- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- e2-3271-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34442-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- U. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alseka Vilnius“
- Advokatai
- Tomas Bukelis, Evelina Bakienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alseka Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Livega“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Alseka Vilnius“ 3 946,21 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė (rangovė) pagamins ir statomame ieškovo name, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., sumontuos ,,Reynaers“ gamintojo langus – aliuminio fasadinę sistemą. Ieškovas 2016 m. balandžio 20 d. kreipėsi į atsakovę, kad ji pateiktų komercinį pasiūlymą dėl langų ir pateikė namo projekto architektūrinę dalį. Atsakovei pateikus pasiūlymą ir brėžinius, ieškovo architektas T. L. 2016 m. rugsėjo mėn. kontaktavo su atsakove dėl langų, įskaitant ir dėl jų dažymo technologijos. 2016 m. rugsėjo 30 d. šalys susitarė, kad atsakovė langus pagamins ir sumontuos už ne didesnę nei 40 000 Eur kainą. Atsakovė, be kita ko, raštu įsipareigojo parengti langų darbo brėžinius ir juos suderinti su architektu, tačiau to nepadarė. Atsakovė rangos darbus vykdė tik bendro pobūdžio brėžinių pagrindu, langų montavimo detalius sprendinius parinko savo nuožiūra, jų nederino su ieškovu ir/ar architektu. Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė ieškovo namo fasade sumontavo nekokybiškus langus – jų dažymui panaudojo netinkamą lauko fasado langams dažymo technologiją – langai buvo nudažyti paprastu būdu, o turėjo būti nudažyti emaliavimo technologija. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškėjopaslėpti langų trūkumai – tamsintuose stiklo paketuose pradėjo formuotis ,,raštai“. Analogiški trūkumai kituose tamsintuose languose paaiškėjo 2020 m. gruodžio 19 d., 2021 m. balandžio mėn. ir 2021 m. spalio mėn. Dėl šių trūkumų ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau pastaroji nereagavo. Ieškovas kreipėsi į UAB ,,VMV group“ dėl defektų pašalinimo. UAB ,,VMV group“ išmontavus stiklo paketus su ,,raštais“, paaiškėjo, kad jie nėra nudažyti emaliavimo technologija. Statybinių medžiagųnaudojimo technologija reikalauja, kad stiklai, kurie turi tiesioginį kontaktą su išoriniais veiksniais (UV spinduliais, karščiu, šalčiu, drėgme ir pan.), turi būti dažomi emaliavimo technologija, tačiau atsakovė juos tiesiog ,,apdažė“. Ši aplinkybė (netinkamas technologijos parinkimas) ir lėmė defektų kilimą. UAB ,,VMV group“ 2020 m. spalio 30 d. likvidavo defektus, paaiškėjusius 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. pakeitė 3 stiklo paketus su ,,raštais“ į dažytus emaliavimo būdu ir išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą už 1 046,38 Eur sumą, kurią ieškovas apmokėjo. Vėliau paaiškėję langų defektai šiuo metu nėra ištaisyti (dėl ieškovo lėšų trūkumų), tačiau dėl jų trūkumų šalinimo ieškovas patirs ne mažiau kaip 2 899,83 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės. Taigi iš viso ieškovas šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės 3 946,21 Eur (1 046,38 Eur + 2 899,83 Eur) nuostolių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,Alseka Vilnius“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo su juo sutinkanti iš dalies (sutinka su 858,83 Eur suma), o kitą patikslinto ieškinio dalį prašo atmesti bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovo name buvo sumontuoti dažyti (o ne emaliuoti) langai, kaip ir nurodyta projekte. Atsakovė įrengė stiklo paketus pagal ieškovo pateiktą projekto sprendinį, už kurį tiesiogiai yra atsakingas pastato projektuotojas. Tais atvejais, kai langai turi būti emaliuojami, tai tiesiogiai nurodoma projekte. Šiuo atveju projektinis sprendinys ,,dažymas“ atsakovei nesukėlė jokių abejonių, kadangi dažoma vidinė stiklo paketo pusė, kuri nekontaktuoja su atmosferos reiškiniais, o yra namo viduje. Toks projekto sprendinys nėra nei retas, nei netikėtas. 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje pažymėta, kad įprastinėmis aplinkos poveikio sąlygomis emaliavimo technologijos taikymas yra perteklinis. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovės pasirinkta stiklo paketų dažymo technologija yra pilnai taikytina tokio tipo langų konstrukcijoje, kuri sumontuota ieškovo objekte. UAB ,,Livega“ ne kartą atsakovės užsakymu vykdė stiklo paketų dažymą, taigi tokia praktika buvo visiškai įprasta. 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad labiausiai tikėtina dažų sluoksnio pasikeitimo priežastis – dažymo technologijos pažeidimas, t. y. netinkamai paruoštas dažymo paviršius, netinkama stiklo paviršiaus ar aplinkos temperatūra, nukrypimai nuo dažų sluoksnio padengimo technologijos, dažų defektas. Atsakovė šiuo požiūriu yra atsakinga prieš ieškovą už savo pasitelkto subrangovo UAB ,,Livega“ veiksmus, o UAB ,,Livega“ atsakinga prieš atsakovę. Iš dalies sutikdama su ieškovo reikalavimais, atsakovė nesutinka su ieškiniu prašoma atlyginti langų trūkumų šalinimo suma, kadangi, pasak atsakovės, ji yra nepagrįsta. Ieškovas apskaičiavo sugadintų stiklo paketų pakeitimą į emalitinius stiklo paketus, tačiau kaip matyti iš UAB ,,Livega“ paaiškinimo, dažų atšokimo atveju nėra būtina keisti stiklo paketus – pakanka nuimti senų dažų sluoksnį ir nudažyti iš naujo. Senų dažų nuėmimas ir perdažymas pagal visas ieškovo pretenzijas sudarytų 336,66 Eur plius PVM. Pagal ieškovo pateiktus duomenis 9 stiklo paketų pakeitimo darbų kaina sudaro 1 730 Eur plius PVM, kuri, atsakovės nuomone, yra neadekvati. Ieškovo nurodyta mobilaus bokštelio nuomos kaina taip pat per didelė, juo labiau, kad bokštelio nuomą nebūtina organizuoti tris atskirus kartus, bet užtenka jį išsinuomoti vienai dienai. Stiklo paketų keitimo, utilizavimo ir kitų medžiagų kaina niekaip nekoreliuoja nei su jų kvadratūra, nei su vienetų skaičiumi. Taigi ieškovo reikalaujamos išlaidos yra neadekvačios ir nepagrįstos realiais rinkos įkainiais. Atsakovė nurodė, kad adekvati visų ieškovo nurodytų langų trūkumų ištaisymo kaina yra 858,83 Eur su PVM, ir šią ieškinio dalį atsakovė pripažįsta.
5. Trečiasis asmuo UAB ,,Livega“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės atstovas atvežė dažymui stiklo paketus. Atsakovės atstovo buvo paklausta, kur bus naudojami stiklo paketai ir paaiškinta, kad dažymo kokybės garantija gali būti suteikta tik tada, jei stiklo paketai bus naudojami vidinėse patalpose, kadangi esant dideliems temperatūros svyravimams bei dideliam drėgnumui dažų sukibimas su stiklo paviršiumi gali kisti, todėl tokiu atveju geriau emaliuoti stiklo paketus, nors tai ir brangesnis būdas. Atsakovės atstovas į tai numojo ranka ir nurodė langus dažyti paprastu būdu. Informacijos apie tai, kur bus montuojami nudažyti stiklo paketai, trečiajam asmeniui UAB ,,Livega“ nebuvo pateikta nei raštu, nei žodžiu.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė savo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog byloje likęs nesutarimas dėl defektų šalinimo būdų bei defektų šalinimo kaštų. Ieškovo architektas T. L. atsakovei dar 2016 m. rugsėjo 22 d. aiškiai nurodė, jog tamsinti langai turi būti dažomi emaliavimo būdu. 2016 m. rugsėjo 26 d. atsakovė atsiuntė komercinį pasiūlymą su langų brėžiniais, kuriuose jau buvo pažymėti tamsinti stiklo paketai, tačiau juose nebuvo nurodyta, kad , kad brėžinyje pavaizduoti ,,paprastai“ dažomi langai. Taigi, nepaisant visiems žinomo fakto, kad išoriniai fasado stiklo paketai gali būti dažomi tik emaliavimo būdu, šalys ir vartojimo rangos sutartimi susitarė, kad stiklo paketai turi būti dažomi emaliavimo būdu. Atsakovė neįvykdė esminio įsipareigojimo parengti langų darbo brėžinius. Toks atsakovės elgesys buvo nesąžiningas siekis apgauti ieškovą. Atsakovė niekada neinformavo ieškovo apie pakeistą tamsintų langų dažymo technologiją. Tai, kad atsakovės su niekuo nederintas fasado dažymo sprendinys buvo netinkamas, patvirtina pačių defektų atsiradimo faktas, kurį pripažįsta ir pati atsakovė. Paaiškėjus pirmiesiems trūkumams, atsakovei buvo pateikta pretenzija, tačiau atsakovė į ją niekaip nereagavo. Pradėjus šalinti pirmuosius defektus paaiškėjo, kad atsakovė ieškovui langus tamsino ,,paprasto“ dažymo būdu, nors profesionalūs langų rangovai ir statybų ekspertai vieningai