- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-329-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00410-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1204-803/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras M. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „NT parneriai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui gautus 74 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. vasario 23 d. sutartį; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 4- 126 iki 4-129 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei padengti visas su daikto grąžinimu susijusias išlaidas;4) priteisti iš atsakovės 114 033,58 Eur ieškovo patirtas išlaidas dėl patalpų įrengimo, įsigijimo; 5) priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti 2021 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 98 399 Eur sumai areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Karolinos turas“ priklausančias pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ieškinio suma atsakovei yra didelė, jai yra pareikšti reikalavimai kitose civilinėse byloje, atsakovė yra nesąžininga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo A. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės parduodamo turto bei jai pareikštų reikalavimų kitose civilinėse bylose nesuponuoja atsakovės galimo nesąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, nes jai yra pareikšti civiliniai ieškiniai analogiškose bylose, be to, atsakovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui.
5.2. Atsakovės nesąžiningumas yra akivaizdus. Atsakovė apgavo ieškovą, žinodama, kad tikroji paskirtis yra viešbučio patalpos, tačiau preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodoma sąvoka „butas“.
5.3. Atsakovė pradėjo pardavinėti patalpas kitiems asmenims ir tokiu būdu siekia išvengti savo įsipareigojimų įvykdymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Karolinos turas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovas nepagrindžia, kurie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą spręsti apie jos nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Teigia, kad atsakovė turi pakankamai turto ir lėšų, jog įvykdytų teismo sprendimą. Be to, akivaizdu, kad tenkinus ieškinį, piniginių lėšų išieškojimas gali būti nukreiptas į grąžintinas patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei būtinybę, t. y. atsakovės sudėtingą turtinę padėtį.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
13. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovo pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama ieškinio reikalavimo sumos dydžiu, sunkia atsakovės turtine padėtimi ir galimu atsakovės nesąžiningumu siekiant paslėpti turtą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
14. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovės) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė atsakovės sunkios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo konstatuoti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką. Ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad į atsakovę kitose bylose yra nukreipti dideli turtiniai reikalavimai ir dėl to kyla grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui taip pat yra abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2019 m. balanso nustatyta, jog atsakovės turto vertė sudaro 7 433 962 Eur. Ieškovo pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. UAB „Karolinos turas“ prezidento įsakymas dėl veiklos sustabdymo nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu atsakovės sunkios turtinės padėties, kadangi, kaip matyti iš pateikto įsakymo, atsakovės veikla buvo sustabdyta iki 2021 m. sausio 31 d., šis terminas jau pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog atsakovės turtinė padėtis patvirtina, jog ieškinio suma jai yra didelė, atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ieškovo atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl atsakovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų nei patvirtinančių, nei paneigiančių operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo perspektyvumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės žinojimo, kad tikroji paskirtis yra viešbučio patalpos, tačiau preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodymo sąvokos „butas“ yra įrodinėjamas atsakovės nesąžiningumas, susijęs su kilusio ginčo esme, todėl jos savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl patalpų perleidinėjimo, pardavinėjimo, nepateikus jokių su tuo susijusių konkrečių duomenų (informacijos), negali būti siejama su veiksmais, kuriais specialiai siekiama sumažinti atsakovės turimo turto apimtį, t. y. su viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu. Taip pat akcentuotina, jog argumentai apie atsakovės turto masės pokyčių neleidžia įžvelgti požymių, nesusijusių su normalia ir įprasta juridinio asmens subjekto vykdoma ūkine veikla, juolab, kad nėra pateikti duomenys ar bent argumentai apie sudarytų atsakovės turto perleidimo sandorių neteisėtumą ar apie jų ryšio su vykdoma veikla nebuvimą. Vien tai, jog teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, savaime neįpareigoja atsakovės susilaikyti nuo ūkinės veiklos vykdymo ar naujų sandorių sudarymo.
18. Be to, pažymėtina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
19. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovui nustatyti atsakovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovės išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.