- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- eI2-1576-1066/2021
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Š. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 2.2.1Žmogaus orumas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Š. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikinai sulaikytas 2010 m. kovo 3 d. 23 val. 30 min. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė –suėmimas dviem mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjui suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Pareiškėjo teigimu, jis neteisėtai kardomajame kalinime Lukiškių tardymo-izoliatoriuje (toliau – Lukiškių TI-K) išbuvo nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. liepos 2 d.
2.2. Teigia, kad jis buvo laikomas suimtas itin blogomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Šios kalinimo įstaigos kamerų sąlygos buvo antisanitarinės, nehigieniškos ir nehumaniškos. Kameros buvo labai ankštos, jose tilpdavo tik vienas žmogus, tačiau kamerose vienu metu buvo kalinami net keturi–šeši asmenys. Kamerose vyravo nuolatinė smarvė ir drėgmė, jose nebuvo atliekamos dezinfekcijos.
2.3. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas prastas ir nešvarus.
2.4. Pareiškėjas praustis po dušu buvo vedamas vieną kartą į savaitę. Duše kanalizacija buvo užsikimšusi ir teko braidyti po purviną vandenį. Keturi suimtieji turėjo nusiprausti per penkiolika minučių, po to – vanduo buvo išjungiamas be perspėjimo.
2.5. Pareiškėjo tvirtinimu, lovų (metalinių gultų) kamerose ilgis apie 173 cm, plotis – 58 cm, tuo tarpu pareiškėjas yra 185 cm, taigi per maži gultai jam sukėlė nepatogumų miegant. Be to, gultai nelygūs, išsilankstę, todėl pareiškėjas buvo priverstas kankintis nuo fizinių nepatogumų ir nuolatinio poilsio nebuvimo.
2.6. Nurodo, kad kamerose nebuvo sąlygų išsidžiovinti ir išsiskalbti drabužių.
2.7. Nebuvo tinkamo kameros apšvietimo.
2.8. Pabrėžia, kad pareiškėjas keturis mėnesius neteisėtai buvo laikomas (suimtas) Lukiškių TI-K. Tai buvo ne tik neteisėtas ir nepagrįstas suėmimas, bet ir laikymas itin sunkiose sąlygose, kurios vertintinos kaip kankinimas ir nežmoniškas elgesys su įtariamuoju. Teigia, kad laikymas kameroje kartu su 4 asmenimis, kai vienam asmeniui kameroje, kurios plotas vos 8 kv. m ir bendras tualetas patalpoje, galėjimas pasinaudoti dušu vos vieną kartą per savaitę, sukėlė pareiškėjui itin daug nepatogumų ir tuo pačiu sutrikdė jo sveikatą, dėl ko pareiškėjas patyrė 2 000,00 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo taikyti senaties terminą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pareiškėjos skundas pateiktas teismui 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą 3 metų senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo priteisimo.
3.2. Teigia, kad duomenų apie pareiškėjo judėjimą (apie kamerų skaičių ir jų plotą, asmenų skaičių) atsakovės atstovas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. liepos 2 d. pateikti negali, nes tokie duomenys kalinimo įstaigoje saugomi tik 3 metus.
3.3. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti yra įrengtos priklausomai nuo lovų kiekio. Kalinimo įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
3.4. Dėl sanitarinio mazgo ir privatumo pažeidimo paaiškina, kad pagal teisės aktus, nesant techninių galimybių, esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Įstaiga neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas.
3.5. Taip pat pažymi, kad visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tai atitinka Higienos normas. Patalynė ir minkštas inventorius išduodami vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-139.
3.6. Dėl pareiškėjo privatumo duše nurodo, kad kalinimo įstaigoje laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi nuteistieji (suimtieji) asmenys. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) asmenų privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros aukštis yra 1,6 m, o plotis – 1,2 m. Į dušą vedami tos pačios lyties asmenys. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema. Įrengti ventiliatoriai ir hermetiniai šviestuvai. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo. Pabrėžia, kad kalinimo įstaigoje esamų durų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN reikalavimus, todėl atsakovės atstovas šiuo atveju savo veiksmais dėl dušų įrengimo teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, paaiškino, kad kalinimo įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais kalinimo įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
3.7. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Šioje situcijoje nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. liepos 2 d. (toliau – ginčo laikotarpis) jis buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis, netinkamomis kalinimo sąlygomis. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas pareiškėjo skundo reikalavimui prašo taikyti 3 metų senaties terminą.
5. Dėl ieškinio senaties.
5.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo požiūriu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70); 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78); 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis.
5.2. Be to, EŽTT yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2382-575/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2700-415/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-502/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-2-525/2021 ir kt.).
5.3. Taigi bylose dėl žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, taip pat ir nustatančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2077-662/2020).
5.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1987-822/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-32-662/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-552/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-438/2021).
5.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
6. Pasak atsakovės atstovo, nagrinėjamu atveju teismas turėtų taikyti ieškinio senatį ginčo laikotarpiui.
7. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. liepos 2 d. netinkamomis sąlygomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundas dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
8. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Taigi, nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios administracinėse bylose dėl žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018).
9. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Taigi šiuo atveju teismui nenurodyta jokių aplinkybių, kurios pareiškėjui sutrukdė laiku kreiptis į teismą. Teismui ex officio įvertinus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų egzistavimą, nustatyta, kad tokiu atveju nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą.
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. liepos 2 d., ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties atsakovės atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį ginčo laikotarpiui tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. liepos 2 d. atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.