tvirtina, kad stiklams, kurie turi tiesioginį kontaktą su išoriniais aplinkos veiksniais, juos tamsinant turi būti naudojama dažymo emaliuojant technologija. Atsakovė nesikreipė į ieškovą įspėdama dėl netinkamo darbų atlikimo būdo, kaip tai numatyta CK 6.659 straipsnyje, nereiškė pastabų ar klausimų, jei jai buvo neaišku, kaip vykdyti projektą. Juo labiau, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, kad langų stiklai turi būti tamsinami emaliavimo būdu. Šalys ne tik buvo susitarę sutartyje dėl tokio tamsinamų langų dažymo būdo, bet ir technologiškai fasado stiklo paketai gali būti dažomi tik emaliavimo būdu. Šią aplinkybę patvirtino UAB ,,Livega“ savo procesiniuose dokumentuose, liudytoju apklaustas UAB ,,Livega“ technologas G. R., UAB ,,Teslita“ kvalifikuoto specialisto išvada, dr. D. K. ekspertinio tyrimo aktas, UAB ,,Rūdupis“, UAB ,,KG constructions“ atsakymai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad defektuotas stiklas negali būti perdažomas emaliavimo būdu, jį reikia keisti. Atsakovės padarytus defektus šalina UAB ,,VMT group“, kuri taip pat defektų šalinimui pasirinko emaliavimo dažymo technologiją. Atsakovės pateikta 2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvada nėra objektyvi ir nelaikytina patikimu įrodymus – specialistui buvo pateikta ,,filtruota“ medžiaga, o jo išvadoje yra klaida, nes tirtas stiklas nėra vidinės namo konstrukcijos dalis – stiklo paketas sumontuotas namo fasade, išorėje. Be to, šis specialistas savo teiginius grindė niekuo neparemtais teiginiais neva įprastinė statybinė praktika yra dažyti fasadus ,,paprastu“ būdu. Ginčydama ieškovo prašomus atlyginti defektų šalinimo kaštus, atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kiek, jos nuomone, kainuotų defektų ištaisymas juos pašalinant, t.y. sumontuojant emaliavimo būdu dažytus stiklo paketus. Ieškovo prašoma priteisti suma visiškai atitinka rinkos kainas, yra reali. Atsakovės nurodoma defektų šalinimo kaštų struktūra yra visiškai ydinga.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies (priteisti 858,83 Eur sumą).Pasak atsakovės atstovo, ginčas byloje kilęs dėl langų dažymo technologijos ir kainos. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvados, atsakinga už langų defektus yra subrangovė UAB ,,Livega“. Projekte yra tiesiogiai nurodyta, kad langai dažomi. Žodis ,,dažymas“ ir reiškia ,,dažymas“. Byloje pateikti pavyzdžiai kitų projektų, kuriuose nurodoma, kad taikytina emaliavimo technologija. Jeigu būtų reikalaujama tokios technologijos (emaliavimo), tai turėjo būti pažymėta projekte. Atsakovė nudažė langus, kaip numatyta projekte, vadinasi, jis nepažeidė sutarties. Iš UAB ,,Teslita“ pateikto dokumento, kuriuo remiasi ieškovas, visiškai nėra aišku, ar UAB ,,Teslita“ suprato, kad dažyta stiklo pusė bus vidinėje namo dalyje, taip pat neaišku, kokiu sertifikatu ir kompetencija remiasi UAB ,,Teslita“, nes jos pateikti sertifikatai yra susiję su betoninėmis konstrukcijomis. Priešingai nei nurodo UAB ,,Teslita“, emaliavimas nėra dažymo technologijos dalis, tai visiškai skirtinga technologija. 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dažymas šiuo atveju yra pilnai galimas. Atsakovė taip pat nesutinka dėl trūkumų šalinimo išlaidų kainos; pagrįsta kaina siekia tik 858,83 Eur kainą. Užsakovas gali pasirinkti brangesnę trūkumų šalinimo technologiją, tačiau kainų skirtumo rangovas neturi pareigos kompensuoti. Šiuo atveju atsakovė neturi kompensuoti ieškovui kaštų dėl stiklo paketų emaliavimo ir su tuo susijusių kaštų, t. y. stiklo paketų utilizavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Kaip minėta, tarp ieškovo (užsakovo, vartotojo) ir atsakovės UAB „Alseka Vilnius“ (rangovės) 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ieškovo statomame name (adresu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj.) ,,Rayners“ gamintojo langus – aliuminio fasadinę sistemą. Šios sutarties pagrindu tarp bylos šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis; 6.681 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl minėtos sutarties sudarymo fakto ir jos pagrindu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacijos byloje nėra.
