Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. V. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2010 m. lapkričio 11 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. birželio 3 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. Vl-61-11442 ir įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės atlyginant natūra.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą ir patikslintą skundą tenkino, panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. Vl-61-11442 bei įpareigojo atsakovą atkurti nuosavybės teises į A. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės atlyginant natūra (I t., b. l. 79–81). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

2015 m. balandžio 1 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. V. prašymas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 išaiškinimo (I t., b. l. 96). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo atsisakyta išaiškinti 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 (I t., b. l. 161–164). Ši nutartis įsiteisėjo.

2015 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas antstolio Svajūno Degimo prašymas išaiškinti vykdomojo rašto administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 vykdymo tvarką, t. y. kokius veiksmus antstolis turėtų atlikti, kad sprendimas būtų įvykdytas, ir išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą, t. y. ar „atkurti atlyginant natūra“ reiškia, jog turi būti atkurtos teisės į turėtą nekilnojamojo turto dalį atlyginant natūra toje pačioje vietoje, ar galimas nuosavybės teisių atkūrimas kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą (I t., b. l. 167–169). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi antstolio Svajūno Degimo prašymą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 tenkino; išaiškino antstoliui Svajūnui Degimui, kad jis gali atlikti procesinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 ir 771 straipsniuose vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą; taip pat išaiškino, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodymas nuosavybės teises atkurti atlyginant natūra reiškia, jog gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą (I t., b. l. 232–237). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius, NŽT) atskirąjį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą (II t., b. l. 27–36).

2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas antstolio Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą ir vykdomoji byla (II t., b. l. 40–41).

Antstolis Svajūnas Degimas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. teismo sprendimas turėjo būti vykdomas. Iškilo formalumas, kad tokių kategorijų bylose reikalinga surašyti sprendimo neįvykdymo aktą pagal LR CPK 771 straipsnį. Jis nemano, kad sprendimas turi būti pakeistas, tačiau klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo turi būti išspręstas. Jo nuomone, sprendimas turi likti toks pat ir A. V. turi būti atlyginta natūra. 2013 m. kreipėsi į šį teismą, kur buvo išaiškinta, jog piniginė kompensacija yra negalima. Po to NŽT dar visus tuos metus, netgi tuomet, kai padavė Šiaulių apygardos teismui skundą, atsiliepime rašė, kad piniginė kompensacija būtų tinkamas šio sprendimo įvykdymas. Norėtų, kad už teismo sprendimo nevykdymą būtų baudžiama. Jei būtų surašęs aktą, teismai būtų sprendę nubaudimo klausimą. Nesutinka su tuo, kad NŽT Mažeikių skyrius dėl įstatymų nebuvimo negali įvykdyti teismo sprendimo. Prašo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nevykdomas ir NŽT būtų baudžiama už sprendimo nevykdymą. Teismo sprendimas yra nekvestionuojamas. Šiuo metu tokių kategorijų bylose antstolis neturi jokių prievartos poveikio priemonių.

