mokėtoja, todėl visus pirkimo – pardavimo sandorius registravo išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre. Nemokumo administratorė pakartotinai atliko bendrovės sandorių analizę už 36 mėn. laikotarpį ir nustatė, kad per 2019 metus didžiumą UAB „Alseka Vilnius“ pardavimo sandorių sudarė aliuminio konstrukcijų pardavimas pavieniams fiziniams asmenims, kuriems pardavimo sandoriai buvo įforminti sąskaitomis faktūromis. Per 2020 metus iš viso buvo sudaryti tik du pardavimo sandoriai su fiziniais asmenimis, kuriems pardavimo sandoriai taip pat buvo įforminti sąskaitos faktūromis. Per 2021 m. pardavimų sandorių nevyko.

79. Pareiškėjas teigia, kad BUAB „Alseka Vilnius“ valdymo organas V. R. nemokumo administratoriui neperdavė sutarčių su klientais, nors žinoma, kad tokios egzistavo 2017 – 2018 m.

80. Nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip neturintys reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi JANĮ 60 str. 3 d. 16 punktas nustato nemokumo administratorei pareigą pateikti informaciją apie tikrintinų sandorių skaičių per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kadangi BUAB „Alseka Vilnius“ bankroto byla iškelta 2022 m. liepos 18 d., nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 27 d., todėl tikrintiną bendrovės sandorių skaičių apima laikotarpis nuo 2019 m. liepos 27 d. iki nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos - 2022 m. liepos 27 d.

81. Nepaisant nurodyto, nemokumo administratorė, išanalizavusi kreditoriaus U. P. minimus pardavimo sandorius už 2017 – 2018 finansinius metus, nustatė, kad tarpininkavimo paslaugų pardavimo sandoriai su UAB „Alseka“ ir nuomos paslaugų sandoriai su kita bendrovės direktoriaus valdoma įmone UAB „Aliuminio sprendimai“ nepažeidė bendrovės kreditoriaus ir kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kadangi bendrovė UAB „Alseka Vilnius“, sudarydama tarpininkavimo ir nuomos sandorius, buvo moki. Priešingų duomenų į bylą nepateikta.

82. Be to, bendrovės mokumo faktą 2017 metais patvirtina aplinkybė, jog bankroto byloje nėra patvirtintas nei vieno kreditoriaus finansinis reikalavimas, susidaręs per 2017 finansinius metus.

83. Bendrovės mokumo faktą 2018 metams patvirtina įmonės balansas, iš kurio matyti, kad bendrovės turtą sudarė 36 975,84 Eur (47 919 balanse nurodytas turtas - 10 943,16 debitorinė skola), o įsipareigojimai – 37 200,00 Eur. Pažymėtina, jog UAB „Alseka Vilnius“ bankroto byloje yra patvirtintas tik vieno kreditoriaus UAB „Alseka“ 5 841,08 Eur finansinis reikalavimas, susidaręs per 2018 m. Ši aplinkybė reiškia, kad lyginant kreditorinių įsipareigojimų (5 841,08 Eur) santykį su pusės balansinio turto verte (18 487,92 Eur), akivaizdu, jog bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą per 2018 m. įrašyto turto vertės, o tai reiškia, jog bendrovė, baigdama 2018 finansinius metus, buvo moki.

84. Teismo vertinimu, kreditorius, siekdamas įrodyti faktą, kad trūksta didelės apimties dokumentų, turi konkrečiai įvardinti, kokie kiti bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai yra neperduoti nemokumo administratorei, taip pat kokių sandorių atlikimas nėra įformintas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kreditorius tokių savo teiginių nepagrindė, todėl jie laikytini nepagrįstais.

85. Kreditoriaus teiginiai apie V. R. dirbtinai sukurtą kreditorinį reikalavimą, yra kreditoriaus daromos prielaidos, nepagrįstos bylos medžiaga.

