- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- 1-2187-1096/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06454-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- E. B., V. B.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.5Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.5; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
2025 m. gruodžio 3 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenančiam ir deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos Respublikos neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2024 m. vasario 16 d. apie 22.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims stebint aplinką, tokiu būdu užtikrinant netrukdomą nusikaltimo padarymą, jis (M. K.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pateko į automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir turimo automobilio valdymo bloko „Denso“ pagalba užvedė automobilį ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis išvažiavo, tokiu būdu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagrobė SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui priklausantį 27 643 Eur vertės automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra E. B., ir jame buvusius 200 Eur vertės E. B. priklausančius akinius, tuo padarydamas E. B. ir jo sutuoktinei V. B. 27 843 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškina, kad kaltinime nurodyto automobilio nevogė. Jis tuo laikotarpiu pirkdavo sudaužytas mašinas, detales pardavinėdavo, priduodavo metalą, prekiaudavo įvairiomis automobilių detalėmis. Gali būti, kad iš jo nusipirko bloką, arba jis buvo įdėjęs. Tačiau su automobilio vagyste nėra susijęs, išskyrus „DENSO“ bloko, kurį galėjo tuo metu parduoti. Nukentėjusieji asmenys jam nėra žinomi. Tuo laikotarpiu nebuvo Vilniuje. Gyveno Lietuvoje, užsienyje gyveno labai seniai 2013-2015 m. 2024 m. jis gyveno Panevėžyje, užsiėmė detalių ardymu, pardavinėjo sudaužytus automobilius. Jo darbas buvo garaže prie namų. Dirbo neoficialiai, oficialiai dirbo anksčiau. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. nėra Sodros duomenų, kadangi sėdėjo kalėjime. Bausmę atlikinėjo nuo 2019 m. pabaigos iki 2022 ar 2023 m. Bausmę atliko - Norvegijoje. Atlikęs bausmę, grįžo į Lietuvą. Grįžęs užsiregistravo į darbo biržą, buvo pradėjęs mokytis. Negali nurodyti, kad būtų kažkur dirbta. Dirbdavo garaže, kuris buvo prie jo namų, (duomenys neskelbtini), tame garaže ardydavo sudaužytas mašinas, atrinkdavo sveikas detales, metalą ir priduodavo, žiūrėdavo iš ko gali uždirbti. Detales pardavinėdavo per skelbimų portalą skelbiu.lt. Kiek per metus parduodavo, tiksliai nežino, tačiau nebuvo, kad uždirbtų kosminius pinigus. Butas, kuriame gyvena, priklauso močiutei. Močiutė gyvena sode. Dėl rastų jo pėdsakų, buvo rasti ant neoriginalaus „DENSO“ bloko, kurį kaip jis minėjo, kad galėjo parduoti, todėl ir kvapas buvo rastas. Iš tiesų sunku paaiškinti, kad buvo ne vienas žmogus atvažiavęs pirkti detalių. Atrasti kažkokių kontaktų, negali, nes jo telefonas buvo atimtas Švedijoje, o telefono - neatgavo. Tai, jog galėjo jo duomenys atsirasti, tai žinoma, kadangi jis pardavinėjo detalę, atvažiavo žmogus, jis įdėjo detalę. Jis ardo mašinas, automatiškai žmogus atvažiuoja kažką pasitikrinti ar nusipirkti, jis jam pabandė įdėti, žinoma, kad nesisaugojo, nes nieko nelegalaus nedaro. Todėl taip ir atsitiko, kad jo biometriniai duomenys atsirado ant bloko. Jis suprato, kad automobilį pavogė vieną dieną, o rastas buvo po savaitės ar dviejų, tai per tą laiką buvo pas jį. Automobilis „Toyota RAV4“ buvo ne pas jį, bet su tuo automobiliu atvažiavo kažką pirkti, galimai bloko, sunku tiksliai prisiminti. Neatsimena ar tikrai buvo būtent šis automobilis. Automobiliui buvo kažkas nutikę su valdymo bloku, susiję su automobilio raktu. Jis tiksliai nežino ar buvo sugedęs automobilio raktas. Šiuo metu tiksliai pasakyti negali, nes daug laiko praėjo, per tą laiką daug žmonių aptarnavo.
Pažymi, kad prekiavo visomis įmanomomis automobilių likusiomis sveikomis detalėmis, lygiai taip pat pas jį namuose, kratos metu irgi buvo rasti valdymo blokai. Šiuos valdymo blokus gavo iš daužto „Lexus“ automobilio. Be to, valdymo blokus pirkdavo iš automobilių skelbimų, mašinų turgus, pas jį atvažiuoja daug tralų su sudaužytais automobiliais, pirkdavo ir ieškodavo. Kas sveika – išardydavo, kas nesveika – priduodavo į metalo laužą. Galėtų viską patvirtinti, jeigu jo telefonas nebūtų sunaikintas Švedijoje.
Norvegijoje buvo teistas 2020 m., už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, tai buvo susiję su iš automobilių vogtomis detalėmis. Patikslina, kad Švedijoje buvo ne vagystė, tai yra blogi duomenys kaltinamajame akte, o ten buvo svetimo turto turėjimas savose rankose ir sunkinanti aplinkybė, kad jis kažką pakeitė mašinoje, t. y. automobilio numerius. Todėl sėdėjo ne už vagystes, dėl šios priežasties neįmanoma, kad jis būtų vogęs tuos automobilius, kada šie buvo jau vogti. 2024 m. vasario 16 d. didelė tikimybė, jog jis buvo Panevėžyje, pas save sode. Tai gali patvirtinti jo buvusi draugė, tėvai. Vilniuje tuo metu nebuvo. Į Vilnių retai važiuoja, dėl to i davė savo telefono numerį, kad patikrintų, ar jis lankosi. Tuo metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tai buvo buvęs jo abonementas. Negali būti, kad šis numeris nuo 2024 m. vasario 16 d. 19.22 val., iki 2024 m. vasario 17 d. 10.24 val. buvo išjungtas ir aktyvus nebuvo. Jam nėra žinomas adresas (duomenys neskelbtini).
Prokurorei pagarsinus 2024 m. gruodžio 27 d. policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados dalį: „ant tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties, <...> rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. K. genotipu. <...> Ant valdymo bloko, paimto <...> rastų žmogaus biologinių pėdsakų <...> mišraus DNR profilio sudėtyje yra M. K. genotipą sudarantis alelių rinkinys“ paaiškino, kad ant vairuotojo sėdynės gali būti rastas kvapo pėdsakas. Jeigu jis keistų detalę, kuri susijusi su rakto užraktu, užkūrimu, kaip jis gali įdėjęs patikrinti, jeigu neatsisės į vairuotojo pusę. „DENSO“ blokas yra keleivio pusėje po daiktadėže. Jis įdėjo minėtą bloką, įdėjęs patikrina ar veikia, neveikia, dėl to, kad blokas yra surakintas visas su rakteliu, su užkūrimu. Jis neužkurs automobilio, sėdėdamas keleivio sėdynėje, automatiškai sėda į priekį, turi paspausti stabdį, turi paspausti START/STOP mygtuką ir tada užkuria automobilį. Nesako, kad buvo būtent šiame automobilyje, tačiau gali būti, jog buvo jame, todėl, kad pas jį atvažiavo pirkti detalės. Jis nežino ar buvo tas automobilis bei nežino kas su šiuo automobiliu buvo atvažiavę. Jis neprašo technikinio paso, kai atvažiuoja pas jį remontuoti automobilio. Jam svarbiausia parduoti detalę ir užsidirbti pinigų. Jam nėra įdomu kieno automobilis. Analogiškai taip pat jis savo automobilį veža tvarkyti, niekada nėra jo paprašę pateikti techninį pasą. Pažymi, kad atliekant savo paslaugas jis nebuvo išsiėmęs individualios veikos pažymėjimo, dirbo nelegaliai. Patikslina, kad neteikdavo paslaugų, jis parduodavo detalę. Paaiškina, kad jis savose mintyse dėlioja kokiu būdu galėjo atsirasti. Todėl, kad galėjo būti, jog jis įdėjo detalę patikrinti ar ši veikia, neveikia. Tai yra tiesiog jo apmąstymai, kai jo duomenys galėjo atsirasti šiame automobilyje. Skelbimus dėl detalių pardavinėjimo dėdavo skelbimus į skelbu.lt., autogidas.lt. Šie skelbimai, jei neklysta buvo jo vardu ir pavarde. Skelbime įdėdavo detalės nuotraukų, bei aprašai, kad yra tokių detalių. Jis nežino kiek valdymo blokų turėjo pas save, neskaičiuodavo. Kratos metu buvo paimti 2-3 blokai. Paimti blokai buvo gauti iš daužtos mašinos. Šiuo atveju nei automobilio, nei nukentėjusiųjų nepamena. Nežino, ar nukentėjusysis pats galėjo būti atvažiavęs su tuo automobiliu. Patvirtina, kad kvapas ant sėdynės galėjo likti. Pastovių klientų neturėdavo, dažniausiai atvykdavo pirkti nepažįstami žmonės. Šias paslaugas teikė maždaug 1-2 metus. Nebuvo taip, kad kiekvieną dieną užsiimdavo šia veikla, tačiau tai buvo kaip papildomų pinigų uždarbis. Tuo metu niekur nedirbo, gaudavo pašalpą.
Paaiškina, kad daug šansų, jog skelbimu dėjo savo vardu, tačiau daug šansų, jog ir ne savo vardu. Kokiu tiksliai vardu galėjo dėti skelbimus, neprisimena. Turi savo turto, automobilį „Seat Leon“. Nekilnojamo turto neturi. Gauna pašalpą, paskutinius 3 mėnesius gaudavo 306 Eur, o dabar gaus 263 Eur. Santaupų nebeturi, paremia šeima, tėvai, mama gyvena užsienyje. Banko sąskaitą turi „Swedbank“. Kriptovaliutų, bitkoinų neturi.
Patvirtina, kad 2024 m. kovo 27 d. buvo sulaikytas Švedijoje. Būdamas kalėjime tuo telefonu nesinaudojo, kadangi telefonas buvo iš jo konfiskuotas. Telefoną konfiskavo, priimtu nuosprendžiu Švedijoje. Skelbimus skelbdavo naudodamasis tuo telefonu. 2024 m. vasario 16 d. į vasario 17 d. naktį, kadangi tai buvo šventinė diena, jeigu neklysta tai buvo penktadienis, didelė tikimybė, jog sode su draugais šventė. Tikrai telefone nesėdėjo penktadienio vakarą. Didelė tikimybę, jog šventė, buvo pagiringas ir telefonas iki pietų nebuvo naudojamas. Kratos metu rastus valdymo blokus jam grąžino. Šie valdymo blokai nebuvo iš vogtų mašinų.
Atsakant į nukentėjusiosios klausimus, nurodo, kad garažas yra Panevėžyje. Atstumas tarp garažo iki (duomenys neskelbtini), negali pasakyti. Be to, negali pasakyti ar buvo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Galimai įdėjo bloką ir galimai galėjo būti jo kvapas. Švedijoje buvo teistas už disponavimą vogtais automobiliais. Klientams kvitų neišduoda, nes neužsiima veikla legaliai (3 t., b. l. 111-116).
Papildomai nurodo, kad jam paskirta kardomoji priemonė, kiekvieną pirmadienį reikia atsižymėti policijos įstaigoje. Kardomosios priemonės sąlygos nebuvo keistos. Pripažįsta, kad kardomąją priemonę yra pažeidęs, nes pamiršo ateiti atsižymėti. Vieną kartą pavėlavo nuvažiuoti, atvažiavo po 18 val., jau nebedirbo, kitą kartą pamiršo (3 t., b. l. 125).
Pažymi, kad šiuo metu Užimtumo tarnyba siunčia mokytis, yra mokinys. Kursai prasidėjo nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. kovo 25 d. (3 t., b. l. 158-159).
Nukentėjusysis E. B. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. grįžo namo minėtu automobiliu apie 17 val., pastatė adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo namo. Ši vieta nuo namų yra apie 300 metrų, kadangi jis stengiasi automobilio nestatyti daugiabučio kieme, tam, kad išvengti įvairių apibraižymų. O ta vieta yra prie gatvės ir automobiliai statomi vienas paskui kitą išilgai, todėl maža tikimybė, kad automobilis bus apgadintas. Savaitgalį niekur nevyko, kadangi tuo metu atlikinėjo namie remontą, todėl reikėjo susitvarkyti, išvalyti dulkes. Automobilio pasigedo tik pirmadienio rytą, kai apie 6.50 val., išėjo, ruošėsi važiuoti į darbą, nuėjo ir pamatė, kad automobilio toje vietoje, kurioje jis buvo palikęs, nėra. Paskambino policijai ir atvyko policija. Automobilį paliko 2024 m. vasario 16 d. Pasigedo automobilio 2024 m. vasario 19 d. Minėtas automobilis buvo registruotas jo vardu, tačiau formaliai tai yra lizingo bendrovei priklausantis automobilis. Automobilį pirko naują, 2020 m. tais pačiais metais ir įsigijo automobilį. Įvykio metu automobilis buvo ne pilnai 4 metų senumo, kadangi buvo pirktas 2020 m. liepos 28 ar 29 d. Šio automobilio kaina buvo 33 000 Eur, pradinis įnašas 3 000 Eur, o kita suma yra lizinguojama, finansuoja. Automobilio suma lizinguojama, nes lizingo laikotarpis yra 7 metai. Tuo metu ir dabar automobilio rida yra apie 80 tūkstančių, ne pilnai 5 metai, išskyrus periodinį privalomą garantinį aptarnavimą ir ratų pakeitimą žiemos ir vasaros sezonui, apskritai niekas nebuvo atliekama. Automobilis buvo draustas. Minėtas automobilis buvo jam grąžintas po geros savaitės. Kuomet grąžino automobilį, automobilio stovis buvo toks, kad aptaškytas purvais. Kaip suprato iš policijos pranešimo, buvo vaikomasi, t. y. policijos ekipažas šitą automobilį vijosi. Pradžioje buvo sutvarkytas, pakeistas valdymo blokas, kuris buvo nulaužtas. Valdymo blokas nebuvo išplėštas, nes greičiausiai raktas buvo nuskanuotas ir tada nuotoliniu būdu buvo atidarytas automobilis, t. y. be jokių laužymų, spynelių rakinimo ir pan. Todėl teko keisti bloką ir taip pat buvo nustatyti kėbulo pažeidimai. Buvo smulkios stiklo įdaužos ir priekinės automobilio dalies sparno, kapoto ir bamperio. Šiuos išvardintus defektus nustatė UAB „Tokvila“. Apie automobilio atsiradimą pranešė policijos pareigūnai, pasakė, kad rastas ir bus gabenamas tralu į Vilnių, bei paklausė kur reikia pristatyti. Todėl iš karto susisiekė su UAB „Tokvila“, kadangi buvo aišku, kad remontuoti reikės bent valdymo bloką. Draudimo kompanija sumokėjo už remontus, ten buvo apie 10-15 tūkstančių. Valdymo blokas buvo 5 000 Eur. Jiems atsirado žala, nes buvo išskaitos, kadangi buvo registruoti trys atskiri draudiminiai įvykiai ir už kiekvieną jis sumokėjo po 150 Eur išskaitą. Automobilyje dar buvo jo akiniai.