Pareiškėjas A. V. atsiliepime į antstolio 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą (II t., b. l. 157–159) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su 2017 m. rugpjūčio 31 d. antstolio prašymu. Nurodė, kad atsakovas NŽT Mažeikių skyrius, iš pradžių iš dalies įvykdęs teismo sprendimą, vėliau įvairiais būdais pradėjo vilkinti jo vykdymą, todėl antstoliui S. Degimui, siekiančiam priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, ne kartą teko kreiptis į įvairius teismus dėl išaiškinimo ir baudos skyrimo. Atsakovui NŽT Mažeikių skyriui vilkinant teismo sprendimo vykdymą, jis pats daug kartų raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir į atsakovą prašydamas atkurti nuosavybės teises neatlygintinai perduodant konkrečius jo nurodytus žemės plotus, tačiau atsakovas jam nuosavybės teisių iki šiol nėra atkūręs. Duomenys apie šiuos jo kreipimusis į atsakovą yra vykdomojoje byloje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 640 straipsnis įpareigoja išieškotoją būti aktyviam vykdymo proceso metu, todėl nuolat bendraudamas su antstoliu S. Degimu ir žinodamas, su kokiomis atsakovo NŽT sudaromomis kliūtimis susiduriama vykdymo procese, ir jis pats, stengdamasis padėti išjudinti įstrigusį vykdymo procesą, ėmėsi jam prieinamų veiksmų – nuolat domėjosi atsirandančiais laisvais žemės sklypais Mažeikių mieste, nuolat bendravo raštu ir žodžiu su Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir su atsakovu NŽT. Apie visus laisvus žemės sklypus Mažeikių mieste, siekdamas, kad 2010 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, informaciją nedelsdamas perduodavo NŽT Mažeikių skyriui ir antstoliui S. Degimui. Tai patvirtina ir jam adresuotas 2017 m. sausio 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. 28-232-301, kai skubiai informaciją apie jame nurodytus žemės sklypus raštu perdavė atsakovui NŽT ir antstoliui S. Degimui. Atsakovas NŽT 2017 m. sausio 27 d. raštu jam atsakė, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į likusį plotą Mažeikių mieste, ir nurodė, kad jis turi pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nors toks siūlymas aiškiai prieštarauja teismo sprendimui. LR CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsakovas NŽT, iš dalies įvykdęs 2010 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimą ir atkūręs nuosavybės teises jam į dalį iš (duomenys neskelbtini) ha žemės, atlygindamas natūra – Mažeikių mieste esančiais mažais žemės sklypais, vėliau nutarė nutraukti teismo sprendimo vykdymą ir jokių realių sprendimo vykdymo veiksmų neatliko, tik biurokratiškai atsirašinėjo ir visaip vilkino teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas NŽT 2016 m. balandžio 13 d. atsakymu Nr. 3SD-1658-(14.35.104.) „Papildomai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso“, žinodamas, kad nuosavybės teisės atlyginant natūra turi būti atkurtos Mažeikių mieste, formaliai pradėjo siūlyti jam atkurti nuosavybės teises kaime: „kadangi žemė, į kurią pageidaujate atkurti nuosavybės teises natūra yra valstybės išperkama, Jums yra galimybė gauti lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje“. Į kiekvieną tokį atsakovo NŽT pasiūlymą atsakydavo, jog pageidauja, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos į Mažeikių mieste esančią žemę ir netgi nurodydavo laisvus žemės sklypus, kuriais galėtų būti atlyginta, tačiau atsakovas NŽT be jokio teisinio ir faktinio pagrindo Mažeikių mieste esančiais laisvais žemės sklypais atlyginimo nevykdė ir toliau kiekvieną kartą įkyriai siūlydavo rinktis sklypus kaime arba kompensaciją pinigais, o tai prieštarauja teismo sprendimui. NŽT Mažeikių skyriaus atsakymuose nuolat nurodomas motyvas neskirti jam Mažeikių mieste esančių žemės sklypų dėl to, kad jau buvo skirtas vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha) individualiai statybai. Jis niekada nereikalavo skirti jam antrą ar trečią žemės sklypą individualiai statybai, o reikalavo ir reikalauja atlyginti natūra Mažeikių mieste esančiais lygiaverčiais turėtajam žemės sklypais/sklypu. Pareiškėjas A. V. taip pat rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje. Prašo tenkinti antstolio S. Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nustatyti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriui 30 (trisdešimt) dienų terminą visiškam 2010 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymui ir nustatyti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus vedėjui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo A. V. naudai nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos.

