- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-289-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34442-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alseka Vilnius“
- Ieškovas
- U. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, veikdama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alseka Vilnius“ apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo U. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alseka Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Livega“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. U. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Alseka Vilnius“ 3 946,21 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė (rangovė) pagamins ir statomame ieškovo name, esančiame (duomenys neskelbtini)(dabar – (duomenys neskelbtini)k.), (duomenys neskelbtini) raj., sumontuos ,,Reynaers“ gamintojo langus – aliuminio fasadinę sistemą. Atsakovė ieškovo namo fasade sumontavo nekokybiškus langus – jų dažymui panaudojo netinkamą lauko fasado langams dažymo technologiją – langai buvo nudažyti paprastu būdu, o turėjo būti nudažyti emaliavimo technologija. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškėjo paslėpti langų trūkumai – tamsintuose stiklo paketuose pradėjo formuotis ,,raštai“. Analogiški trūkumai kituose tamsintuose languose paaiškėjo 2020 m. gruodžio 19 d., 2021 m. balandžio mėn. ir 2021 m. spalio mėn. Dėl šių trūkumų ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau pastaroji nereagavo.
3. Ieškovas kreipėsi į UAB ,,VMV group“ dėl defektų pašalinimo. Ši 2020 m. spalio 30 d. dalį defektų likvidavo. Pakeitė 3 stiklo paketus su ,,raštais“ į dažytus emaliavimo būdu ir išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą už 1 046,38 Eur sumą, kurią ieškovas apmokėjo. Vėliau paaiškėję langų defektai šiuo metu nėra ištaisyti (dėl ieškovo lėšų trūkumų), tačiau dėl jų trūkumų šalinimo ieškovas patirs ne mažiau kaip 2 899,83 Eur išlaidų, todėl iš viso ieškovas šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės 3 946,21 Eur (1 046,38 Eur + 2 899,83 Eur) nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Alseka Vilnius“ ieškovui 3 801,01 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 801,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ir 2 508,64 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės 11,56 Eur, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo (užsakovo, vartotojo) ir atsakovės UAB „Alseka Vilnius“ (rangovės) 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ieškovo statomame name (adresu (duomenys neskelbtini)(dabar – (duomenys neskelbtini)k.), (duomenys neskelbtini) raj.) ,,Rayners“ gamintojo langus – aliuminio fasadinę sistemą. Šios sutarties pagrindu tarp bylos šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis; 6.681 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
6. Atsakovė minėtus langus pagamino ir ieškovo name sumontavo. Ieškovo namo statybos projekte nurodyta, kad dalis montuojamų langų stiklų turi būti dažyti. Atsakovė, vykdydama rangos sutartį, stiklo paketų nudažymui pasitelkė subrangovę UAB ,,Livega“. Palaipsniui 2019-2021 m. laikotarpiu atsirado tamsintų langų defektai – tamsintuose stiklo paketuose pradėjo formuotis ,,raštai“, besikeičiantys nuo oro temperatūros. Ginčo tarp bylos šalių dėl tamsintų langų trūkumų fakto byloje nėra.
Šalies argumentai
7. Ieškovui teigiant, kad stiklo paketai turėjo būti emaliuoti, o atsakovei tai neigiant, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl tamsintų langų stiklo paketų dažymo technologijos ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovės susirašinėjimas su architektu, vertinimo aktas, UAB „Teslita“ raštas, UAB ,,Rūdupis“ el.laiškas ir kt. ) architekto, UAB ,,Livega“ technologo paaiškinimai teismo posėdžio metu leido spręsti, kad jog šalys susitarė, kad ieškovo namo fasado stiklų paketai bus tamsinami emaliavimo technologija. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, kad šalys eigoje būtų susitarę dėl kitokio langų tamsinimo būdo (ne emaliavimo), atmetė jos argumentus, kad šalys buvo susitarę stiklo paketų dažymo ir kad atsakovė nepažeidė 2016 m. rugsėjo 30 d. šalių sudarytos vartojimo statybos rangos sutarties kaip nepagrįstus.