9. Atsakovė minėtus langus pagamino ir ieškovo name sumontavo. Ieškovo namo statybosprojekte nurodyta, kad dalis ieškovo statomame name montuojamų langų stiklų turi būti dažyti. Atsakovė, vykdydama rangos sutartį, stiklo paketų nudažymui pasitelkė subrangovę UAB ,,Livega“. Ieškovo teigimu, palaipsniui – 2019-2021 m. laikotarpiu – atsirado minėtų tamsintų langų defektai – tamsintuose stiklo paketuosepradėjo formuotis ,,raštai“, besikeičiantys nuo oro temperatūros. Tamsintų langų defektų faktą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos;2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvada, dr. D. K. vertinimo aktas, kiti byloje esantys įrodymai. Atsiradę defektai šalių ir jų atstovų bei pasitelktų specialistų buvo apžiūrėti tiesiogiai 2021 m. spalio 11 d.; ginčo tarp bylos šalių dėl pačių tamsintų langų trūkumų fakto byloje nėra.
10. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo paskutinis patikslintas ieškinys (DOK-200168), kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Alseka Vilnius“ 3 964,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius sudaro ieškovo faktiškai patirtos išlaidos šalinant 3 (trijų) tamsintų stiklo paketų defektus (ieškovas faktiškai patyrė 1 046,38 Eur išlaidų) ir likusių 6 (šešių) tamsintų stiklo paketų trūkumams šalinti reikalingos lėšos (2 899,83 Eur). Prašydamas priteisti nurodytas sumas, ieškovas vadovaujasi UAB ,,VMT group“ atliktų darbų aktu, jo pagrindu išrašyta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu (dėl jau faktiškai pašalintų defektų) bei pateiktais komerciniais pasiūlymais (dėl kitų stiklo paketų trūkumų, kurie šiuo metu nėra pašalinti). Ieškovo teigimu, UAB ,,VMT gruop“ išmontavus defektuotus stiklo paketus, paaiškėjo, kad jie nėra emaliuoti, o yra paprastai nudažyti. Atitinkamai, ieškovo jau faktiškai pakeisti defektuoti stiklo paketai pakeisti į emalitinius, taip pat likusių tamsintų stiklo paketų defektų šalinimo išlaidos paskaičiuotos laikant, kad defektuoti stiklo paketai bus pakeisti į emaliuotus.
11. Atsakovė neginčija, kad ji fasado stiklų paketus tamsino ne emaliavimo technologija, o paprastu šlapiuoju dažymu. Atsakovės pozicija grindžiama tuo, kad stiklo paketai pagal projektą turėjo būti dažomi (ką atsakovė ir padarė), o ne emaliuojami; ieškovas pakeitė šį projekto sprendinį į brangesnį ir nepagrįstai reikalauja jį kompensuoti, be to, ieškovo prašomos priteisti trūkumų šalinimo išlaidos yra nepagrįstai didelės.
12. Taigi šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl tamsintų langų stiklo paketų dažymo technologijos ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo.