Pareiškėjo A. V. atstovas Vidmantas Vingilis teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su 2017 m. rugpjūčio 31 d. antstolio prašymu. Nurodė, kad motyvai išdėstyti A. V. atsiliepime į antstolio 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime į antstolio 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą (II t., b. l. 46–49) ir jo atstovė Vilma Vaitkienė teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdant 2010 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 1-600-84/2010, 2011 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 35S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. V., (duomenys neskelbtini) kuriuo A. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kartu su kitais bendraturčiais. 2014 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 35S-(14.35.3.)-88 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. V., (duomenys neskelbtini) kuriuo A. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ha) kartu su kitu bendraturčiu, o 2015 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 35S-79-(14.35.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. V.“, pagal kurį piliečiui buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį naują (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Likusi žemė, į kurią pilietis pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, yra valstybės išperkama. A. V. naujų žemės sklypų suteikti Mažeikių mieste nėra galimybės, kadangi tai draudžia teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Jeigu natūroje esanti žemė, į kurią A. V. pageidauja atkurti nuosavybės teises, būtų buvusi ne valstybės išperkama, būtų buvę galima natūroje atkurti nuosavybės teises į visą plotą, bet tik buvusios žemėvaldos ribose, tačiau likusi natūroje žemė (duomenys neskelbtini) ha, į kurią A. V. pageidauja atkurti nuosavybės teises, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatyme nenumatyta, kad piliečiui būtų galima perduoti kelis lygiaverčius žemės sklypus individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju A. V. jau yra suteiktas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas Mažeikių mieste, tad šiuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų suteikti A. V. dar vieną ar kelis žemės sklypus Mažeikių mieste. Šiuo metu piliečiui yra grąžinta natūra (duomenys neskelbtini) ha žemės plotas. Nuosavybės teisės nėra atkurtos į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-600-84/2010 išaiškinus 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kad nurodymas nuosavybės teises atkurti atlyginant natūra reiškia, jog gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą, A. V. buvo siūloma apsispręsti ir priimti sprendimą, ar už valstybės išperkamą žemę pageidauja gauti lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje ar kompensaciją pinigais. Tačiau pilietis apie savo apsisprendimą neinformuoja ir vis reikalauja naujų žemės sklypų Mažeikių mieste. A. V. už likusį turėtą nekilnojamąjį turtą galima suteikti lygiavertį žemės plotą tik kaimo vietovėje, tačiau pilietis nenurodo, kokiame Lietuvos rajone bei kadastro vietovėje jo pageidautų, ir dėl šios priežasties Mažeikių skyrius negali užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-600-84/2010. Iš teismo 2010 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo matyti, kad tuo metu A. V. teismui teikė paaiškinimus, kad jis norėtų gauti dalį žemės istorinėje vietoje, kur yra augęs ir dirbęs, o likusi dalis gali būti grąžinta mišku arba žeme kitoje vietoje. Sprendžiant iš šių paaiškinimų, pareiškėjas jau tada suvokė, kad jei natūra nebus galimybių atkurti nuosavybės teisių į visą (duomenys neskelbtini) ha plotą, jis sutiktų gauti žemės ar miško kitoje vietoje. Taigi prieš teismui priimant sprendimą pareiškėjas suprato, kad natūroje visos žemės negaus, o turės rinktis kitą lygiavertį mišką ar žemę. Po 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-583-440/2017 priėmimo Mažeikių skyrius dar kartą 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 35SD-2779-(14.35.137E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V.“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl buvusio savininko V. S. kartografuotos buvusios valdos peržiūrėjimo ir išnagrinėjimo, ar tikrai visoje likusioje teritorijoje yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis, dėl kurio negalima formuoti žemės sklypų grąžinimui natūra. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. Al-1719 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Mažeikių mieste Žemaitijos gatvėje“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitijos g., tikslas – suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, preliminarus plotas – apie 1,3 ha. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 29 d. ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje) patalpino skelbimą apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių su prašymu išduoti projekto rengimo reikalavimus. 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo išduoti projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-1149-(14.35.36). Per kiek laiko bus parengtas projektas, atlikti sklypo kadastriniai matavimai bei dokumentai pateikti Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo priėmimo, atsakyti negali. Šią informaciją gali pateikti tik Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkintinas.

Antstolis Svajūnas Degimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK, Kodeksas, CPK) 771 straipsnio 3 dalimi, pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą bei vykdomąją bylą (II t., b. l. 40–41).