9. Atsakovės pateiktus įrodymus - įmonių UAB ,,Genmak“ ir UAB ,,Glasvega“ atsakymus, atmetė kaip nepatikimus, nes jie nepatvirtina, jog paprasto dažymo šlapiu būdu tamsinant ginčo langus technologija yra tinkama. Atsakovės užklausoje minėtoms įmonėms nenurodyta, kad ketinama dažyti būtent fasado stiklo paketus; atsakymuose nėra nurodoma, kad tokiam dažymui būtų taikoma garantija. Kita vertus, vien aplinkybė, jog tam tikros įmonės sutiktų nudažyti stiklo paketus, savaime nereiškia, kad tokia technologija yra tinkama. Atsakovės pateiktos UAB ,,Livega“ 2015-2017 m. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad buvo teikiamos stiklo dažymo paslaugos kitiems objektams, taip pat nepagrindžia, kad tokia dažymo fasadiniams langams yra tinkama. Visų pirma iš pateiktų sąskaitų negalima identifikuoti, koks stiklas buvo dažomas, be to, neaišku, ar minėtuose objektuose taip pat neatsirado trūkumai, susiję su pasirinkta dažymo technologija.
10. Teismas, įvertinę ieškovo poziciją, kad šiuo atveju nėra tinkama dažymo technologija paprastuoju šlapiu dažymu, be dr. D. K. vertinimo akto taip pat patvirtina UAB ,,Teslita“ raštas, kitų rangovų atsakymai, liudytojais apklaustų T. L. ir G. R. paaiškinimai, tuo tarpu atsakovės poziciją pagrindžia vienintelė 2021 m. spalio 25 d. specialisto V. R. išvada. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog ši išvada nepaneigia pirmiau nurodytų įrodymų visumos, kurie patvirtina, kad atsakovės pasirinkta dažymo technologija, dažant namo fasadinius langus, nebuvo tinkama (CPK 185 straipsnis).
11. Kadangi atsakovė, atlikdama rangos darbus, nesilaikė šalių sudarytos sutarties, pasirinko dažymo technologijos būdą, kuris yra netinkamas, nors atsakovė, būdama verslo subjektu, profesionali rangovė, apie tai žinojo/turėjo žinoti, teismas nustatė, kad jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su atsakovės darbų broko – defektų tamsintų langų stiklo zonose (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys; 6.246 – 6.249 straipsniai) pašalinimu.
12. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB ,,VMT group“ komerciniuose pasiūlymuose, siekiant pašalinti brokuotų tamsintų langų defektus nurodytos išlaidos yra pagrįstos: mobilaus bokštelio (reikalingo stiklo paketų pakeitimui) kaina (60 Eur plius PVM), emalitinių stiklų pakeitimo kaina atitinka rinkos kainą, stiklo paketų utilizavimas yra susijęs su stiklo paketų keitimu ir yra susijęs su darbų broko ištaisymu. Argumentus, kad kainos yra neadekvačiai didelės atmetė kaip nepagrįstus. Konstatavus, kad ieškovo prašomos atlyginti defektų šalinimo išlaidos atitinka rinkos kainas, laikė, kad ieškovas pagrindė prašomų atlyginti nuostolių dydį.
