- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-1024-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23784-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinė bendrovės „Meidovis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau ir ieškovas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Meidovis“ dėl 9458,46 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pareiškė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu transporto priemonės vairuotoją, atsiliepime vienur nurodydamas, kad tai yra A. M., kitur – D. P., motyvuodamas tuo, kad reikalaus teismo priteistos žalos atlyginimo iš žalą padariusio darbuotojo (eismo įvykį sukėlusio vairuotojo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. (nutartyje nurodyta data 2022 m. kovo 13 d.) priėmė nutartį, kuria atsakovės prašymą atmetė.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisme nagrinėjamos bylos apimtį apibūdina pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip transporto priemonės MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, atsakingo už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo, nuostolius regreso tvarka. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prievolę tinkamai apdrausti transporto priemonę pagal įstatymą turi atsakovas. Atsakovas prašydamas trečiuoju asmeniu įtraukti transporto priemonės vairuotoją nenurodo jokių argumentų, kad tokią prievolę apdrausti turėjo būtent prašomas įtraukti trečiuoju asmeniu vairuotojas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ribas, šioje civilinėje byloje nėra sprendžiama dėl transporto priemonę vairavusio asmens materialiųjų teisių ir pareigų, o teismo nustatytos aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir jas atitinkančia teismų praktika, neturės šiam asmeniui prejudicinės reikšmės, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Meidovis“ (toliau ir atsakovė arba apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2734-1044/2023 ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukti Baltarusijos pilietį A. M., gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), turintį Lietuvos Respublikoje leidimą laikinai gyventi.
7. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas mokėjo išmoką, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalį. Tačiau pabrėžia, kad ieškinys ne vien grindžiamas tuo, kad eismo įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu TPVCAPDĮ nustatyta tvarka, tačiau papildomai grindžiamas tuo, kad neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Atitinkamai ieškovo pateiktame ieškinyje buvo nurodyta, jog eismo įvykį sukėlė atsakovės UAB „Meidovis“ darbuotojas A. M. Eismo įvykio metu atsakovę ir A. M. siejo darbo teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
8. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tuo tarpu CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Be to, CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Apeliantės nuomone, jei nagrinėjamoje byloje bus nustatyta vairuotojo, atsakovės darbuotojo A. M. kaltė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nuspręs iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą ieškovei, atsakovė žalos atlyginimo (regreso tvarka) reikalaus iš žalos sukėlusio darbuotojo A. M., būtent todėl, vadovaujantis CPK 47 straipsniu, atsakovė prašė šį asmenį į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
9. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, kad šios bylos išsprendimas turės įtakos A. M. teisėms bei pareigoms.
Atsiliepimas
10. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu nurodo, kad sutinka su skundžiamoje teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje išdėstytais argumentais bei mano, kad teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Prašo teismo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinei instancijai perduotas atsakovės UAB „Meidovis“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
13. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali atsisakyti įtraukti į bylą ar pašalinti iš bylos.
14. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
15. Papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei tos bylos eigai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą gali skųsti atskiruoju skundu. Tačiau, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK nenumato galimybės kitiems asmenims skųsti tokią nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jeigu jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti bylos procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019; 2021 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-381-330/2021; 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-434-1120/2021; 2021 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-881-370/2021, kt.). Pabrėžtina, kad nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Taigi, bylos procesas, nepaisant netenkinto prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nepatikslinęs ją galinčių skųsti subjektų, tačiau tokia teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties peržiūrai apeliacine tvarka pagal neturinčio teisės ją apskųsti subjekto skundą. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų įtraukimo į bylą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
17. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas neturinčio apskundimo teisės subjekto, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą poreikiu, nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinė bendrovės „Meidovis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties.