Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-63-544/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-10
Bylos Nr.
2S-63-544/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07411-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-63-544/2026 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07411-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.2.1; 3.3.2.6.1; 3.4.6.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. kovo 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14874-808/2025 pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo, suinteresuotas asmuo E. B.. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti sutuoktinį E. B. neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskirti jam globą / rūpybą ir globėją / rūpintoją. Pareiškėjos vertinimu, jos sutuoktinio elgesys dėl pateiktame pareiškime nurodytų faktų ir aplinkybių kelia abejonių ir sudaro pagrindą manyti, kad galimai jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Sutuoktinis klauso tik savo motinos, su ja nepasitaręs jokių sprendimų nepriima, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bet po skyrybų, pareiškėjos nuomone, jis negalės vienas tvarkytis buityje. Nesutinka su 2025 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro išvada, kad sutuoktinis gali pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti kasdieninius sprendimus. Mano, kad, išreikalavus medicininius dokumentus apie suinteresuoto asmens sveikatos būklę, jam turėtų būti atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kuri atsakytų į pareiškime jos suformuluotus klausimus. 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, 2025 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111-114 straipsniuose nurodytų jo formai ir turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, o taip pat CPK 465, 509 straipsniuose nurodytų reikalavimų, nurodytų minėtos nutarties 7, 8 punktuose. 3. Pareiškėja 2025 m. spalio 2 d. ir 7 d. pateikė pareiškimus dėl trūkumų pašalinimo. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos V. B. pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad pareiškėja 2025 m. spalio 2 d. ir 7 d. vėl pateikė pareiškimą, kuris nei forma, nei turiniu neatitinka įstatymo tokiam pareiškimui keliamų reikalavimų, nes pateikta daug atskirų, nesunumeruotų dokumentų, susijusių su trečiaisiais asmenimis. Teismo vertinimu, pareiškimas pateiktas ne tik su nepašalintais trūkumais, bet jų dar padaugėjo, išliko neaiškios pareiškimo ribos ir abstraktūs reikalavimai, nepateikti leistini įrodymai, pagrindžiantys sutuoktinio ribotą veiksnumą. Kadangi teismas buvo nustatęs pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti, sudaręs pakankamas galimybes tam padaryti, CPK nenumato dvigubų ir daugiau trūkumų šalinimo, o pareiškėja yra profesionali teisininkė (prokurorė), teismas vertino, kad sąmoningas ir pakartotinis CPK 465, 509 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą išvadai, kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra naudojantis šiuo procesu daryti įtaką skyrybų bylos nagrinėjimui ir kitai šaliai, o teismas neprivalo nagrinėti bet kokio pareiškimo, kad būtų formaliai patenkinta asmens teisė kreiptis į teismą. 5. Pareiškėja 2025 m. spalio 30 d. pateikė atskirąjį skundą (DOK-160600) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo. Nurodė, kad skundžiamoji nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes ji, 2025 m. spalio 17 d. gavusi nutartį, pateikė visus reikiamus dokumentus, 2025 m. spalio 20 d. pateikė laišką. Pareiškėjos vertinimu, nutartyje nurodyti faktai neatitinka jos pareiškime nurodytų faktų ir tikrovės, teismas nenori vertinti jos nurodytų faktų, o tai rodo paties teismo šališkumą, neobjektyvumą ir ne jos, o teismo manipuliavimą, motyvuojant pareiškimo trūkumais ir nenorą nustatyti tiesą, kurios nenustačius skyrybų byloje būtų priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, tuo jai padarant didžiulę žalą. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 17 d. nutarties atsisakė priimti. 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2025 m. spalio 20 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atskirąjį skundą pareiškėja teismui pateikė 2025 m. spalio 30 d., taigi, praleidusi teismo procesinio sprendimo (nutarties) apskundimo terminą, numatytą CPK 335 straipsnio 1 dalyje. Termino praleidimo priežasčių teismui nenurodė. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu (DOK-165051) pareiškėja V. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį atsisakyti priimti atskirąjį skundą. 9. Nurodė, kad 2025 m. lapkričio 6 d. el. paštu gavo 2025 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. 2025 m. spalio 27 d. skundą dėl 2025 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teismui išsiuntė registruotu paštu 2025 m. spalio 27 d. Tai, kad teismas siuntą gavo 2025 m. spalio 30 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo praleistas terminas skundui paduoti. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2025 m. spalio 27 d. skundas ir 2025 m. spalio 27 d. patikslintas pareiškimas teismui buvo pateiktas 2025 m. spalio 30 d. 10. Teismas nutartyje nieko nepasisakė dėl patikslinto 2025 m. spalio 27 d. pareiškimo dėl E. B. pripažinimo ribotai veiksniu priėmimo, todėl šis klausimas privalo būti išspręstas. Apeliantės vertinimu, tokie teisėjos veiksmai rodo, kad ji piktybiškai vengia priimti jos pareiškimą, tyčia vilkina bylos nagrinėjimą. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. teismo nutartį; 2025 m. spalio 27 d. skundą dėl 2025 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties; 2025 m. spalio 27 d. patikslintą pareiškimą; 2025 m. spalio 20 d. atsiliepimą el. paštu; 2025 m. spalio 27 d. registruotos pašto siuntos kvitą.