13. Teismas nustatė, kad į visus UAB ,,VMT group“ pasiūlymus yra įtraukta 60 Eur (be PVM) mobilaus bokštelio, reikalingo pakeisti defektuotus langus, nuomos kaina. Šių langų defektų šalinimo išlaidos ieškovo nėra patirtos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog likusiems langų defektams ištaisyti (6 stiklo paketų vienetai) užtenka vieną kartą (vienai dienai) išsinuomoti mobilų bokštelį, o ne tris kartus. Todėl ieškinio dalį dėl 145,20 Eur (120 Eur x 21 proc.) sumos, skirtos dviejų mobilių bokštelių nuomai priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteisė 3 801,01 Eur (3 946,21 Eur – 145,20 Eur) nuostolių sumą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis; CK 6.246- 249 straipsniai) bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 801,01 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovė UAB „Alseka Vilnius“ (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2021 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3271-1101/2021 pakeisti: ieškinį tenkinti iš dalies - 858,83 Eur (su PVM) dalyje; priteisti atsakovės UAB „Alseka Vilnius” naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 3 020 Eur, patirtų pirmos instancijos teisme, ir 686 Eur , patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nustatė, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį, taip pat nustatydamas šalių sutarties turinį, t. y. jog šalys buvo susitarusios dėl emaliavimo technologijos taikymo. 2021 m. liepos 8 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje e2A-1070-921/2021 nutartyje kurioje dalyvavo tos pačios šalys, konstatuota, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovo pinigų sumokėjimo V. R. faktą vertino kaip atsakovės UAB „Alseka Vilnius“ gauto pasiūlymo akceptą (CK 6.173 straipsnis), o ne kaip įrodymą, patvirtinantį, kad V. R. asmeniškai įsipareigojo ieškovui atlikti langų gamybos ir montavimo darbus. Todėl šalių santykius reikėtų vertinti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu kaip (ofertos ir akcepto apsikeitimo forma) sudaryta sutartis. Teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, prieštarauja Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytiems faktams, kurie turi prejudicinę reikšmę byloje;
16.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys buvo susitarę dėl emaliavimo technologijos taikymo neatitinka byloje surinktų įrodymų – statinio projekte, kurio pagrindu buvo parengtas kainos pasiūlymas, nurodyta, kad langai turi būti dažyti, o ne emaliuoti. Atsakovė įrengė stiklo paketus pagal ieškovo pateiktą projektinį sprendinį už kurį atsakingas pastato projektuotojas – architektas T. L.. Jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jis juos davė įvertindamas atsakomybės grėsmę. Atsakovė pateikė projektų pavyzdžius, kuriuose, jei stiklo paketai emaliuojami, juose tai aiškiai nurodoma;
16.3. nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė sutiko ar įsipareigojo pateikti emaliuotus langų paketus. Projektinis sprendinys „dažymas“ atsakovei nesukėlė abejonių, nes dažoma vidinė stiklo paketo pusė, kuri nekontaktuoja su atmosferos reiškiniais. Toks projekto sprendinys yra gana įprastas. Rašytiniai įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra nepatikimi: UAB „Testlita“ rašte neaišku ar tyrėjas suprato, kad dažyta vidinė stiklo paketo pusė, o ne išorinė, ekspertas D. K. ekspertiniame vertinime rėmėsi tuo pačiu UAB „Testlita“ raštu, savarankiškų išvadų nepadarė, UAB „Livega” technologo G. R. parodymuose atsispindi pastarosios bendrovės interesas – išvengti regresinės atsakomybės;
16.4. pirmos instancijos teismas pateikė klaidingus argumentus, atmesdamas UAB ,,Genmak“ ir UAB ,,Glasvega“ pateiktus laiškus bei nepripažindamas UAB „Livega” pateiktų stiklo dažymo sąskaitų tinkamais įrodymais dažymo technologijos galimumui pagrįsti;
16.5. pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas ieškovo nuostolių apimtį - neaptarė atsakovės pateiktos Alternatyvios stiklo paketų remonto kainos nustatymo ataskaitos, kurią 2021 m. vasario 25 d. parengė skaičiuojamosios kainos ekspertas T. M., taip pat nepagrįstai atmesdamas pateiktą nuostolių kainos apskaičiavimą;