86. Pažymėtina, kad kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo tvarka nustatyta JANĮ 41 straipsnyje, pagal kurio nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kaip minėta anksčiau nutartyje, buvusio direktoriaus V. R. 25 834,05 Eur finansinis reikalavimas susidarė iš: 1) mokėjimo pavedimų, kuriais buvo papildyta UAB „Alseka Vilnius“ banko sąskaita; 2) iš apmokėtų sąskaitų faktūrų: 2022-06-22 Serija ADV Nr. 1075, suma 900,00 Eur ir 2022-06-22 Serija ADV Nr. 085 suma 630,00 Eur ir 3) iš per 2020 m. uždirbto grynojo pelno - 1 847,40 Eur.

87. V. R., kaip antros eilės kreditoriaus, finansinio reikalavimo dalis susidarė iš mokėjimo pavedimų, atliktų per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., kurių pagrindu V. R. papildė UAB „Alseka Vilnius“ banko sąskaitą. Iš į bylą pateikto Citadelė banko išrašo už nurodytą laikotarpį, matyti, jog V. R. piniginių įnašų didelė dalis sumokėta į valstybės biudžetą, darbuotojų atlyginimams, už teisines paslaugas bylinėjantis su kreditoriumi teismuose. Didžiausia - 5 070,76 Eur suma sumokėta pačiam kreditoriui pagal teismo sprendimą. Buvusio bendrovės direktoriaus V. R. 1 847,40 Eur kreditorinio reikalavimo dalis, kylanti iš priedo prie darbo užmokesčio nuo bendrovės grynojo pelno už 2020 m., pagrįsta bendrovės pelno – nuostolių ataskaita, iš kurios matyti, kad bendrovės grynasis pelnas sudaro 9 237,00 Eur, todėl padauginus jį iš darbo sutartyje nustatytos 20 proc. premijos, gaunasi nurodyta suma.

88. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti kreditoriaus teiginiai dėl dirbtinai sukurto V. R. kreditorinio reikalavimo.

89. Dėl kreditoriaus teiginių, kad į bendrovės balansą įrašytas turtas – 10943,16 Eur reikalavimas į pirkėją Rusijos bendrovę OOO „TechBiuro“ yra fiktyvus, tyčia laikytas įmonės balanse, kad nuslėpti tikrąjį įmonės nemokumo momentą, sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime teikiama pozicija, kurią pagrindžia suinteresuoto asmens pridedamos sąskaitos faktūros, jog bendrovė tiekė aliuminio konstrukcijas pirkėjui OOO „TechBiuro“ į Rusijos federaciją 2011 – 2013 metais. Taip pat labiau tikėtina, jog tarp įmonių vyko žodinis bendravimas dėl sąskaitų apmokėjimo, tačiau tai nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie tyčinį šio reikalavimo į pirkėją laikymą įmonės balanse.

90. Dėl kreditoriaus teiginių apie tai, jog bendrovės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ar net apgaulingai, kadangi neįmanoma identifikuoti įsipareigojimų pagrįstumo, nurodomo pelno, pasisakytina, jog ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis JABĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Dėl to šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl kreditoriaus nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla.

91. Visų pirma, 2022 m. rugpjūčio 10 ir 22 d. dokumentų perdavimo aktai pagrindžia dokumentų perdavimą bendrovei ir tokie veiksmai negali būti laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Antra, kadangi iš perduotų dokumentų ir finansinės atskaitomybės, sudarytos bankroto bylos iškėlimo duomenimis, nustatytas bendrovės turtas, įsipareigojimai, kapitalas, atlikta sandorių analizė, identifikuotos kitos ūkinės operacijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, netinkamai ar apgaulingai. Trečia, nesant jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar apgaulingai, nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens V. R. veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.

92. Kreditoriaus teiginys, jog 2018 m. bendrovė buvo nemoki, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

93. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas įmonės nemokumą apibrėžė kaip būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

94. Analizuojant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, kad bendrovės pradelstas įsipareigojimas, įrašytas į balansą už 2018 m., buvo tik vienam kreditoriui – UAB „Alseka“, kurio skola 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo 5 841,08 Eur, o skolos susidarymo pagrindas dvi PVM sąskaitas faktūros, kurių apmokėjimo terminas buvo 2018 m. kovo 8 d. ir balandžio 5 d. Tai reiškia, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai finansinių 2018 m. pabaigoje buvo 5 841,08 Eur. Lyginant pradelstus įsipareigojimus su bendrovės turto verte, kuri nustatoma iš balansinio turto (47 919 Eur) atėmus debitorinę skolą (10 943,16 Eur), akivaizdu, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės turto vertės. Tai reiškia, jog bendrovė, baigdama 2018 finansinius metus, buvo moki.