Šiuo automobiliu naudojosi tik jis vienas. Automobilis buvo įsigytas visiškai naujas. Visi automobilio aptarnavimai atlikti buvo tik UAB „Tokvila“. Rimčiau neteko automobilio remontuoti, tik periodiškai. Taip pat į jokius įvykius nebuvo papuolęs, į kitus servisus nevažiuodavo.
Prokurorei pagarsinus dalį nukentėjusiojo parodymų, patvirtina duotus parodymus, jie teisingi. Tikrai negalėjo kitam asmeniui pavesti apžiūrėti automobilio. Pažymi, kad prieš įvykį automobiliu buvo naudotasi vasario 16 d., grįžo, abu rakteliai buvo pas jį ir tai galėtų patvirtinti policija, kadangi kai policija atvyko, pirmas klausimas, kur yra antras raktelis. Iš viso turėjo 2 raktelius. Iš pradžių išsigando, kadangi namie remontai vyksta, tai neaišku kus kas sudėta, bet surado ir pateikė antrą raktelį policijos pareigūnams. Automobilio dokumentai buvo pas jį. Asmens, kuris yra posėdžio salėje (M. K.) nepažįsta, niekada nesikreipė, nurodytu telefonu niekada neskambino, skelbimų nevartė, nesidomėjo kitų pagalbos neprašė. Akiniai, kurie buvo automobilyje, vertė 269 Eur. Yra pateikti išrašai.
Nuo automobilio buvo dingę valstybiniai numeriai. Jiems grąžino automobilį be valstybinių numerių. Automobilį atpažino iš VIN numerio, ta pati „Tokvila“, pas juos viskas duomenyse yra, bei policija sutikrino. Jam po šio įvykio teko išsiimti naujus valstybinius numerius. Iš automobilio dingo jo akiniai. Mano, kad dingo šie akiniai, turėjo įsigyti naujus, tokių akinių vertė tapo 400 Eur. „Swedbank“ kvitai dėl senųjų akinių pateikti. Jis prašo žalos už senus akinius, 269,35 Eur. Už naujus akinius jis sumokėjo 350 Eur. Neprašo atlyginti žalos tiek už senus, tiek už naujus, prašo tik už prarastus akinius, atlyginti žalą. Civilinis ieškinys šioje dalyje teisingas. Be to, jis jokių remontų darbų neatlikinėjo, visi darbai buvo atlikti „Tokvila“, t. y. „Toyota“ atstovas iš kurio buvo pirktas automobilis ir kuriame buvo aptarnaujami visi nuostoliai. Teismui parodžius dokumentą dėl 146 Eur, paaiškino, kad tai greičiausiai yra patikrinimas, kurio jis nematė, nes yra parašyta ant sąskaitos. Draudimas šios sumos neatlygino. Draudimas jam atlygino už 3 draudiminius įvykius. Negali atsakyti, kodėl jis mokėjo, o ne įėjo į draudimą. Taip pat nežino ar į draudimo polisą įėjo automobilio gabenimas tralu. „Toyota“ salone niekada grynais pinigais nemokėjo, visada mokėjo banko kortele. Be to, buvo apgadintos durų spynelės, tai turbūt būtų sąskaita išrašyta. Jis nematė išrašo, kad būtų apgadintos spynos, jos ir nebuvo apgadintos. Jis nesinaudoja programėle „My Toyota“ (3 t., b. l. 116-119).
Nukentėjusioji V. B. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėnesį su vyru nusprendė įsigyti naują automobilį, nuvyko į „Tokvila“ centrą, kur nusižiūrėjo naują „Toyota RAV4“. Automobilis patiko abiem, buvo paprašyta jų abiejų duomenų apie pajamas, kadangi ketino pirkti lizingu. Automobilis buvo įsigytas lizingu. Už lizingą iki šiol moka abu, taip pat abu mokėjo pradinį įnašą, automobilio pradinė vertė buvo nurodyta 33 500 Eur, tačiau ji buvo realiai didesnė, kadangi buvo pritaikyta beveik 4 000 Eur nuolaida ir minėtas automobilis buvo pateiktas naudotis 2020 m. rugpjūčio 31 d. Faktiškai nuo to laiko naudojosi automobiliu. 2024 m. vasario 16 d. ji buvo namuose, kadangi tai buvo šventinė diena, jie nebuvo niekur išėjusi. Vyras buvo išvykęs į darbą padirbėti, grįžo apie 17 val., kaip visada automobilį paliko (duomenys neskelbtini), prie namų, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Jų aikštelė labai prigrūsta ir sudėtinga pastatyti automobilį. Automobilis buvo naujas, norint, kad į jį niekas neįvažiuotų ar neapgadintų, statydavome nuo jų buto per kelią, už gatvės, visai kitoje vietoje. Kurį laiką buvo viskas saugu, tačiau nepagalvojo apie tai, kad nuo tos vietos kur stovėjo automobilis, buvo labai gerai matomas. Matyt ir tapo masalu vagims pavogti. Tai, kad automobilio nėra pastebėjo abu 2024 m. vasario 19 d. rytą, apie 7.00 val., nes jie kiekvieną dieną kartu važiuodavo į darbą, vyras ją veždavo į darbą. Pamatė, kad nėra automobilio, todėl buvo nuspręsta kviesti policiją. Vyras buvo labai susijaudinęs, net skambindamas policijai iš susijaudinimo mašinos numerius neteisingai nurodė. Tada buvo nuspręsta, kad vyras lieka įvykio vietoje, o ji važiuoja į darbą. Kurį laiką, pradėjus ikiteisminį tyrimą, parodymus davė tik vyras, vėliau nusprendė ir ji įstoti į bylą kaip nukentėjusioji, nes tai yra bendras jų turtas. Automobilis buvo surastas sužinojo 2024 m. vasario 23 d., sužinojo iš vyro. Jai buvo pranešta, kad paskambino policija ir pranešė, kad policija atvežė tralu neužvedamą automobilį, kuris labai aptaškytas ir kad vyras prašė policijos darbuotojų, kad būtų nuplautas, kai bus nuvarytas į „Tokvila“ servisą. Tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi automobilis važiavo per purvus, tai po purvais padaryti pažeidimai. Jos vyras yra sakęs, kad jų mašina niekada nebuvo remontuojama ir nebuvo jokių pažeidimų. Mašiną teko perdažyti, buvo įdaužimų, teko keisti visą valdymo bloką. Kaip ji supranta, kad vagys kažkokiu būdu automobilį atidarė, perprogramavo kompiuterį. Perprogramavus kompiuterį, su raktais automobilis su raktais nebegalėjo užsivesti, todėl teko „Tokvilai“ keisti net valdymo blokus ir perdažyti. Tai kainavo didelius pinigus apie 10 000 Eur. Draudimo bendrovė padengė didžiąją dalį sumos, išskyrus 450 Eur frančizę. Namuose ji rado dokumentą, kurį komentavo jos vyras 146 Eur sumai. Mano, kad ši suma greičiausiai buvo sumokėta, nes vyras buvo nuvykęs į „Tokvila“ būtent vasario 23 d., kai mašina buvo atvežta policijos. Kartu su pavogtu automobiliu, kurį „Emprekis“ įkainavo 27 643 Eur, buvo pavogti vyro akiniai, tuos akinius vyras buvo įsigijęs 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir rugpjūčio 25 d., sumokėdamas rugpjūčio 14 d. – 165 Eur, o rugpjūčio 25 d. – 104,35 Eur, iš viso jo akiniai kainavo 269,35 Eur. Jos vyrui būtina dėvėti akinius vairuojant, tai pavogus akinius jam reikėjo pirkti naujus akinius ir nauji akiniai kainavo 350 Eur. Nors vyras sako, kad ši žala nepriteistina, tačiau vyras buvo priverstas pirkti, nes vairuoti be vairavimo akinių negali. Taip pat vyras sumokėjo 3 frančizes po 150 Eur. Nenuplovus mašinos nebuvo galima įrodyti, ar tie apdaužymai padaryti automobiliui pavogus ir važiuojant per purvus, ar jie jau buvo iki to laiko. Be to, buvo keičiami automobilio valstybiniai numeriai, kurie kainavo 51,22 Eur, tai bendra žala sudaro 1 260,57 Eur ir ji prašo šią žalą išieškoti iš kaltinamojo M. K.. Viską tvarkę vyras, ji tik suradus dokumentus, pagal juos surašė civilinį ieškinį. Kaltinamajam reikėtų mokėti pinigus į vyro sąskaitą arba į jos sąskaita gali būti pervesta, nesvarbu kieno, kadangi jie sutuoktiniai (3 t., b. l. 119-120).
Liudytojas A. C. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo iškviestas vieną kartą pas tyrėją papasakoti kaip veikia tam tikros automobilių užvedimo ir atrakinimo sistemos. Tuo metu tyrėjai buvo įdomu, kodėl buvo pakeistos tam tikros detalės iš to automobilio, nes automobilis buvo atvarytas į įstaigą, kurioje jis dirba ir pakeisti 2 valdymo blokai, 2 raktai, o gal net 3 valdymo blokai. Tyrėjai buvo įdomu kodėl buvo pakeisti. Tai buvo pakeisti, nes „Toyota“ gamintojo sistema taip veikia, kad 3 komponentai yra tarpusavyje susieti ir, jeigu automobilis nebeturi rakto, tai tada reikia pakeisti visus tuos 3 elementus. Tuo metu ir dabar jis dirba UAB „Tokvila“. Jo pareigos – techninis konsultantas. Šioje darbo pozicijoje nuo 2023 m. Šias sistemas žino nuo 2013 m. Jo išsilavinimas yra su tuo susijęs, jis baigė Danijoje mokslus su automobiliu technologijų išsilavinimu. Kalba ėjo apie automobilį „Toyota RAV4“, valstybinių numerių ir VIN kodo nepamena. Automobiliui buvo atlikta diagnostika. Pats gyvai automobilio tą dieną nematė, bet pagal užsakymą, jis supranta, kad automobilis atvyko su nusiskundimu, kad šis nesiveda ir neturi rakto, ar tie raktai buvo, bet jie buvo arba atriški, arba sugadinti iki tokio lygio, kad automobilis tiesiog jų nebepažįsta. Tada nuo to momento jie pradėjo daryti diagnostiką. Visi 3 komponentai, kurie buvo pakeisti, tai raktas, imobilaizerio blokas ir kompiuteris, kuris valdo visą tą atrakinimą, jie turi atmintį, kuri yra vieną kartą įrašoma ir jų nebegalima iš vieno automobilio įdėti į kitą. Netgi kai detalė užsakoma yra nauja, jie turi vieną galimybę ją įdėti į automobilį ir po to tas blokas jau tampa pririštas prie to automobilio ir jis nebenaudojamas niekur kitur. Tai, jeigu yra bandoma padaryti kažkokias manipuliacijas ir perrašinėjimus, kurių „Toyota“ neleidžia ir negali daryti, tai daro prielaidą, kad čia yra vienintelis variantas. Beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo blokas, būtent tas kompiuteris, kuris yra atsakingas už visą komunikaciją, yra po daiktadėže, tai būtų keleivio pusėje prie dešinio statramsčio. Prie jo galima prieiti tik išėmus daiktadėžę, gal atjungsite elektros komponentus, bet išimti nepavyktų, reikėtų daugiau ardyti. Tačiau jau tai matosi, kai ta daiktadėžė yra išimama. Reikėtų pašalinti tam tikras kliūtis, kad pamatyti šį valdymo bloką. Pagal gamintoją jie visada turi procedūrą, kad nepažeisti kitų elementų, tai automobilis kaip puzlė susirenka, kad vieną detalę išimti, turi krūvą kitų detalių išimti. Pažymi, kad yra dviejų rūšių atmintys. Viena atmintis, kuri yra įrašoma ir nebegali būti pakeista, ir kita atmintis, kuri yra kaip USB diskelis, kuris gali būti įrašomas, ištrinamas pagal poreikį. Tai automobilyje šie komponentai turi atmintį, kuri pagal „Toyota“ negali būti perrašinėjama. Jeigu ši detalė yra įdėta į automobilį, prisirišo prie jo su jo raktais ir imobilaizeriu – tai lieka ir kitoje sistemoje, todėl nebeveiks, jis net neturi galimybės ten veikti, nes jo įrašuti kodai jau nebesutampa ir jis neužsives, neįjungs degimo ir nieko negalima bus padaryti. Tokią detalę išardžius ir bandant įdėti į kitą automobilį, raktas bus neatpažintas ir automobilis neužsives. Jeigu žmogus sako, kad remontuoja automobilį autoservise ir deda tokius valdymo blokus į kitus automobilius, jie negali užsivesti. Galima iš vieno kėbulo paimti visus 3 komponentus ir perkelti į kitą, tuomet užsives. Bet jeigu tik vieną iš to trikampio paimsite elementą ir perdėsite į kitą, tuomet neužsives. „Denso“ bloką perkėlus į kitą automobilį, su juo važiuoti negalima, o būtent „Toyota“ automobiliui gamykliškai jo padaryti negalėjo. Jis pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytos valdymo bloko nuotraukos.
Teismui parodžius nuotraukas, esančias 1 t., b. l. 126-131, paaiškina, kad fiziškai prie bloko, išėmus daiktadėžę, galima, bei išimti neįmanoma. Tačiau komponentus, elektros jungtis, galima atjungti ir turbūt išeina pajungti kitą. Pajungimas tikrai nestandartinis.
