- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A-2382-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00486-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. M. (I. M.) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Nuo 2007 m. birželio 29 d. iki skundo surašymo dienos jis buvo laikomas Alytaus PN kankinančiomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, tokiu būdu sukeliant jam sunkius sveikatos sutrikdymus, pavojų gyvybei, stumiant į konfliktines situacijas, kurių metu jis patyrė fizinį smurtą ir pažeminimą. Pareiškėjas negavo būtiniausių higienos reikmenų: muilo, dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, šampūno, dezodoranto, skalbimo miltelių. Jis yra ligonis, serga (duomenys neskelbtini), kai kurios iš jų pasireiškia vidiniais ir išoriniais kraujavimais, o tai yra pavojinga aplinkiniams žmonėms, nes kraujas patenka ant inventoriaus ir daiktų, nuo pareiškėjo kraujo jau yra užsikrėtę keli asmenys. Atsakovo atstovas, žinodamas apie pareiškėjo ligas ir tai, kad jo kraujas nekreša, neužtikrino reikalingų higienos reikmenų, pareiškėjas turėjo būti laikomas gyvenamosiose nuteistųjų ligonių brigadose.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodami, o galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė dantų pastos ir šepetuko, skutimosi peiliukų ir dezodoranto išdavimo nuteistiesiems. Pareiškėjas buvo laikomas mokiu, sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos, todėl turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai bei dezodorantai. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 10 kartų buvo baustas už narkotikų vartojimą, todėl jo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini.
Šalies argumentai
3.2. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis yra konkrečiai apskaičiuotas. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista.
5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 27 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl higienos priemonių neišdavimo teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos) nustatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.
7. Teismas vertino, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos nenustatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu yra pagrindas nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus, jog visą vertinamąjį laikotarpį jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis: dantų šepetukais, dantų pasta, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, dezodorantu, skalbimo milteliais, paneigia byloje pateikti duomenys. Nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2017 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn., o 2018 m. – kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. bei 2019 m. sausio ir vasario mėn., pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis nepateikė prašymų, teismas vertino, jog toks atsakovo atstovo veikimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktų reikalavimus, pagal kuriuos higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą iš kitų asmenų ir piniginę išmoką, todėl sprendė, jog jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovo nurodytais mėnesiais pareiškėjas raštu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų ir kt.) išdavimo, o Alytaus PN administracija tokį prašymą būtų atsisakiusi patenkinti, be to, pareiškėjas pats nenurodė, jog teikė rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo.
9. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis yra ligonis, serga (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimos žalos kitiems nuteistiesiems (t. y. dėl pareiškėjo išorinio kraujavimo nuteistieji galbūt gali užsikrėsti (yra užsikrėtę) ligomis, kuriomis serga pareiškėjas). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2–3 punktais ir nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokią žalą jis pats patyrė dėl išorinio kraujavimo, neteikė argumentų ir įrodymų, kad kraujavimas atsirado būtent dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, tokių veiksmų nenurodė. Pareiškėjui tiksliai nepateikus argumentų ir įrodymų, kada ir kaip konkrečiai jo, o ne kitų nuteistųjų, teisės buvo pažeidžiamos dėl išorinio kraujavimo, pasireiškiančio dėl ligų, kuriomis pareiškėjas serga, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis turėjo būti perkeltas atlikti bausmę į gyvenamąsias nuteistųjų ligonių brigadas, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnį, darė išvadą, jog minėtame straipsnyje nustatyta imperatyvi pareiga izoliuotus vienus nuo kitų laikyti tik vyrus ir moteris bei suaugusiuosius ir nepilnamečius. Tuo tarpu dėl kitų nuteistųjų, esant tam tikroms aplinkybėms, pataisos įstaigoms suteikiama teisė, tačiau ne pareiga, laikyti juos izoliuotus. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patektų į kategoriją, kuriai priskirti asmenys yra laikomi izoliuoti, taip pat nėra duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai dėl pareiškėjo sveikatos būklės būtų rekomendavę Alytaus PN administracijai izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų. Teismas sprendė, jog Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo laikyti pareiškėją izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, todėl nenustatė šiuo aspektu neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis) ir kitas aplinkybes, teismas nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo išsamią informaciją apie jo sunkią sveikatos būklę, jei atsakovo atstovas jos nepateiks – išreikalauti iš Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, iškviesti nepriklausomus medicinos ekspertus, perkelti pareiškėją laisvės atėmimo bausmę atlikti į tinkamą jo sveikatos būklei įkalinimo įstaigą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė medicininių pažymėjimų, išrašų, neįgalumo pažymėjimo kopijas.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas buvo šališkas, sudarė galimybę Alytaus PN administracijai išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 100, 103 straipsnius dėl neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos teisės aktus ir pareiškėjo teises. Atsakovo atstovo neteisėti veiksmai siejasi su valstybės žmonių sveikata, gyvybe, orumu, gerove, nes būtent Alytaus PN yra laikoma didelė dalis asmenų, sergančių pavojingomis, užkrečiamomis ligomis, o šių ligų plitimas Alytaus PN nuo 2002 m. yra ypatingai didelis.