13. Teigdama, kad minėti langai turėjo būti dažomi, o ne emaliuojami, atsakovė remiasi ieškovo gyvenamojo namo projektu, kuriame nurodyta, kad stiklai turi būti dažyti. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas šį projektą rengęs architektas T. L. paaiškino, kad statybos projekte nurodymas ,,dažyti stiklai“ reiškia bendrą sprendinį, jog dalis ieškovo name esančių stiklų turi būti dengiami tam tikra spalva, tačiau šiame sprendinyje nėra ir neprivalo būti nurodoma dažymo technologija. Pasak T. L., pagal šį projektą vėliau turi būti rengiami gamybiniai projektai, darbo brėžiniai, kuriuose detalizuojamos technologijos; parinkti tinkamą technologiją yra rangovo atsakomybė. Liudytoju apklausto T. L. paaiškinimais, šiuo atveju ginčo stiklo paketai turėjo būti emaliuojami, atsakovė tai žinojo, aplinkybė, jog fasado stiklo paketai tamsinami emaliavimo būdu buvo savaime suprantama. Tai, jog atsakovei buvo žinoma, jog tamsinami fasado stiklo paketai turi būti emaliuojami, patvirtina ir atsakovės atstovo bei ieškovo architekto T. L. susirašinėjimas dar iki sutarties sudarymo – 2016 m. rugsėjo 22 d. el. laišku architektas T. L. teiraujasi atsakovės darbuotojo: ,,Iš atsiųstų pjūvių ne visai aišku, ar visur įvertinote emaliuotus stiklus“. Atsižvelgusi į tai, atsakovė 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė patikslintą komercinį pasiūlymą Nr. 0926. Ieškovas šį pasiūlymą 2016 m. rugsėjo 30 d. akceptavo.
14. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog šalys susitarė, kad ieškovo namo fasado stiklų paketai bus tamsinami emaliavimo technologija. Priešingų įrodymų byloje nėra.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pasirašytinai įsipareigojo langų gamybos brėžinius suderinti su architektu T. L., tačiau byloje nėra įrodymų, kad po sutarties sudarymo (2016 m. rugsėjo 30 d.) atsakovė būtų tokius brėžinius ieškovui (ar jo atstovui, architektui) teikusi. Taigi sutiktina su ieškovu, kad atsakovė langus gamino remdamasi bendro pobūdžio brėžiniais, nepateikusi darbo projekto (gamybinių brėžinių). Duomenų, jog šalys sutarties vykdymo eigoje būtų susitarę dėl kitokio langų tamsinimo būdo (ne emaliavimo) byloje nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog atsakovė, tamsindama fasado stiklo paketus ne emaliavimo, o pigesniu šlapio paprasto dažymo būdu, nepažeidė 2016 m. rugsėjo 30 d. šalių sudarytos vartojimo statybos rangos sutarties. Atsakovės pateiktų kitų statinių (daugiabučio gyvenamojo namo ir muziejaus) projektų ištraukos, kuriose yra nurodyta, kad stiklas emalitinis, savaime nereiškia, jog ieškovo statybos namo projekte nurodymas ,,dažyti stiklai“ reiškia, jog stiklas turi būti dažomas paprastuoju šlapiuoju būdu, o ne emaliuojamas. Kaip paaiškino liudytoju apklaustas ieškovo namo architektas T. L. teismo posėdžio metu, neaišku, kokios paskirties, kokios kategorijos pastatai yra minėtuose atsakovės pateiktuose projektuose; jiems gali būti taikomi kiti reikalavimai, be to, neaišku, kokie tai yra projektai (techniniai ar darbo), todėl lyginti šiuos projektus su ieškovo namo projektu yra neetiška.
15. Be to, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ginčo langų (fasado stiklo paketų) dažymas paprastuoju (šlapiuoju) būdu nebuvo tinkama technologija. Pirma, ieškovo užsakymu į bylą pateikta dr. D. K., turinčio teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, vertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad langams užtamsinti buvo pasirinktas netinkamas dažymo būdas, šis būdas nėra tinkamas fasado stiklų dažymui; nustatytiems defektams ištaisyti reikia pakeisti langų stiklo paketus į emaliavimo būdu dažytus stiklo pakeitus; fasado stiklams tamsinti turėjo būti naudojama dažymo technologija – emaliavimas, kuris būtų atsparus išorės poveikiams. Antra, byloje pateiktas UAB ,,Teslita“ raštas, kuriame nurodyta, jog stiklo tamsinimui/dekoravimui naudojamos kelios technologijos; fasadų konstrukcijų stiklų tamsinimui turi būti naudojama dažymo technologija – emaliavimas. Trečia, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas namo architektas patvirtino, kad fasadinių stiklų tamsinimui turėjo būti naudojamas emaliavimas, atsakovė apie tai žinojo ir tai buvo savaime suprantama. Ketvirta, ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl trūkumų šalinimo el. paštu kreipėsi į kitus rangovus, iš kurių atsakymo turinio matyti, kad dažymas šlapiuoju būdu (paprastas dažymas) fasadiniams namo langams nėra tinkamas. UAB KG Constructions Group atstovas nurodė, jog jam ,,neteko girdėti apie ,,paprastai“ dažomus stiklus“; stiklo paketai yra emaliuojami arba taikoma šilkografija, kadangi juos veikia daug atmosferinių veiksnių, kaip UV, karštis, šaltis; be to, emalinis paviršius negali būti išorėje, saugiausia, kai emalitinis paviršius ,,žiūri“ į konstrukcijos vidų (2021 m. gruodžio 2 d. el. laiškas). UAB ,,Rūdupis“ atstovas nurodė, kad dažai su stiklo paviršiumi sukimba labai silpnai, o saulei kaitinant toje zonoje susidaro pakankamai aukšta temperatūra, dėl ko dažas deformuojasi ir sutrūkinėja (2021 m. lapkričio 15 d. el. laiškas). Penkta, tai, jog dažymas paprastuoju būdu nėra tinkamas šiuo atveju, patvirtino ir ieškovo stiklų paketų dažymą atlikusi UAB ,,Livega“ atsiliepime į ieškinį. Byloje liudytoju apklaustas UAB ,,Livega“ technologas G. R. paaiškino, kad paprasto dažymo šlapiuoju būdu technologija namo fasadui nėra tinkama ir apie tai atsakovės atstovas buvo įspėtas.