Prokurorei pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 2 t., b. l. 79-82, patvirtina šiuos parodymus. Be to, pažymi, kad niekada neteko domėtis, ar kažkokie garažai keičia užrakto sistemą „Toyota“, mano, kad rinka yra tokia, kad visko galima padaryti, tačiau jie dirba ne su tokiais klientais. Minėjo, kad ši atmintis yra vienkartinė, jie nėra autorizuotas servisas ir neturi tokios galimybės išėmus tą bloką nunulinti ir pririšti prie naujo automobilio. Šį automobilį matė tik tada, kai reikėjo pakomentuoti, tai nežino, ar senasis „Denso“ blokas buvo likęs vietoje, ar buvo išimtas, nes jis nebuvo prie automobilio. Nuotrauka parodo, kad įmanoma prijunti naują bloką neišėmus senojo, laidai tiesiog turi galimybę išsitraukti ir pajungti kitą ant laidų. Jis negali pakomentuoti kaip vagys galėjo atrakinti automobilį. Apie tokius kompiuterius, kurie gali nuskaityti kuomet asmuo užrakinėja automobilį, jam nėra žinoma. Juos moka automobilio sandaros, kiek operacijų vyksta nuo to momento, kai paimame už rankenos, iki to momento, kai automobilį užveda, bet kaip atrakinti automobilį nelegaliais būdais, tokių dalykų nemoko (3 t., b. l. 122-124).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė D. K. paaiškino, kad buvo atliktas biologinis, t. y. DNR objektų tyrimas. Tyrimui pateiktos nuoplovos nuo automobilio vairo rato, pavarų svirties, valstybinių numerių detalė, kuri įvardinta kaip automobilio valdymo blokas. Pateikusi dvi išvadas. Yra tam tikra objektų aprašymo ir mėginių paėmimo tvarka, turi tokią standartinę procedūrą, yra specialisto išvadoje ta dalis. Jeigu turi ant tampono pateiktą nuoplovą nuo kažko ir ten nėra intensyvaus pėdsako, kaip tai būtų, pavyzdžiui, žmogaus seilės arba kraujas, tada tą tamponą nusilaužia. Nulaužia, įdeda į mėgintuvėlį tam, kad pasiimtų visą jiems pateiktą medžiagą. Jeigu tai yra kažkoks objektas, ant kurio reikia ieškoti lytėjimo pėdsakų, laboratorijoje daro nuoplovas tokiais pačiais tamponėliais, dejonizuotu vandeniu, daro tokią nuoplovą nuo tikėtina liestų vietų. Tai buvo padaryta su numerio ženklais ir tuo valdymo bloku, padarytos nuoplovos. Tada jos praeina tam tikra procesą, surašo visas metodikas kas ten buvo padaryta su tais objektais. Atliekamas procesas, kurio metu išskiria iš pėdsako DNR, nes pėdsakas tai yra ląstelių kažkokia masė žmogaus biologinių, o iš to pėdsako jie turi išsiskirti DNR žmogaus. Tada atliekama tokia reakcija kaip polimerazės grandininė reakcija, t. y. mėgintuvėlyje tam tikrų reagentų pagalba sukuria tokią reakciją, kurios metu, kaip ir organizme ląstelėse, DNR pasidaugina, bet jau kriminalistai padaugina visą išskirtą DNR, o tik tas sritis, kurias tiria, pagal kurias mes identifikuosim pėdsaką. Tai reiškia, surenka į mėgintuvėlį medžiagas, įdedame į aparatą, kuris vadinasi termocikleris ir ten temperatūrinis režimas, dirba aparatas ir išdaugina tas sritis, kurios reikalingos. Pažymi, kad DNR tyrimai nemeluoja.
Teismui pagarsinus specialisto išvadą, esančią 1 t., b. l. 160 „Ant tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties <...> rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. K. genotipu“ paaiškina, kad objektų tyrimas baigtas, specialisto išvada surašyta, ji pateikta užsakovui ir tada buvo jiems atsiųstas lyginamasis su klausimais, ar tie pėdsakai, kuriuos ištyrę pripažino tinkamais asmeniui identifikuoti, ar jie priklauso M. K.. Tirti buvo pateiktas jo lyginamasis pavyzdys. Tada lyginamasis pavyzdys praeina panašų procesą. Pasiima medžiagą, iš jos išskiria DNR, padaugina, amplifikuoja tas sritis, kurias reikia ir tada lygina turimus rezultatus, tuos, kuriuos gavo atlikę objektų tyrimą ir tą, kurį gavo atlikę lyginamojo pavyzdžio tyrimą. Jeigu kalba apie tą tamponėlį su nuoplova nuo pavarų svirties, tai ten, atliekant objektų tyrimą, buvo nustatyta, kad yra ne vieno, o ne mažiau nei dviejų, tokia formuluotė yra pati tinkamiausia, asmenų biologinių pėdsakų, bet tik vieno asmens yra pėdsakai, kuriuos jie gali identifikuoti. Dažniausiai tai priklauso nuo kiekio, tiesiog kiekis yra didesnis. Klausimas: „Pagal tą kiekį, kas buvo rasta ant pavarų perjungimo svirties, ar galime daryti išvadą, kad tai atitiko M. K.?“ Ne pagal kiekį, o pagal unikalų alelių rinkinį, požymių rinkinį. Yra tiriama 15 požymių ir tie požymiai sulyginami gauti pėdsake ir gauti lyginamajame pavyzdyje. Tada nurodoma, kad sutampa, kaip ir išvadoje parašyta. O ką reiškia tai, tada jie dar paskaičiuoja tikimybę, kokia tikimybė, kad kitas asmuo galėtų turėti tokius pačius požymius, jų rinkinį. Klausimas: „Ką reiškią „<...> yra ne didesnė nei 4×10-20?“ Pažymi, kad įranga paskaičiavusi pasako ką tai reiškia, kad vienas žmogus iš kažkokio skaičiaus asmenų galėtų turėti tokį alelių rinkinį ir tas skaičius asmenų yra nurodomas, kadangi -20, tai įsivaizduokite tokį skaičių parašytą. Jeigu turi ne pilnus 9 milijardus žemėje, tai tą skaičių gauna, kurio ji nemoka įvardinti, jis yra kažkoks trilijonų milijardas ir pan., toks jau už suvokimo ribos. Tai reiškia, kad, jeigu žemėje būtų skaičius gyventojų, galbūt tada pas kažką ir atsirastų toks rinkinys. Šiuo metu tai pasako, kad tai yra unikalus žmogui, gyvenančiam žemėje. Tikimybė, kad kitas žmogus turi tokį alelių rinkinį, ji yra tiek maža, kad daug kartų viršija žemės gyventojų skaičių. Ant valdymo bloko rasti biologiniai pėdsakai yra tinkami dviejų asmenų, lygiai taip pat, kad ten yra ne mažiau nei dviejų žmonių susimaišiusių pėdsakų ir jie sako, kad gali identifikuoti jau du asmenis. Pirmu atveju rezultatas yra gautas toks, jeigu turi diagramas savo tokias, toje diagramoje jie mato signalus stipresnius, visą rinkinį alelių stipresnių ir mato, kad yra dar kažko, ko jie negali identifikuoti. Labai gražiai atsiskiria rezultatai tiesiog vizualiai. Ir tada įrodinėja skaičiuodami atsitiktinio sutapimo tikimybę, ant bloko rezultatas kitoks yra. Yra susimaišę tie pėdsakai ir jie panašiai vienodame lygyje, kalba jau apie genotipus, kuriuos mato ištyrę. Tada tiesiog kitokia įrodinėjimo metodika, vėl vyksta palyginimas turimo rezultato su lyginamuoju pavyzdžiu ir sakoma tada, kad šitame rinkinyje, kurį jie mato dviejų asmenų, yra jų įtariamojo asmens profilis. Ką tai reiškia, kad jis ten yra? Tada skaičiuojame tokį Lietuvos Respublikos koeficientą, kuris yra dviejų priešingų hipotezių tikimybių santykis. Pavyzdžiui, viena hipotezė sako, kad čia yra šio asmens profilis, kita hipotezė sako, kad ne, čia yra kažkokie du jiems nežinomi asmenys, tada įranga skaičiuoja. Jie duoda tokias sąlygas savo programai, kuri skaičiuoja ir ji paskaičiuoja kuri hipotezė yra labiau palaikoma ir kiek kartų. Labiau yra palaikoma ta, kad jie turi M. K. ir kažkokio kito asmens susimaišiusius biologinius pėdsakus, kad tas profilis yra jiems žinomo asmens, t. y. M. K. ir vieno nežinomo, kurio neturėjo lyginamojo pavyzdžio. Ten irgi yra palaikymo tikimybė panašiai tokio lygmens, aukšta tikimybė buvo. „3×10¹⁶“ reiškia, kad įsivaizduojame tokį skaičių, kur parašyta 1 ir 16 nulių. Reiškia tiek kartų tikimybė, kad tai yra M. K. profilis yra labiau tikėtina nei, kad yra kažkokio kito žmogaus. Čia tokia metodika tų maišytų pėdsakų įrodinėjimo. Įmanoma identifikuoti kitą asmenį. Be to buvo pateikti nukentėjusiojo asmens pavyzždiai, buvo pasakyta, kad tai nėra jo pėdsakai. Daugiau lyginamųjų pavyzdžių identifikacijai nebuvo pateikta. Pėdsakai nukeliavo į registrą, įrašyti į DNR duomenų registrą, gal su laiku ir kitas tas asmuo atsiras arba tyrimas turėtų pateikti pagal savo paiešką kažkokį asmenį. Nukentėjusiojo pėdsakas gal yra, tiesiog jie jo negalėjo identifikuoti. Kalba apie lytėjimo pėdsakus, t. y. tuos pėdsakus, kur žmogus palieka liesdamas tai, nėra jų audinys kaip kraujas ar seilės. Pažymėtina, kad tokie pėdsakai turi tam tikra savybe, tos savybės yra pirmiausia, kad turi keratinizuotas ląsteles, kurias reikia jiems suardyti, kad pėdsaką išskirti. Svarbiausias požymis, kad ten yra DNR kiekis labai mažas. Ką tai reiškia labai mažas? Išvadoje yra parašyta, kad prieš atliekant genotipo tyrimą, specialistas nustato kiekį pėdsake. Mato, kai kartais tas kiekis toks mažas, kad jau su juo nebedirba, vis tiek nenustatys asmens genotipo. O ta savybė pėdsake atsiranda nuo žmogaus fiziologinių savybių. Žmonės vieni turi tokią savybę, kad jie gali be pirštinių, tiesiog nuoga ranka čiupinėti telefoną, pavyzdžiui, ir jie surinkę jų pėdsakus negaus rezultato. Čia yra jų tokia fiziologija, reiškia, jūsų oda taip atsinaujina, kad nuo odos nueina ląstelės, kurios nebeturi branduolių. Branduoliai suirę, reiškia nebeneša genetinės medžiagos. Yra asmenų, kurių vienas pirštų pėdsakas, palies, tą pirštų pėdsaką nusiplaus ir turės puikiausią profilį. Tai priklauso ne nuo pritaikytos metodikos, bet priklauso nuo žmogaus savybės, nes jo oda taip atsinaujina, ji palieka pakankamą kiekį ląstelių, kurios turi branduolius, o branduoliuose yra genetinė medžiaga. Tai galėtų būti toks paaiškinimas, tyrimas to neparodo, bet greičiausiai tai yra pagrindinė priežastis dirbant su lytėjimo pėdsakais, kodėl vienų asmenų galima identifikuoti, o kitų ne.
Patvirtina, kad buvo tiriami valstybiniai numeriai. Numerių nuoplovas jie daro nuo tikėtina liestų vietų. Tuose nuoplovose, kurias padarė, jiems parodė, kad ant numerių rado daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų. Reiškia, kad ant numerių paliko daugiau nei du asmenys savo pėdsakus, ir jie buvo netinkami identifikacijai. Rasti dviejų asmenų pėdsakai, buvo patikrinti duomenų bazėse, kas galėtų būti antrasis asmuo. Jeigu išvadoje parašyta, kad pėdsakas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir šis nepriskirtas žinomam asmeniui, todėl nukeliauja į registrą. Savo išvadą tvirtina (3 t., b. l. 155-158).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 12 d. įtariamuoju apklaustas M. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl kaltės šiuo metu nepasisakys. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į įskaitą neįrašytas. Pasinaudos savo įtariamojo teise ir parodymų šiuo metu neduos (2 t., b. l. 151-152).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 30 d. įtariamuoju apklaustas M. K. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Įtarime nurodytu laiku buvo Panevėžyje, namie, adresu, nurodytu pažymoje apie asmens duomenis, namie buvo vienas, ar kas nors gali patvirtinti, tiksliai pasakyti negali. Nurodytu laikotarpiu naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu į Vilnių nevažiavo, apskritai Vilniuje nebūna. Kaip automobilyje galėjo atsirasti jo biologiniai pėdsakai, paaiškinti negali. Maždaug prieš metus, gal daugiau, užsiimdavo automobilių dalių pirkimais pardavimais, galimai pėdsakai buvo ant kokios nors jo parduotos detalės, prekiavo visokių automobilių markių ir dalių detalėmis. Pas jį namie kratos metu rastus automobilio „Toyota“ valdymo blokus taip pat pirko nurodytu laikotarpiu nuo sudaužytų automobilių. Automobilio dalis pirko pagal skelbimus, automobilių turguje, pastovių automobilių dalių pardavėjų ar pirkėjų neturėjo. Automobilių detales pirko ir parduodavo nepažįstamiems žmonėms, jų jokių kontaktų nėra išsaugojęs, nes neturi tuo metu naudojamo telefono aparato, kadangi jis buvo konfiskuotas ir sunaikintas, kai buvo sulaikytas Švedijoje. Kratos metu rasti telefonai yra labai seni, galimai jie priklausė jam ar jo šeimos nariams, tačiau nurodytais telefonais jau seniai niekas nesinaudojo. Švedijoje buvo teistas už tai, kad disponavo vogtais automobiliais, tačiau automobilio vagystėmis apkaltintas nebuvo ir jokių automobilių nevogė. Daugiau papildymų neturi (2 t., b. l. 161-164).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 19 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 17.00 val. jis grįžo iš darbo namo ir prie namų, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paliko jam priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį, jis išėjo namo, kur kartu su savo šeimos nariais, t. y. žmona V. B. ir sūnumi E. B. praleido visą savaitgalį, todėl automobiliu, nei jis, nei jo šeimos nariai nesinaudojo. Taip pat nori pranešti, kad minėtu automobiliu niekas apart jo nesinaudoja. 2024 m. vasario 18 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. jis vienas ėjo pasivaikščioti nuo savo namų iki žaliųjų ežerų ir atgal, ar tuo metu automobilis vis dar stovėjo savo vietoje, jis nežino, kadangi neatkreipė dėmesio. 2024 m. vasario 19 d. apie 07.00 val. priėjus prie vietos, kur paskutinį kartą buvo paliktas jam priklausantis automobilis, jis pamatė, kad automobilio nėra. Nori paminėti, kad automobilis buvo paliktas tvarkingai, jokių draudžiamų ženklų, kad automobilį draudžiama palikti minėtoje vietoje nėra. Pamatęs, kad automobilio nėra, jis suprato, kad automobilis buvo pavogtas, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Nori paminėti, kad automobilis buvo pirktas lizingu naujas iš salono 2020 metais, šio metu įvertinus rinkos kainą automobilį vertina apie 35 000 Eur. Taip pat automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu „Compensa“ draudimo bendrovėje. Visi automobilio remontai ir privalomieji aptarnavimai buvo atlikti tik pas oficialų atstovą „Toyota“ centre. Paskutinis automobilio aptarnavimas buvo atliktas 2023 m. gruodžio 21 d. adresu Žalgirio g. 122, Vilniuje, „Toyota“ atstovybėje „Tokvila“, buvo keisti tepalai, jo žiniomis, jokios kitos detalės keistos nebuvo. Jokiuose kituose autoservisuose automobilio niekada netvarkė. Kai nusipirko automobilį, gavo 2 komplektus raktų, visi raktai yra likę pas jį. Automobilį pirko standartinėje komplektacijoje, kurioje nebuvo jokio GPS, papildomai GPS automobilyje nebuvo įsistatęs. Kai nusipirko automobilį, iš karto atsisiuntė mobiliąją aplikacija „My Toyota“, tačiau iki šiol niekada ja nesinaudojo ir nebuvo aktyvavęs, todėl iš jos jokių duomenų nepamatys. Automobilio dokumentai liko pas jį. Automobilyje liko jo akiniai, daugiau jokių specifinių daiktų automobilyje nebuvo. Jokių pabraižymų automobilyje ir salone nebuvo. Kas galėjo pavogti jam priklausantį automobilį, jis nežino ir neįtaria. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (2 t., b. l. 3-6).