13.2. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę, nes atsakovo atstovas pateikė neišsamią informaciją apie jo sveikatą. Teismas privalėjo išreikalauti duomenis iš Užkrečiamų ligų ir AIDS centro. Teismas skundą nagrinėjo aplaidžiai, sąmoningai ignoruodamas sunkią pareiškėjo sveikatos būklę ir realiai patiriamas neigiamas pasekmes, pasireiškiančias kančiomis, orumo pažeminimu, duomenų apie sunkią pareiškėjo sveikatos būklę konfidencialumo praradimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, reputacijos pablogėjimu, konfliktų su aplinkiniais žmonėmis, nenorinčiais užsikrėsti pavojingomis ligomis, atsiradimu (2012 m. nuo pareiškėjo užsikrėtė nuteistasis R. J.), infekcijomis, dėl laiku negaunamų būtiniausių higienos priemonių.
13.3. Teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes atsakovo atstovo neteisėtiems (nusikalstamiems) veiksmams jokio senaties termino nėra nustatyta, tokio termino nenustato ir Konvencijos 3, 7, 14, 15 straipsniai.
13.4. Teismas, pripažinęs pažeistas pareiškėjo teises, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tokiu būdu nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, kuriame įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės įstaigų ar pareigūnų veiksmų (neveikimo), bei Konvencijos nuostatomis, kurios teigia, jog jeigu nustatomas Konvencijos ar jos protokolų pažeidimas, jeigu įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, prireikus, teismas gali priteisti nukentėjusiai šaliai teisingą atlyginimą. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose.
13.5. Alytaus PN pareigūnai pasisavino lėšas, kurios yra skiriamos infekcinėmis ir pavojingomis ligomis sergančių nuteistųjų aprūpinimui higienos priemonėmis, tokiu būdu sukeldami kančias ligoniams bei pavojų aplinkiniams.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:
14.1. Pareiškėjui higienos priemonės atitinkamais 2017–2019 m. mėnesiais nebuvo išduotos, nes jis nepateikė prašymų kaip nustatyta teisės aktuose, o taip pat buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumą, nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Nors pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, tačiau šioje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas tokį prašymą Alytaus PN buvo pateikęs, todėl nagrinėjamos bylos situacija negali būti laikoma analogiška pareiškėjo cituojamai bylai.
14.3. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis, byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN išskirtinai pareiškėjui blogino bausmės atlikimo sąlygas, siekė sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
14.4. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankišku pažeistų asmenų teisių gynimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus ir prašo juos pridėti prie bylos: 2019 m. kovo 12 d. medicinos pažymėjimą, 2019 m. birželio 19 d. medicinos dokumento išrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, nauji įrodymai yra susiję su byla, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, naujus įrodymus prideda prie bylos.
18. Apeliantas prašo išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus dėl jo sveikatos būklės, iškviesti medicinos ekspertą. Byloje yra ne vienas medicininis dokumentas, taip pat byloje nėra ginčo dėl apelianto sveikatos būklės. Apeliantas nepateikė argumentų, kad patenkinus jo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo būtų gauti papildomi duomenys, o ne pasikartojantys, jau esantys byloje. Dėl to šis jo prašymas netenkinamas.
19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas taikė ieškinio senaties terminą. Dėl ieškinio senaties termino nustatymo, visų pirma, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2694-442/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-822/2018, 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-822/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-624/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-984-662/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018 ir kt.).
21. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju gali ir turi būti taikomos būtent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 27 d. pagrįstai atmesta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
22. Kaip matyti iš apeliacinio skundo apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvais ir nustatytais pažeidimais, todėl teismo argumentų nekartoja. Pareiškėjo teiginius, jog visą vertinamąjį laikotarpį jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis: dantų šepetukais, dantų pasta, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, dezodorantu, skalbimo milteliais, paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikta Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė, iš kurios matyti, jog pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos daug kartų 2017–2018 metais (b. l. 17). Atsakovo atstovas teigė, kad 2017 metais kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, o 2018 metais – kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2019 metų sausio ir vasario mėnesiais, pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis nepateikė prašymų. Šios aplinkybės nėra nuginčytos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Taigi atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 27 d. neįrodyti.
24. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai dėl pareiškėjo sveikatos būklės būtų rekomendavę pataisos namų administracijai izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisinio ar faktinio pagrindo laikyti pareiškėją izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai šiuo atžvilgiu neįrodyti.
25. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
26. Nagrinėjamu atveju neilgu ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos higienos reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
27. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).
28. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
30. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad kai kurių higienos reikalavimų neatitikimas ribotą periodą sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl higienos reikmenų, kad kalinimo įstaigos administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, visą ginčo periodą pareiškėjas turėjo pinigų trūkstamoms higienos priemonėms įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.