16.6. ieškovas reikalavimas pakeisti stiklo paketą nepagrįstas, nes langus dažiusi įmonė UAB „Livega“ paaiškinino, kad dažų atšokimo atveju nebūtina keisti stiklo paketus: pakanka nuimti senų dažų sluoksnį ir nudažyti iš naujo. Pagal galiojančius UAB „Livega“ įkainius, senų dažų nuėmimas kainuoja 10 Eur ir PVM už vieną kvadratinį metrą, o nudažymas - 21 Eur ir PVM už vieną kvadratinį metrą. Šiuo požiūriu, gerų stiklo paketų utilizavimas, kaip ketina tai atlikti ieškovas, yra neproporcingas ir socialiai neatsakingas veiksmas, prisidedantis prie planetos teršimo. Atsakovės paskaičiavimu senų dažų nuėmimas ir perdažymas, apskaičiuotas pagal visas ieškovo pretenzijas (2,86 kv. m. + 3,57 kv. m. + 2,27 kv. m. +2,16 kv. m. = 10,86 kv. m.), sudarytų 336,66 ir PVM (10,86x 31). Ieškovo nurodyta devynių stiklo paketų pakeitimo darbų kaina – 1 730 Eur ir PVM neadekvati. Montavimo darbus su visomis pridėtinėmis medžiagomis atsakovė UAB „AlsekaVilnius“ siūlė atlikti, skaičiuodama įkainį 30,72 Eur be PVM už 1 kv. m. langų ploto. Taigi, proporcingai vertinant, toks darbas turėtų kainuoti 333,61 Eur (10,86 x 146,56) ir PVM vietoje 1730 Eur ir PVM;
16.7. apskaičiuojant ieškovo pretenzijų kainą pagal atsakovės, UAB „Livega“, Bokštelis.lt UAB taikytus įkainius matyti, kad senų dažų nuėmimas ir perdažymas turėtų kainuoti 336,66 ir PVM (10,86x 31) ir PVM, montavimo darbų kaina turėtų sudaryti 333,61 Eur (10,86 x 146,56) ir PVM, bokštelio paslaugos – 39,51 Eur ir PVM. Iš viso: 709,78 Eur ir PVM (858,83 Eur su PVM);
16.8. skaičiuojamosios kainos ekspertas T. M. apskaičiavo kiek kainuoja 4,8662 kv. m. langų perdažymo ir pakeitimo išlaidos (pagal pradinį ieškovo ieškinį), pagal Aplinkos ministerijos sertifikuotą ir statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotą skaičiuojamosios kainos nustatymo metodiką „Sistela“, t. y. 589 Eur be PVM arba 121,03 Eur už 1 kv. m. paketo. Tokiu būdu, bendra 10,86 kv. m. paketų perdažymo ir pakeitimo kaina turėtų sudaryti 1 314,38 Eur ir PVM (10,86 x 121,03). Ieškovas, pasirinkęs reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų, privalo pagrįsti jas išlaidas, o tokių išlaidų kurių buvo galima išvengti, atsakovas neprivalo kompensuoti (CK 6.259 straipsnis);
16.9. išvadoje pažymėta, kad labiausiai tikėtina dažų sluoksnio pasikeitimo priežastis – dažymo technologijos pažeidimas, t. y. netinkamai paruoštas dažymo paviršius, netinkama stiklo paviršiaus ar aplinkos temperatūra, nukrypimai nuo dažų sluoksnio padengimo technologijos, dažų defektas. Atsakovė UAB „Alseka Vilnius“, šiuo požiūriu, yra atsakinga prieš ieškovą už savo pasitelkto subrangovo UAB „Livega“ veiksmus, kaip tai numato CK 6.257 straipsnis, tačiau atsakomybę prisiima už dažymo, o ne emaliavimo trūkumą;
16.10. atsižvelgiant į 2021 m. spalio 25 d. Specialisto išvadoje Nr. 6/21 padarytas išvadas, UAB „Alseka Vilnius“ sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. 709,78 Eur ir PVM (858,83 Eur su PVM)– tiek, kiek stiklo paketų perdažymo kaštai apskaičiuoti pagal UAB „Livega“, UAB „Alseka Vilnius“ ir Bokštelis.lt UAB įkainius.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo UAB „Livega“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad jai ,atliekant stiklo paketų dažymo darbus procese, technologija pažeista nebuvo, bendrovė elgėsi sąžiningai, informavo atsakovę apie galimas rizikas. UAB „Livega“ darbuotojas sutiko nemokamai perdažyti stiklo paketus ne sutikdamas su broku, o bendradarbiaujant su atsakovu kaip ilgalaikiu klientu. Atsakovės vadovas įsipareigojo nuvykti su UAB „Livega“ technologu į objektą, siekiant atlikti aplinkybių, galinčių turėti įtakos dažų sukibimo su stiklu tyrima, tačiau to nebuvo padaryta. Perdažius stiklo paketus ir juos eksploatuojant netinkamoje vietoje, gali atsirasti dažų sukibimio su stiklo paviršiumi pažeidimų, pats perdažymas problemos neišsprendžia.