Antstolio Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-17-156-24398 nurodyta, kad „2013 m. spalio 16 d. užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. 1-600-84/2010. Šiaulių administracinis teismas nusprendė panaikinti 2003 m. spalio 17 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. Vl-61-11442 ir įpareigojo skolininką atkurti nuosavybės teises į A. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, (duomenys neskelbtini) ha žemės atlyginant natūra. 2013 m. spalio 21 d. įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos. 2013 m. lapkričio 4 d. gautas skolininko raštas „Dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises“, kuriame nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas iš dalies įvykdytas, nes 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 35S-147 išieškotojui buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį iš bendro (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendraturčiais, o likusi žemės dalis priskirta visuomenės poreikiams, yra valstybės išperkama žemė, tad teismo sprendime nurodytu būdu pilnai atkurti nuosavybės teisių nėra galimybių. Rašte pažymėta, jog A. V. pageidauja, kad jam būtų atlyginta už likusį plotą suteikiant nuosavybėn neatlygintai lygiavertį turėtam naują žemės sklypą Mažeikių mieste, šis pageidavimas bus įgyvendintas Mažeikių rajono savivaldybės administracijai suformavus žemės sklypus individualiai statybai. 2016 m. balandžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus rašte nurodoma, kad A. V. yra suteiktas lygiavertis turėtam naujas žemės sklypas Mažeikių mieste, tad šiuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų suteikti A. V. dar vieną ar kelis žemės sklypus Mažeikių mieste. 2015 m. spalio 7 d. kreiptasi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl skolininko nubaudimo, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. P2-183-169/2015 priėmė 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir prašymo netenkino. 2016 m. balandžio 27 d. vėl kreiptasi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl skolininko nubaudimo, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-1859-344/2016 priėmė nutartį ir prašymo netenkino. 2017 m. gegužės 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo antstolio Svajūno Degimo pareiškimą dėl skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo Z. Š. nubaudimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-1849-636/2017 priėmė nutarti ir prašymo netenkino. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo antstolio Svajūno Degimo atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1849-636/2017 dėl baudos skyrimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas civilinėje byloje Nr. 2S-583-440/2017 priėmė nutartį ir skundo netenkino“.

LR CPK 771 straipsnio 3 dalyje numatyta – jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.

LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Kaip minėta, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą ir patikslintą skundą tenkino, panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. Vl-61-11442 bei įpareigojo atsakovą atkurti nuosavybės teises į A. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės atlyginant natūra (I t., b. l. 79–81). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, šiame sprendime nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodymas nuosavybės teises atkurti atlyginant natūra reiškia, jog gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą. Ginčo, kad minėtas sprendimas yra įvykdytas nepilnai, nėra. A. V. nuosavybės teisės nėra atkurtos į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2017).

Teismas pažymi, kad antstolio Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nėra pagrindo tenkinti, kadangi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas gali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas NŽT Mažeikių skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 35SD-2779-(14.35.137E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V.“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl buvusio savininko V. S. kartografuotos buvusios valdos peržiūrėjimo ir išnagrinėjimo, ar tikrai visoje likusioje teritorijoje yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis, dėl kurio negalima formuoti žemės sklypų grąžinimui natūra (II t., b. l. 120–121). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. Al-1719 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Mažeikių mieste Žemaitijos gatvėje“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitijos g., tikslas – suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, preliminarus plotas – apie 1,3 ha (II t., b. l. 123–125). Nustatyti konkretų terminą, per kiek laiko atsakovas NŽT Mažeikių skyrius turi pilnai įvykdyti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą, taip pat nėra pagrindo, kadangi ne nuo skolininko NŽT Mažeikių skyriaus priklauso Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitijos g., rengimas, o nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos.

Teismas atkreipia skolininko NŽT Mažeikių skyriaus dėmesį, kad įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-583-440/2017 (teisminio proceso Nr. 2-29-3-01279-2017-5) (II t., b. l. 109–119), buvo nurodyta, kad ­„nors piniginė kompensacija yra vienas iš nuosavybės teisės atkūrimo būdų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 16 straipsnio 9 dalyje, tačiau atsižvelgiant į <...> 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 bei jo išaiškinimą, numatytą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartyje, matyti, kad nagrinėjamu atveju šis atkūrimo būdas negali būti taikomas; <...> Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime numatyta, kad A. V. nuosavybės teisės gali būti atkuriamos nekilnojamuoju turtu (vykdomoji byla, b. l. 38–47), taigi galimi tik Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti nuosavybės teisės atkūrimo būdai, t. y. lygiaverčio žemės ploto perdavimas arba žemės sklypo individualiai statybai neatlygintinis perdavimas; <...> vien aplinkybė, kad dalis žemės yra atkurta perduodant lygiavertį žemės plotą Mažeikių mieste, tai savaime nereiškia, kad likusi dalis negali būti atkurta taip pat perduodant lygiavertį žemės plotą“.

A. V. atsiliepimu taip pat prašo nustatyti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus vedėjui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo A. V. naudai nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, tačiau šis prašymas nagrinėjamu atveju nespręstinas, kadangi tai nėra administracinio teismo kompetencija (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-10/2017, priimtą byloje pagal antstolio A. Ž. prašymą dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių teismo sprendimo).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakytina tenkinti Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 107–109 straipsniais, 152 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti tenkinti Svajūno Degimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirtąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.