Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei Z. N. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – pilnamečiui šeimos nariui – dukrai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2014 m. kovo 17 d. ieškovė UAB „Besmegeniai“ (sutarties sudarymo metu – KLI LT, UAB) ir atsakovė Z. N. sudarė Elektroninių ryšių televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei prisijungimo prie elektroninės televizijos paslaugas (Sutarties Nr. 1 punktas).

Sutartimi atsakovė įsipareigojo naudotis suteiktomis paslaugomis mažiausiai 24 mėnesius ir apmokėti sąskaitas už suteiktas ryšio paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 6.4. punktas).

Sutarties 8.1. punktu šalys sutarė, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 36 mėnesius; jeigu nei viena iš susitariančių šalių likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis laikoma neterminuota, automatiškai pratęsiama kasmet ir galioja tol, kol jos nenutraukia bet kuri šalis.

Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė prisijungimo prie elektroninės televizijos paslaugas, tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutartį nutraukė. Iki sutarties nutraukimo dienos susidarė 50,74 Eur skola už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą ieškovei, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 50,74 Eur skolą. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15,50 Eur skolos administravimo išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuos nuostolius patyrė siųsdama atsakovei raginimus padengti įsiskolinimą. Sutarties priede Nr. 1 atsakovė nurodė mokėjimo ataskaitos gavimo būdą – paštu. Ieškovė, siųsdama raginimus atsakovei sumokėti skolą, patyrė nuostolių, todėl ieškovės patirtos 15,50 Eur skolos administravimo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 50,74 Eur skolos ir 15,50 Eur skolos administravimo išlaidų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 39,12 Eur delspinigius, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotus nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., už 455 dienas.

Sutarties 6.4. punkte šalys numatė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove sutartyse nustatyta tvarka, atsakovė moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir privalo atlyginti ieškovei kitus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009).

Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartis sudarė prisijungimo būdu, bei į tai, kad atsakovei nemokant įmokų ieškovė toliau teikė Sutartyje sutartas paslaugas, o nutraukus Sutartį daugiau kaip tris metus delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir skaičiavo delspinigius, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro daugiau kaip 73 proc. per metus (365 d. x 0,2 = 73 proc.), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini.

Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažina iki 11,77 Eur (51,74 Eur x 0,05 proc.) x 455 d. = 11,77 Eur) (CK 6.71 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris yra minimalus, todėl ieškovei iš atsakovės žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020:

- 50,74 Eur (penkiasdešimties eurų 74 ct) skolą;

- 11,77 Eur (vienuolikos eurų 77 ct) delspinigius;

- 15,50 Eur (penkiolikos eurų 50 ct) skolos administravimo išlaidas;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.