16. Siekdama pagrįsti, kad dažymas šlapiuoju būdu šiuo atveju buvo tinkama technologija, atsakovė pateikė 2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvadą, taip pat atsakovės susirašinėjimą su UAB ,,Genmak“ ir UAB ,,Glasvega“ bei UAB ,,Livega“ 2015-2017 m. išrašytas sąskaitas atsakovei už langų dažymą, kas, atsakovės teigimu, patvirtina, kad tokia technologija yra tinkama. Teismo vertinimu, įmonių UAB ,,Genmak“ ir UAB ,,Glasvega“ atsakymai nepatvirtina, jog paprasto dažymo šlapiu būdu tamsinant ginčo langus technologija yra tinkama. Atsakovės užklausoje minėtoms įmonėms nėra nurodyta, kad ketinama dažyti būtent fasado stiklo paketus; atsakymuose nėra nurodoma, kad tokiam dažymui būtų taikoma garantija. Kita vertus, vien aplinkybė, jog tam tikros įmonės sutiktų nudažyti stiklo paketus, savaime nereiškia, kad tokia technologija yra tinkama. Pažymėtina, kad ginčo stiklų paketus nudažė ir UAB ,,Livega“, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei buvo išaiškinta, kad tokia technologija nėra rekomenduojama, jai netaikyta garantija, po kelerių metų atsirado minėtų langų defektai. Atsakovės pateiktos UAB ,,Livega“ 2015-2017 m. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad buvo teikiamos stiklo dažymo paslaugos kitiems objektams, taip pat nepagrindžia, kad tokia dažymo fasadiniams langams yra tinkama. Visų pirma iš pateiktų sąskaitų negalima identifikuoti, koks stiklas buvo dažomas, be to, neaišku, ar minėtuose objektuose taip pat neatsirado trūkumai, susiję su pasirinkta dažymo technologija.
17. Atsakovės pateiktoje 2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvadoje iš tiesų yra nurodyta, kaip ir įrodinėja atsakovė, kad ieškovo objekte pasirinkta stiklo paketų dažymo technologija yra pilnai taikytina tokio tipo langų konstrukcijoje, o emaliavimo technologijos taikymas tokiomis sąlygomis yra perteklinis. Ši specialisto išvada yra priešinga ieškovo pateiktai specialisto išvadai – dr. D. K. vertinimo aktui. Ieškovo poziciją, kad šiuo atveju nėra tinkama dažymo technologija paprastuoju šlapiu dažymu be dr. D. K. vertinimo akto taip pat patvirtina UAB ,,Teslita“ raštas, kitų rangovų atsakymai, liudytojais apklaustų T. L. ir G. R. paaiškinimai, tuo tarpu atsakovės poziciją pagrindžia vienintelė 2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvada. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jo atsakovės pateikta 2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvada nepaneigia pirmiau nurodytų įrodymų visumos, kurie patvirtina, kad atsakovės pasirinkta dažymo technologija dažant ieškovo namo fasadinius langus nebuvo tinkama (CPK 185 straipsnis).
18. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė, atlikdama rangos darbus, nesilaikė šalių sudarytos sutarties, be to, pasirinko dažymo technologijos būdą, kuris yra technologiškai netinkamas, nors atsakovė, būdama verslo subjektas, profesionali rangovė, apie tai žinojo/turėjo žinoti. Taigi atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su atsakovės padarytu darbų broku – defektais tamsintų langų stiklo zonose (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys; 6.246 – 6.249 straipsniai).
19. Kaip minėta, šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kaip nuostolius defektų pašalinimo išlaidas (jau patirtas ir būsimas). Toks ieškovo, kaip vartotojo, savarankiškas pažeistų teisių gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.678 straipsnio 1 dalyje.
20. Kaip pirmiau šiame sprendime konstatuota, fasado stiklo paketų tamsinimui turėjo būti taikoma emaliavimo technologija, todėl atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad nepagrįstos ieškovo defektuotų tamsintų langų trūkumų šalinimo išlaidos pakeičiant šiuos stiklo paketus emalitiniais stiklo paketais, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Kaip matyti iš UAB ,,VMT group“ komercinių pasiūlymų, į būtinas išlaidas, siekiant pašalinti brokuotų tamsintų langų defektus, taip pat įtraukta mobilaus bokštelio nuoma, emalitinio stiklo pakeitimas, stiklo paketo utilizavimas ir butilinė juosta, kitos išlaidos. Su šių išlaidų dydžiu atsakovė taip pat nesutinka.
22. Atsakovės teigimu, minėtuose pasiūlymuose nurodyta mobilaus bokštelio (reikalingo stiklo paketų pakeitimui) kaina (60 Eur plius PVM) yra per didelė; atsakovė pateikė UAB ,,Bokstelis.lt“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta kaina – 47,81 Eur su PVM. Atsakovės argumentus, kad ieškovo prašoma atlyginti mobilaus bokštelio nuomos kaina yra per didelė, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, jog UAB ,,VMT gruop“ nurodyta mobilaus bokštelio kaina atitinka rinkos kainą patvirtina byloje ieškovo pateikti kitų subjektų pasiūlymai ieškovui dėl mobilaus bokštelio nuomos. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovas, į atsakovės pateiktą 47,81 Eur sąskaitą dėl bokštelio nuomos nėra įtrauktos bokštelio surinkimo ir išmontavimo paslaugos, kurios, kaip matyti iš tos pačios įmonės UAB ,,Bokštelis.lt“ pasiūlymo kitam asmeniui, sudaro daugiau nei 400 Eur.
23. Nesutikdama su UAB ,,VMT gruop“ komerciniuose pasiūlymuose nurodyta emalitinių stiklų pakeitimo kaina, atsakovė teigia, kad pagal pačios atsakovės pasiūlymą toks darbas (ginčo langų montavimo) kainuotų 333,61 Eur ir PVM (tuo tarpu ieškovas prašo atlyginti 1 730 Eur ir PVM). Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog šios išlaidos yra nepagrįstos. Visų pirma, kaip teisingai pažymi ieškovas, atsakovė kainas skaičiuoja pagal savo pačios pasiūlymą ieškovui, teiktą 2016 m. rugsėjo mėn., tuo tarpu šiuo metu rinkos kainos yra išaugusios. Šis faktas (kainų išaugimas), vien vertus, yra visuotinai žinomas, antra vertus, jį patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti įrodymai apie rinkos pokyčius. Be to, atsakovės 2016 m. rugsėjo mėn. pasiūlyme nurodyta kaina apima tik langų sumontavimą, tuo tarpu šiuo atveju reikalinga išimti brokuotą stiklo paketą ir įdėti naują. Taigi remtis atsakovės pateiktais skaičiavimais nėra pagrindo. Ieškovas pateikė konkrečios įmonės, užsiimančios langų remontu, stiklo paketų keitimu, komercinius pasiūlymus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ši kaina, kaip teigia pati atsakovė, yra neadekvati (pavyzdžiui, kitų įmonių komercinių pasiūlymų tokiems darbams ar kt.).
24. Išlaidų susijusių su stiklo paketų utilizavimu reikalingumą atsakovė ginčijo tuo, kad tai išlaidos, susiję su emaliavimu, nors dėl tokio sprendinio šalys sudarydamos rangos sutartį nesitarė. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad nurodytas atsakovės argumentas yra nepagrįstas.Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad UAB ,,VMT group“ pasiūlymuose nurodytos stiklo paketų utilizavimo kainos nekoreliuoja nei su jų kvadratūra, nei su skaičiumi, teismo vertinimu, nepaneigia šių išlaidų pagrįstumo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos neatitiktų rinkos kainų. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad butilinė juosta (kurios kaina įtraukta į UAB ,,VMT group“ komercinius pasiūlymus) yra nereikalinga, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad UAB ,,VMT group“ pasiūlymuose nurodytos kainos, kurias kaip atsakovės padarytų defektų šalinimo išlaidas prašo priteisti ieškovas, yra neadekvačiai didelės. Tai, jog tokios kainos nėra pernelyg aukštos, neatitinkančios rinkos kainų, patvirtina ir byloje pateiktas UAB ,,Rūdupis“ pasiūlymas, kuriame nurodyta, kad ginčo langų defektų šalinimo kaina sudarytų 5 963,61 Eur. Kartu pažymėtina, kad užsakovas (kuris, šiuo atveju yra ir vartotojas) neturi pareigos ištirti visos rinkos pasiūlymų ir darbų trūkumams šalinti išsirinkti pigiausią pasiūlymą. Konstatavus, kad ieškovo prašomos atlyginti defektų šalinimo išlaidos atitinka rinkos kainas, laikytina, kad ieškovas pagrindė prašomų atlyginti nuostolių dydį.
26. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovės pastebėjimu, jog šiuo atveju nebūtina tris atskirus kartus organizuoti bokštelio nuomos. Kaip minėta, atsiradus pirmiesiems tamsintų langų defektams, ieškovas juos ištaisė (pasitelkęs UAB ,,VMT gruop“). Bylos nagrinėjimo metu atsirado naujų tokio paties pobūdžio trūkumų kituose tamsintuose languose (šie trūkumai paaiškėjo 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. balandžio mėn.; 2021 m. spalio mėn.), atitinkamai ieškovas po trūkumų paaiškėjimo kreipdavosi į UAB ,,VMT group“, prašydamas pateikti pasiūlymus šiems trūkumams šalinti; atsižvelgiant į tai, buvo tikslinami ieškinio reikalavimai šioje byloje. Į visus UAB ,,VMT group“ pasiūlymus yra įtraukta 60 Eur (be PVM) mobilaus bokštelio, reikalingo pakeisti defektuotus langus, nuomos kaina. Šių langų defektų šalinimo išlaidos ieškovo nėra patirtos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog likusiems langų defektams ištaisyti (6 stiklo paketų vienetai) užtenka vieną kartą (vienai dienai) išsinuomoti mobilų bokštelį, o ne tris kartus (šalių paaiškinimais, vieno stiklo paketo pakeitimas trunka apie 1 val.). Taigi ieškinio dalis dėl 145,20 Eur (120 Eur x 21 proc.) sumos, skirtos 2 (dviejų) mobilių bokštelių nuomai, priteisimo atmestina kaip nepagrįsta, kadangi šios išlaidos yra nepagrįstos, perteklinės (visi 6 defektuoti stiklo paketai, kurie dar nėra pakeisti, galės būti pakeisti per vieną dieną, todėl kaip pagrįstos išlaidos skaičiuotina mobilaus bokštelio nuoma 1 vienai).
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteistina 3 801,01 Eur (3 946,21 Eur – 145,20 Eur) nuostolių suma (CK 6.678 straipsnio 1 dalis; CK 6.246- 249 straipsniai).
28. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš dalies tenkinus ieškinį ir esant ieškovo prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 801,01 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. Esant ieškovo prašymui ir vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistinos 400 Eur išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurias sudaro 400 Eur išlaidos, ieškovo sumokėtos už dr. D. K. vertinimo aktą. Byloje pateikti faktinį šių išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai.
30. Ieškovo ieškinys patenkintas 96 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas byloje payrė 2 739 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 89 Eur žyminis mokestis ir 2 650 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje patyrė 3 020 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi pagal pirmiau nurodytą proporciją ieškovui atlygintina 2 629,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 120,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas tarpusavyje, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 508,64 Eur (2 629,44 Eur - 120,80 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
31. Byloje patirta 12,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 11,56 Eur (12,04 Eur x 96 proc.). Likusi dalis iš ieškovo nepriteisina, kadangi neviršija minimalios 5 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alseka Vilnius“, juridinio asmens kodas 301534864, ieškovui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 801,01 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą ir 1 ct) nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 801,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ir 2 508,64 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alseka Vilnius“, juridinio asmens kodas 301534864, 11,56Eur (vienuolika eurų ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.