- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1-261-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01069-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- Z. A., T. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorams D. S., R. P., kaltinamajam Z. A., jo gynėjai advokatei R. K., kaltinamajam T. N., jo gynėjams I. M., P. B., vertėjoms D. M., V. R., M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) Kirgizijoje, a.k. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., 292 str. 2 d., 302 str. 1 d.,
T. N., gim. (duomenys neskelbtini), Kirgizijoje, a. k. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. A. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 26 d., apie 02 val. iki 2014 m. liepos 26 d., apie 12 val. Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės ruože, esančiame šalia Baltarusijos Respublikos teritorijos, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne per nustatytą pasienio kontrolės punktą pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d..
Be to, jis laikotarpyje iki 2014 m. liepos 28 d., apie 1 val. 19 min., neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo fizinio asmens dokumentus: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus neteisėtai laikė ir gabeno iki 2014 m. liepos 28 d. apie 1 val. 19 min. jo sulaikymo vietos Dyviliškių kaime, Lazdijų rajone bei neteisėtai panaudojo, pateikdamas šiuos dokumentus kaip savo asmens dokumentus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės pareigūnams siekdamas nuslėpti savo tikruosius asmens tapatybės duomenis, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d..
Be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su T. N., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno keturiolika į Lietuvos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių - jokių asmens dokumentų neturėjusius Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, kurie ikiteisminiame tyrime prisistatė šiais asmens duomenimis: T. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); D. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); L. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); P. P. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. V. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. P. T., gim. (duomenys neskelbtini); B. N. X., gim. (duomenys neskelbtini), vardu; Q. N. D., gim. (duomenys neskelbtini); N. L. T., gim. (duomenys neskelbtini); C. D. M., gim. (duomenys neskelbtini); T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini); T. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); T. P. D., gim. (duomenys neskelbtini); L. N. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau - Užsieniečius) ir šiuos Užsieniečius pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:
- laikotarpyje iki 2014 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikoje su T. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu už šio asmens pažadėtą bendrą ne mažesnį kaip 4000 JAV dolerių (2973,12 eurų) atlygį, pažadant Z. A. ir T. N. sumokėti ne mažiau kaip po 2000 JAV dolerių (1486,56 eurų) kiekvienam, iš anksto susitarė dviem lengvaisiais automobiliais Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti Užsieniečius,
- vykdydamas šį susitarimą, vairuodamas neteisėtam Užsieniečių gabenimui iš anksto numatytą ir specialiai nusikalstamai veikai daryti parengtą (sulankstant galinėje dalyje įrengtas sėdynes) automobilį „Chrysler Town Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis „Chrysler“), kartu su automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis „Mitsubishi“), vairuojančiu T. N. 2014 m. liepos 27 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į bendrai veikusio nenustatyto asmens nurodytą nenustatytą vietą Kauno mieste paimti gabenimui Užsieniečių, iš kurių aštuonis įlaipino į automobilį „Chrysler“, o šešis - į automobilį „Mitsubishi“, kuris taip pat buvo tuo pačiu tikslu specialiai parengtas nusikalstamai veikai daryti (išimant galinėje dalyje įrengtas sėdynes) ir šiomis aplinkybėmis bendrais veiksmais su T. N. iš nenustatyto asmens perėmęs Užsieniečius, juos to paties nusikalstamo susitarimo ribose kartu su T. N., vairuodami tuos pačius du automobilius, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Kauno miesto Lenkijos Respublikos kryptimi, tačiau keliu Lazdijai - Seinai atgabenę Užsieniečius netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Akmenių kaimo, Lazdijų rajone, Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijos, valstybės sienos ženklo Nr. 066 ribų, nebaigė Užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių - pastebėję Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, apsisukę ir važiuodami priešinga kryptimi 2014 m. liepos 28 d. apie 01.19 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti Dyviliškių kaime, Lazdijų rajone, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d..
T. N. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su Z. A., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno keturiolika į Lietuvos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių - jokių asmens dokumentų neturėjusius Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, kurie ikiteisminiame tyrime prisistatė šiais asmens duomenimis: T. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); D. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); L. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); P. P. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. V. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. P. T., gim. (duomenys neskelbtini); B. N. X., gim. (duomenys neskelbtini), vardu; Q. N. D., gim. (duomenys neskelbtini); N. L. T., gim. (duomenys neskelbtini); C. D. M., gim. (duomenys neskelbtini); T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini); T. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); T. P. D., gim. (duomenys neskelbtini); L. N. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau - Užsieniečius), ir šiuos Užsieniečius pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:
- laikotarpyje iki 2014 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikoje su Z. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu už šio asmens pažadėtą bendrą ne mažesnį kaip 4000 JAV dolerių (2973,12 eurų) atlygį, pažadant Z. A. ir T. N. sumokėti ne mažiau kaip po 2000 JAV dolerių (1486,56 eurų) kiekvienam, iš anksto susitarė dviem lengvaisiais automobiliais Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti Užsieniečius,
- vykdydamas šį susitarimą, vairuodamas neteisėtam Užsieniečių gabenimui iš anksto numatytą ir specialiai nusikalstamai veikai daryti parengtą (išimant galinėje dalyje įrengtas sėdynes) automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis „Mitsubishi“), kartu su automobilį „Chrysler Town Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis „Chrysler“), vairuojančiu Z. A. 2014 m. liepos 27 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į bendrai veikusio nenustatyto asmens nurodytą nenustatytą vietą Kauno mieste paimti gabenimui Užsieniečių, iš kurių šešis įlaipino į automobilį „Mitsubishi“, o aštuonis - į automobilį „Chrysler“, kuris taip pat buvo tuo pačiu tikslu specialiai parengtas nusikalstamai veikai daryti, (sulankstant galinėje dalyje įrengtas sėdynes), ir šiomis aplinkybėmis, bendrais veiksmais su Z. A. iš nenustatyto asmens perėmęs Užsieniečius, juos to paties nusikalstamo susitarimo ribose kartu su Z. A., vairuodami tuos pačius du automobilius, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Kauno miesto Lenkijos Respublikos kryptimi, tačiau keliu Lazdijai - Seinai atgabenę Užsieniečius netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Akmenių kaimo, Lazdijų rajone, Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijos, valstybės sienos ženklo Nr. 066 ribų, nebaigė Užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių - pastebėję Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, apsisukę ir važiuodami priešinga kryptimi 2014 m. liepos 28 d., apie 01.19 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti Dyviliškių kaime, Lazdijų rajone, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d..