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 27 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori patikslinti, kad po to, kai jam buvo grąžintas jo automobilis, jis buvo suremontuotas UAB „Tokvila“ servise. Automobilyje buvo keistas valdymo blokas, taip pat automobilyje buvo lengvi kėbulo pažeidimai priekyje, todėl reikėjo perdažyti automobilio priekį, bendrai automobilio remontas kainavo 10 000 Eur, iš jų 9550 Eur jam kompensavo draudimo bendrovė, jis sumokėjo frančizę 450 Eur. Visus automobilio remonto dokumentus turi, sąskaitą-faktūrą galės pateikti el. paštu. Taip pat, kadangi automobilis buvo rastas be valstybinių numerių, reikėjo gauti naujus valstybinius numerius ir išimti naują registracijos pažymėjimą. Už naujus valstybinius numerius sumokėjo 51,22 Eur. Bendrai nurodytu nusikaltimu jam padaryta žala 501,22 Eur Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatyti įtariamieji (2 t., b. l. 16-17).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 27 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori patikslinti, kad automobiliu „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki vagystės naudojosi jis vienas. Jo žmona nurodytu automobiliu naudojosi tik kartu su juo, kaip keleivė. Automobilį vairavo tik jis vienas, niekam niekada automobilio paskolinęs nebuvo ir naudotis neleido. Iki vagystės automobilis remontuojamas nebuvo, techninis aptarnavimas buvo atliekamas tik specializuotame servise UAB „Tokvila“, paskutinį kartą buvo keisti tepalai, tai buvo 2023 m. gruodžio 21 d. Tokio asmens kaip M. K. jis nepažįsta. Iki vagystės automobilyje liko jo akiniai, pavadinimo neatsimena, akinius pirko 2020 metais, tuo metu jų kaina buvo 269,35 Eur, galės pateikti akinių įgijimo kvitą el. paštu. Įskaitant nusidėvėjimą, vagystės dienai, akinius vertina 200 Eur, nes akiniai buvo geros būklės. Po to, kai jam buvo grąžintas jo automobilis, akiniai rasti ir grąžinti nebuvo, pasidarė naujus akinius. Daugiau vertingų daiktų automobilyje palikta nebuvo. Dėl automobilio remonto išlaidų, kaip ir parodė pirmoje apklausoje, remontas kainavo 9577,74 Eur, buvo išrašytos 2 PVM sąskaitos-faktūros. Remonto išlaidas apmokėjo draudimo bendrovė, jis tik sumokėjo frančizę - 450 Eur, 3 kartus po 150 Eur. Dėl nurodytos nusikalstamos veikos nukentėjo jis ir jo žmona, kadangi automobilis buvo jų bendra nuosavybė, dėl automobilio vagystės bendrai patyrė turtinę žalą. Neprieštarauja, kad civilinį ieškinį dėl jų abiejų patirtos turtinės ir neturtinės žalos pareikštų jo žmona V. B. (2 t., b. l. 24-27).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 18 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad jai kartu su jos vyru E. B. priklauso automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo pardavimo sutartis dėl automobilio įgijimo buvo pasirašyta 2020 m. gegužės 29 d. Automobilio vertė - 33500 Eur. UAB „Tokvila“ buvo patikrinti jos ir vyro duomenys dėl jos ir vyro mokumo ir buvo pasirašyta lizingo sutartis, kur kaip lizingo gavėjas buvo nurodytas jos vyras E. B.. o lizingo davėjas UAB „Citadelė lizingas“. Sumokėjo pirminę įmoką iš bendrų pinigų, jos 1650 Eur, vyro 1700 Eur. Lizingo įmokas mokėjo per pusę kartu su vyru, būdavo, kad mokėdavo ir ji viena. Iš viso ji sumokėjo 13 897,34 Eur, kartu su palūkanomis, o vyras - 10 121,69 Eur. Bendrai ji sumokėjo kredito 10 548,32 Eur, o vyras 6 218,24 Eur. Šiai dienai liko sumokėti 13 383,43 Eur kredito, neįskaitant palūkanų. Automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu, draudimu rūpinosi vyras. Automobiliu naudojosi ji kartu su vyru, tačiau ji viena be vyro automobiliu nesinaudojo. 2024 m. vasario 19 d. ryte kartu su vyru nusprendė važiuoti į darbą ir pamatė, kad jų automobilio nėra vietoje. Automobilis buvo paliktas prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis nurodytoje vietoje buvo paliktas nuo 2024 m. vasario 16 d. iki 2024 m. vasario 19 d., nurodytu laiku prie automobilio nėjo. Apie automobilio pagrobimą vyras pranešė policijai bei parašė pareiškimą į policiją dėl automobilio pagrobimo. Apie automobilio pagrobimą vyras taip pat pranešė draudimo bendrovei „Compensa“ bei lizingo bendrovei. 2024 m. vasario 23 d. automobilis jiems buvo grąžintas, tačiau jį reikėjo remontuoti, automobilis ilgą laiką buvo nevažiuojantis, tai užtruko apie 2 mėn. Draudimas išmokėjo draudimo išmoką už automobilio remontą, tačiau reikėjo susimokėti už frančižę, taip pat buvo išduoti nauji valstybiniai numeriai. Tikslios sumos, kokia žala jiems buvo padaryta dėl nurodyto nusikaltimo, šiuo metu įvardinti negali, tačiau žalą patyrė jie bendrai su vyru, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, kai bus nustatyti nusikaltimą padarę asmenys (2 t., b. l. 33-36).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 20 d. liudytoju apklaustas A. C. parodė, kad dirba UAB „Tokvila“ techniniu konsultantu. Į jo pareigas įeina teikti konsultacijas techniniais klausimais dėl automobilių „Toyota“ ir jų dalių. Jam parodytas valdymo blokas DENSO (Smart Key) yra beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo blokas. Jis yra atsakingas už beraktės automobilio sistemos valdymą. Nurodytas valdymo blokas skirtas komunikacijai su automobilio raktu ir kitomis automobilio sistemomis. Jeigu automobilio originalus raktas yra netoli nuo automobilio, nurodytas automobilio valdymo blokas jį atpažįsta ir siunčia impulsą salono valdymo blokui, kad galima atrakinti automobilį. Kai žmogus įsėda į automobilį, nurodytas valdymo blokas atpažįsta, kad raktas yra netoli nuo užvedimo spynelės ir tada jau galima užvesti automobilį. Nurodytas beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo blokas yra įmontuojamas po daiktadėže, keleivio pusėje. Jis nėra lengvai matomas, kad jį pamatyti reikia apardyti automobilį. Ant beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo bloko nurodytas kodas (duomenys neskelbtini) yra gamintojo DENSO kodas ir jo susieti su konkrečiu „Toyota“ automobiliu jie negali, todėl negalima pasakyti kokiam būtent automobiliui „Toyota“ jis priklauso. Automobilio raktas yra pririštas prie beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo bloko ir imobilizatoriaus bloko, o beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo blokas yra susietas su automobilio variklio valdymo bloku. Kaip mato iš jam parodytų nuotraukų iš įvykio vietos, valdymo blokas DENSO (Smart Key) yra pajungtas negamykliškai ir ne jam skirtoje vietoje. Į jų servisą 2024 m. vasario 23 d. buvo pristatytas automobilis „Toyota Rav 4“, VIN (duomenys neskelbtini), dėl problemų, kad automobilis neužsiveda. Jį apžiūrėjo serviso darbuotojai ir buvo nuspręsta keisti automobilio 3 valdymo blokus: beraktės automobilio atrakinimo sistemos valdymo bloką, imobilizatoriaus bloką (yra įmontuojamas už automobilio šildymo sistemos ir padeda atpažinti raktą) ir SOS mygtuko valdymo blokas, kuris yra susietas su SOS mygtuku, esančiu automobilio salono priekyje prie salono apšvietimo ir skirtas siųsti signalą BPC (bendrojo pagalbos centrui), jeigu iššoko oro pagalvės arba pats automobilio savininkas pavojaus atveju paspaudžia nurodytą mygtuką. Ant jam parodytų nuotraukų yra galimai „Toyota“ valdymo blokai, tačiau kas tai per valdymo blokai, iš jų vaizdo sunku pasakyti (2 t., b. l. 79-82).
Iš 2024 m. vasario 19 d. E. B. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 17.00 val. pastatė jam priklausantį automobilį „Toyota TAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien, t. y. 2024 m. vasario 19 d. apie 07.00 val. atėjo prie automobilių stovėjimo aikštelės ir pamatė, kad jam priklausantis automobilis dingo. Jam padaryta turtinė žala, kurią vertina 35 000 Eur. Kas galėjo pavogti jam priklausantį automobilį nežino ir neįtaria (1 t., b. l. 21-24).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad lengvojo automobilio „Toyota RAV4 (2018-) XA5“, pasirinkti metai 2020, kaina Lietuvoje su PVM yra 27 643 Eur (1 t., b. l. 63).
Iš 2024 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto pastato, priešais matoma asfaltuota aikštelė, kurioje matomi stovintys automobiliai. Minėtoje aikštelėje matomi automobiliai „Citroen“, tamsios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi“, žalios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp minėtų automobilių matomas laisvas plotas, kuriame buvo paliktas pareiškėjui priklausantis automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo „Audi“ automobilio praėjus į priekį apie 100 m, matomas išvažiavimas į pagrindinę g. (Kalvarijų g), priešais minėtą išvažiavimą, matomas autoservisas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ant minėto autoserviso matoma šviesos spalvos iškaba su užrašu „ratų montavimas, geometrija, važiuoklės remontas“. Ant autoserviso pastato matomos vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra nukreiptos į dingusio automobilio pusę. Prie įvykio vietos, kurioje stovėjo dingęs automobilis yra du įvažiavimai, kurie abu yra iš pagrindinės Kalvarijų g. pusės. Iš įvykio vietos jokie tyrimui reikšmingi daiktai rasti ir paimti nebuvo. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 64-71).
Iš 2024 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš UAB „Vulkanizacija“, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektai yra 3 įrašai, pavadinimais:
1. „Terasa-20240216215638-20240216215712“, kuriame matosi, kad 2024 m. vasario 16 d., 21.56:45 val., yra užfiksuotas baltos spalvos automobilis stovintis priešais pastatą (duomenys neskelbtini), automobilis stovi atsuktas galine dalimi į vaizdo kameras, iš bendrų ruožų, galima teigti, kad tai yra „Toyota RAV4“, baltos spalvos, valstybinių numerių nesimato dėl prastos įrašo kokybės;
2. „Terasa-20240216220821-20240216220851“, kuriame matosi, kad 2024 m. vasario 16 d., 22.08:28 val., šalia automobilio „Toyota RAV4“, yra atsistojęs tamsios spalvos automobilis (galimai juodos), dėl prastos įrašo kokybės valstybinio numerio ir automobilio markės nustatyti nėra galimybės;
3. „Terasa-20240216221803-20240216221833“, kuriame matosi, kad 2024 m. vasario 16 d., 22.18:13 val., baltos spalvos automobilio „Toyota“ ir šalia jo stovėjusio kito automobilio jau nėra. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 77-82).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – ir KPNNTV) 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Š. 2024 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 22.00 val. Vilniaus AVPK KPNNTV 3-iajame skyriuje buvo gauta duomenų, kad galimai iš Vilniaus miesto link Panevėžio miesto važiuoja juodos spalvos „Volskwagen Golf“ automobilis su valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lydi galimai Vilniaus mieste pavogtą „Toyota“ markės automobilį. Tikslūs galimai pavogto automobilio modelis ir valstybiniai numeriai nebuvo žinomi. Tik buvo žinoma, kad ant „VW Golf“ yra užkabinti klastoti (dubliuoti) numeriai. Aukščiau gauta informacija operatyviai buvo perduota Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Informacijos tikrinimo metu ties A2 - A17 kelių sankryža buvo pastebėtas „VW Golf“ su minėtais numeriais, kuris važiavo iš paskos automobiliui „Toyota Rav4“ baltos spalvos. Stabdant, abu automobiliai nestojo. Buvo blokuojamas kelias, bet abu automobiliai išsiskirstę sugebėjo pasišalinti skirtingomis kryptimis. Tolimesnė jų paieška buvo nevaisinga. Dirbant pagal gautus duomenis buvo nustatyta, kad „VW Golf“ su užkabintais valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo „Toyota Rav4“ su valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvija). Tikrinant „Toyota“ valstybinius numerius buvo nustatyta, kad tai yra taip pat klastoti numeriai kaip ir ant „VW Golf“, t. y. abu numeriai priklauso automobiliams, kurie šiuo metu yra pardavime Latvijoje, o informacija apie parduodamus automobilius yra patalpinta skelbimuose viešoje erdvėje. Latvijos pareigūnai patvirtino minėtą informaciją nurodydami, kad abu numerių originalai yra ant parduodamų automobilių ir abu numeriai nebuvo pavogti ar prarasti kitu būdu. Dirbant pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktą informaciją apie aukščiau nurodytų automobilių judėjimą Lietuvoje, tos informacijos analizės metu, buvo nustatyta, kad „VW Golf“ automobilis 2024 m. vasario 16 d. apie 21.00 val. pajudėjo nuo Panevėžio miesto pusės A2 keliu link Vilniaus miesto. Apie 21.42 val. A14 keliu įvažiavo į Vilniaus miestą, kur įvykdė automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir lydint pavogtą automobilį išvažiavę už Vilniaus miesto ribų, ant pavogto automobilio uždėjo galimai klastotus numerius ir tolimesnė kelionė link Panevėžio miesto jau buvo vykdoma su galimai klastotais numeriai (1 t., b. l. 86-87).
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto H. V. 2024 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 16 d. dirbant ekipaže „P1539“ kartu su viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialistu L. S., apie 23.40 val. iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojų gavo nurodymą vykti prie Vilnius - Kaunas viaduko ir pasitikti nuo Vilniaus pusės atvažiuojančius „VW“ ir „Toyota“ automobilius, latviškais numeriais. Iš budėtojų gavo informacijos, kad „Toyota“ automobilis yra vogtas, o „VW“ automobilis - palyda. Pastebėjus apie 23.50 val. minėtus automobilius „Toyota Rav“, baltos spalvos, latviškais valstybiniais numeriais, ir iš paskos važiuojantį „VW“ automobilį, juodos spalvos, latviškais valstybiniais numeriais. Iš galo privažiavus prie „VW“ automobilio, jis buvo stabdomas su spec. mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu. Automobilis „VW“ parodė posūkį į dešinę, pristabdė ir po kiek laiko padidinęs greitį nuvažiavo A17 keliu link A10 kelio. Kitas ekipažas artimiausiam žiede bandė sudaryti dirbtinį spūstį, bet automobilis „VW“ nusuko žiede į dešinę, iš jo paskos nuvažiavo kitas ekipažas, o jie važiavo paskui „Toyota“ automobilį. Nurodyti automobiliai sudarinėjo avarines situacijas. Besivejant automobilį, dar kitas ekipažas sudarė dirbtinį spūstį, bet šis pravažiavo pro salelę, apgadindamas stulpelius bei savo automobilį ir nuvažiavo dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pamestas ties (duomenys neskelbtini) „Norfa“. Apvažiavus šalia esančias gatves, bei nuvažiavus link (duomenys neskelbtini), minėtų automobilių nepastebėjo. Filmuota automobilio kamera P1539 (1 t., b. l. 95).
