Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. U. ir atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovėms Kristinai Baltrušaitienei ir Ingai Cibulskaitei, nuotoliniu būdu per Zoom programą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. atstovo advokato Karolio Merkevičiaus skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento skyriaus vedėjos Jurgitos Vilčinskienės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. NVSC-ANR_N-209-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24251044475).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir Institucija) skyriaus vedėjos Jurgitos Vilčinskienės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. NVSC-ANR_N-209-2024 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 1 dalį 350 Eur bauda, už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios direktorius yra V. U., valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau - Operatyvioji kontrolė) buvo atlikta 2024 m. gegužės 4 d. – 2024 m. gegužės 14 d. (2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-1514), kurios metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, kuomet šaudykloje naudojami šaunamieji ginklai, vykdoma pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 33:201 1) 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio 2024 m. gegužės 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-131/2024, nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje (15,9 m atstumu nuo gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) (toliau - gyvenamoji aplinka Nr. 1) veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 62 dBA (neatitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo - viršijo 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribini); kito pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje (6,9 m atstumu nuo gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) (toliau - gyvenamoji aplinka Nr. 2) siekė 69 dBA (neatitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo - viršijo 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U. (Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas, 2024 m. birželio 27 d.) yra atsakingas už valstybinės grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės (toliau — Grįžtamoji kontrolė) metu (pradėtos 2024 m. liepos 13 d. 10:30 val., baigtos 2024 m. liepos 27 d. 12:00 val.) surašytame patikrinimo akte (2024 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-2672) nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, kadangi vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio 2024 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-239/2024/P1, nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje Nr. 1 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 65 dBA (neatitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo - viršijo 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį); gyvenamojoje aplinkoje Nr. 2 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 70 dBA (neatitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo - viršijo 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį). Už grįžtamosios kontrolės metu nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą V. U. 2024 m. rugpjūčio 1 d. pradėta administracinė teisena (ROIK: 24251044475) bei 2024 m. rugsėjo 2 d. išsiųstas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą. 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NVSC-ANR P-305-2024 pagal - ANK 48 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis ANK 610 straipsnio nuostata į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos sumokėti pusę minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies 48 straipsnio 1 dalyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Administracinio nurodymo iki nurodyto termino V. U. neįvykdė, t. y. nesumokėjo siūlomos pusės minimalios baudos (1 t., b. l. 126-129).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens V. U. atstovas advokatas Karolis Merkevičius teismui pateikė skundą. Skundu prašoma Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. priimtą nutarimą panaikinti ir priimti sprendimą – administracinę teiseną nutraukti. Teismui nusprendus V. U. pritaikyti administracinę atsakomybę, paskirti švelnesnę, negu nustatyta ANK 48 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą arba nuobaudos netaikyti (1 t., b. l. 4-16). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2144, 72 Eur (2 t. b. l. 70-71), tačiau pateikta PVM sąskaita faktūra ir bankinio mokėjimo išrašas kitai sumai - 2173.40 Eur (2 t. b. l. 72-73).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 2-10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atstovas advokatas Karolis Merkevičius teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas 2024 m. lapkričio 13 d. ir jis buvo surašytas 2024 m. rugsėjo 18 d. protokolo pagrindu. Protokolas buvo surašytas, kai atlikus grįžtamojo visuomenės sveikatos saugos, kuri buvo atlikta 2024 m. liepos 13 d. – liepos 27 d. pagrindu buvo 2024 m. rugpjūčio 1 d. surašytas patikrinimo aktas, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama šaudyklos veiklą skleidžia triukšmą ir tas triukšmas viršija nustatytus Higienos normos reikalavimus gyvenamųjų veikų aplinkose, iš kurių savininkų buvo gauti skundai. Grįžtamoji kontrolė buvo atlikta pirmos operatyvios kontrolės patikrinimo pagrindu 2024 m. gegužės 4 d. – gegužės 14 d., kurios pagridnu buvo surašytas 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktas, šio patikrinimo metu ir buvo nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama šaudyklos veiklą skleidžia triukšmą viršijantį Higienos normos reikalavimus. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek V. U. skundė ir nesutiko su patikrinimo aktais, iš pradžių buvo skųsta Visuomenės sveikatos centrui, vėliau teismui. Patikrinimai buvo atlikti pažeidžiant procedūras ir jų tvarką ir patikrinimo rezultatai yra neteisėti ir jais negali būti vadovaujamasi. Tiek 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktas, tiek vėliau jau grįžtamosios kontrolės 2024 m. liepos 13 d. vykdymo metu 2024 m. rugpjūčio 31 d. surašytas patikrinimo aktas. Šie aktai buvo surašyti pažeidžiant galiojančią teisės aktais nustatytą tvarką, kaip turėtų būti vykdomi tokie matavimai. Vykdant matavimus: tiek operatyvinę, tiek grįžtamąją kontrolę buvo pažeista Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento nuostatos, kurios reglamentuoja, kaip turėtų būti vykdomos tokio pobūdžio procedūros, buvo pažeistas šio reglamento 52 punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, kad, be kita ko, turi patikrinime dalyvauti tikrinamo objekto ir objekto vadovas arba atstovas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patikrinime nedalyvavo. Pagal tą patį reglamentą, kad kiekvienas patikrinimas (tiek operatyvus, tiek grįžtamosios kontrolės) yra skiriamas pavedimu ir tikrinamas objektas turi teisę apskųsti tokį pavedimą patikrinimui, kad galėtų ta teise pasinaudoti patikrinimo metu yra įteikiama pavedimo kopija ir tai nesustabdo paties patikrinimo, tačiau patį procesinį sprendimą vykdyti kontrolę galima skųsti ir ši teisė yra nurodyta minėto reglamento 20 punkte. Šiuo atveju abeji matavimai atlikti nedalyvaujant įmonės atstovui ir jam nebuvo įteikta pavedimų kopija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko galimybės apskųsti jų teisės aktų nustatyta tvarka. Dar svarbu paminėti, kad pasirodo garso įrašai atliekant matavimus nėra atliekami ir nėra saugomi, o galimybė dalyvauti vadovui ar atstovui nėra užtikrinama, kaip tokiu atveju įsitikinti tokio patikrinimo teisėtumu, kad nėra pažeidžiama patikrinimo tvarka, procedūros ir, kad iš tikrųjų yra matuojama tai, kas vėliau yra deklaruojama protokole. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo dalyvavimas matavimų metu nebuvo užtikrintas. Matavimų metu privalo dalyvauti tikrinamo objekto atstovas, kad vėliau būtų galima išvengti ginčų. Garso įrašas, kuris matavimo metu nėra daromas ir saugomas, yra pagrindinis pažeidimo įrodymas, pirminis šaltinis, o protokolas yra išvestinis dokumentas, kuris yra surašomas patikrinimo rezultatų pagrindu. Byloje kvestionuoja tiek patikrinimo procedūrų pažeidimą, tiek paties atlikto matavimo rezultatų teisingumą ir tikslingumą ir paaiškėja, kad neturime garso įrašų – pagrindinių nusižengimo įrodymų. Byloje yra protokolas, bet garso įrašo byloje nėra. Esant garso įrašams galima būtų juos perklausyti, duoti ekspertams atlikti ekspertizę ir pan. Kadangi nėra garso įrašo, nėra galimybės patikrinti, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl mano, kad nutarimai surašyti nepagrįstai ir neteisėtai ir turėtų būti panaikinti. Tuo labiau, kad buvo pažeista patikrinimo tvarka. Objektyviai patikrinti, ar pažeidimas buvo tikrinimo metu , ar ne – yra neįmanoma, nes nėra garso įrašų. Iš teismų praktikos matyti (Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, administracinėje byloje Nr. I3-46-505/2022), kad patikrinimo rezultatai yra naikinami, nes buvo patikrinimo metu nedalyvavo tiriamo objekto vadovas. Šioje byloje skundžiamas nutarimas, kuris yra surašytas 2024 m. gegužės mėnesio, 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimų aktų pagrindu, jis negali būti teisėtas, kai patikrinimai neužtikrinant minėtame reglamente nustatytos tvarkos, jos nesilaikant buvo neteisėtai atlikti. Prietaisų, kuriais buvo atliekami matavimai, buvo pasibaigusi jų metrologinė patikra, jų kalibravimas, todėl atliekant operatyvią patikrą 2024 m. gegužės mėn. akustinis kalibratorius, 11 dienų iki patikrinimo jau nebeatitiko tokiam matavimo prietaisui keliamų reikalavimų, nes buvo pasibaigęs jo liudijimas, t. y. prietaiso, kuris kalibruoja garso matavimo įrangą, kalibravimas (liudijimas) jau buvo pasibaigęs ir negaliojantis. 2024 m. balandžio 18 d. buvo atliktas dar vienas patikrinimas, šiame patikrinime dalyvavo tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, tiek laboratorijos darbuotojai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas, Kaišiadorių rajono policijos atstovai, nes jų iniciatyva buvo užsakyti matavimai. Vykdant šiuos matavimus – jokie pažeidimai nustatyti nebuvo. Patikrinimo metu buvo užtikrinta galimybė dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, buvo tiksliai identifikuota kokiais ginklais, kokiais kalibrais yra šaudoma, koks yra atstumas, kokiose vietose. Atlikus tokią patikrą, tačiau jokių garso viršijimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Tuo tarpu 2024 m. gegužės ir liepos mėn. patikrinimuose inicijuotuose gyventojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nedalyvauja ir yra užfiksuojami triukšmo viršijimo pažeidimai. Teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. priimtą nutarimą panaikinti ir priimti sprendimą – administracinę teiseną nutraukti. Teismui nusprendus V. U. pritaikyti administracinę atsakomybę, paskirti švelnesnę, negu nustatyta ANK 48 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą arba nuobaudos netaikyti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovės palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 41², 45 punktai nustato, kad laboratoriniai tyrimai (matavimai) atliekami pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami nedalyvaujant objekto atstovui. Reglamento 52 punktas nustato tvarką, kai laboratoriniai tyrimai yra atliekami pačiame objekte. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad advokato paminėtas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, administracinėje byloje Nr. I3-46-505/2022 yra priimtas vadovaujantis minėto reglamento sena redakcija, šiuo metu reglamentas yra pasikeitęs. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje pareiškėjo gyvenamojoje vietoje atliekami matavimai yra atliekami tiriamojo objekto atstovui nedalyvaujant. Vadovaujantis minėtu reglamentu pavedimas nėra įteikiamas objekto atstovui. Pagal reglamentą įteikiama tik el. pavedimo nuorašas, bet įteikiamas tik dalyvaujant tiriamo objekto vadovui, imant mėginius pačioje tiriamoje įmonėje, o kadangi šiuo atveju viskas vyko pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, tiriamos įmonės vadovui nedalyvaujant, tai pavedimas ir nebuvo įteiktas. Matavimai buvo atlikti pas fizinį asmenį, pareiškėją gyvenamojoje vietoje, kuris skundėsi dėl per didelio garso sklindančio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaudyklos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atstovo advokato Karolio Merkevičiaus skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir triukšmo įstatymas) 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir viešojo administravimo įstatymas) 33 straipsnio 12 dalis nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 13 dalyje nurodytu pagrindu: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 3) gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 4) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 5) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas.

Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės tikslą, rūšis, objektus, pavedimų skyrimo, kontrolės vykdymo, patikrinimo dokumentų įforminimo, mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo ir laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo bei veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarka yra nustatyta Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamente, aptvirtinamame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas). Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojo nauja Reglamento redakcija, aktuali ir šiuo metu, ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Vadovaujantis Reglamento 13.3 papunkčio nuostatomis operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) yra atliekama: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti, kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms (teisės aktų pažeidimų prevencija), taip pat jeigu operatyviosios kontrolės atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos Kaišiadorių skyriuje gautas keturių fizinių asmenų 2024 m. balandžio 17 d. prašymas dėl triukšmo sklindančio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaudyklos (duomenys neskelbtini) kaimuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 4 d. - 2024 m. gegužės 14 d. buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau - Operatyvioji kontrolė). Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, kuomet šaudykloje naudojami šaunamieji ginklai, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 33:2011) 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Operatyviosios kontrolės rezultatai užfiksuoti Institucijos 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-1514 (toliau - 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktas).

Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio (toliau - Laboratorija) 2024 m. gegužės 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-131/2024 (2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo akto priedas), nustatyta:

1) fizinio asmens gyvenamojoje aplinkoje (15,9 m atstumu nuo gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) (toliau - gyvenamoji aplinka Nr. 1) veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 62 dBA - 2 dBA viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte nustatytą 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį;

2) fizinio asmens gyvenamojoje aplinkoje (6,9 m atstumu nuo gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) (toliau - gyvenamoji aplinka Nr. 2) veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 69 dBA - 9 dBA viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte nustatytą 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį.

Institucijos 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotas nurodymas iki 2024 m. birželio 21 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad vykdomos veiklos metu maksimalus garso slėgio lygis gyvenamosiose aplinkose neviršytų leistinų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ribinių dydžių ir vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas (1 t., b. l. 61-69).

Remiantis Reglamento 45 punktu (aktualios redakcijos) siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjo, pranešusio apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai tyrimai (matavimai) pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami nedalyvaujant objekto atstovui. Sutiktina su institucijos argumentu, kad viešojo administravimo subjektai triukšmo kontrolės srityje turi pareigą veikti taip, kad būtų užtikrinta pareiškėjų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1435-968/2018). Reglamento 41² punktas (aktuali redakcija) numato, kad siekiant užtikrinti pareiškėjo, pranešusio apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai tyrimai (matavimai) pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami nedalyvaujant objekto atstovui. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pagal šiuo metu ir administracinio nusižengimo metu galiojančius teisės aktus, jeigu matavimai atliekami pareiškėjo, pranešusio apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, gyvenamojoje aplinkoje, siekiant užtikrinti teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai tyrimai (matavimai) atliekami nedalyvaujant objekto atstovui.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalies 4 punktu, ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai. Reglamento 39 punktas įpareigoja Instituciją atlikti valstybinę grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Todėl Institucija 2024 m. liepos 13 d. - 2024 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko valstybinę grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau - Grįžtamoji kontrolė) (Institucijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-2672 (toliau - 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktas), kurios metu nustatyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai. Pagal Laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-239/2024/P1, nustatyta:

1) gyvenamojoje aplinkoje Nr. 1 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 65 dBA - 5 dBA viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte nustatytą 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį;

2) gyvenamojoje aplinkoje Nr. 2 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 70 dBA - 10 dBA viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte nustatytą 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį (1 t., b. l. 138-146).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta kontrolės metu Laboratorijos vykdomuose triukšmo matavimuose, pabrėžiame, kad pagal Reglamento 41² punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas triukšmo matavimuose atliekant Grįžtamąją kontrolę dalyvauti negalėjo, nes matavimai vyko pareiškėjo gyvenamojoje vietoje.

Atkreiptinas dėmesys ir sutiktina su Institucijos argumentu, kad skunde minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2467- 525/2021 buvo priimtas iki Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-1295 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ priėmimo. Tai yra minimo teismo sprendimo priėmimo metu Reglamente 41² punkto nuostatos dar nebuvo priimtos.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. U., remiantis Operatyviosios kontrolės 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktu ir grįžtamosios kontrolės 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktu, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NVSC-ANR_P-305-2024 pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis ANK 610 straipsnio nuostata į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos sumokėti pusę minimalios baudos (50 Eur), nustatytos šio kodekso specialiosios dalies 48 straipsnio 1 dalyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Administracinio nurodymo iki nurodyto termino V. U. neįvykdė t. y. nesumokėjo siūlomos pusės minimalios baudos (1 t., b. l. 162-165). 2024 m. lapkričio 13 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, Institucija nustatė, kad V. U. yra atsakingas už Grįžtamosios kontrolės metu nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus ir vadovaudamasi ANK 48 straipsnio 1 dalimi priėmė Nutarimą, kuriuo V. U. skirta administracinė nuobauda - 350 Eur bauda (1 t., b. l. 126-129)

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu bandė sukelti teismui abejones, dėl akustinio kalibratoriaus kalibravimo liudijimo negaliojimo. Sutiktina su Institucijos argumentu, kad Laboratorija 2024 m. liepos 16 d. raštu informavo, kad Laboratorija triukšmo matavimus atliko vadovaudamasi standarto LST ISO 1996- 2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ (toliau - LST ISO 1996-2:2017) nuostatomis ir aplinkos triukšmo tyrimų protokole pateikė visą būtiną informaciją pagal LST ISO 1996-2:2017 13 skyriaus reikalavimus. Taip pat Laboratorija nurodė, kad standarto LST ISO 1996-2:2017 5.3 papunktyje numatyta, kad „<...> Visą atitikties bandymą turi atlikti laboratorija, atitinkanti ISO/IEC 17025 reikalavimus, taikomus susijusiems bandymams ir kalibravimui, bei užtikrinanti metrologinę sietį su atitinkamais matavimo standartais. Rekomenduojamas sistemos veikimo bandymo laiko intervalas yra kartas per metus. Didžiausiasis leidžiamas intervalas yra 2 metai <...>“. Institucija atkreipė dėmesį, kad kalibravimų laboratorijų išduodamuose matavimo priemonių kalibravimo sertifikatuose yra nurodoma tik kalibravimo data, tačiau periodiškumas ir / ar sertifikato galiojimo data nenurodoma ir teigė, kad triukšmo matavimams naudoto akustinio kalibratoriaus metrologinė sietis buvo užtikrinta vadovaujantis anksčiau nurodyto standarto nuostatomis. Taigi, vadovaujantis LST ISO 1996-2:2017 5.3 papunkčio nuostatomis, akustinis kalibratorius 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo metu buvo naudojamas teisėtai ir Laboratorijos atlikti triukšmo matavimo rezultatai vertinami kaip objektyvūs, tikslūs ir patikimi. Teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos pateiktu paaiškinimu, tuo labiau, kad rekomenduojamas sistemos veikimo bandymo laiko intervalas yra kartas per metus, tačiau didžiausiasis leidžiamas intervalas yra 2 metai. Teismas skundo argumentą, dėl akustinio kalibratoriaus kalibravimo liudijimo negaliojimo laiko gynybine versija.

Skundo argumentas, kad kad triukšmo sukėlimo šaltinis galėjo būti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaudykloje naudojami ginklai, ar triukšmas, o tyčia sukeltas triukšmo matavimo tyrimuose dalyvavusių pareiškėjų, pranešusių apie galimai padarytą pažeidimą, siekiant pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, todėl nėra pagrindo manyti, kad triukšmas buvo sukeltas dirbtinai, taip pat laikytinas gynybine taktika, nes nėra pateikta tai patvirtinančių parodymų, o kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo abiejuose patikrinimo aktuose bei Nutarime yra nurodyta, kad: „<...> veikiant Šaudyklos stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui <...>“. Šaudykla ir joje vykdomi šaudymai 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktuose buvo identifikuoti kaip vienas triukšmo šaltinis - šaunamųjų ginklų keliamas triukšmas, todėl konkrečių šaunamųjų ginklų nustatymas neaktualus. Vadovaujantis triukšmo tyrimų protokoluose pateikta informacija, kad „Liekamasis garso slėgio lygis išmatuotas neveikiant nagrinėjamajam triukšmo šaltiniui. Liekamąjį garso slėgio lygį sudaro aplinkos triukšmas, gyvoji gamta (paukščių čiulbėjimas) ir kiti nenustatyti triukšmo šaltiniai“, informuojame, kad Šaudyklos keliamas triukšmas buvo atskirtas nuo foninių garsų matuojant maksimalų ir liekamąjį garso slėgio lygius, bei vertinant jų skirtumus vadovaujantis LST ISO 1996- 2:2017. Maksimalus garso slėgio lygis buvo matuotas, kai buvo girdimi aiškūs šūviu garsai, o liekamasis matuotas kai šūvių garsų nebuvo. Tai pat atkreipiamas dėmesys, kad gyventojai dalyvavo matavimuose jų gyvenamojoje aplinkoje, bei iki atvykimo ir meteorologinio lango įvertinimo jie nežinojo, kurioje gyvenamojoje aplinkoje bus vykdomi triukšmo lygio matavimai. Teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos paaiškinimu.

Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi Įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, vadovautasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.

Pažymėtina, kad tiek Institucija, tiek teismas nenustatė V. U. atžvilgiu nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesigailėjo, kaltės nepripažino. Administracinė nuobauda V. U. paskirta atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio yra reikšminga tai, jog pažeidimas yra susijęs su asmenų teise į sveiką aplinką. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų - užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. ir 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas, kad visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017).

Teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, o apskųsdamas nutarimą, V. U. siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės, skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padarytų administracinių nusižengimų, o asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas teismo vertinimu, negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, teisingumo principai.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti V. U. atstovo advokato Karolio Merkevičiaus skundo nėra teisinio pagrindo, teismas sprendžia, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento skyriaus vedėjos Jurgitos Vilčinskienės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. NVSC-ANR_N-209-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24251044475) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti V. U. atstovo advokato Karolio Merkevičiaus skundo, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento skyriaus vedėjos Jurgitos Vilčinskienės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. NVSC-ANR_N-209-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24251044475) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.