18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai motyvai:
18.1. atsakovė yra profesionali rangovė, todėl matydama trūkumų namo projektinėje dokumentacijoje ar kilus neaiškumams dėl stiklo paketų dažymo būdo, turėjo pareigą apie tai informuoti architektą, tačiau to nepadarė;
18.2. ieškovas, žinodamas,kad esminiai sprendiniai suderinti su architektu, su apelianto vadovu V. R. 2016 m.rugsėjo 30 d. ir sudarė langų rangos sutartį, kurios priedu buvo aptariami atsakovo 2016 m.rugsėjo 26 d. pateikti brėžiniai su emaliavimo būdu dažytais stiklo paketais;
18.3. atsakovė įsipareigojo pasirašytinai parengti langų darbo brėžinius (t.y. tikslius gamybinius brėžinius su detalizuotais sprendiniais) ir juos suderinti su architektu, tačiau šių sutarties sąlygų neįvykdė. Po beveik metų sutarties vykdymo ieškovui pateikta pasirašyti 2017 m. liepos 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr.1027 negali būti vertinama, kaip tarp šalių sudaryta rašytinė sutartis. Šioje apelianto surašytoje ir pateiktoje ieškovui (prieš jo valią) pasirašyti sutartyje formaliai aptartas tik aliuminio konstrukcijos su jos montavimo darbais pirkimas – pardavimas už 17 000 Eur (kai tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytos tarp šalių sutarties kaina buvo 40 000 Eur, kuri faktiškai ieškovo buvo sumokėta). Ši sutartis net formaliai neapima stiklo paketų, jų montavimo, tamsinimo ir kitų aspektų, sietinų su stiklais;
18.4. byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, ne tik tai, kad šalys sutartimi susitarė dėl emaliavimo būdu dažytų fasadinių stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo, bet ir tai, kad namo fasado išorinėje konstrukcijoje esantis stiklas technologiškai negali būti dažomas „paprastuoju“ (šlapiu) būdu – fasadiniai stiklo paketai gali būti dažomi tik arba emaliavimo, arba itin brangiu šiklografijos būdu;
18.5. apeliantės siūlomas defektų šalinimo būdas juos dar kartą perdažant ir tokio šalinimo kaštai yra tik 858,83 Eur neatitinka tikrovės ir yra nesąžiningas – naudota dažymo technologija negali būti naudojama fasado stiklų tamsinimui, todėl negali būti taikoma. Apeliantės nurodomi defektų šalinimo kaštai neatitinka tikrovės, jų skaičiavimo mechanizmas, naudojant istorinius duomenis, net neįtraukiant visų procesų kainos, yra visiškai klaidingi ir nepilni;
18.6. užsakyto vertintojo T. M. ataskaita prieštarauja paties apelianto teiginiams, nes pagal ją dalies defektų (mažiau negu pusės) šalinimo kana yra 712,69 Eur, o apeliantas jau 2021 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu teigė, kad net visų ginčo defektų šalinimo kaštai 858,83Eur. Ataskaita nėra patikimas duomuo, vertinant ginčo defektų šalinimo kaštus, nes sudaryta skaičiuoklė, kuri neatitinka rinkos dėsnių, joje nurodyta perdažymo technologija nėra tinkama defektų šalinimui, o ir skaičiuota tik dalis ginčo defektų;
18.7. iš byloje esančių duomenų matosi, kad profesionalus langų rinkoje veikiantis UAB „Rūdupis“, kuris yra autoritetu net pačiam apeliantui, nurodo, jog apelianto padarytų defektų šalinimo jo kaina būtų 5 664,93 Eur. UAB „Rūdupio“ pasiūlymas beveik 2 000 Eur brangesnis už UAB „VMV Group“ kainas. Inžinerijos mokslų daktaro, teismo eksperto D. K. 2021 m. lapkričio 26 d. ekspertinio vertinimo aktas patvirtina UAB „Rūdupis“ teikiamas rinkos kainas;
18.8. atsakovės argumentai apie neva neadekvačią UAB „VMV Group“ defektų šalinimo kainą nepagrįsti, nes bylos duomenys įrodo, kad kiti rangovai ginčo defektus šalintų už žymiai didesnę kainą (byloje yra apeliantui autoritetingo rangovo alternatyvi sąmata). Be to, apeliantas iki šiol nepateikė alternatyvios sąmatos, kiek turėtų kainuoti ginčo defektų šalinimas, parinkus tinkamą dažymo technologiją – apeliantas teikė skaičiavimus tik parenkant netinkamą dažymo technologiją, kuri žymiai pigesnė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
20. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistos rangos trūkumų šalinimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl susiklosčiusių šalių santykių pagrindo
21. Byloje nustatyta, kad UAB „Alseka Vilnius“ (rangovė) 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė su ieškovu žodinę statybos rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ieškovo statomame name ,,Rayners“ gamintojo langus – aliuminio fasadinę sistemą. Šios sutarties pagrindu tarp bylos šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis; 6.681 straipsnio 1 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius ir nurodė, kad ginčo tarp šalių teisinių santykių kvalifikacijos byloje nėra. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų nekvestionavo, o atsakovė teigia, kad tarp šalių susiklostę santykiai yra susiklostę CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu 2017 m. rašytinės sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis yra neteisinga, prieštaraujanti 2021 m. liepos 8 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje e2A-1070-921/2021 bei 2021 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2050-965/2021 (II t. 2 – 25 psl.) nustatytiems faktams.