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. U. 2024 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 16/17 d. dirbant ekipaže „P1922“ kartu su G. Š. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gavo nurodymą važiuoti ant kelio A17, nes keliu gali važiuoti vogtas automobilis. Nuvažiavus į kelią A17 kartu su ekipažu „P1001“, ekipažas „ P1001“ pasiliko stovėti ant kelio A17 Pušaloto g. žiedo. Jie nuvažiavo link A17 Bityno g/žiedo, kad vienos eismo juostos kelyje ant kelio ištiestų spec. priemonę - ežį. Privažiavus žiedą, ekipažas „P1539“ pasakė, kad „Toyota“ bei „VW Golf“ pravažiavo pro juos. Po dešinę pamatė atvažiuojančius automobilius, vėliau ekipažas „P1539“ nurodė, kad automobiliai nestojo, pamatė mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, kurie buvo netoli mūsų. Išlipus iš automobilio nebebuvo galimybės ištiesti spec. priemonės - ežio, pro juos pravažiavo „VW Golf“, valstybinis Nr. (latviški), tamsiai mėlynas, bei „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški), baltas. „VW Golf“ nuvažiavo Bityno g., link miesto, o „Toyota Rav4“ nuvažiavo keliu A17 link kelio A10, jie nusivijo automobilį „VW Golf“ žvyrkeliais, automobilis dideliu greičiu nuo jų tolo, T formos sankryžoje Bityno-Pamolainių g. pasuko į dešinę ir važiavo link Baltijos kelio, automobilis išsijungė galinius žibintus ir pasiekęs Baltijos kelią nusuko nežinoma kryptimi. Vėliau buvo pastebėtas panašus automobilis, kuris dideliu greičiu keliu A17 nuvažiavo link kelio A10. Automobilį dideliu greičiu (virš 180 km/h) vijosi keliu A17, tačiau šis žiede A17-Pušaloto g. nuvažiavo išsijungęs galinius žibintus nežinoma kryptimi. Nuvažiavus (duomenys neskelbtini), link Pušaloto automobiliai nebe pastebėti. Grįžus keliu A10 link Panevėžio, automobilis nebe pastebėtas (1 t., b. l. 96).
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio viršininko A. P. 2024 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 16 d. dirbant ekipaže kartu su viešosios tvarkos tarnybos kinologu, poskyrio vyr. specialiste R. M., apie 23.40 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gautas pranešimas, kad nuo Vilniaus pusės, autostrada atvažiuoja vogtas automobilis „Toyota“, baltos spalvos, kartu važiuoja automobilis „VW Golf“, abu latviškais valstybiniais numeriais. Iš Panevėžio AVPK budėtojų gavo nurodymą laukti automobilio ties žiedo į (duomenys neskelbtini), už „K. R.“. Išgirdus, kad minėti automobiliai nestoja ir vienas automobilis „Toyota“ važiuoja link jų pusės, ties žiedu, sustabdė sunkvežimį, vairuojamą Lenkijos piliečio, bandydami sudaryti dirbtinį spūstį, kad automobiliui neliktų vietos pravažiuoti ir bandė blokuoti kelią. Dideliu greičiu atvažiavęs „Toyota“ išlaužė plastmasinius kelio aitvarus, pravažiavo pro sunkvežimį ir pasuko (duomenys neskelbtini) kaimo. Jie apvažiavo galimus pasitraukimo kelius iš miesto V. A. g., Vakarinę g., aplinkkelį iki (duomenys neskelbtini), tačiau minėtų automobilių nepastebėjo, filmuota R. M. „Body“ kamera (1 t., b. l. 97).
Panevėžio AVPK specialisto A. R. 2024 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 17 d. dirbant ekipaže „1020“ kartu su Panevėžio AVPK KTT KAS specialistu A. B., apie 01.00 val., iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gautas žodinis nurodymas nuvykti į Panevėžio r., Panevėžio aplinkkelis, kelias A17, Upytės žiedą, kur buvo stabdomas galimai vogtas automobilis, kuris nestojo. Minėtoje vietoje reikalinga apžiūrėti, surasti bei užfiksuoti ten galimai esančias automobilio detalių dalis. Įvykio vietoje buvo nufotografuota, bei ieškomos ir paimamos automobilių detalių dalys, surašyta įvykio vieta (1 t., b. l. 98).
Iš 2024 m. vasario 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra kelyje A17, Panevėžio aplinkkelyje žiede, kuris veda link Upytės gyvenvietės, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini) (WGS). Žiedo centre yra žemės pylimas kuris apsodintas žole. Žiedo pylimo šiaurės rytinėje dalyje yra matomos vėžios, kuriose ir aplink jas, bei važiuojamoje kelio dalyje yra išsibarsčiusios plastikinės automobilio dalys. Plastikinės dalys yra surenkamos ir supakuotos į kartoninę dėžę. Žiedo rytinėje dalyje esantis žiedo bortelis, ties vėžiomis, yra sutrupintas. Žiedo bortelio betoninių dalių pavyzdys yra paimamas ir supakuotas į popierinį voką. Šalia žiedo, važiuojamojoje kelio dalyje, yra matomi du plastikiniai stulpeliai, kurie yra išrauti iš įtvirtinimo vietos. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 99-112).
Vilniaus AVPK KPNNTV 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Š. 2024 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti Panevėžio AVPK. viešosios tvarkos valdybos kinologų poskyrio vyr. specialistės R. M. naudojamos kūno kameros vaizdo įrašai bei tarnybinių automobilių P1539 ir P1001 įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, susiję su 2024 m. vasario 16 d. apie 23:40 val. dienos įvykių dėl „VW Golf“ ir „Toyota Rav4“ transporto priemonių nestojimo (1 t., b. l. 113).
Iš 2024 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi tarnybinių automobilių P1001 ir P1539 įrengtų vaizdo kamerų vaizdo įrašai ir R. M. tarnybinės kūno kameros vaizdo įrašas dėl 2024 m. vasario 16 d. apie 23.40 val. transporto priemonių „VW Golf“ ir „Toyota Rav4“ nestojimo.
Apžiūrimas tarnybinio automobilio šaukiniu P1001 įrengtos priekinės vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra spalvotas, vietomis persijungiantis į nespalvotą, su garsu. Vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe yra data ir laikas 2024 m. vasario 16 d., 23:30:00. Kairiajame apatiniame kampe tarnybinio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Paleidus vaido įrašą ir jį peržiūrint matomas tarnybinio automobilio patruliavimas gyvenamųjų namų kiemuose ir gatvėmis. Girdimas pareigūnų bendravimas tarpusavyje bei su budėtojų dalimi radijo ryšiu. Apie 23:33 įraše nurodytu laiku girdima radijo ryšių perduodama informacija apie galimą judėjimą nuo Vilniaus pusės link Panevėžio vogto automobilio. Girdima budėtojo perduodama informacija ir nurodymai patruliuojantiems ekipažams. 23:35:16 val. ekipažas 1001 praneša budėtojui, kad irgi prisijungs prie įvykio ir tada gauna nurodymus iš budėtojo vykti prie „Upytės“ žiedo. Tarp budėtojo ir pareigūno vyksta bendravimas apie galimą įvykių seką ir veiksmus. Ekipažas vyksta į nurodytą vietą. 23:40 įraše nurodytu laiku susitinka du ekipažai ir bendrauja apie galimą įvykių seką ir veiksmus. 23:42 val. ekipažas atvyksta prie automobilių žiedinės sankryžos. 23:44:10 įraše nurodytu laiku ekipažas įvažiavęs į sankryžą sustoja ir tuo metu per radijo ryšį girdima pranešama informacija, kad patruliuojantis ekipažas pastebėjo pravažiuojančią „Toyota“ ir „Golfą“ važiuojantį iš paskos. Po praneštos informacijos girdimi budėtojo nurodymai kitiems ekipažams. 23:44:36 įraše nurodytu laiku išlipęs pareigūnas pradeda stabdyti eismą stabdymas sunkiasvorią transporto priemonę. 23:45:05 įraše nurodytu laiku girdima perduodama informacija, kad „Golfas“ nestoja ir bėga, tuo metu ekipažo 1001 pareigūnė praneša, kad stabdys žiedą su furomis. Girdima perduodama informacija, kad „Toyota“ irgi nestoja ir bėga. Pranešama, kad „Toyota“ važiuoja aplinkkeliu teisiai. 23:46:17 įraše nurodytu laiku pareigūnas praneša, kad mato artėjančią „Toyotą“. 23:46:24 įraše nurodytu laiku pasirodo baltos spalvos su juodu stogu „Toyota Rav4“ automobilis važiuojantis per skiriamąsias eismo juostas. Matomi iš po „Toyota Rav4“ krentantys skiriamosios eismo juostos stulpeliai, 23:46:27 įraše nurodytu laiku „Toyota Rav4“ nusukusi nuo žiedinės sankryžos tolsta šalindamasi. Tuo metu ekipažas praneša budėtojui, kad „Toyota“ apvažiavo furas ir važiuoja į miestą. Iš paskos nuvažiuoja kitas pareigūnų ekipažas. Pareigūnai paleidžią eismą ir patys bėga į tarnybinį automobilį. 23:47 įraše nurodytu laiku 1001 ekipažas ir pradeda važiuoti iš paskos. Per radijo ryšį girdima perduodama informaciją apie nestojusių automobilių persekiojimą ir jų judėjimo kryptį. Tolimesnė girdima informacija, kad nestoję automobiliai yra „pamesti“, jų nematyti ir vykstą jų paieškos. Tolimesnės įrašo apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Apžiūrimas tarnybinio automobilio šaukinių P1539 įrengtos priekinės vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra spalvotas, vietomis persijungiantis į nespalvotą, su garsu. Vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe yra data ir laikas 2024 m. vasario 16 d., 23:20:00. Kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „Priekis“. Paleidus vaido įrašą ir jį peržiūrint matomas tarnybinio automobilio patruliavimas gyvenamųjų namų kiemuose ir gatvėmis. Girdimas pareigūnų bendravimas tarpusavyje bei su budėtojų dalimi radijo ryšiu. Apie 23:30 įraše nurodytu laiku girdima radijo ryšių perduodama informacija apie galimą judėjimą nuo Vilniaus pusės link Panevėžio vogto automobilio. Girdima budėtojo perduodama informacija ir nurodymai patruliuojantiems ekipažams. 23:31:31 įraše nurodytu laiku ekipažas 1539 praneša, kad reaguoja į įvykį ir iš karto girdima budėtojo parduodama informacija ir nurodymai. Ekipažas judą į nurodytą vietą. Vykimo metu vyksta girdimas bendravimas radijo ryšių apie įvykį tarp patruliuojančių ekipažų ir budėtojo. 23:34:54 įraše nurodytu laiku ekipažas atvyksta į nurodytą vietą ir įvertina judančių automobilių važiavimo kryptį ir pasirenka laukimo vietą. 23:40:43 įraše nurodytu laiku pro tarnybinį automobilį pravažiuoja šviesios spalvos „Toyota Rav4“ automobilis. 23:40:46 įraše nurodytu laiku pasirodo iš paskos važiuojantis tamsios spalvos „VW Golf“ automobilis. Iš karto ekipažas pradeda judėt iš paskos minėtiems automobiliams ir praneša per radijo ryšį, kad pravažiavo „Toyota“ ir „Golfas“ iš paskos. Ekipažas bando vytis automobilius. Girdimi per radijo ryšį budėtojo nurodymai kitiems ekipažams. 23:41:25 įraše nurodytu laiku ekipažas pasiveja minėtus automobilius ir įjungia švyturėlius. 23:41:29 įraše nurodytu laiku girdimas pareigūno raginimas „Golfui“ sustoti ir „Toyotai“ sustoti, ir tuo metu „Golfas“ sulėtina greitį judėdamas link dešiniojo eismo juostos krašto rodydamas dešinįjį posūkį. „Toyota“ matoma tolstanti. 23:41:39 įraše nurodytu laiku „Golfas“ padidina greitį į judą į priekį. Pareigūnas praneša, kad „Golfas“ nestoja ir bėga. Girdima perduodama informacija radijo ryšiu. Taip pat pareigūnas praneša, kad „Golfas“ aplenkė „Toyota“. 23:42:10 įraše nurodytu laiku matoma, kad nuo žiedinės automobilių sankryžos „Golfas“ nusuko į pirmąjį išvažiavimą ir iš jo paskos važiuoja kitas pareigūnų ekipažas. „Toyota“ pravažiavusį žiedinę sankryžą išvažiavo į antrąjį žiedo išvažiavimą ir pradeda tolsti. Pranešama, kad „Toyota“ irgi nestoja ir bėga. Girdima per radijo ryšį perduodama informacija apie eismo blokavimą su furomis. 23:43:49 įraše nurodytu laiku ekipažas privažiuoja sudarytą eismo spūstį su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir girdima perduodama informaciją, kad „Toyota“ pravažiavo spūstį ir važiuoja link miesto pusės. „Toyotos“ automobilis nėra matomas. Per radijo ryšį girdima perduodama informaciją apie nestojusių automobilių persekiojimą ir jų judėjimo kryptį. Tolimesnė girdima informacija, kad nestoję automobiliai yra „pamesti“, jų nematyti ir vykstą jų paieškos. Tolimesnės įrašo apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Apžiūrėjus pareigūnės R. M. tarnybinės kūno kameros vaizdo įrašą matoma, kad ekipažas gauna nurodymus vykti į įvykio vietą, atvykę į vietą, sudaromo eismo spūstis iš sunkiasvorių transporto priemonių ir įrašas nutrūksta. Įrašo peržiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 115-120).
Vilniaus AVPK KPNNTV 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Š. 2024 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ties daugiabučiu gyvenamuoju pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), rastas baltos spalvos automobilis „Toyota Rav4“, VIN (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. vasario 26 d. buvo pavogtas Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121).