Kaltinamasis Z. A. kaltu prisipažino iš dalies (pilnai pripažino nusikalstamas veikas, numatytas BK 291 str. 1 d., 302 str. 1 d., tačiau nepripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 2 d. kvalifikuojančio požymio – savanaudiškų paskatų) ir parodė, kad 2013-07-27 ryte, kartu su 14 vietnamiečių perėjo sieną. Jis palydovu nebuvo, tik tiek, kad kartu su vietnamiečiais perėjo sieną, sienos perėjimo neorganizavo. Su vietnamiečiais pirmą kartą susitiko miške Baltarusijoje. Per sieną perėjo 14 vietnamiečių, du palydovai ir jis. T. N. su jais nebuvo. Kurioje vietoje perėjo sieną negali pasakyti. Buvo smėlio juosta, suprato, kad kerta sieną. Kertant sieną užsienio paso, Lietuvos vizos, paso su kito asmens duomenimis neturėjo. Į Lietuvą vyko pirmą kartą, atsiimti 4700 dolerių skolos iš D. R., kuris jam buvo skolingas nuo 2012 metų ir kuris organizavo perėjimą per sieną. Kai praėjo sieną, sėdo į automobilį „Porsche Cayenne“, kuriame buvo nepažįstamas kirgizas apie 40 metų ir R., ir atvažiavo į kažkokį namą Kaune. Jis (kaltinamasis) surinko vietnamiečių daiktus. Iš karto skolos neatsiėmė, nes kai atvažiavo neturėjo pinigų. D. R. kažkur išvažiavo ir per kažkurį laiką atsivedė 7 vietnamiečius, iš tų, su kuriais perėjo sieną. Vietnamiečiai liko, o jis su R. išvažiavo, susitiko su kazachais Kaune. Paskui nuvažiavo į Vilnių pasiimti automobilį „Crysler“. Grįžtant iš Vilniaus į Kauną jis vairavo „Crysler“ , priekyje važiavo „Porsche Cayenne“. Viskas buvo tą pačią dieną, kai perėjo sieną, 27 d. po pietų. Atvažiavęs į Kauną, jis liko sėdėti automobilyje „Porsche Cayenne“, o D. R. kažkur nuvažiavo su „Crysler“, o kai kai grįžo automobilis buvo be sėdynių. R. susodino vietnamiečius į „Crysler“, tuo metu jis sėdėjo „Porsche“. Matė kitame automobilyje T. ir tos pačios dienos vakare 23-24 valandą išvažiavo. Kai sėdo į automobilį, tada pamatė, kad yra 8 vietnamiečiai. Klausė, kodėl žmonės sėdi ant grindų, jam pasakė neuždavinėti klausimų ir žadėjo paaiškinti, kai nuvažiuos iki Lenkijos. Kai sodino vietnamiečius į automobilį, iš kažkur atvažiavo T., su kuriuo anksčiau buvo nepažįstami. T. sėdėjo už jo vairo, jis juo nebendravo. Pradėjo bendrauti, kai sulaikė. Kai susodino vietnamiečius, kažkokiu keliu važiavo valandą ar daugiau. Mašinoje turėjo raciją, bendravo, klausė kur važiuoja, pasakė, kad paaiškins kai atvažiuos. Iki Lenkijos važiavo 3 automobiliais. Pirma važiavo „Porsche Cayenne“, paskui „Mitsubishi“ vairuojamas T., o jis automobiliu „Crysler“ važiavo paskutinis. „Crysler“ automobilyje buvo 8 vietnamiečiai ir jis. Automobiliu „Porsche Cayenne“ važiavo du asmenys. R. buvo keleivis ir kažkas vairavo. „Porsche“ automobilis važiavo 500-600 metrų priekyje, jo nuomone, pasieniečiai jo nesustabdė. Kai pasieniečiai jį sulaikė, pateikė R. S. pasą. Savo paso nedavė, nes neturėjo vizos, o tame pase buvo viza. Kai sulaikė pasieniečiai, automobilyje buvo tie patys vietnamiečiai. Sustabdžius pasieniečiams, per raciją jam pasakė nieko nesakyti, pasakė, kad juos ištrauks. Pasienietis klausė, dėl ko vežate tai ir pasakė, kad žadėjo pinigus. Paklausė kiek, pasakė 4000-5000 Lt, bet parašė dolerių, nors jis juos gabeno nemokamai. Neturėjo kito paaiškinimo, paklausė ar už pinigus veža, pasakė, kad taip. Žmonių gabenimą organizavo R., jis nežino ar jis tai darė už pinigus, tačiau suprato kai sėdėjo, kad jis savanaudiškai tai darė. Kito asmens pasą jam padavė R., kai sėdo į automobilį. Kai padavė pasą, pasakė, kad kai sulaikys parodysi ir nieko baisaus nebus, nes viza yra ir liepė prisiminti gimimo metus. Pasakė, kad visas skolas atiduos, kai atvažiuos į Lenkiją. Žadėjo po 10-15 dienų atiduoti skolą. Jis neturėjo kito varianto, jau buvo Lietuvoje. Žinojo, kad daro nusikaltimą, bet jam buvo reikalingi pinigai. Jis pripažįsta, kad perėjo sieną, kad naudojo svetimą pasą, kad vežė vietnamiečius, bet jam nieks pinigų nežadėjo, jis atvyko savo pinigų atsiimti. D. R. turėjo jam nupirkti automobilį. Gailisi dėl to ką padarė.
Kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino iš dalies (nepripažino, kad nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų) ir parodė, kad į Vilnių atvyko liepos 16-17 autobusu per Minską, turėdamas tikslą pirkti automobilį. Atvyko 5 kartą. Turėjo pasą ir vizą. Vežėsi 4500 dolerių. Ketino pirkti Audi A6 automobilį. Automobilio važiavo pirkti į Marijampolę, ieškojo Kaune. Neatsimena kaip sakė anksčiau, bet automobilio nepirko, nerado tinkamo. Kirgizas D. paėmė jo pinigus, pasą, rankinę ir grasino, jį sulaikė, terorizavo. Apgyvendino bute. Tame bute A. nebuvo. Vakare, apie 9 val., D. atvažiavo ir vieną kartą 4 vietnamiečius išsivedė, antrą kartą vėl 4 vietnamiečius išsivedė. Kai jis buvo bute, jam davė mobilų telefoną, davė raktą, pasakė, kad yra juoda „Mitsubishi“ prie buto ir liepė važiuoti už D.. Pasakė, kad kai atvažiuos į Suvalkus tada atgaus pinigus, dokumentus ir rankinę. Kam priklausė automobilis „Mitsubishi“, nežino. Kiek vietnamiečių buvo automobilyje, nežinojo. Jie važiavo viso 3 automobiliais, vienas paskui kitą, jis buvo antrame automobilyje. „Porsche Cayenne“ buvo pirmas automobilis. Jis galvojo, kad tie užsieniečiai, kurie išėjo iš buto gali būti pirmame arba antrame automobilyje, bet kuriame tiksliai jis nežinojo. D. per raciją duodavo instrukcijas. Jis juos vežė dėl to, kad gražintų jo pinigus ir daiktus. Kai jį sulaikė, tada matė, kad antroje mašinoje buvo Z.. Vietnamiečiai automobilyje gulėjo. Jam pasirodė keista, kad jie gulėjo. Jam sakė, kad juos turi nuvežti iki Suvalkų. Ankstesnius savo parodymus pamiršo. Tada apklausiamas sakė netiesą, todėl, kad bijojo, nes jam D. sakė, kad užmuš. Jis neturėjo kito varianto, kad gautų atgal savo 2000 dolerių, telefoną ir rankinę. Jį sulaikius buvo daug klausimų, bet jis neprisimena, ar pareigūnai klausė, ar jie už pinigus veža. Kai sulaikė jis nesakė, kad tas žmogus jam grasino, nes bijojo. Kai sėdo į automobilį, suprato, kad tai yra nusikaltimas. Prieš tai jokių nusikaltimų nėra padaręs. Jis negalvojo, kad bus sulaikytas ir taip ilgai sėdės. Jei bus sulaikytas jam pažadėjo, kad per du mėnesius jį ištrauks iš proceso. Jis neparengė automobilio „Mitsubishi“ specialiai vežti, tai jau buvo padaryta. Gailisi dėl to ką padarė, daugiau nusikaltimų nedarys.