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

17. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė neprašo pridėti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti civilinės bylos Nr. 2YT-14874-808/2025 trys tomai (popierine forma), kurioje yra šios nutarties 13 punkte nurodyti procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas pareiškimo po trūkumų pašalinimo pateikimu teismui termino ribose, 2025 m. spalio 27 d. registruotos pašto siuntos Nr. RE350833654LT kvitą apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateikiamų kitų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartis, kuria pareiškėjos pareiškimą, nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų, nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, 2025 m. spalio 20 d. išsiųsta pareiškėjai elektroniniu paštu. Pareiškėja, atsakydama į jį, 2025 m. spalio 20 d. elektroniniame laiške nurodė, kad nutartį, kurią laiko neteisėta ir nepagrįsta, gavo. 2025 m. spalio 30 d. teisme gautas apeliantės V. B. atskirasis skundas dėl 2025 m. spalio 17 d. nutarties, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti, nes jis pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o termino praleidimo priežastys nenurodytos. Apeliantė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi, 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė atskirąjį skundą.

19. CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, be kita ko, ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018) .

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad apeliantė praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, kopijos įteikimo dienos (2025 m. spalio 20 d.) atskirajam skundui paduoti, nes atskirą skundą pateikė 2025 m. spalio 30 d., termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka, kad ji praleido terminą skundui paduoti, nes atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 17 d. nutarties, kuri jai įteikta 2025 m. spalio 20 d., išsiuntė teismui registruotu paštu termino ribose 2025 m. spalio 27 d., o tai, kad teismas skundą gavo 2025 m. spalio 30 d., nesudaro pagrindo vertinti, kad jis pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.