Iš 2024 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pietvakarinėje miesto dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia minėto namo, jo šiaurinėje pusėje, yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelė nesaugoma, tamsiu paros metu neapšviesta. Aikštelėse šiaurės vakariniame kampe, galiniais ratais prie šiaurinio bortelio ir 5,45 m nuo vakarinio krašto į rytus (matuojant iki kairės pusės priekinio rato ašies), priekiu į pietus, stovi automobilis „Toyota Rav4“, baltos spalvos, ant kurio yra pritvirtinti estiški valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulo paviršius šlapias, kai kur matomos purvo dėmės. Apžiūrint automobilio išorę nustatyta, kad jis yra neužrakintas, vairuotojo durelių spynelės užrakto išorinėje plokštelėje, matomi nežymūs mechaniniai pažeidimai. Automobilio identifikacinis gamintojo žymuo yra ant kairės pusės centrinio statramsčio. Automobilio bagažinėje yra sudėti įvairūs polietileniniai paketai, namų apyvokos daiktai ir kt. Variklinio skyriaus vaizdas pavaizduotas fotolentelėje. Atidarius automobilio vairuotojo dureles nustatyta, kad salonas tvarkingas, kokių nors išskirtinių pažeidimų ar sugadinimų neaptikta. Prietaisų skydelis ir panelė taip pat tvarkingi, užfiksuojamas fotografuojant prietaisų skydelio rodmuo. Specialaus sterilaus tamponėlio pagalba, nuo vairo rato paimamas biologinio pėdsako ėminys, kuris patalpinamas į plastikinį konteinerį, o šis į popierinį voką. Specialaus sterilaus tamponėlio pagalba, nuo pavarų perjungimo svirties paimamas biologinio pėdsako ėminys, kuris patalpinamas į plastikinį konteinerį, o šis į popierinį voką. Nuo vairuotojo sėdynės, specialios lipnios juostos pagalba, yra paimamos mikrodalelės, kurios supakuojamos į popierinį voką. Automobilio „Toyota Rav 4“ apžiūros metu, kairės pusės galinių durelių dėtuvėje, buvo rasti dveji sulankstyti valstybinio numerio ženklai. Ženklai yra paimami, supakuojami į kartoninę dėžutę. Automobilio apžiūros metu taip pat nustatyta, kad po priekine panele, dešinėje jos pusėje, atidarius panelės dangtelį, rastas prijungtas automobilio valdymo blokas „DENSO“. Valdymo blokas kabo nepritvirtintas. Apžiūros metu valdymo blokas yra paimamas ir supakuojamas į kartoninį paketą. Apžiūros metu taip pat yra nuimami abu ant automobilio „Toyota Rav 4“ esantys uždėti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Ženklai yra supakuojami į kartoninį paketą. Nematomų rankų pėdsakų paieškai, buvo naudojami įvairaus atspalvio daktiloskopiniai milteliai. Pėdsakų paieškos metu, tinkamų asmens identifikavimui pėdsakų neaptikta. Apžiūrėjus įvykio vietą ir automobilį, daugiau kokių nors išskirtinių požymių ar pėdsakų neaptikta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 122-131).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. kovo 13 d. rašte Nr. TR/2529/026/LT/24 nurodyta, kad tyrimui pateiktas automobilio valdymo blokas, gamykloje buvo skirtas TOYOTA / LEXUS markės automobiliams, netinkamas konkrečios transporto priemonės identifikavimui, todėl atsakyti į klausimą, kuriam automobiliui priklauso tyrimui pateiktas automobilio valdymo blokas, šiuo atveju nėra galimybės (1 t., b. l. 141).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1540404-24 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo vairo rato, padaryta 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties, padaryta 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai yra ne E. B.; ant tirti pateikto numerio ženklo, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateiktų numerio ženklų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 4, paimtų 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei trijų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 6), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateikto numerio ženklo, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateikto valdymo bloko, paimto 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, iš kurių vieno asmens genotipas sutampa su genotipu vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties. Ant valdymo bloko mėginyje Nr. 7 rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra ne E. B. (1 t., b. l. 147-149).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. birželio 7 d. rašte nurodyta, kad atlikus biologinių pėdsakų, paimtų iš įvykio vietų Lietuvos Respublikoje, DNR analičių patikrinimą Švedijos Karalystės DNR duomenų bazėje, nustatytas 16 lokusų sutapimas asmens ir pėdsako, Prancūzijos DNR duomenų bazėje - 12 ir 16 lokusų sutapimai pėdsakų ir pėdsako. Pėdsako identifikacinis numeris Lietuvos DNR duomenų registre yra: 434497 (t. y. biologiniai pėdsakai ant tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties, specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1540404-24), asmens identifikacinis numeris Švedijos Karalystės DNR duomenų bazėje yra: R009413-24, pėdsakų identifikaciniai numeriai Prancūzijos DNR duomenų bazėje yra: 442586053000, 401655688000 (1 t., b. l. 150).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. birželio 25 d. rašte Nr. TR/2529/026/LT/24 nurodyta, kad Interpolo Švedijos nacionalinis biuras informavo dėl švediško DNR R009413-24 ir lietuviško DNR 434497 sutapimo (LT Prum 434497, SE Prum R009413-24). Švediškas DNR R009413-24 priklauso M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tapatybė nepatvirtinta. Asmuo Švedijoje neregistruotas, nepaieškomas, neturima nei nuotraukos, nei pirštų atspaudų. 2024 m. kovo 27 d. DNR buvo paimtas iš nusikaltimo vietos, kuri susijusi su vogtomis prekėmis, vagystėmis sunkinančiomis aplinkybėmis. 2024 m. balandžio 2 d. žandikaulio mėginys buvo atliktas dėl aukščiau minimų nusikaltimų. Interpolo Prancūzijos nacionalinis biuras informavo, kad Prancūzijos registruose yra turimos šios kryžminės nuorodos su šiais genetiniais profiliais (FR/ 442586053000, 401655688000 ir LT/434497): 1) prancūziškas DNR pėdsakas 44258605300 buvo paimtas iš nusikaltimo vietos, kurioje buvo įvykdyta vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis. Bylą tiria Surete Departementale de Seine et Marne, bylos Nr. 2022/188. 2) Prancūziškas DNR pėdsakas 401655688000 buvo paimtas iš nusikaltimo vietos, kurioje buvo įvykdyta vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis. Bylą tiria Surete Departementale de Seine et Marne, bylos Nr. 2022/188. Neturima nei nuotraukos, nei pirštų atspaudų (1 t., b. l. 156).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3574015-24 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties, padaryta 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-20. Ant valdymo bloko, paimto 2024 m. vasario 23 d. apžiūrint automobilį „Toyota RAV4“ įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų (atliekant objektų tyrimą, pažymėta mėg. Nr. 7) mišraus DNR profilio sudėtyje yra M. K. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Mėg. Nr. 7 gautas tyrimo rezultatas yra 3×1016 kartų labiau tikėtinas darant prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro M. K. ir nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei, darant alternatyvią prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro dviejų nežinomų asmenų genotipų sudėtinis alelių rinkinys (1 t., b. l. 159-161).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1920178-24 nurodyta, kad tyrimui pateiktas automobilio valdymo blokas, gamykloje buvo skirtas TOYOTA / LEXUS markės automobiliams, netinkamas konkrečios transporto priemonės identifikavimui, todėl atsakyti į klausimą, kuriam automobiliui priklauso tyrimui pateiktas automobilio valdymo blokas, šiuo atveju nėra galimybės (1 t., b. l. 164-165).
Vilniaus AVPK KPNNTV 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Š. 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo kreiptasi į „Toyota“ markės automobilių atstovybę Lietuvoje, į įmonę UAB „Tokvila”, adresu Žalgirio g. 122, Vilnius, su galimybe nuskaityti 2024 m. vasario 26 d. iš automobilio „Toyota RAV4“ apžiūros metu išimto valdymo bloko duomenis. Po valdymo bloko pateikimo, įmonės UAB „Tokvila” pagrindinio serviso vadovas S. N. pranešė, kad specialistams pajungus bloką prie įrangos matosi, kad blokas yra veikiantis, bet jame nėra išsaugota duomenų apie ankstesnius jo naudojimus ir nėra duomenų apie bloko pririšimą konkrečiam automobiliui, t. y. bloko viduje jokių duomenų, kuriuos būtų galima analizuoti nėra. Blokas grąžintas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 167).
Iš 2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad automobilio valdymo blokas DENSO (Smart key) yra juodos spalvos plastmasinio korpuso, 12x13 cm dydžio. Ant valdymo bloko yra užrašai: Smart Key TOYOTA (duomenys neskelbtini); TRV/LPD/2015/97; 23367480/00185960 CCAB15LP1090T0; 12V; DENSO Made in Japan Model: TMLF15-1 FCC ID: (duomenys neskelbtini). Korpuso šone yra 3 baltos spalvos plastmasinės jungtys. Ant korpuso yra smulkių įbrėžimų. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 172-177).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. BPS-V-678283-25 nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2024 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Toyota RAV4“, VIN (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas įtariamojo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas (1 t., b. l. 184-186).
Iš UAB „Tokvila“ 2025 m. vasario 11 d. rašto matyti, kad „Toyota RAV4“, VIN (duomenys neskelbtini), remonto ir techninio aptarnavimo istoriją UAB „Tokvila“, nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. vasario 16 d. (2 t., b. l. 71-77
Vilniaus AVPK KPNNTV 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Š. 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad analizuojant M. K., gim. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinę, kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 28 d. 00:00:00 val. iki 2024 m. birželio 27 d. 23:59:59 val. nustatyta pažymėtina aplinkybė, kad 2024 m. vasario 16 d. nuo 19:22 val. iki 2024 m. vasario 17 d. 10:24 val. analizuojamas abonentinis numeris buvo išjungtas ir aktyvus nebuvo, t. y. galimai nusikalstamos veikos darymo metu buvo vykdomi konspiraciniai veiksmai siekiant būti nenustatytam tyrimo metu, kadangi analizuojamojoje išklotinėje laikotarpio, kad ilgą laiko tarpą telefonas būtų išjungtas nenustatyta, o tik transporto priemonės „Toyota Rav4“ vagystės metu. Taip pat analizuojamoje išklotinėje matyti, kad abonentas 2024 m. kovo 19 d. 19:58 val. prisijungė prie Latvijos telekomunikacijos tinklų, o 2024 m. kovo 20 d. 04:42 val. persijungė prie Švedijos telekomunikacijos tinklų ir minėtoje šalyje buvo aktyvus iki 2024 m. kovo 27 d. 17:17 val. po ko, atsijungė ir daugiau registruotų prisijungimų nėra (2 t., b. l. 98).
Iš 2024 m. gruodžio 12 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas įtariamąjį M. K., adresu (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, buvo rasti ir paimti: automobilio valdymo blokas su užrašu „Toyota“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio valdymo blokas su užrašu „Toyota“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 118-126).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-37334-25 nurodyta, kad tyrimui pateikti automobilio valdymo blokai, gamykloje buvo skirti TOYOTA / LEXUS markės automobiliams. Šie blokai yra netinkami konkrečios transporto priemonės identifikavimui, todėl atsakyti į klausimą, kuriam automobiliui priklauso tyrimui pateikti automobilio valdymo blokai, šiuo atveju nėra galimybės (1 t., b. l. 135-136).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. birželio 25 d. rašte Nr. TR/2529/026/LT/24 nurodyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra žinomas Švedijos policijai. Jis buvo suimtas 2024 m. kovo 27 d. Stokholme, Švedijoje. Apylinkės teisme, vėliau ir apeliaciniame teisme buvo nuteistas už vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis, ir vagystės organizavimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Jis buvo nuteistas laisvės atėmimu, ir penkerių metų išsiuntimu iš Švedijos. Būdamas Švedijoje, jis apsistojo bute, esančiame Sundbyberg mieste, kurį teikė būsto paslauga „ApartDirect“. Šio buto rezervacijoje jis buvo nurodęs elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini). Paėmus duomenis iš jo asmeninio mobiliojo telefono, paaiškėjo jo telefono numeris: (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 19 d. 23:30 val. M. K. keltu „Stena Baltica“ iš Venspilio (Latvija) keliavo į uostą Norvike (Švedijoje). Atsižvelgiant į Švedijos policijos tarnybos surinktą informaciją, M. K. išvyko automobiliu su lietuviškais valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kitų asmenų, keliaujančių kartu su M. K., nebuvo. Tiriamasis visą savo buvimo Švedijoje laiką (iki sulaikymo dienos 2024 m. kovo 27 d.), naudojosi minėtu automobiliu (2 t., b. l. 139).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas <...> pagrobė didelės vertės svetimą turtą.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos.
Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018).
Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis M. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad inkriminuojamos nusikalstamo veikos metu buvo savo namuose Panevėžyje. Nurodytu laikotarpiu į Vilnių nevažiavo, Vilniuje nebūna. Kaip automobilyje galėjo atsirasti jo biologiniai pėdsakai, paaiškinti negali. Pažymi, kad prieš metus laiko, užsiimdavo automobilių dalių pirkimais – pardavimais, galimai pėdsakai buvo ant kokios nors jo parduotos detalės, prekiavo visokių automobilių markių ir dalių detalėmis. Pas jį kratos metu rastus automobilio „Toyota“ valdymo blokus taip pat pirko nurodytu laikotarpiu nuo sudaužytų automobilių. <...> Automobilių detales pirko ir parduodavo nepažįstamiems asmenims. Šių žmonių kontaktų neturi išsisaugojęs. <...> Švedijoje buvo teistas už tai, kad disponavo vogtais automobiliais, tačiau automobilio vagystėmis apkaltintas nebuvo ir jokių automobilių nevogė (2 t., b. l. 161-164). Teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad kaltinime nurodyto automobilio nevogė. Tuo laikotarpiu pirkdavo sudaužytas mašinas, detales pardavinėdavo, priduodavo metalą, prekiaudavo įvairiomis automobilių detalėmis. Gali būti, kad iš jo nusipirko minėtą bloką, arba jis buvo įdėjęs. Tačiau su automobilio vagyste nėra susijęs, išskyrus „DENSO“ bloko, kurį galėjo tuo metu parduoti. Nukentėjusieji asmenys jam nėra žinomi. Tuo laikotarpiu nebuvo Vilniuje. 2024 m. jis gyveno Panevėžyje, užsiėmė detalių ardymu, pardavinėjo sudaužytus automobilius. <...> 2019 m. nėra Sodros duomenų, kadangi sėdėjo kalėjime. Bausmę atlikinėjo nuo 2019 m. pabaigos iki 2022 ar 2023 m. Bausmę atliko - Norvegijoje. Atlikęs bausmę, grįžo į Lietuvą. Grįžęs užsiregistravo į darbo biržą, buvo pradėjęs mokytis. <...> Detales pardavinėdavo per skelbimų portalą skelbiu.lt. Kiek per metus parduodavo, tiksliai nežino, tačiau nebuvo, kad uždirbtų kosminius pinigus. <...> Dėl rastų jo pėdsakų, buvo rasti ant neoriginalaus „DENSO“ bloko, kurį kaip jis minėjo, kad galėjo parduoti, todėl ir kvapas buvo rastas. Iš tiesų sunku paaiškinti, kad buvo ne vienas žmogus atvažiavęs pirkti detalių. Atrasti kažkokių kontaktų, negali, nes jo telefonas buvo atimtas Švedijoje, o telefono – neatgavo. <...> suprato, kad vieną dieną automobilį pavogė, o rastas buvo po savaitės ar dviejų. Automobilis „Toyota RAV4“ buvo ne pas jį, bet su tuo automobiliu atvažiavo kažką pirkti, galimai bloko, sunku tiksliai prisiminti. Neatsimena ar tikrai buvo būtent šis automobilis. Automobiliui buvo kažkas nutikę su valdymo bloku, susiję su automobilio raktu. <...> Pažymi, kad prekiavo visomis įmanomomis automobilių likusiomis sveikomis detalėmis, lygiai taip pat pas jį namuose, kratos metu irgi buvo rasti valdymo blokai. Šiuos valdymo blokus gavo iš daužto „Lexus“ automobilio. Be to, valdymo blokus pirkdavo iš automobilių skelbimų, mašinų turgus, pas jį atvažiuoja daug tralų su sudaužytais automobiliais, pirkdavo ir ieškodavo. Kas sveika – išardydavo, kas nesveika – priduodavo į metalo laužą. <...> „DENSO“ blokas yra keleivio pusėje po daiktadėže. Jis įdėjo minėtą bloką, įdėjęs patikrina ar veikia, neveikia, dėl to, kad blokas yra surakintas visas su rakteliu, su užkūrimu. Jis neužkurs automobilio, sėdėdamas keleivio sėdynėje, automatiškai sėda į priekį, turi paspausti stabdį, turi paspausti START/STOP mygtuką ir tada užkuria automobilį. Nesako, kad buvo būtent šiame automobilyje, tačiau gali būti, jog buvo jame, todėl, kad pas jį atvažiavo pirkti detalės. <...> Kratos metu buvo paimti 2-3 blokai. Paimti blokai buvo gauti iš daužtos mašinos. Šiuo atveju nei automobilio, nei nukentėjusiųjų nepamena. Nežino, ar nukentėjusysis pats galėjo būti atvažiavęs su tuo automobiliu. Patvirtina, kad kvapas ant sėdynės galėjo likti. Pastovių klientų neturėdavo, dažniausiai atvykdavo pirkti nepažįstami žmonės (3 t., b. l. 111-116).
Nukentėjusysis E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. grįžo namo minėtu automobiliu apie 17 val., pastatė adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo namo. Ši vieta nuo namų yra apie 300 metrų, kadangi jis stengiasi automobilio nestatyti daugiabučio kieme, tam, kad išvengti įvairių apibraižymų. <...> Savaitgalį niekur nevyko, kadangi tuo metu atlikinėjo namie remontą, todėl reikėjo susitvarkyti, išvalyti dulkes. Automobilio pasigedo tik pirmadienio rytą, kai apie 6.50 val., išėjo, ruošėsi važiuoti į darbą, nuėjo ir pamatė, kad automobilio toje vietoje, kurioje jis buvo palikęs, nėra. Paskambino policijai ir atvyko policija. Automobilį paliko 2024 m. vasario 16 d. Pasigedo automobilio 2024 m. vasario 19 d. Minėtas automobilis buvo registruotas jo vardu, tačiau formaliai tai yra lizingo bendrovei priklausantis automobilis. Automobilį pirko naują, 2020 m. tais pačiais metais ir įsigijo automobilį. Įvykio metu automobilis buvo ne pilnai 4 metų senumo, kadangi buvo pirktas 2020 m. liepos 28 ar 29 d. Šio automobilio kaina buvo 33 000 Eur, pradinis įnašas 3 000 Eur, o kita suma yra lizinguojama, finansuoja. Automobilio suma lizinguojama, nes lizingo laikotarpis yra 7 metai. Tuo metu ir dabar automobilio rida yra apie 80 tūkstančių, ne pilnai 5 metai, išskyrus periodinį privalomą garantinį aptarnavimą ir ratų pakeitimą žiemos ir vasaros sezonui, apskritai niekas nebuvo atliekama. Automobilis buvo draustas. Minėtas automobilis buvo jam grąžintas po geros savaitės. Kuomet grąžino automobilį, automobilio stovis buvo toks, kad aptaškytas purvais. Kaip suprato iš policijos pranešimo, buvo vaikomasi, t. y. policijos ekipažas šitą automobilį vijosi. Pradžioje buvo sutvarkytas, pakeistas valdymo blokas, kuris buvo nulaužtas. Valdymo blokas nebuvo išplėštas, nes greičiausiai raktas buvo nuskanuotas ir tada nuotoliniu būdu buvo atidarytas automobilis, t. y. be jokių laužymų, spynelių rakinimo ir pan. Todėl teko keisti bloką ir taip pat buvo nustatyti kėbulo pažeidimai. Buvo smulkios stiklo įdaužos ir priekinės automobilio dalies sparno, kapoto ir bamperio. Šiuos išvardintus defektus nustatė UAB „Tokvila“. Apie automobilio atsiradimą pranešė policijos pareigūnai, pasakė, kad rastas ir bus gabenamas tralu į Vilnių, bei paklausė kur reikia pristatyti. Todėl iš karto susisiekė su UAB „Tokvila“, kadangi buvo aišku, kad remontuoti reikės bent valdymo bloką. Draudimo kompanija sumokėjo už remontus, ten buvo apie 10-15 tūkstančių. Valdymo blokas buvo 5 000 Eur. Jiems atsirado žala, nes buvo išskaitos, kadangi buvo registruoti trys atskiri draudiminiai įvykiai ir už kiekvieną jis sumokėjo po 150 Eur išskaitą. Automobilyje dar buvo jo akiniai. <...> Nuo automobilio buvo dingę valstybiniai numeriai. Jiems grąžino automobilį be valstybinių numerių. Automobilį atpažino iš VIN numerio, ta pati „Tokvila“, pas juos viskas duomenyse yra, bei policija sutikrino. Jam po šio įvykio teko išsiimti naujus valstybinius numerius (3 t., b. l. 116-119). Analogiški nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 3-6; 16-17; 24-27), taip pat šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo 2024 m. vasario 19 d. pareiškimas-protokolas (1 t., b. l. 21-24). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta nukentėjusioji V. B., kuri nurodė, kad <...> su vyru nusprendė įsigyti naują automobilį, nuvyko į „Tokvila“ centrą, kur nusižiūrėjo naują „Toyota RAV4“. Automobilis patiko abiem, buvo paprašyta jų abiejų duomenų apie pajamas, kadangi ketino pirkti lizingu. Automobilis buvo įsigytas lizingu. <...> Tai, kad automobilio nėra pastebėjo abu 2024 m. vasario 19 d. rytą, apie 7.00 val., nes jie kiekvieną dieną kartu važiuodavo į darbą, vyras ją veždavo į darbą. Pamatė, kad nėra automobilio, todėl buvo nuspręsta kviesti policiją. Vyras buvo labai susijaudinęs, net skambindamas policijai iš susijaudinimo mašinos numerius neteisingai nurodė. Tada buvo nuspręsta, kad vyras lieka įvykio vietoje, o ji važiuoja į darbą. Kurį laiką, pradėjus ikiteisminį tyrimą, parodymus davė tik vyras, vėliau nusprendė ir ji įstoti į bylą kaip nukentėjusioji, nes tai yra bendras jų turtas. Automobilis buvo surastas 2024 m. vasario 23 d., sužinojo iš vyro. Jai buvo pranešta, kad paskambino policija ir pranešė, kad policija atvežė tralu neužvedamą automobilį, kuris labai aptaškytas ir kad vyras prašė policijos darbuotojų, kad būtų nuplautas, kai bus nuvarytas į „Tokvila“ servisą (3 t., b. l. 119-120).
Liudytoju apklaustas A. C. paaiškino, kad <...> buvo pakeistos tam tikros detalės iš to automobilio, nes automobilis buvo atvarytas į įstaigą, kurioje jis dirba ir pakeisti 2 valdymo blokai, 2 raktai, o gal net 3 valdymo blokai. Buvo pakeisti, nes „Toyota“ gamintojo sistema taip veikia, kad 3 komponentai yra tarpusavyje susieti ir, jeigu automobilis nebeturi rakto, tai tada reikia pakeisti visus tuos 3 elementus. Tuo metu ir dabar jis dirba UAB „Tokvila“. Jo pareigos – techninis konsultantas. Šioje darbo pozicijoje dirba nuo 2023 m. Šias sistemas žino nuo 2013 m. Jo išsilavinimas yra su tuo susijęs, jis baigė Danijoje mokslus su automobiliu technologijų išsilavinimu. Kalba ėjo apie automobilį „Toyota RAV4“, valstybinių numerių ir VIN kodo nepamena. Automobiliui buvo atlikta diagnostika. Pats gyvai automobilio tą dieną nematė, bet pagal užsakymą, jis supranta, kad automobilis atvyko su nusiskundimu, kad šis nesiveda ir neturi rakto, ar tie raktai buvo, bet jie buvo arba atriški, arba sugadinti iki tokio lygio, kad automobilis tiesiog jų nebepažįsta. Tada nuo to momento jie pradėjo daryti diagnostiką. Visi 3 komponentai, kurie buvo pakeisti, tai raktas, imobilaizerio blokas ir kompiuteris, kuris valdo visą tą atrakinimą, jie turi atmintį, kuri yra vieną kartą įrašoma ir jų nebegalima iš vieno automobilio įdėti į kitą <...> automobilyje šie komponentai turi atmintį, kuri pagal „Toyota“ negali būti perrašinėjama. Jeigu ši detalė yra įdėta į automobilį, prisirišo prie jo su jo raktais ir imobilaizeriu – tai lieka ir kitoje sistemoje, todėl nebeveiks, jis net neturi galimybės ten veikti, nes jo įrašuti kodai jau nebesutampa ir jis neužsives, neįjungs degimo ir nieko negalima bus padaryti. Tokią detalę išardžius ir bandant įdėti į kitą automobilį, raktas bus neatpažintas ir automobilis neužsives. Jeigu žmogus sako, kad remontuoja automobilį autoservise ir deda tokius valdymo blokus į kitus automobilius, jie negali užsivesti. Galima iš vieno kėbulo paimti visus 3 komponentus ir perkelti į kitą, tuomet užsives. Bet jeigu tik vieną iš to trikampio paimsite elementą ir perdėsite į kitą, tuomet neužsives. „Denso“ bloką perkėlus į kitą automobilį, su juo važiuoti negalima, o būtent „Toyota“ automobiliui gamykliškai jo padaryti negalėjo <...> (3 t., b. l. 122-124). Pažymėtina, kad liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 79-82).
Šiuos parodymus patvirtina ir kito byloje esantys įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Be to, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, po baigiamųjų kalbų, teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. atnaujino įrodymų tyrimą, bei į teismo posėdį buvo iškviesta specialistė, kuri pateikė išvadas.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė D. K. patvirtino savo teiktas išvadas bei nurodė, kad tyrimui pateiktos nuoplovos nuo automobilio vairo rato, pavarų svirties, valstybinių numerių detalė, kuri įvardinta kaip automobilio valdymo blokas. <...> Pažymi, kad DNR tyrimai nemeluoja. Tirti buvo pateiktas M. K. lyginamasis pavyzdys. Tada lyginamasis pavyzdys praeina panašų procesą. Pasiima medžiagą, iš jos išskiria DNR, padaugina, amplifikuoja tas sritis, kurias reikia ir tada lygina turimus rezultatus, tuos, kuriuos gavo atlikę objektų tyrimą ir tą, kurį gavo atlikę lyginamojo pavyzdžio tyrimą. Jeigu kalba apie tą tamponėlį su nuoplova nuo pavarų svirties, tai ten, atliekant objektų tyrimą, buvo nustatyta, kad yra ne vieno, o ne mažiau nei dviejų, tokia formuluotė yra pati tinkamiausia, asmenų biologinių pėdsakų, bet tik vieno asmens yra pėdsakai, kuriuos jie gali identifikuoti. Dažniausiai tai priklauso nuo kiekio, tiesiog kiekis yra didesnis. <...> Ant valdymo bloko rasti biologiniai pėdsakai yra tinkami dviejų asmenų, lygiai taip pat, kad ten yra ne mažiau nei dviejų žmonių susimaišiusių pėdsakų ir jie sako, kad gali identifikuoti jau du asmenis. Pirmu atveju rezultatas yra gautas toks, jeigu turi diagramas savo tokias, toje diagramoje jie mato signalus stipresnius, visą rinkinį alelių stipresnių ir mato, kad yra dar kažko, ko jie negali identifikuoti. <...> Labiau yra palaikoma ta, kad jie turi M. K. ir kažkokio kito asmens susimaišiusius biologinius pėdsakus, kad tas profilis yra jiems žinomo asmens, t. y. M. K. ir vieno nežinomo, kurio neturėjo lyginamojo pavyzdžio. <...> Nukentėjusiojo pėdsakas gal yra, tiesiog jie jo negalėjo identifikuoti (3 t., b. l. 155-158).
Teismas pažymi, kad šiuo atveju nustatyta, kad M. K. pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Visų pirma, kaltinamojo parodymų apie tai, kaip jo biologiniai pėdsakai atsirado automobilyje, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Papildomų duomenų apie savo veiklą, detalių pirkimo – pardavimo sandorius, užsakovus, atliktus darbus ir pan. bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis negalėjo pateikti. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti jų teisingumu. Patikrinti, jo vykdytos veiklos nėra galimybių, kadangi, kaip nurodė pats kaltinamasis, veikla nebuvo tinkamai legalizuota, nes dirbo garaže, darbas buvo neoficialus (3 t., b. l. 112).
Liudytoju apklaustas A. C. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytos rasto automobilio nuotraukos (1 t., b. l. 126-131), iš kurių matėsi, kad valdymo blokas kabėjo ant laidų <...>. Pajungimas yra nestandartinis, čia nėra taip, kaip Toyota gamintojas numatęs, jog elektros komponentas kabėtų ant laidų. Taip nėra daroma <...> (3 t., b. l. 123).
Aplinkybę, jog būtent kaltinamasis buvo automobilyje patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai – specialisto išvados, iš kurių matyti, kad ant pavarų perjungimo svirties, ant valdymo bloko rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipą sudarantis alelių rinkinys sutampa su M. K.genotipą sudarančiu alelių rinkiniu (1 t., b. l. 147-149, 159-161). Kaip teisme paaiškino šią išvadą surašiusi specialistė D. K., išvadoje nurodyto dydžio tikimybė rodo, kad tikimybė, kad kitas žmogus turi tokį alelių rinkinį yra maža, t. y. ji yra tiek maža, kad daug kartų viršija žemės gyventojų skaičių (3 t., b. l. 155-158).