Pateikus susipažinti T. N. paaiškinimą (b.l. 123, 2 t.) parodė, kad tai buvo Vilniuje. Šitą paaiškinimą jam padėjo parašyti. Jis kalbėjo, o kitas rašė. Jis aiškino jam, kitas išvertė, bet tada jis neteisingai nurodė. Prašymą parašė kitas asmuo, kuris sėdėjo su juo viename kambaryje. Ką sakė anksčiau neatsimena. Audi Q7 ne jis pirko, bet apiformino jo vardu ir jis turėjo važiuoti su šita mašina.
Perskaičius kaltinamojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 136, t. 2), parodė, kad pirmą kartą jis taip sakė, kad gabeno vietnamiečius savo automobiliu. Taip sakė, nes bijojo.
Perskaičius kaltinamojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 113-115, t. 2), parodė, kad sakė, jog automobilis „Mitsubishi“ priklausė jam, nes bijojo ir ką sakė neatsimena, o dabar ką sako yra tiesa.
Liudytojas S. K. parodė, kad jis kartu su U. ir K. vykdė tarnybą buvusiame Lazdijų poste. Naktį, valandos nepamena, pamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančius 2 automobilius, kurie maždaug kilometro atstumu iki jų apsisuko. Tai sukėlė įtarimą, todėl sėdo į savo tarnybinį automobilį ir persekiojo. Jie važiavo pagrindiniu keliu link Lazdijų. Pasiviję įjungė švyturėlius ir abu automobiliai vienas paskui kitą sustojo. Automobiliai nuo jų nebėgo, juos natūraliai prisivijo. Kol vijosi automobilius, važiavo gal apie 130 km/h greičiu. Jis išlipo, priėjo prie „Crysler“ automobilio, o prie automobilio „Mitshubishi“ nuėjo U.. Vairuotojas pateikė pasą, jis pažiūrėjo, kad panašus. Paso nestudijavo. Buvo tamsu. Kokia pavarde prisistatė vairuotojas, nepamena. Pašvietė prožektoriumi į automobilio saloną ir pamatė suguldytus 8 žmones. Sėdynių automobilyje nebuvo. Vairuotojas nieko neaiškino, sakė, kad kaltas, prisipažįsta ir viskas. Vairuotojas sakė važiuoja į Lenkiją. Klausė iš kur veža, pasakė, kad prie Kauno ant kelio kažkur sustabdė ir sustojo pavežti. Paklausė, kokia tautybė vežamų piliečių, pasakė, kad vietnamiečiai. Tuo momentu nesidomėjo ar vietnamiečiai turi dokumentus. Išlaipintą matė ir kitą vairuotoją, jis buvo ne europietiškos išvaizdos. Su kitu vairuotoju bendravo U.. Jie galėjo girdėti, ką kalba tarpusavyje, nes abudu buvo išlaipinti. Vairuotojai kalbėjo rusiškai. Negali pasakyti ar matė automobilį „Porsche Cayenne“ ar nematė, galėjo būti, kad ir pravažiavo.
Liudytojas A. U. parodė, kad dirbo kelyje ir stabdė automobilius. Buvo nakties metas. Pastebėjo, kad du automobiliai kilometro atstumu iki jų apsisuko. Tada su kolegom sėdo į tarnybinį automobilį, kurį vairavo K., pasivijo, įjungė švyturėlius ir automobiliai sustojo. Kokiu greičiu juos prisivijo nežino, nes ne jis vairavo. Pasivijo už kokių 3-4 km. Pasivijo „Crysler“ ir „Mitshubishi“ automobilius. Jis tikrino „Mitshubishi“ automobilį, kolega tikrino „Crysler“ automobilį. Pastebėjo, kad automobilyje yra asmenys, kurie sėdi ant grindų, automobilyje nebuvo sėdynių. Ar prie „Mitshubishi“ automobilio vairo sėdėjęs asmuo pateikė dokumentus, nepamena. Automobilyje pastebėjo 7 žmones, jie asmens dokumentų neturėjo. Su vairuotoju kalbėjo rusiškai. Vairuotojas neminėjo iš kur veža ir ką veža. Nepamena, ką vairuotojas dėl piliečių sakė. Vairuotojai tarpusavyje bendravo, ką jie kalbėjo nesuprato. Jis automobilį apžiūrėjo. Neprisimena ar buvo vietnamiečių daiktų. Sustabdymo vietoje stovėjo iki tol kol atvažiavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Neprisimena ar „Porsche“ automobilis pravažiavo. „Mitshubishi“ vairuotojo apie „Porshe“ automobilį neklausinėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. U. duotus parodymus (1 t. b.l. 24) patvirtino, jog prisimena, kad siūlė parduoti automobilį, bet apie pinigus nepamena. Nežino, ar jie su savimi turėjo pinigų, netikrino.
Liudytojas D. K. parodė, kad vykdė tarnybą naktinėje pamainoje, buvusiame Lazdijų poste. Pamatė atvykstant ir apsisukant du automobilius. Abu važiavo link Lenkijos pusės, paskui apsisuko ir važiavo atgal. Nusprendė pasivyti, pasitikrinti. Pradėjo vytis, prisiviję už 3 km, įjungė švyturėlius ir automobiliai sustojo. Jis liko tarnybiniame automobilyje, kadangi vairavo, o kolegos nuėjo tikrinti. Automobilius vijosi virš 100 km/h greičiu, o kokiu greičiu važiavo tie automobiliai, nežino. Automobiliai buvo du „Mitshubishi“ ir „Crysler“. Automobiliai stovėjo vienas šalia kito. Trečio automobilio nesivijo ir nepastebėjo. Paskui buvo priėjęs prie automobilio ir pamatė, kad be vairuotojų automobilyje buvo tamsaus gymio asmenys. Automobilyje nebuvo sėdynių, jie gulėjo. Vienam automobilyje buvo 7 asmenys, kitam 8. Vairuotojai sakė, kad Lietuvoje, Kaune kažkur paėmė žmones. Jie tarpusavyje bendravo ir atrodė, kad jie vienas kitą pažįsta. Aiškino, kad apsisuko, nes pamatė tarnybinį automobilį ir išsigando. Jis pats negirdėjo, kad jie taip sakė, jie taip sakė, kai su kolegom bendravo. Jis asmeniškai dokumentų netikrino. Jam jokių siūlymų iš vairuotojų pusės nebuvo.
Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. K. duotus parodymus (2 tomas, b.l. 25-26), kuriuose jis buvo parodęs, kad girdėjo, kaip automobilių vairuotojai paaiškino, jog šiuos asmenis veža nuo Kauno iki Lenkijos, kad jie tiesiog stabdė pakeleivingus automobilius ir, kad T. N. siūlė susitarti (siūlė pinigus, kad parduos automobilį, atsilygins už paleidimą), kad susitarti siūlė ir R. S. (Z. A.) parodė, kad jei taip parašyta, tada toks pokalbis buvo.
Liudytojas R. A. parodė, kad praeitų metų vasarą, atvykus į darbą Lazdijų rinktinės kriminalinės žvalgybos skyrių, viršininkas informavo, kad sulaikyti 2 Kirgizijos piliečiai, kurie gabeno 14 Vietnamo piliečių, neteisėtai patekusių į Lietuvos Respubliką. Viename iš kolegos kabinetų sėdėjo vienas iš sulaikytųjų piliečių, kuris dabar pakeitęs pavardę - A.. Kol kolega pildė dokumentus, pamėgino pakalbinti ir išsiaiškinti kaip, ir iš kur jie gabeno nelegalius emigrantus. Su jais kalbėjo rusiškai. Pokalbis buvo žvalgybinis. Pokalbio metu sakė, kad atskrido į Vilnių iš Kirgizijos, po to atvažiavo į Kauną ieškoti automobilio. Kaune susitiko su kitu asmeniu, kuris buvo sulaikytas. Įsigiję automobilius, važiavo Kauno mieste, kur juos sustabdė nepažįstamas asmuo ir paklausė, ar nenori užsidirbti pinigų. Kaip aiškino sulaikytieji, jiems reikėjo pinigų ir jie sutiko. Jiems pasakė, kad reikės vežti žmones ir kiekvienam iš jų sumokės po 2000 dolerių. Davė pinigų kurui, jie nuvažiavo į kolonėlę užsipilti kuro ir grįžo, kur jų prie miškelio laukė tas pats žmogus ir iš miškelio atvedė 14 Vietnamo piliečių. Į vieną automobilį susodino 8 piliečius, o į kitą 6 piliečius ir važiavo link Lenkijos. Tas asmuo jiems sakė, kad prie Suvalkų turi pasitikti žmogus, kuris nurodys, kur toliau važiuoti, tačiau prie Lietuvos-Lenkijos sienos jie buvo sulaikyti. Tas asmuo, kuris dabar pakeitęs pavardę, sakė, kad jo draugas turėjo daugiau žinoti kur vežti, nes jis daugiau bendravo su tuo asmeniu, kuris prašė nuvežti žmones. Nepamena, kuris iš jų minėjo, kad buvo žadėtas atlygis. Jis paklausė ar tas asmuo žadėjo atsilyginti, tada pasakė, kad žadėjo sumokėti, bet nesumokėjo, o turėjo sumokėti tas asmuo, kuris juos pasitiks. Nurodė, kad po 2000 dolerių kiekvienam turėjo sumokėti. Abu nurodė panašias aplinkybes. Kitas paaiškino, kad atvyko pirkti automobilio, kad visi kirgizai apsigyvena kažkokiam bendrabutyje, netoli turgaus. Ir jie taip vienas su kitu susipažino. Jis panašiai nurodė, kad nusipirko automobilį ir su draugu važiavo ir juos sustabdė Vietnamo piliečiai. Buvo pasakyta, kad draugui ir jam sumokės po 2000 dolerių. Jam susidarė įspūdis, kad jie turi vienodą versiją, nes abu analogiškai pasakojo. Jie geranoriškai papasakojo įvykio aplinkybes. Jis procesinių dokumentų nepildė, pildė kolega. Toliau su jais bendravo tyrėja. Pokalbis vyko po 8 val.. Su A. kalbėjo apie 15 minučių, gal daugiau. Jis neprisipažino, sakė, kad nežinojo, jog jie nelegalai. Sakė, kad nežinojo, nes dokumentų jų neprašė.
Liudytojas T. P. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu) parodė, kad iš Vietnamo atvyko į Rusiją. Kelionės tikslas buvo Lenkija. Iš Vietnamo išvyko 2014 m. liepos 24 d.. Į Lenkiją vyko ieškoti darbo. Prabuvo Maskvoje vieną dieną, po to nuvežė į mišką. Iš miško ėjo pėsčiomis, o po to pasitiko mašina ir nuvežė iki namelio. Naktį išvažiavo, o po to juos sulaikė. Iš Vietnamo išvyko penkiese. Visi penkiese buvo sulaikyti Lietuvoje. Vyko dvi mašinos kiekvienoje po 7 žmones, iš viso vyko 14 vietnamiečių. Likusius 9 vietnamiečius sutiko Maskvoje. Nuo Maskvos iki sulaikymo buvo kartu gabenami. Vykstant pinigų nemokėjo. Vietname buvo sumokėtas 1000 dolerių piniginis užstatas. Nežino kaip kiti, jis mokėjo 1000 dolerių. Jam atvykus į Lenkiją, tėvai Vietname turėjo sumokėti 17000 dolerių. Kam turėjo sumokėti nežino. Apmokėjimo klausimus sprendė tėvai, kurie organizavo kelionę ir kurie bendravo su tais žmonėmis, kurie organizavo kelionę. Negali nurodyti kokiais automobiliais buvo vežami. Vykimo metu kito automobilio vairuotojo nematė. Jie išvažiavo naktį. Su automobilio vairuotoju nebendravo. Dėl dokumentų pas jį nieks nieko neklausė ir kiti vietnamiečiai su vairuotoju nebendravo. Sėdynių automobilyje nebuvo. Automobilyje buvo atsitūpę. Vairuotojas su savimi turėjo telefoną, su kažkuo bendravo telefonu. Tikrai atpažįsta įtariamąjį R. S.. Ar įtariamojo R. S. automobilyje buvo vežami 7 ar 9 asmenys, nepamena. Nuo to laiko, kai įsodino iki sulaikymo buvo vežami apie 2 valandas (t. 2, b.l. 94-95);
Liudytoja N. L. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu) parodė, kad iš Vietnamo į Rusiją atvyko lėktuvu. Iš Vietnamo išvyko 2014 m. liepos 22 d.. Kai atvyko į Rusiją, ten sutiko draugę, po to atvyko iki kažkokio prekybos centro ir ją pradėjo vežti. Įlipo į mašiną, važiavo su ta mašina, po to pakeitė mašiną. Ten buvo 4 ar 5 vietnamiečiai. Po to jie važiavo visą naktį. Nedavė sėdėti, liepė gulėti. Visą laiką važiavo, nesustojo. Pakeitė dar kartą vieną mašiną. Tada nuvežė iki namelio. Ten buvo vieną dieną. Dar važiavo naktį ir sulaikė pareigūnai. Iš Vietnamo išvykstant tikslas buvo į Rusiją važiuoti. Ta moteris ir kiti vietnamiečiai su kuriais susipažino Rusijoje sakė, kad jiems kažkur suras Rusijoje darbą, todėl liko su jais. Apie vykimą į Lenkiją ar į kitas valstybes kartu vykstantys su ja nekalbėjo. Jos vyras yra Rusijoje, norėjo jį surasti todėl nenorėjo iš Rusijos išvykti. Už kelionę niekam nemokėjo. Vietname sumokėjo 1000 dolerių už kelionę į Rusiją. Iš namelio atvyko paimti viena mašina, o priekyje važiavo dar viena mašina. Tą automobilį, kuriuo vykstant buvo sulaikyta, vairavo salėje esantis mėlynai apsirengęs asmuo (liudytoja nurodo įtariamąjį R. S. – Z. A.). Salėje yra asmuo (liudytoja nurodo įtariamąjį T. N.), kuris vairavo antrą automobilį. Jis kartu buvo ir namelyje nuo ryto iki vakaro. Tą vairuotoją, kuris vežė ją (Z. A.), matė atvykusį prie namelio kai išėjo apie 11 val. vakaro. Matė prieš susėdant į automobilį. Prieš juos vežant, kitų vairuotojų be esančių salėje nebuvo. Šalia namelio, iš kurio jie išvyko, matėsi ir kitų pastatų, mašinų. Nuo namelio iki sulaikymo važiavo apie 3-4 valandas, naktį. Su ja kartu automobilyje vyko 6-7 žmonės. Vykstant šiuo automobiliu pas ją dokumentų niekas neklausė. Automobilio vairuotojas liepė gulėti. Gestais rodė, kad negalima kalbėti. Daugiau pinigų niekam nemokėjo. Važiuojant vairuotojas, kuris vežė ją iki sulaikymo, kalbėjo, garsas buvo panašus į taksi automobilio esantį garsą (b. l.100-101, t. 2).
2014-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad Lazdijų r. sav., Dyviliškių k., buvo sulaikyti ir apžiūrėti automobiliai: „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo gabenti 6 Vietnamo piliečiai - automobilio galinėje dalyje sėdynių nėra, automobilyje rasti SIM kortelių dėklai - „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo gabenti 8 Vietnamo piliečiai - automobilio galinėje dalyje sėdynių nėra (t. 1, b.l. 4-11);
2014-11-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ galinėje dalyje sėdynių nėra, jos išimtos, automobilio „Chrysler Town&Country“ galinės sėdynės sulankstytos (t. 1, b.l. 17-29).
2014-07-30 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus SIM kortelių dėklus „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), ant „Pildyk“ nurodytas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 61-63);
2014-07-28 T. N. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo T. N. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 58);
2014-07-29 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš įtariamojo T. N. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kuriame rasta SIM kortelė „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono adresų knygoje įvesti 3 numeriai: vardu „.a“ - (duomenys neskelbtini), vardu „A. D.“ - (duomenys neskelbtini), vardu „A. A. D.“ - (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuoti ryšiai su asmenimis „.a“, „A. D.“ ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju. Telefone data nustatyta klaidingai (t. 1, b.l. 60);
2014-07-28 Z. A. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo Z. A., prisistačiusio R. S. vardu, paimtas Kirgizijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. S., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio „Chrysler Town&Country“ registracijos liudijimas, 40 litų. Pinigai grąžinti įtariamajam Z. A. (t. 2, b. l. 156, 163, 164);
Iš LR VRM ICDB 2015-01-24 duomenų matyti, kad 2014-07-03 buvo užfiksuotas R. S. atvykimas į Lietuvos Respubliką per Vilniaus oro uosto PKP, pateikiant pasienio kontrolei pasą Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 76);
2015-01-12 informacija iš LR VRM ICDB patvirtina, kad duomenų apie Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra (t. 3, b.l. 96);
Iš 2014-11-20 Lazdijų rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto M. D. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad atliktus iš įtariamojo T. N. asmens kratos metu paimtame telefone rastos SIM kortelės, kurios dėklas paimtas įvykio vietos apžiūros metu nuo automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įtariamasis T. N. priekinės keleivio sėdynės, abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) iš ryšio operatorių gautų duomenų analizę, veikimas užfiksuotas nuo 2014-07-26 11.36 val. iki 2014-07-26 20.28 val. Kauno mieste, nuo 2014-07-26 21.00 val. iki 2014-07-26 22.56 val. Marijampolės m., 2014-07-26 23.25 val. Pienų r., Veiverių šen., 2014-07-26 23.32 val. Garliavos m., 2014-07-27 01.55 val. Kauno m., nuo 2014.07.27 03.44 val. iki 2014-07-27 04.41 val. šio telefono numerio veikimas užfiksuotas Pabradės m. ir Švenčionių r. Pabradės ir Sarių šen. Teritorijoje. Šiuo laikotarpiu 2014-07-27 03.44 val. užfiksuotas telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas asmens kratos metu iš įtariamojo T. N. skambutis, abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) T. N. paimtame telefone įvesto vardu „.a“, kurį apklausos metu jis nurodė naudojus asmenį vardu D.. Laikotarpiu nuo 2014-07-27 07.11 val. iki 2014-07-27 23.42 val. telefono numerio +(duomenys neskelbtini) naudojimas užfiksuotas Kauno mieste, šiuo laikotarpiu užfiksuotas abonento bendravimas su Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su abonentu (duomenys neskelbtini), kurio naudotoju T. N. nurodė asmenį vardu D., šiuo laikotarpiu užfiksuota 14 skambučių. Nuo 2014-07-28 02.00 val. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) veikimas užfiksuotas Lazdijų r. 2014-07-28 02.00 val. užfiksuotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo, kuriuo įtariamasis T. N. įvardino asmenį vardu D., veikimas užfiksuotas 2014-07-27 23.42 val. Kauno m., 2014-07-28 02.00 val. užfiksuotas bazinės stoties „Polkomtel“ (Lenkijos Respublikos RAB teikianti telekomunikacijos paslaugas). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vienas gautas skambutis - 2014-07-25 13.52 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 74-179);
2014-11-20 UAB „Omnitel“ raštas Nr. 2140-2203 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-07-26 iki 2014-07-28 telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini) (paimtas asmens kratos metu iš T. N.) buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentas pajungtas 2014-07-26 (t. 1, b.l. 181);
2014-11-20 UAB „Bitė Lietuva“ raštas Nr. 5040-964, patvirtina, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo pasak T. N. naudojosi asmuo vardu D.) yra „labas“ paslaugos naudotojas apie kuriuos duomenys nerenkami, abonentas aktyvus nuo 2014-07-02 (t. 2, b.l. 1);
2014-08-25 informacija iš LR VRM ICDB patvirtina, kad duomenų apie Vietnamo piliečių T. N. V., gim. 1995 m., Q. N. D., gim. 1995 m., T. P. D., gim. 1996 m., S. H. V., gim. 1990 m., L. N. T., gim. 1962 m., D. N. V., gim. 1995 m., I. V. V., gim. 1998 m., H. P. T., gim. 1998 m., T. T. T., gim. 1988 m., P. P. V., gim. 1997 m., T. N. T., gim. 1975 m., N. L. T., gim. 1980 m., ir N. N. B., gim. 1990 m., teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra (t. 2, b.l. 32-45);
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimai patvirtina, kad T. N. V., D. N. V., L. N. T., M. N. B., Q. N. D., N. L. T., S. H. V., T. T. T., T. N. T., T. P. D., L. N. N. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre, kol bus nustatyta jų asmens tapatybė (t. 2, b.l. 46-56);
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-29 sprendimai patvirtina, kad nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams P. P. V., gim. 1997 m., H. V. V., gim. 1998 m. ir H. P. T., gim. 1998 m., taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ir jie patikėti socialinei įstaigai prižiūrėti, apgyvendinant juos Pabėgėlių priėmimo centre (t. 2, b.l. 59-64);
VSAT Užsieniečių registracijos centro 2014-12-15 raštas Nr. (21/26)-7K-3265 patvirtina, kad Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai T. N. V., D. N. V., L. N. T., M. N. B., Q. N. D., N. L. T., S. H. V., T. T. T., T. P. D., L. N. N., buvo išsiųsti į Vietnamo Socialistinę Respubliką (t. 2, b.l. 58);
2015-05-22 VSAT Užsieniečių registracijos centro raštas Nr. 21(26)-7K-1082 patvirtina, kad liudytoja T. N. T. išsiųsta į Vietnamo Socialistinę Respubliką (b. l. 126, t. 4).
Iš Pabėgėlių priėmimo centro 2014-12-17 rašto Nr. 7.5-J-456 matyti, kad Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai P. P. V., gim. 1997 m., H. V. V., gim. 1998 m., ir H. P. T., gim. 1998 m., kurie buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre 2014-07-29, asmens dokumentų neturėjo. Šie asmenys Centre negyvena, 2014-07-30 jie savavališkai išvyko (t. 2, b.l. 66);
2014-06-02 Švedijos registracijos liudijimo Nr. 0002228483 ir Transporto priemonės identifikacinių duomenų pažymos kopijos patvirtina, kad automobilis „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Švedijos Karalystėje (t. 1, b.l. 31-35);
2014-09-30 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. TR/06959/079/LT/14 patvirtina, kad automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas savininkas Kazachstano Respublikos pilietis R. K., kurio gyvenamoji vieta deklaruota Švedijos Karalystėje (t. 1, b.l. 38);
Iš 2012-05-28 Lietuvos Respublikos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos ir 2014-09- 29 duomenų iš LR VRM ICDB matyti, kad automobilio „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. U. U. (t. 1, b.l. 39, 41).
2014-08-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš liudytojo L. U. U. paimta 2014-07-27 automobilio „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties kopija ir pirkėjo T. K. paso kopija (t. 1, b.l. 42-44).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2014-07-27 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopijos matyti, kad L. U. U. 2014-07-27 17.00 val. automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė T. K. už 20000 litų. Sutarties kitoje pusėje yra rankraštiniai L.U. U. parašu patvirtinti įrašai apie tai, kad L.U. U. pirkėjas T. K. 2014-07-27 sumokėjo 750 litų, 2014-08-01 sumokėjo 10000 litų. 2014-08-08 nurodyta suma 9250 litų, kuri pardavėjo parašu nepatvirtinta. Taip pat yra prierašas, kad automobilis „Regitroje“ bus perrašytas sumokėjus visą sumą. Prierašas patvirtintas L.U. U. ir T. K. parašais (t. 1, b.l. 43);
Iš duomenų apie sienos kirtimą matyti, kad R. S. (kurio asmens dokumentais naudojosi Z. A.) paskutinį kartą į Lietuvą atvyko 2014-07-03 (b.l. 34-37, t.3).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2015-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad pasas išduotas R. S. yra Kirgizijos Respublikos. Pase yra Šengeno valstybės viza galiojanti nuo 2014-02-20 iki 2015-02-20. Vairuotojo pažymėjimas R. S. išduotas 2014-01-20, galiojimo termino pabaiga nenurodyta. Apžiūrėjus konstatuota, kad minimi dokumentai yra tikri (b.l. 77-85, t. 3).
Iš 2015-01-22 Alytaus AVPK rašto matyti, kad duomenų apie R. S. paso bei vairuotojo pažymėjimo pametimą ir kt. nėra (b. l. 87, t. 3).
Iš duomenų apie Z. A. sienos kirtimą matyti, kad toks asmuo sienos kirtęs nėra (b.l. 96, t. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Iš duomenų apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad T. N. į Lietuvą atvyko 2014-07-17, 11.21 val. ir tą pačią dieną išvyko 21.37 val., sugrįžo 22.33 val. ir daugiau sienos kirtęs nebuvo (b.l. 151, t. 2).
Iš duomenų apie T. N. vardu registruotas transporto priemones matyti, kad šio asmens vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 152, t. 2).
Dėl veikų kvalifikacijos
Vertinant byloje surinktus įrodymus, visų pirma pažymėtina, kad asmens, faktiškai įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, apklausa nesuteikus jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka įtariamojo statuso ir neužtikrinus įtariamojo teisių, yra esminis šio kodekso pažeidimas, todėl tokiais įrodymais asmens kaltė negali būti grindžiama. Įvertinus liudytojo R. A. parodymus dėl jo pokalbių su kaltinamaisiais Z. A. ir T. N., kurie kaip seka iš bylos medžiagos vyko jau po to, kai jie buvo sulaikyti ir jų statusas faktiškai prilygo įtariamųjų, šio liudytojo parodymais, teismas nesivadovauja (2013-09-24 nutartis byloje Nr. 2K-350/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kitus surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta.
Valstybės sienos apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte. Iš aptartų įrodymų seka, kad Z. A. į Lietuvos Respubliką įstatymų nustatyta tvarka atvykęs nebuvo. Kaip pripažino pats kaltinamasis, valstybės sieną sausuma jis kirto neteisėtai, neturėdamas nei vizos, nei reikiamo paso, ne per pasienio postą, todėl neabejotinai suprato, kad valstybės sieną kerta neteisėtai. Šią išvadą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir pagal BK 291 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Iš aukščiau paminėtų įrodymų seka, kad neteisėtai perėjęs valstybės sieną kaltinamasis Z. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo R. S. Kirgizijos Respublikos pasą bei vairuotojo pažymėjimą, juos neteisėtai laikė ir gabeno bei panaudojo, pateikdamas kaip savo VSAT pareigūnams. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. A. žinodamas jog šie dokumentai jam nepriklauso, juos įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo, veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta, todėl teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d..
Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. (kasacinė nutartis 2K–332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.
Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis Z. A. automobiliu Chrysler gabeno 8, o T. N. automobiliu Mitsubishi – 6 Užsieniečius. Šių aplinkybių neneigė ir patys kaltinamieji. Iš jau minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad šie Užsieniečiai į Europos sąjungos erdvę, tame tarpe ir į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, neturėdami reikiamų dokumentų. Šią išvadą neabejotinai patvirtina ir kaltinamojo Z. A. parodymai, kad šie asmenys valstybės sieną neteisėtai kirto kartu su juo. Iš byloje aptartų įrodymų matyti, kad šie užsieniečiai neturėjo ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje. Šių asmenų gabenimo būdas bei laikas, kaltinamųjų elgesys pamačius pareigūnus bei juos sulaikius, neabejotinai leidžia teigti, jog kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą užsieniečius gabenant, kas leidžia teigti, jog jie veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, kadangi veikos kvalifikacijai reikšmės tai, jog minėti užsieniečiai nebuvo pergabenti į Lenkijos Respubliką, neturi. Kaltinamieji pripažino, jog jų veiksmus organizavo ir derino asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, jis nenustatytas. Tai, jog šie asmenys buvo gabenami vienu metu, kaltinamiesiems vienas paskui kitą, automobiliais, kurie tam buvo iš anksto įsigyti ir parengti, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir, kad dėl to buvo išankstinis susitarimas. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Įrodinėjant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detales (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi kaltininkai atliko vienodus veiksmus, svarbu, kad visi kartu sutartiniais veiksmais siekė bendro rezultato. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Visuma aukščiau aptartų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti siekiant bendro rezultato – gabenamų asmenų nuvežimo į bendrininko nurodytą vietą Lenkijos Respublikoje. Kaltinamieji Z. A. ir T. N., buvo kaltinami, kad kiekvienas iš jų numatė ir specialiai parengė jų vairuotus automobilius neteisėtam Užsieniečių gabenimui. Aplinkybė, kad Užsieniečiai automobiliu „Chrysler“ buvo gabenami sulanksčius galinėje automobilio dalyje sėdynes, o automobilyje „Mitsubishi“– išėmus automobilio galinėje dalyje įrengtas sėdynes, abejonių nekelia, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo padaryti neabejotiną išvadą, jog tai padarė būtent kaltinamieji, o ne tyrimo metu nenustatytas asmuo, todėl nustatoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta iš anksto numačius ir specialiai nusikalstamai veikai parengus minėtus automobilius, nekonstatuojat, kad tai padarė būtent kaltinamieji, juolab, kad tai reikšmės veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi.
Kaip jau minėta, kaltinamųjų veika pagal BK 292 str. 2 d. kvalifikuota dėl to, kad jie aptariamus neteisėtus veiksmus gabenant Užsieniečius padarė dėl savanaudiškų paskatų. Nors kaltinamieji nagrinėjant bylą teisme, šią aplinkybę neigė, tačiau jų veiksmų savanaudiškumą neabejotinai patvirtina tiek jų pačių, parodymai duoti teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, (kurie buvo pagarsinti kitiems įrodymams patikrinti), tiek byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip seka iš kaltinamųjų parodymų teisme, kiekvienas iš jų Užsieniečius gabeno neva turėdami skirtingus tikslus – Z. A. – turėdamas tikslą susigrąžinti tariamą 4700 JAV dolerių skolą ir bendrininkui pažadėjus šią skolą grąžinti jam nugabenus Užsieniečius į Lenkiją. Tuo tarpu T. N. – tikėdamasis atgauti neva iš jo atimtus dokumentus bei 2000 JAV dolerių, tačiau teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamųjų versija yra neįtikinama ir ja bandoma tik paneigti savanaudiškas paskatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariama versija buvo iškelta gerokai vėliau nei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamojo Z. A. versija dėl tariamos skolos yra visiškai neįtikinama – kaip seka iš jau nustatytų aplinkybių, jis tariamos skolos vyko atsiimti neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, kartu su tais pačiais asmenimis, kuriuos gabenant vėliau ir buvo sulaikytas, nors jam neteisėtai kirsti sieną jei būtų vykęs tik skolos atsiimti nebuvo jokios būtinybės – tokiu atveju buvo galima gauti vizą ir šalį atvykti legaliai, tuo tarpu T. N. parodymai dėl neva iš jo paimtų dokumentų ir pinigų, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Kaip pripažino pats kaltinamasis, jis į policiją dėl to nesikreipė, o priešingai – ėmėsi nusikalstamos veiklos. Be to, kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis jokio automobilio atvykęs į Lietuvą neįsigijo (tai patvirtina ir VĮ „Regitra“ duomenys), tuo tarpu iš jo neva buvo atimti 2000 JAV dolerių, nors į Lietuvą pagal jo paties parodymus jis atsivežė 4500 JAV dolerių. Tačiau aptariamu atveju, įvertinus kaltinamųjų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, tai jog ši kaltinamųjų versija buvo iškelta jau gerokai vėliau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodytų sumų beveik detalų sutapimą su sumomis, kurios pirminėse apklausose buvo įvardintos kaip jiems turėtas sumokėti atlygis už Užsieniečių gabenimą, įvertinus liudytojų T. P. D., N. L. T. parodymus apie tai, jog jie buvo gabenami už atitinkamą mokestį, tai, jog netgi apklausiamas teisme, skiriant suėmimą, kaltinamasis Z. A. nurodė, kad už Užsieniečių gabenimą buvo pažadėtas 4000 JAV dolerių atlygis, kiekvienam po 2000 JAV dolerių (b. l. 6, t. 3), sugretinus visumą įrodymų į vieną visumą, daroma išvada, kad ši kaltinimo dalis (dėl savanaudiškų paskatų bei atlyginimo dydžio) pasitvirtino pilnai. Pažymėtina, kad netgi tikint išimtinai kaltinamųjų versija apie siekį susigrąžinti savo pinigus, tokie jų veiksmai vertintini kaip savanaudiškos paskatos. Siekimas gauti turtinės naudos minėtame straipsnyje laikomas savanaudiškomis paskatomis, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojama pagal BK 292 str. 2 d..
Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.
Nors kaltinamasis Z. A. pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 291 str. 1 d., 302 str. 1 d. bei abu kaltinamieji iš dalies pripažino nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 2 d., tačiau nepripažino šią veiką kvalifikuojančio požymio – savanaudiškų paskatų, t.y. esminio požymio, leidžiančio jų veiką šioje dalyje kvalifikuoti pagal BK 292 str. 2 d., o ne kaip veiką, numatytą BK 291 str. 1 d., tačiau kaip seka iš kaltinamųjų parodymų, jie nuoširdaus gailėjimosi nepatvirtina.
Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, ikiteisminio tyrimo eigos, kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie iš esmės neneigė tik tų aplinkybių, kurios buvo akivaizdžios, tuo tarpu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 291 str. 1 d., 302 str. 1 d. kaltinamasis Z. A. prisipažino tik nustačius, jog jis nėra tas asmuo, kuriuo ilgą laiką prisistatinėjo. Kaip jau minėta, atsakomybe lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima laikyti tik tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Aptariamu atveju nusikalstamą veiką (veikas) atskleidė teisėsaugos institucijos ir prie to niekaip neprisidėjo kaltinamieji. Be to, savo kaltę (dėl BK 292 str. 2 d.) kaltinamieji pripažino tik iš dalies, nurodydami aplinkybes, kurios buvo paneigtos visuma aukščiau aptartų įrodymų, todėl darytina išvada, kad deklaruojamas savo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra formalus ir deklaratyvus, todėl nėra pagrindu pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d. yra tai, jog šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamieji turimais duomenimis neteisti, administracinėmis nuobaudomis nebausti. Duomenų charakterizuojančių neigiamai byloje nesurinkta. Kaltinamųjų parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti jų pakaltinamumu nėra.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad jiems skiriamos bausmės turi būti pakankamai griežtos, tačiau bausmės parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Visgi pažymėtina, kad skiriant bausmę visų pirma atsižvelgtina į bausmės paskirtį, o ne į kaltinamojo lūkesčius būti nubaustam kuo mažesne bausme.
Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas Z. A. yra priskiriamos nesunkių (BK 291 str. 1 d.), apysunkių (BK 302 str. 1 d.) ir sunkių (BK 292 str. 2 d.), kaltinamojo T. N. padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3, 4, 5 d.).
Kaip matyti iš BK 292 str. 2 d. sankcijos, joje numatyta vienintelė sankcija – laisvės atėmimas iki 8 metų. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už šią nusikalstamą veiką, kaltinamiesiems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta, todėl kaltinamiesiems už šią nusikalstamą veiką skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis Z. A. be nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 2 d. yra per trumpą laiko tarpą padarė dar 2 nusikalstamas veikas, t.y. nusikaltimus, numatytus BK 291 str. 1 d., 302 str. 1 d., kas rodo, jog jo asmenybė yra labiau pavojinga, jis linkęs nusikalsti, todėl jam už nusikaltimą, numatytą BK 292 str. 2 d., skirtina griežtesnė bausmė nei kaltinamajam T. N., kuris tėra padaręs 1 nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į kaltinamojo Z. A. asmenybę, jo padarytas veikas, jų padarymo aplinkybes, kurios rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, jam ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 291 str. 1 d., BK 302 str. 1 d. padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau bausmės dydį, atsižvelgiant aptariamų veikų sunkumą, eiliškumą, laisvės atėmimo bausmės griežtumą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Nors nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į BK 292 str. 2 d. numatytos sankcijos griežtumą, į tai, kad šis nusikaltimas buvo užkardytas pareigūnų, dėl jo padarymo sunkių paskemių nekilo, abiems kaltinamiesiems, siekiant aukščiau paminėtų teisingumo tikslų, skirtinos mažesnės už sankcijos vidurkį bausmės.
Remiantis išdėstytu, kaltinamajam T. N. skirtina 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam Z. A. už nusikaltimą, numatytą BK 292 str. 2 d. skirtina 2 m. 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą numatytą BK 291 str. 1 d. - 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą numatytą BK 302 str. 1 d. – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Z. A. paskirtos bausmės, atsižvelgiant į jų priskyrimą skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal pavojingumą, taikant kaltinamajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo (BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.).
Dėl galimybės bausmės vykdymą atidėti
Šiuo metu galiojanti BK 75 str. redakcija numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas ir už sunkius nusikaltimus, todėl spręstina ar yra pagrindas kaltinamiesiems paskirtų bausmių vykdymą atidėti.
Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar netaikyti yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).
Šių duomenų kontekse, vertinant kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno iš jų padarytų veikų padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš jų indėlį į nusikaltimų padarymą, veikos, numatytos BK 292 str. 2 d. pavojingumą, nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamiesiems pažeistų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant ir į kaltinamųjų parodymų nenuoširdumą, teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymas kaltinamiesiems nėra galimas, kadangi jų asmenybės teismui nekelia pasitikėjimo, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, priešingu atveju, tai gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, be to, tai neatitiktų ir BK 41 str. numatytų tikslų.
T. N. ir Z. A. (kiekvienam iš jų) į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. liepos 31 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2015 m. liepos 31 d..
Kaltinamiesiems T. N. ir Z. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas. Kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnyko ir nepasikeitė, kardomoji priemonė – suėmimas, į švelnesnes nekeistina ir paliktina kaltinamiesiems galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos panaudojant transporto priemones – automobilį „Chrysler Town Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (saugomi VSAT Lazdijų rinktinės Štabo Logistikos skyriuje, Ežerų g. 44, Dumblio k., Lazdijų r.) be kurių, Užsieniečių gabenimas kaltinamiesiems inkriminuotu būdu būtų buvęs negalimas. Nors transporto priemonės registruotos ne kaltinamųjų vardu, tačiau iš bylos duomenų galima daryti neabejotiną išvadą, kad automobiliai iš savininkų buvo įsigyti būtent nusikalstamai veikai daryti ir faktiškai jiems (dokumentuose nurodytiems asmenims) nepriklauso. Kadangi šie automobiliai yra nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 str. 2 d.), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini;
- mobilusis telefonas „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Omnitel Extra“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelių „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėklai (vokas Nr.1), kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
- Kirgizijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kirgizijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. S. (vokas Nr. 2) saugotini kartu su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Dėl proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai
BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas vertėjui, todėl išlaidos vertėjams iš kaltinamųjų negali būti priteisiamos. Be to, kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kviečiami liudytojai, kuriems iš teismo lėšų buvo išmokėta 23,52 eurų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamųjų turtinė padėtis Lietuvoje nėra gera, jie jokių pajamų neturi, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jų nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).
Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.
nusprendžia:
Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., 292 str. 2 d. ir paskirti:
- pagal BK 291 str. 1 d. terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 302 str. 1 d. terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 292 str. 1 d. terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Z. A. paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. liepos 31 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-07-31.
Z. A., gim. 1986-09-19, kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
T. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir paskirti 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. liepos 31 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-07-31.
T. N., gim. (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą (1 dalis) Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) taip pat jo registracijos liudijimą Nr. E (duomenys neskelbtini) (saugomus VSAT Lazdijų rinktinės Štabo Logistikos skyriuje, Ežerų g. 44, Dumblio k., Lazdijų r.) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;
- mobilųjį telefoną „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Omnitel Extra“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelių „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėklus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- Kirgizijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kirgizijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus R. S. saugoti kartu su byla.
Proceso išlaidų iš kaltinamųjų T. N. ir Z. A. nepriteisti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.