23. Byloje esantys įrodymai, taip pat įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių patvirtina, kad šalys dėl langų gamybos ir montavimo susitarė 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovei UAB „Alseka Vilnius“ 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikus ieškovui Pasiūlymą Nr. 0926, o ieškovui šią sutartį akceptavus 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktu daliniu avansiniu mokėjimu. Atsakovė UAB „Alseka Vilnius“ žodinės vartojimo rangos sutarties pagrindu pradėjo vykdyti langų gamybos ir montavimo darbus. Rašytine forma rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo įforminta vėliau - 2017 m. liepos 12 d. dėl darbų ir medžiagų pirkimo, kurių vertė 16 940 Eur.
24. Priešingai nei teigia atsakovė šios nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigia Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-1070-921/2021, kurioje iškilus ginčui buvo sprendžiamas klausimas kas (V. R. ar UAB „Alseka Vilnius“), kaip rangovas, sudarė su ieškovu, kaip užsakovu, vartojimo rangos sutartį dėl langų gamybos ir montavimo. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad vartojimo rangos sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Alseka Vilnius“ ir sutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvada, jog 2016 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku ieškovui išsiųstas Pasiūlymas Nr. 0926 yra laikomas oferta, kaip numatyta CK 6.167 straipsnio 1 dalyje, o 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktas ieškovo mokėjimas – akceptu, kaip numatyta CK 6.173 straipsnio 1 dalyje. Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad atsakovė žodinės sutarties pagrindu pradėjo vykdyti sutartį, todėl kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinti nėra pagrindo.
Dėl stiklo paketų defektų
25. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė langų dažymui panaudojo netinkamą lauko fasado langams dažymo technologiją – langai buvo nudažyti paprastu būdu, o turėjo būti nudažyti emaliavimo technologija. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškėjo paslėpti langų trūkumai – tamsintuose stiklo paketuose pradėjo formuotis ,,raštai“. Analogiški trūkumai kituose tamsintuose languose paaiškėjo 2020 m. gruodžio 19 d., 2021 m. balandžio mėn. ir 2021 m. spalio mėn. Atsakovė šių defektų neneigė ir sutiko dalį jų pašalinti, trūkumus ištaisant langus perdažant, nes atsakovės teigimu, ieškovas užsakė dažytus, o ne emaliuotus langus.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš byloje esančių įrodymų (el. susirašinėjimo), padarė išvadą. kad atsakovei buvo žinoma, kad tamsinami fasado stiklo paketai turi būti emaliuojami. Be to, eilė į bylą pateiktų įrodymų patvirtina, kad langų (fasado stiklo paketų) dažymas paprastuoju (šlapiuoju) būdu nebuvo tinkama technologija.
28. Atsakovė, teigdama, kad minėti langai turėjo būti dažomi, o ne emaliuojami remiasi ieškovo gyvenamojo namo projektu, kuriame nurodyta, kad stiklai turi būti dažyti.
29. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).
30. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. rugsėjo 30 d. pasirašytinai įsipareigojo langų gamybos brėžinius suderinti su architektu T. L., tačiau byloje nėra įrodymų, kad po sutarties sudarymo (2016 m. rugsėjo 30 d.) atsakovė būtų tokius brėžinius ieškovui ar architektui yra teikusi. Atsakovė langus gamino remdamasi bendro pobūdžio brėžiniais, nepateikusi darbo projekto (gamybinių brėžinių).
31. Atsakovė (rangovė), specializuodamasi statybos darbų srityje, užsiimdama ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Todėl spręstina, kad atsakovei nesilaikius šalių sudarytos sutarties sąlygos - nesuderinus su architektu langų gamybos brėžinių, ji veikė savo rizika. Todėl iškilus ginčui, dėl užsakytų langų dažymo technologijos ir nustačius, kad langai turėjo būti ne dažomi, o emaliuojami - jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su atsakovės padarytu darbų broku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti darbų trūkumai nebūtų atsiradę, jei atsakovė, kaip savo srities profesionalė, būtų elgusis protingai, atidžiai, rūpestingai ir apdairai, t. y. prieš langų gamybą būtų juos suderinusi su architektu.
32. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodydama, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl emaliavimo technologijos taikymo, nes pateiktų byloje įrodymų visuma nepaneigia tokios dažymo technologijos galimumo.
33. Pažymėtina, kad būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl rangovės kaltės, kadangi ieškovas turi pareigą tik įrodyti defekto faktą. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas ir neturėjo pareigos įrodinėti, tačiau pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog šalys fasadų konstrukcijų stiklų tamsinimui buvo susitarusios dėl emaliavimo technologijos taikymo (dr. D. K. vertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad langams užtamsinti buvo pasirinktas netinkamas dažymo būdas, šis būdas nėra tinkamas fasado stiklų dažymui; fasado stiklams tamsinti turėjo būti naudojama dažymo technologija – emaliavimas, kuris būtų atsparus išorės poveikiams. UAB ,,Teslita“ raštas, kuriame nurodyta, jog stiklo tamsinimui/dekoravimui naudojamos kelios technologijos; fasadų konstrukcijų stiklų tamsinimui turi būti naudojama dažymo technologija – emaliavimas, namo architektas patvirtino, kad fasadinių stiklų tamsinimui turėjo būti naudojamas emaliavimas, kitų rangovų UAB „KG C. G.“, UAB ,,Rūdupis“ el. laiškus). Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo stiklų paketų dažymą atlikusi UAB ,,Livega“, kuri viso proceso metu teigė, kad paprasto dažymo šlapiuoju būdu technologija namo fasadui nėra tinkama ir apie tai atsakovės atstovas buvo įspėtas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai nurodė, kodėl atsakovės pateiktų įrodymų - UAB ,,Genmak“ ir UAB ,,Glasvega“ atsakymų, nevertino kaip pakankamų įrodyti, kad paprasto dažymo šlapiu būdu tamsinant ginčo langus technologija yra tinkama, todėl teismas pakartotinai dėl to nepasisako. Nors apeliantė abejoja architekto ir UAB „Livega“ atstovo parodymais dėl galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau šios abejonės neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
34. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė – verslininkė, kuriai taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, supažindino ieškovą su langų dažymo būdais ir galimomis pasekmėmis, jeigu langai bus tik dažomi šlapiuoju būdu. Atsakovė turėjo ir galėjo įvertinti, kad langai yra fasadiniai, todėl, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo apie galimus langų defektus ieškovą įspėti ir šias aplinkybes numatyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, jeigu būtų žinojęs apie galimai atsirasiančius langų defektus langus dažant šlapiuoju būdu, vis tiek su atsakove būtų sudaręs tokiomis sąlygomis sutartį.
35. Nors šalys sutartyje neaptarė konkrečių reikalavimų langams, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas yra vartotojas, susitaręs dėl aukštos kokybės langų profilio gamybos ir montavimo, bei atsakovei gavus architekto 2016 m. rugsėjo 22 d. el. laišką dėl emaliuotų langų įvertinimo ir 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikus patikslintą komercinį pasiūlymą Nr. 0926, tikėjosi gauti emaliuotus langų stiklus. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog langai yra su defektais, neatitinkantys įprastai tokiems gaminiams keliamų savybių, todėl atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su atsakovės padarytu darbų broku – defektais tamsintų langų stiklo paketuose.