Pagrobto turto vertė nustatyta pagal pagrobimo metu buvusią automobilio rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju automobilio vertė nustatyta pagal nukentėjusiųjų pateiktus turto įsigijimo dokumentus bei VšĮ „Emprekis“ duomenis (1 t., b. l. 63, 3 t., b. l. 2-27, 32-33). Kaltinamajam akte nurodyta, kad buvo pagrobti nukentėjusiajam E. B. priklausantys akiniai, kurių vertė 200 Eur (3 t., b. l. 43). Teisiamojo posėdžio metu pateiktas civilinis ieškinys ir kvitas, kad akiniai buvo įgyti už 269,35 Eur. (3 t., b. l. 90, 93-94). E. B. paaiškino, kad už pavogtus akinius sumokėjo 269.35 Eur. Akiniai buvo dėvėti 4 metus (3 t., b. l. 118, 121). Teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta, kad kaltinimas gali būti tikslinamas, nurodant akinių vertę – 269,35 Eur (3 t., b. l. 122). Teismas taip pat informavo, kad galimai padaryta veika gali būti vertinama pagal pradinį kaltinimą dėl akinių, nurodant jų vertę 200 Eur (3 t., b. l. 122). Prokurorė pažymėjo, kad daikto vertę reikia vertinti vagystės momentui, atsižvelgiant, kad daiktas yra dėvėtas, rinkos vertė – 200 Eur (3 t., b. l. 121-122.
Kaip matyti, įstatymų leidėjas nenurodė, kaip turėtų būti nustatyta neteisėtai užvaldyto turto vertė, tai palikta spręsti teismams, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamosiose byloje 2K-177-189/2019 ir kt.). Pagal sandorio kainą vertė nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-895/2020, 2K-177-189/2019. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018 ir kt.). Bet, kaip minėta, užvaldyto turto vertė gali būti nustatoma pagal įvairius kriterijus atitinkamai parenkamus pagal faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju, teismas neabejoja, kad pagrobti akiniai (įskaitant rėmelius ir lęšius) per 4 metus praranda dalį savo pradinės vertės, todėl 200 Eur kaina laikoma realia pagrobto turto verte BK 178 straipsnio prasme. Pavogtas 4 metų senumo daiktas nėra vertas tiek pat, kiek naujas, net jei savininkas jį puikiai prižiūrėjo.
Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas nustatė, kad M. K. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2024 m. vasario 16 d. apie 22.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims stebint aplinką, tokiu būdu užtikrinant netrukdomą nusikaltimo padarymą, jis (M. K.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pateko į automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir turimo automobilio valdymo bloko „Denso“ pagalba užvedė automobilį ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis išvažiavo, tokiu būdu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagrobė SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui priklausantį 27 643 Eur vertės automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra E. B., ir jame buvusius 200 Eur vertės E. B. priklausančius akinius, tuo padarydamas E. B. ir jo sutuoktinei V. B. 27 843 Eur turtinę žalą. M. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Byloje pareikštas civilinis ieškinys (1 t., 38-57; 3 t., b. l. 90-104). Žala neatlyginta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra darbingo amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2019 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 179), registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 108). Kaltinamasis M. K. pateikė 2025 m. rugsėjo 24 d. profesinio mokymo sutartį, iš kurios matyti, jog pradėjo mokytis metalo apdirbimo staklių operatoriaus modulinę profesinio mokymo programoje, mokymų pabaiga 2026 m. balandžio 2 d. (3 t., b. l. 151-153). Taip pat pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodoma, jog kaltinamojo M. K. draugė nėščia, numatoma gimdymo data (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 154). Praeityje Lietuvoje neteistas, tačiau 2020 m. balandžio 2 d. teistas Norvegijos Karalystėje už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, 2024 m. rugpjūčio 2 d. Švedijos Karalystėje taip pat už vagystę (2 t., b. l. 185-190). Per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (2 t., b. l. 191-193). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybės ligų centre.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė ne vienas, o su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl laikytina, kad M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnis 1 dalies 1 punktas). Byloje pakanka duomenų, kad nusikalstama veika padaryta kelių vykdytojų pastangomis, tą liudija tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, ir kt. duomenys apie transporto priemonių persekiojimą (1 t., b. l. 115 ir kt.), specialisto išvados (1 t., b. l. 147-149, 159-161) ir paaiškinimai, kad ant tirtų objektų rasta kažkokio kito asmens susimaišę biologiniai pėdsakai, kad tas profilis yra jiems žinomo asmens, t. y. M. K. ir vieno nežinomo, kurio neturėjo lyginamojo pavyzdžio <...> (3 t., b. l. 155-158). Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors šios nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir atskleisti konkretūs kiti bendrininkai, tačiau, vertinant bendrininkavimo grupės faktą, akivaizdu, kad jų dalyvavimo būdas pasižymėjo organizuotumu, išankstiniu planavimu, t. y. tam tikro intelekto lygiu, kuris neduoda pagrindo abejoti nenustatytų asmenų pakaltinamumu ir pakankamu amžiumi.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog M. K. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytinas – 2 metai laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad yra reikalinga ir būtina M. K. izoliuoti nuo visuomenės visam 2 metų laisvės atėmimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas jo atžvilgiu, šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, išsakomą norą mokintis, būsimą vaiko gimimą, teismo vertinimu esminį teigiamą poveikį M. K. elgesiui gali padaryti ne tik izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikotarpiui, bet ir teismui skyrus apribojimus ir poveikio priemones, draudimus.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis savo veiksmų kritiškai nevertina, dėl nusikalstamos veikos neprisipažino, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nustatant, jog M. K. privaloma nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios bausmės, t. y. 1 metų 6 mėnesių bausmės vykdymą M. K. atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. K. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo M. K. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 168-174) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Byloje civilinis ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškė civilinį ieškinį 4 388,75 Eur turtinei žalai atlyginti, pridėjo civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 38-56), 2025 m. sausio 14 d., nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 57-59). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad automobilis „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ savanoriškuoju transporto priemonių draudimu. Draudimo sutarties pagrindu kilo pareiga atlyginti nusikalstama veika transporto priemonei padarytą žalą. Draudikas atliko žalos sureguliavimą ir nustatė, kad įvykio metu buvo padaryta 4490,37 Eur žala. Draudimo išmoka išmokėta pagal 2024 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 246163 (išmokant draudimo išmoką buvo išskaityta draudimo sutartyje numatyta 150 Eur išskaita), 101,62 Eur draudimo išmoka išmokėta pagal 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūrą Nr. 22007405 (1 t., b. l. 38-39).
Taip pat civiliniai ieškovai E. B. ir V. B. pareiškė 1 260,57 Eur turtinei žalai atlyginti, bei pridedami civilinį ieškinį pagrindžiantys dokumentai (3 t., b. l. 90-104). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobė SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui priklausantį 27 643 Eur vertės automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas E. B. ir jame buvusius 200 Eur vertės E. B. priklausančius akinius. E. B. pagrobtus akinius skirtus automobilio vairavimui pirko 2020 m. rugpjūčio 14 d. sumokėdamas 165 Eur avansinį mokestį. 2022 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo 104,35 Eur mokestį. Viso akiniai kainavo 269,35 Eur. Kadangi automobilio vairavimui skirti akiniai buvo pagrobti su „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu teko pasigaminti naujus. Nauji akiniai UAB „Baltoptik“ pagamino 2024 m. vasario 24 d. ir už juos E. B. sumokėjo 350 Eur. Pagrobto automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainavo 10 000 Eur, iš jų 9 550 Eur E. B. kompensavo draudimo bendrovė. Taip pat už remonto darbus E. B. sumokėjo 146 Eur, 450 Eur sumokėjo – franšizę. Vagystės metu buvo pagrobti automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir vietoje jų atsakovas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis uždėjo padirbtus tranzitinius automobilio valstybinius numerius. Automobilis buvo grąžintas be valstybinių numerių, todėl teko pirkti naujus. Automobilio valstybinių numerių keitimas kainavo 51,22 Eur. Prašo atlyginti padarytą 1 260,57 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 90).
Civilinis ieškovas E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad akinių įsigijimo vertė yra 269 Eur, yra pateiktos sąskaitos, kadangi mokėjo per du kartus. Jam atrodo, kad jis šiuos akinius prarado, tai turėjo įsigyti naujus, o tokių akinių vertė tapo 400 Eur. Byloje yra pateikti „Swedbank“ mokėjimo kvitai. Prašo atlyginti žalą už senuosius akinius – 269,35 Eur. Už naujus akinius yra sumokėjęs 350 Eur. Patikslina, kad neprašo atlyginti už abejus akinius, prašo tik už prarastus akinius atlyginti žalą. Be to, prarastieji akiniai buvo 4 metų senumo. Taip pat pažymi, kad jokių automobilio remontų darbų neatlikinėjo, visi darbai atlikti „Tokvila“. UAB „Tokvila“ jam buvo išrašytos 3 sąskaitos išskaitai apmokėti, kiekviena po 150 Eur (3 t., b. l. 117-119).
Civilinė ieškovė V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo pavogti vyro akiniai, tuos akinius vyras buvo įsigijęs 2020 m. rugpjūčio 14 ir rugpjūčio 25 d., sumokėdamas rugpjūčio 14 d. 165 Eur, o rugpjūčio 25 d. 104,35 Eur, tai viso jo vairavimo akiniai kainavo 269,35 Eur. Kadangi mano vyrui būtina dėvėti akinius vairuojant, tai pavogus akinius jam reikėjo pirkti naujus akinius ir nauji akiniai kainavo 350 Eur. Nors vyras sako, kad šita žala nepriteistina, tačiau vyras buvo priverstas juos pirkti, nes vairuoti be vairavimo akinių jis negali, o senieji akiniai buvo pavogti. Taip pat, kaip minėjau, vyras sumokėjo 3 frančizes po 150 Eur. Kadangi nenuplovus mašinos nebuvo galima įrodyti, ar tie apdaužymai padaryti automobiliui pavogus ir važiuojant per purvus ar jie jau buvo iki tol. Taip pat buvo keičiami automobilio valstybiniai numeriai, kurie kainavo 51,22 Eur, tai bendra žala sudaro 1260,57 Eur ir aš prašau šią žalą išieškoti iš kaltinamojo M. K.. Akiniai buvo vyro, vyras ir mokėjo, tiek vienus, tiek kitus. Draudimą irgi mokėjo vyras. Civiliniame ieškinyje prašau atlyginti dėl dviejų akinių, senųjų ir naujųjų. Jeigu vyras nenori, kad jam būtų priteisti 350 Eur už naujus akinius, tai yra jo asmeninis reikalas. Galima tuomet mažinti ieškinį (3 t., b. l. 120-121).
Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikaltimo nepadarė, nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais (3 t., b. l. 115).
Pagal teismų praktiką, tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Paminėtina ir tai, kad žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo ???nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-489/2020).
Teismas sprendžia, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinis ieškinys tenkintinas ir iš M. K. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai priteistina 4 388,75 turtinės žalos atlyginimas. Teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos dalykas – automobilis „Toyota Rav4“ buvo grąžintas teisėtam valdytojui, tačiau automobiliui buvo nustatyti sužalojimai ir kt., kurie tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamos veikos padarymu, todėl su tuo susijusios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo M. K..
Civilinių ieškovų E. B. ir V. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad akiniai yra asmeninio naudojimo daiktas, kuris pagal CK 3.89 straipsnio nuostatas priskiriamas asmeninei sutuoktinių nuosavybei, t. y. šiuo atveju E. B.. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. teisiamojo posėdžio metu išreiškė valią, kad jam būtų atlyginta žala tik už senuosius akinius, t. y. 269,35 Eur. Nurodė, kad už naujus akinius yra sumokėjęs 350 Eur, tačiau šios sumos neprašo atlyginti (3 t., b. l. 117-119). Atsižvelgiantį tai, procesas dėl ieškinio dalies dėl žalos už naujų akinių įgijimą (350 Eur) yra nutrauktinas.
Kaip jau buvo nustatyta šiame nuosprendyje, pagrobti akiniai per 4 metus praranda dalį savo pradinės vertės, todėl 200 Eur kaina laikoma realia pagrobto turto verte BK 178 straipsnio prasme. Pavogtas 4 metų senumo daiktas nėra vertas tiek pat, kiek naujas, net jei savininkas jį puikiai prižiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, E. B. naudai už asmeninio daikto pagrobimą (akinius) priteisiama 200 Eur turtinės žalos atlyginimas.
E. B. ir V. B. naudai priteistina 647,22 Eur turtinės žalos atlyginimas. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad E. B. už remonto darbus sumokėjo 146 Eur, taip pat buvo apmokėtos UAB „Tokvila“ jam buvo išrašytos 3 sąskaitos draudimo išskaitai apmokėti, kiekviena po 150 Eur. Pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad automobiliui buvo keisti valstybiniai numeriai, kurie kainavo 51,22 Eur. Šios išlaidos ir nuostoliai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamos veikos padarymu, todėl ši turtinė žala priteistina iš kaltinamojo M. K..
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1) žiedo betoninio bortelio dalis ir plastikinės automobilių detalių dalis, mikrodaleles nuo vairuotojo sėdynės, sulankstytus valstybinio numerio ženklus 2 vienetai; 2) estiškus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), 2 vienetai, nuimtus nuo automobilio „Toyota RAV4“; 3) 0,5 l talpos plastikinį buteliuką su etikete „Akvilė“; 4) automobilio valdymo bloką „DENSO“; 5) nukentėjusiojo E. B. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, kurie pagal 2024 m. spalio 11 d. nutarimą pagal Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024 m. spalio 22 d. aktą perduoti saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 6, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (1 t., b. l. 168-171), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automobilio valdymo bloką „DENSO“ ir kaltinamojo M. K. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, kurie pagal 2025 m. kovo 14 d. nutarimą pagal Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2025 m. kovo 17 d. aktą perduoti saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 6, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (1 t., b. l. 179-180), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke, 2 t., b. l. 99– nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 6 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, likusios bausmės, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymą M. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. K. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo M. K. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Civilinio ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. K., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai 4 388,75 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų septyniasdešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimą.
Civilinių ieškovų E. B. ir V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. K., E. B. naudai 200 Eur (du šimtus) už pagrobtus akinius.
Priteisti iš M. K., E. B. ir V. B. naudai 647,22 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų dvidešimt dvejų centų) turtinės žalos atlyginimą.
Procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl žalos už naujų akinių įgijimą (350 Eur) yra nutrauktinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1) žiedo betoninio bortelio dalis ir plastikinės automobilių detalių dalis, mikrodaleles nuo vairuotojo sėdynės, sulankstytus valstybinio numerio ženklus 2 vienetai; 2) estiškus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), 2 vienetai, nuimtus nuo automobilio „Toyota RAV4“; 3) 0,5 l talpos plastikinį buteliuką su etikete „Akvilė“; 4) automobilio valdymo bloką „DENSO“; 5) nukentėjusiojo E. B. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, kurie pagal 2024 m. spalio 11 d. nutarimą pagal Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024 m. spalio 22 d. aktą perduoti saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 6, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (1 t., b. l. 168-171), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automobilio valdymo bloką „DENSO“ ir kaltinamojo M. K. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, kurie pagal 2025 m. kovo 14 d. nutarimą pagal Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2025 m. kovo 17 d. aktą perduoti saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 6, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (1 t., b. l. 179-180), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą voke, 2 t., b. l. 99 – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.