95. Vertinant bendrovės įsipareigojimus už 2019 m., matyti, kad pradelstas įsipareigojimas, perkeltas iš 2018 finansinių metų, yra tik vieno kreditoriaus - UAB „Alseka“, kurio skola 5 841,08 Eur. Taigi, bendrovės pradelsti įsipareigojimai finansinių 2019 m. pabaigoje buvo 5 841,08 Eur. Lyginant pradelstus įsipareigojimus su nustatyta bendrovės turto verte (iš 27 019 Eur turto, įrašyto į balansą atėmus debitorinę skolą - 10 943,16, turto už 16 105,84 Eur), kurios pusė sudarė 8 052,92 Eur, akivaizdu, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Tai reiškia, jog bendrovė, užbaigusi 2019 finansinius metus, buvo moki.

96. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

97. Iš įmonės balanso už 2020 m., matyti, kad bendrovės balansinį turtą sudarė 12 903 Eur (iš jo atėmus debitorinę skolą 10 943,16 Eur, todėl turto vertė 1 959,84 Eur), tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams - 14 465 Eur, kuriuos apėmė skola UAB „Alseka“ – 5 841,08 Eur ir buvusiam bendrovės direktoriui V. R. – 9 456 Eur. Vertinant bendrovės mokumą JANĮ prasme, galima teigti, jog bendrovė, užbaigusi 2020 metus, buvo nemoki.

98. Iš įmonės balanso už 2021 m., matyti, kad kreditorių finansinius reikalavimus sudarė 28 453 Eur, kuriuos apėmė skola UAB „Alseka“ – 5 841,08 Eur, buvusiam bendrovės direktoriui V. R. – 22 765,00 Eur. Vertinant bendrovės realaus turto (87 Eur) santykį ir įsipareigojimų santykį (28 453 Eur), konstatuotina, jog įmonė buvo nemoki, todėl užbaigus 2021 finansinius metus, buvęs bendrovės direktorius 2022 m. birželio 9 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

99. Bendrovės vadovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (t. y. bendrovės vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

100. Analizuotos faktinės aplinkybės apie bendrovės mokumą 2018 – 2019 m., paneigia pareiškėjo teiginį, kad bendrovės vadovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą 2018 - 2019 m., kadangi bendrovė, užbaigusi 2018 – 2019 finansinius metus, buvo moki.

101. Iš finansinių duomenų matyti, jog bendrovė, pabaigusi 2020 finansinius metus, buvo nemoki, tačiau įmonė visa dar gaudavo pardavimo pajamas – 25875 Eur, turėjo pelno, buvęs įmonės vadovas pervedinėjo įmonei asmenines lėšas, siekdamas vystyti verslą, todėl teigti, jog nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bendrovės vadovas tokiu būdu bendrovę privedė prie tyčinio bankroto, nėra jokio pagrindo. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m gruodžio didėjo tik vieno kreditoriaus - buvusio bendrovės direktoriaus V. R. finansinis reikalavimas. Jokių sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus per 2020 – 2021 m. finansinius metus, bendrovė nesudarė. Teismas tokių nenustatė.

102. Bendrovės vadovo bankroto bylos neinicijavimas 2021 metais, taip pat bendrovės vadovo nubaudimas administracine tvarka, neįrodo bendrovės vadovo sąmoningai blogo valdymo, siekio privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekio pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį bei priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo valdymo ir kilusio nemokumo.

103. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuoto asmens V.R. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl prašymas jo atžvilgiu atmetamas (CPK 178 straipsnis).

104. Atmetus pareiškimą, iš pareiškėjo U. P. suinteresuotam asmeniui V. R. priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo rengimą – 1200 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

netenkinti pareiškėjo U. P. prašymo pripažinti BUAB „Alseka Vilnius“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti iš U. P. suinteresuotam asmeniui V. R. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.