Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagri­nė­­jęs civilinę bylą pagal pareiškėjo T. J. prašymą dėl skolininko turto dalies nustaty­mo, suinteresuoti asme­nys R. I., R. I., antstolis Saulius Virbickas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Ci­­­vi­linio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų asmeninį turtą, į jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei skolininkui priklau­santi turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areš­tuo­ja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės daly­viams, kreiptis su pra­šymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosa­vybe, nusta­ty­­­mo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolis Saulius Virbickas, vykdydamas Lazdijų rajono apylinkės teis­mo išduo­tą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-211-743/2015 dėl skolos išieško­ji­mo iš skolininkės R. I. pareiškėjo T. J. naudai, areš­tavo jai ir jos su­tuok­tiniui R. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus, ir pasiūlė išieš­ko­­tojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies, esančios ben­d­ro­­joje jungtinėje sutuok­­tinių nuosavybėje, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė R. I. ir R. I. yra sutuok­­­tiniai. Vykdymo procese antstolio areštuotas turtas (žemės sklypai) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuok­tinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Išieško­­ti pagal vieno sutuoktinio prievo­­les ga­li­ma iš bendro turto sutuok­ti­nio dalies, jeigu kre­ditorių reika­­la­vi­mams patenkinti nepa­kan­ka turto, ku­ris yra asmeninė sutuok­ti­nio nuosa­vybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Preziumuoja­ma, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenusta­ty­ta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrin­das nustatyti, kad skolininkei R. I. priklauso ½ dalis prašyme nurodyto turto – žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti minėtų žemės sklypų naudojimosi tvarką.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosa­vybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendro­sios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklau­san­čio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutar­tis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosa­vybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudo­ji­mo­si skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto, nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nusta­ty­ti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.89 straipsnio 2 dalis). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teise­na reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų gali­ma išieškoti (CK 4.90 straipsnio 3 dalis). Taigi, įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosa­vy­bės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skoli­nin­kas (turto bendraturtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civili­nėje byloje Nr. 2S-273-436/2014; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1865-259/2014).

Pažymėtina, jog pats pareiš­kė­jas prašyme nurodo, jog jis neturi suinteresuotumo nustatyti sklypų naudojimosi tvarką ir neturi pakankamai informacijos teikti detalius, Ilkinų šeimos poreikius atitinkančius pasiūlymus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atve­ju neturi pareigos, nustačius skolininko idealiąją dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nusta­­tyti ir naudojimosi skoli­ninkei priklausančio nekilnojamojo turto dalimi tvarką, naudojimosi tvarkos nusta­tymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis. Kaip minėta, išieškojimo vykdymui užtenka nustaty­ti idealiąją turto dalį, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies. Pažymėtina, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas, siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosa­vy­bės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duoda­­­mas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apy­­linkės teismą.