- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-636-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31094-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- D. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (AAS „Gjensidige Baltic“ teisių ir pareigų perėmėjos) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. P. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 726,34 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Į 2016 m. lapkričio 14 d. 13.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko; parengiamasis teismo posėdis atidėtas. 2016 m. gruodžio 7 d. gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant; į 2016 m. gruodžio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovas taip pat neatvyko. Atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei D. P. dėl išmokėtų sumų priteisimo, paliko nenagrinėtą.
3. Teismas atsižvelgė į tai, kad nei į 2016 m. lapkričio 14 d., nei į 2016 m. gruodžio 7 d. parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko ieškovės įgaliotas atstovas, prašymai civilinę bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant yra tapatūs, nemotyvuoti, nenurodomos aplinkybės, dėl kurių atsisakoma dalyvauti viešame civilinės bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka, taip pat nepateikta nuomonė dėl atsakovės atstovo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo. Ieškovės, kuri inicijavo civilinės bylos nagrinėjimą, elgesį teismas laikė nesuderinamu su procesine pareiga veikti siekiant, jog byla būtų išnagrinėta greitai. Kadangi civilinėje byloje 2016 m. lapkričio 14 d. parengiamasis teismo posėdis turėjo būti atidėtas ieškovui nemotyvavus savo nedalyvavimo bei 2016 m. gruodžio 7 d. taip pat neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, gaišinant proceso dalyvių ir teismo laiką, patiriant papildomas išlaidas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas tenkino atsakovės atstovo prašymą ir laikė, jog yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovui pateikus prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, bet ne pareiga, o ieškovas aiškiai išreiškė valią nedalyvauti teismo posėdyje, nors savo reikalavimą palaiko. Šalies teisė dalyvauti procese virsta į pareigą tik tokiu atveju, jei dalyvavimas pripažįstamas būtinu. Atsakovo atstovas 2016 m. lapkričio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo ieškovo atstovui nedalyvaujant, o ieškovo atstovo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu.
3.2. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
3.3. 2016 m. lapkričio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio atidėjimą įtakojo ne ieškovo atstovo nedalyvavimas. Atkreipė dėmesį, kad šio posėdžio metu teismas į bylą įtraukė trečiąjį asmenį, įpareigojo atsakovą patikslinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Mano, jog būtent šie procesiniai veiksmai įtakojo parengiamojo teismo posėdyje posėdžio atidėjimą.
3.4. Imperatyvios pareigos pateikti nuomonę dėl visų atsakovo gynimosi būdų CPK nenustato. Teismas suteikė teisę ieškovui pateikti nuomonę dėl atsakovo prašymo skirti ekspertizę, ir, pasak apeliantės, nepasinaudojimas šia teise neturėtų būti vadinamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
3.5. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, šiuo atveju, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų bei pažeidžia ginčo šalių teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
Atsiliepimas
4. Atsakovė D. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. teismas netenkindamas ieškovo atstovo prašymo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, tokiu būdu ieškovo dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažino būtinu. Ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus: nedalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, nepateikė nuomonės dėl ekspertizės paskyrimo bei savo klausimų ekspertizei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad į 2016 m. lapkričio 14 d. 13.30 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Teisme buvo gautas ieškovės prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Šis parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2016 m. gruodžio 7 d., į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktas J. G.; jam nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti; nutarta suteikti atsakovės atstovui galimybę galutinai suformuluoti bei detalizuoti prašymą dėl ekspertizės skyrimo byloje, siųsti ieškovui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, pateikti poziciją dėl skirtinos ekspertizės, rūšies, užduotinų klausimų ekspertams, ekspertizės įstaigos paskyrimo; taip pat netenkintas ieškovo atstovo prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Ieškovės atstovui į 2016 m. gruodžio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvykus, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės atstovo prašymą, ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
7. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
8. Šių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
10. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėtina, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant. Nors pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė netenkinti ieškovo atstovo prašymo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, byloje nėra duomenų, kad informacija apie ieškovės atstovo dalyvavimą kitame parengiamajame teismo posėdyje pripažinimą būtinu, būtų išsiųsta ieškovei. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmas parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas ir dėl kitų procesinių priežasčių (akivaizdu, kad įtraukus į bylą trečiąjį asmenį, šiam asmeniui turėjo būti išsiųsti procesiniai dokumentai bei nustatyta galimybė pateikti atsiliepimą). Aplinkybė, jog ieškovė nepateikė savo pozicijos dėl atsakovės prašymo skirti byloje ekspertizę, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nebėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
11. Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu dėl atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.