23. Įvertinus į bylą pridėto AB Lietuvos pašto registruotos siuntos kvito Nr. 0011265, kuriuo apeliantė įrodinėja, kad skundą pateikė nepraleidusi termino, duomenis nustatyta, kad siunta Nr. RE350833654LT adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius buvo išsiųsta 2025 m. spalio 27 d. 20:48 val. Iš AB Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenų nustatyta, kad siunta 2025 m. spalio 29 d. įteikta gavėjui, vieta - Vilniaus Karoliniškių siuntų centras, Loretos Asanavičiūtės g. 17, Vilnius. Patikrinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų civilinės bylos Nr. 2YT-14874-808/2025 tomų duomenis (popierine forma, 1 t., b. l. 1-174, 2 t., 1-194, 3 t., 1-176), taip pat duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiai bylai aktualiu laikotarpiu buvo nagrinėjama ne tik civilinė byla Nr. 2YT-14874-808/2025, bet ir civilinė byla Nr. e2-430/545/2026, baudžiamoji byla 1-2187-1096/2025, kuriose su skirtingu procesiniu statusu dalyvavo apeliantė. Pateiktas minėtos registruotos AB Lietuvos pašto registruotos siuntos kvitas tik patvirtina, kad siunta 2025 m. spalio 27 d. buvo išsiųsta adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius (skelbiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo buveinės adresas) ir įteikta nenurodytam gavėjui, vieta - Vilniaus Karoliniškių siuntų centras, Loretos Asanavičiūtės g. 17, Vilnius. Taigi šie duomenys nei įrodo, nei paneigia, kad siunta Nr. RE350833654LT buvo siunčiamas būtent 2025 m. lapkričio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-14874-808/2025 įregistruotas atskirasis skundas (DOK-165051). Pateiktos civilinės bylos Nr. 2YT-14874-808/2025 popierine tvarka tvarkomuose trijuose tomuose nėra pridėtas vokas ar geltonas siuntinių maišelis (taip nurodyta minėtame kvite) su siuntos Nr. RE350833654LT. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančioje minėtos bylos kortelėje taip pat nenurodyta, kad apeliantės V. B. atskirasis skundas (DOK-165051) dėl 2025 m. spalio 17 d. nutarties buvo gautas registruotu paštu, nors prie kitų bylos dokumentų jų gavimo būdas nurodytas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „atskirąjį skundą pareiškėja teismui pateikė 2025 m. spalio 30 d., taigi, praleidusi teismo procesinio sprendimo (nutarties) apskundimo terminą“. Esant šiame punkte nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvaus ir pagrįsto pagrindo abejoti minėtais pirmosios instancijos teismo nustatytais duomenimis ir išvada, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą.

24. Pagal aukščiau minėtą teisinį reguliavimą, nustačius, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas, teismas turi teisę jį atnaujinti, tačiau tik tada, kai termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis laiku pateikti procesinį dokumentą. Minėta, kad CPK 78 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, tačiau tokia teisė teismui suteikta tik tada, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

25. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui nenurodė ir nenurodo jokių termino atskirajam skundui paduoti praleidimo svarbių priežasčių ir neprašė jo atnaujinti, nes laikėsi pozicijos, kad terminas nepraleistas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš turimos bylos medžiagos taip pat neturėjo pagrindo vertinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal byloje pateiktus duomenis, apeliantė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbo prokurore. Apeliantės procesinis elgesys šioje byloje rodo, kad ji suprato įstatymo ir teismo nustatytų terminų laikymosi svarbą pateikiant procesinius dokumentus, nes 2025 m. liepos 31 d. teismui elektroniniu paštu teikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo (DOK-113534), 2025 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniame laiške nurodė, kad vieno mėnesio termino Vilniaus miesto savivaldybei išnagrinėti jos skundą greičiausiai nepakaks, 2025 m. rugsėjo 3 d. elektroninių paštu pateikė dar vieną prašymą pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti (DOK-129011). Be to, apeliantė jau 2025 m. spalio 20 d. elektroniniame laiške išdėstė nesutikimą su priimta 2025 m. spalio 17 d. nutartimi ir, be kita ko, nurodė, kad „Vilniaus apygardos teismo bus prašoma panaikinti“. Visgi atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui apeliantė pateikė 2025 m. spalio 30 d. praleidusi CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos, kuri apeliantei įteikta 2026 m. spalio 20 d., įteikimo dienos. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nors terminas atskirajam skundui pateikti praleistas nedaug, jo atnaujinti nėra pakankamo pagrindo, kadangi praleidimas sąlygotas netinkamo procesinio elgesio, o ne objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių, sudariusių objektyvias, nuo asmens valios nepriklausančias kliūtis laiku pateikti procesinį dokumentą.

26. Nagrinėjamoje byloje apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantės atskirojo skundo dėl 2025 m. spalio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, bet sprendė tik atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl 2025 m. spalio 27 d. patikslinto pareiškimo (ne)priėmimo nepagrįsti.

27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinus nurodytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo pateikimo tvarką ir terminus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė