- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- TA-43-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01558-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 37 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis sąlygomis, t. y. ginčo laikotarpiu jam teko mažiau gyvenamųjų patalpų ploto nei nustatyta teisės aktuose. Dėl kalinimo nežmoniškomis sąlygomis pareiškėjas teigė patyręs nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikyti ieškinio senatį.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimus nuo 2009 m. birželio 5 d., kai atvyko į pataisos įstaigą, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų suvaržyta jo teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš pataisos įstaigos administracijos. Pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko iki 2013 m. gruodžio 23 d., o pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 patvirtintą Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę direktoriaus įsakymai ir nutarimai suimtųjų (nuteistųjų) klausimais yra saugomi penkerius metus, todėl nėra galimybės pateikti informaciją, kuriuose pataisos įstaigos I-ojo sektoriaus būriuose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat jo patirtos neturtinės žalos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų laikotarpiais nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., atlyginimo.
7. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. įvertinęs pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. balandžio 23 d., tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas, prieš tai konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjo skundą atmeta.
III.
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
9. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai jo skundo reikalavimams pritaikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Jam padaryta žala turėjo būti atlyginta be jokio reikalavimo, atsakovo atstovas bando išsisukti nuo atsakomybės. Pareiškėjas jau ne kartą yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiais nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., atlyginimo priteisimo.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą ir nenustatęs pagrindų šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėtų būti priteistas jo patirtos neturtinės žalos atlyginimas.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., kai jis buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (pareiškėjo teigimu, jam teko per mažas gyvenamųjų patalpų plotas). Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. ABTĮ 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. <...> ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti <...>, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 <...> straipsnyje nurodytos aplinkybės.
15. Teisėjų kolegija, apibendrindama prieš tai nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo nutraukti nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. (dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto), atlyginimą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu minėtą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto) laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. nutraukia.
16. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų neužtikrinimo ir laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d., atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą (teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. balandžio 23 d.; b. l. 3).
17. Tikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (atitinkamos jo dalies) pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).
18. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas.
20. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
21. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑301‑858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, to nenurodo ir pareiškėjas, kad buvo apribotos jo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teiki skundus ar prašymus (iš minėtos Teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad pareiškėjas tai ne kartą ir darė). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Tai konstatavęs teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjo skundą atmetė. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų.
23. Apibendrindama prieš tai nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d., yra teisinga galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimta nepažeidžiant proceso teisės normų bei laikantis LVAT suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, šios Nutarties 15 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir atitinkama administracinės bylos dalis nutraukiama, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo M. G. skundo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.