Dėl ieškovo pasirinkto defektų šalinimo būdo ir priteistinų nuostolių dydžio
36. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, vartojimo rangos atveju užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II, Teismų praktika 33). Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
38. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškovas, patikslinęs ieškinio dalyką, prašė priteisti iš atsakovės nuostolius defektų pašalinimo išlaidas (jau patirtas ir būsimas) CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Atsakovė sutiko atlyginti dalį išlaidų – už langų stiklų pakeitimą ir perdažymą, su kitomis išlaidomis nesutinka.
40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam, jog būtų pašalinti nustatyti stiklo paketų defektai, reikalinga pakeisti defektuotus tamsinto stiklo paketus emaliuotais stiklo paketais. Norint atlikti šiuos darbus būtinos yra bokštelio nuomos, emaliuoto stiklo pakeitimo, stiklo paketo utilizavimo ir kitos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir smulkiai įvertino visas būtinas išlaidas, visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, nurodė tokio skaičiavimo pagrindimą, todėl pagrįstai priteisė defektų šalinimo išlaidas iš atsakovės.
41. Apeliantė teigia, kad stiklo paketai yra remontuotini, t. y. juos perdažius, defektai bus pašalinti. Tačiau tai, kad toks defektų šalinimo būdas nėra tinkamas, patvirtina byloje nustatyti duomenys, kad fasadiniams stiklo paketams negalėjo būti taikoma dažymo technologija, tai dar kartą apeliacinės instancijos teismui patvirtino trečiasis asmuo UAB ,,Livega“ atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad perdažius stiklo paketus ir juos eksploatuojant netinkamoje vietoje gali atsirasti dažų sukibimio su stiklo paviršiumi pažeidimų, pats perdažymas problemos neišsprendžia.
42. Pareiga įrodyti defektų šalinimo išlaidas tenka ieškovui. Jis defektų šalinimo išlaidų sumą įrodinėjo remdamasis UAB ,,VMT group“, UAB „Rūdupys“ komerciniais pasiūlymais bei jau už atliktus darbus UAB ,,VMT group“ išrašytomis sąskaitomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos kainos atitinka rinkoje esančias kainas, nes dalis darbų jau yra atlikta ir už juos sumokėta, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neprivalo rinktis pigiausių rangovų. Atsakovė, nesutikdama su nurodytų trūkumų šalinimo išlaidomis, pateikė skaičiuojamosios kainos ekspertas T. M. apskaičiavimą, pagal kurį bendra 10,86 kv. m. paketų perdažymo ir pakeitimo kaina turėtų sudaryti 1 314,38 Eur ir PVM. Ši kaina skaičiuota pagal kainos nustatymo metodiką „Sistela“, tačiau skaičiuojant defektų šalinimo išlaidas buvo vertinamos langų perdažymo, o ne keitimo emaliuotais langais kainos, vien dėl šios priežasties apskaičiavimo kaina negali būti laikoma pagrįsta ir tinkamu įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, kitų darbų išlaidų įkainiai taip pat kelia abejonių, nes yra žymiai mažesni nei nurodė pati atsakovė (pvz. stiklo montavimo kaina). Atsakovės pateikta bokštelio nuomos kaina neapima bokštelio atvežimo, surinkimo/išrinkimo kainos, kas sudaro didžiąją dalį nuomos kainos, todėl UAB „Bokštelis“ bokštelio nuomos kaina nurodyta atsakovei išrašytoje sąskaitoje, nepatvirtina, kad tokia yra bokštelio nuomos rinkos kaina. Atsakovė kainas skaičiuoja pagal savo pačios pasiūlymą ieškovui, teiktą 2016 m. rugsėjo mėnesį, nors šiai dienai statybų sektoriuje kainos yra pasikeitę ir žymiai išaugę, pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą nebūtų galima kokybiškai pašalinti įrodytus langų defektus, todėl nėra pagrindo šiuo skaičiavimu remtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas įrodė atsakovės rangos darbų defektų nuostolių dydį, o atsakovės pateikti įrodymai šių nepaneigė, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad keičiant stiklo paketus tris kartus bokštelį nuomotis nėra būtinybės, pagrįstai iš dalies patenkino ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
43. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis,185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1dalis). Ieškovas rengiant atsiliepimą į skundą patyrė 550 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios, skundą atmetus, atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Alseka Vilnius“, juridinio asmens kodas 301534864, U. P. 550 (penki šimtai penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.